Naminių gyvūnų vežimas iš Denmark: viskas, ką reikia žinoti

Kai reikia persikraustyti iš Danijos į Lietuvą ir kartu vežtis savo keturkojį draugą, atsiranda daug nežinomųjų. Pats asmeniškai esu padėjęs dešimtims šeimų su šunimis ir katėmis, ir kiekviena istorija šiek tiek kitokia. Vieni skambina dėl seno šuns, kuriam ilga kelionė – stresas, kiti nerimauja dėl dokumentų. Čia pabandysiu atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų augintinis keliautų kuo saugiau ir ramiau.

Kainos – naminių gyvūnų vežimas iš Denmark

1. Kiek kainuoja šuns vežimas iš Kopenhagos į Vilnių?

Kaina labai priklauso nuo gyvūno dydžio ir pasirinkto transporto būdo. Mažiems šunims, keliaujantiems kabinoje, kainos prasideda nuo maždaug 200 eurų. Dideliems šunims, kurie turi keliauti krovinių skyriuje specialiame narve, kaina gali šoktelėti iki 400-500 eurų. Į tą sumą jau įskaičiuota pagrindinė veterinarinė patikra prieš išvykstant. Bet jei jūsų augintinis turi specifinių sveikatos problemų, gali prireikti papildomų pažymų, o tai jau kainuoja atskirai. Kartais klientai pamiršta, kad reikia mokėti už tinkamą transportavimo dėžę – ji turi atitikti IATA standartus, ir pigiausia ne visada geriausia.

2. Ar kainą keičia metų laikas?

Taip, nors daugelis to nesitiki. Vasarą, kai labai karšta, vežėjai dažnai taiko papildomą mokestį dėl padidintos rizikos ir papildomų vėsinimo priemonių. Žiemą atvirkščiai – kartais kainos krenta, bet nežymiai. Piko metu, pavyzdžiui, prieš Kalėdas, kai visi kraustosi, kainos gali būti 10-15 procentų didesnės. Tai ne apgaulė, tiesiog paklausa didesnė, o vietų transporto priemonėje – tiek pat. Rekomenduoju planuoti iš anksto, ne paskutinę savaitę.

3. Kas įeina į kainą, o kas – ne?

Paprastai į standartinę kainą įeina: paėmimas iš nurodyto adreso Danijoje, transportavimas, pagrindiniai dokumentai ir pristatymas į adresą Lietuvoje. Bet yra dalykų, kurie dažnai neįeina. Pavyzdžiui, jei gyvūną reikia paimti iš kaimo vietovės toliau nuo didmiesčio, gali būti taikomas papildomas mokestis už nuvažiuotus kilometrus. Taip pat neįeina jokie specialūs veterinariniai tyrimai, jei jų reikia. Kartais klientai galvoja, kad viskas įskaičiuota, o paskui skambina nepatenkinti, kad reikia mokėti už mikroschemos nuskaitymą. Geriausia visada pasitikslinti sąrašą.

4. Kaip sumažinti išlaidas?

Yra keletas būdų. Pirmiausia, jei įmanoma, rinkitės lėktuvą, o ne automobilių pervežimą – jis dažnai būna pigesnis, ypač mažiems gyvūnams. Antra, pasirūpinkite dokumentais patys, jei turite laiko ir kantrybės – ne visada reikia mokėti tarpininkams. Trečia, kartais galima derėtis, ypač jei vežate ne vieną, o du gyvūnus. Bet atminkite, kad per didelis taupymas gali atsiliepti kokybei. Mačiau atvejį, kai žmogus rado labai pigų vežėją, o paskui paaiškėjo, kad transporto priemonė neturėjo tinkamo leidimo vežti gyvūnus. Tai baigėsi dideliais nemalonumais.

Dokumentai – naminių gyvūnų vežimas iš Denmark

5. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį iš Danijos?

Pagrinde reikia trijų dalykų: galiojančio gyvūno paso (EU pet passport), mikroschemos ir pasiutligės skiepo pažymos. Mikroschemos numeris turi būti įrašytas pase. Be to, gyvūnas turi būti identifikuotas – tai privaloma. Jei šuo jaunesnis nei 3 mėnesių ir negali būti paskiepytas nuo pasiutligės, situacija komplikuojasi – tokiu atveju reikia specialaus leidimo, ir ne visi vežėjai sutinka imtis tokios atsakomybės. Būtinai pasitarkite su veterinaru bent mėnesį prieš kelionę.

6. Ar reikia kokios nors veterinarinės pažymos prieš išvykstant?

Taip, reikia vadinamosios sveikatos pažymos (health certificate). Ją išduoda licencijuotas veterinaras Danijoje, ir ji galioja labai trumpai – paprastai 24 valandas iki išvykimo. Tai reiškia, kad vizitas pas veterinarą turi būti suplanuotas labai tiksliai. Kartais nutinka taip, kad veterinaras vėluoja arba randa kokią nors smulkmeną, dėl kurios pažymos negali išduoti, ir tada visas planas griūva. Todėl aš visada sakau: turėkit atsarginį variantą, žinokit kitą veterinarą, kuris galėtų padėti.

7. Ką daryti, jei dokumentai nėra tvarkingi?

Jei dokumentai netvarkingi, gyvūnas tiesiog nebus įleistas į transporto priemonę arba gali būti sulaikytas pasienyje. Tai labai nemaloni situacija. Kartą buvo atvejis, kai klientas manė, kad pasiutligės skiepas galioja, o pasirodo, kad praėjo daugiau nei metai – veterinarinė sistema Danijoje automatiškai pažymėjo skiepą kaip nebegaliojantį. Teko skubiai ieškoti vietos, kur būtų galima paskiepyti ir palaukti 21 dieną. Tai reiškė didelius vėlavimus ir papildomas išlaidas. Patikrinkite dokumentus du kartus.

8. Ar reikia dokumentų iš Lietuvos pusės?

Iš principo ne, jei gyvūnas atvyksta iš ES šalies, kaip Danija. Tačiau rekomenduoju pasidomėti vietinėmis taisyklėmis, ypač jei ketinate gyvūną registruoti Lietuvoje. Kai kurie savininkai nori gauti lietuvišką gyvūno pasą – tai galima padaryti jau čia, pas vietinį veterinarą. Tai nėra būtina kelionei, bet patogu ateičiai. Be to, jei vežate ne šunį, o, tarkim, egzotinį gyvūną, gali būti papildomų reikalavimų iš Aplinkos ministerijos.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų vežimas iš Denmark

9. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Pradėkite nuo transportavimo dėžės pažinimo. Pastatykite ją namuose bent savaitę prieš kelionę, kad šuo galėtų laisvai įeiti ir išeiti, gulėti viduje. Įdėkite ten mėgstamą žaislą ar pledą su jūsų kvapu. Prieš pačią kelionę nešerkite šuns mažiausiai 4-6 valandas, kad išvengtumėte pykinimo. Vanduo turi būti, bet nedidelis kiekis. Jei jūsų šuo linkęs į stresą, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų, bet ne duokite jų patys – netinkama dozė gali būti pavojinga.

10. Ką dėti į transportavimo dėžę?

Minimaliai: sugeriantį kilimėlį dugne, mėgstamą žaislą ir pledą su pažįstamu kvapu. Jokiu būdu nedėkite maisto ar vandens indų, kurie gali apvirsti – vežėjai turi specialias sistemas vandeniui. Kartais klientai deda per daug daiktų, manydami, kad taip gyvūnui bus patogiau, o iš tiesų užima vietą ir sukelia stresą. Mačiau, kai katė buvo taip prisikrovusi žaislų, kad negalėjo normaliai atsigulti. Paprastumas čia geriausias draugas.

11. Kaip elgtis paėmimo dieną?

Būkite ramūs. Gyvūnai puikiai jaučia jūsų emocijas. Jei jūs nervinatės, jie nervinsis dar labiau. Turėkite visus dokumentus parankiai, sudėtus į vieną aplanką. Pasitikrinkite, ar ant dėžės aiškiai užrašytas jūsų kontaktinis numeris ir adresas. Ir būtinai pasakykite vežėjui apie bet kokius ypatingus poreikius – pavyzdžiui, jei šuo bijo garsių garsų arba jei reikia dažniau sustoti. Aiškumas čia labai svarbu.

12. Ką daryti, jei gyvūnas serga prieš kelionę?

Nieko nedaryti pačiam. Nedelsiant kreiptis į veterinarą. Jei tai infekcinė liga, kelionė turi būti atidėta – ne tik dėl jūsų augintinio, bet ir dėl kitų gyvūnų. Jei tai lėtinė būklė, pavyzdžiui, sąnarių problemos, veterinaras gali patarti, kaip sumažinti diskomfortą kelionės metu. Svarbiausia – nebandyti slėgti informacijos. Kartą klientas nepaminėjo, kad jo šuo turi širdies problemų, ir kelionės metu įvyko komplikacija. Tai buvo labai baisu. Sąžiningumas čia gelbsti gyvybes.

Transportavimas – naminių gyvūnų vežimas iš Denmark

13. Koks transporto būdas geriausias?

Nėra vieno geriausio – viskas priklauso nuo situacijos. Lėktuvas greičiausias, bet ne visi gyvūnai gali juo keliauti, ypač brachicefalinių veislių (buldogai, mopsai) dėl kvėpavimo problemų. Automobilių pervežimas lėtesnis, bet dažnai saugesnis dideliems šunims, nes galima daryti reguliarius sustojimus. Traukinys? Tai retas pasirinkimas, bet kartais įmanomas. Svarbiausia – rinktis vežėją, kuris turi patirties su jūsų gyvūno rūšimi ir dydžiu.

14. Kiek trunka kelionė?

Iš Kopenhagos į Vilnių automobiliu – apie 12-14 valandų, priklausomai nuo sustojimų. Lėktuvu – 2-3 valandos, bet reikia pridėti laiką dokumentų tvarkymui, karantinui (jei taikomas) ir paėmimui. Dažnai klientai galvoja, kad viskas vyks greitai, o paskui stebisi, kad procesas užtrunka visą dieną. Planuokite su atsarga – geriau laukti, nei skubėti.

15. Kaip užtikrinti saugumą kelyje?

Pirma, patikrinkite vežėjo licencijas ir draudimą. Antra, paprašykite, kad jie reguliariai siųstų nuotraukas ar vaizdo skambučius – tai normali praktika. Trečia, įsitikinkite, kad transporto priemonėje yra tinkama ventiliacija ir temperatūros kontrolė. Ir dar – pasidomėkite, kaip jie elgiasi ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, jei automobilis sugenda. Arba jei kamštyje užtrunka ilgiau. Tai ne pesimizmas, o atsargumas.

16. Ką daryti, jei kelionė vėluoja?

Pirmiausia, ne panikuoti. Vėlavimai nutinka dėl daugybės priežasčių – oro sąlygos, dokumentų patikrinimai, techniniai nesklandumai. Geras vežėjas visada informuoja apie bet kokį vėlavimą. Jei vėluoja daugiau nei kelias valandas, reikalaukite, kad jie parodytų gyvūną per vaizdo skambutį. Ir būtinai turėkite planą B – pavyzdžiui, pažįstąmą, kuris galėtų laikinai prižiūrėti gyvūną, jei pristatymas nukeliamas kitai dienai.

Rizikos – naminių gyvūnų vežimas iš Denmark

17. Kokia didžiausia rizika vežant gyvūną?

Stresas. Tai ne šiaip žodis. Gyvūnai, ypač katės, labai jautriai reaguoja į aplinkos pasikeitimą. Stresas gali iššaukti virškinimo problemas, šlapimo takų uždegimus ar net širdies problemas. Todėl pasiruošimas toks svarbus. Be to, yra rizika, kad gyvūnas pabėgs, jei dėžė nėra tinkamai uždaryta – ir taip buvo atvejų. Arba gali įvykti avarija. Bet tai kraštutinumai. Dažniausiai viskas baigiasi gerai.

18. Ar gyvūnas gali susirgti kelyje?

Taip, ypač jei jis jautrus. Pykinimas, viduriavimas, dehidratacija – tai dažnos problemos ilgose kelionėse. Todėl svarbu nešerti prieš kelionę ir užtikrinti, kad būtų prieiga prie vandens. Jei gyvūnas turi alergiją ar lėtinių ligų, būtinai įdėkite vaistus į aiškiai pažymėtą maišelį ir praneškite vežėjui, kada ir kaip juos duoti. Kartais nutinka taip, kad vežėjas pamiršta duoti vaistus – tai ne piktybė, bet aplaidumas. Todėl visada patikrinkite.

19. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga?

Tai labai retas atvejis, bet jis nutinka. Jei taip atsitiktų, pirmiausia – nešaukite ir nebėkite paskui. Tai tik išgąsdins gyvūną dar labiau. Vietoj to, praneškite vežėjui ir vietinėms tarnyboms, pavyzdžiui, gyvūnų prieglaudai ar policijai. Turėkite po ranka gyvūno nuotrauką ir mikroschemos numerį. Ir svarbiausia – nepasimesti. Dauguma pabėgusių gyvūnų randama per pirmąsias 24 valandas, ypač jei jie yra pažįstamoje aplinkoje.

20. Kaip sumažinti stresą gyvūnui?

Be jau minėtų dalykų, galima naudoti feromonus – pavyzdžiui, „Feliway“ katėms ar „Adaptil“ šunims. Tai purškalai arba antkakliai, kurie skleidžia raminančius signalus. Taip pat galima įdėti į dėžę marškinėlius su jūsų kvapu. Ir dar – ramiai kalbėkite su gyvūnu prieš išvykstant, glostykite jį. Tai skamba paprastai, bet veikia. Mačiau, kaip vienas šuo, kuris paprastai keliaudavo labai neramiai, šįkart tiesiog miegojo visą kelią, nes šeimininkė buvo labai rami ir pasitikinti.

Paslaugos – naminių gyvūnų vežimas iš Denmark

21. Ką apima standartinė paslauga?

Kaip jau minėjau, standartinė paslauga paprastai apima paėmimą, transportavimą ir pristatymą. Bet „standartinė“ gali reikšti skirtingus dalykus skirtingiems vežėjams. Vieni siūlo „nuo durų iki durų“, kiti – tik nuo terminalo iki terminalo. Visada klauskite, kas konkrečiai įeina. Ir dar – pasidomėkite, ar jie turi sekimo sistemą, kad galėtumėte matyti, kur yra jūsų gyvūnas realiu laiku. Tai ramina.

22. Ar galima užsisakyti papildomų paslaugų?

Taip, daugelis vežėjų siūlo papildomas paslaugas: nuo specialaus maitinimo iki veterinarinės priežiūros kelyje. Tačiau už tai paprastai reikia mokėti atskirai. Kartais verta, ypač jei jūsų gyvūnas turi ypatingų poreikių. Pavyzdžiui, vienas mano klientas užsisakė, kad vežėjas kas dvi valandas siųstų nuotraukas – jis labai jaudinosi dėl savo seno katinėlio. Tai kainavo papildomai, bet jam tai buvo svarbu.

23. Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Pirmiausia, ieškokite atsiliepimų internete, bet ne tik gerų – pažiūrėkite ir blogus, kad suprastumėte, kokios problemos gali kilti. Antra, paprašykite rekomendacijų iš pažįstamų. Trečia, susisiekite tiesiogiai ir klauskite konkrečių klausimų: kokie jų leidimai, kokia patirtis, kaip jie elgiasi nenumatytais atvejais. Jei vežėjas vengia atsakyti arba atsako neaiškiai, geriau ieškokite kito. Ir dar – pasitikrinkite, ar jie turi tinkamą draudimą. Tai labai svarbu.

24. Ką daryti, jei paslauga neatitiko lūkesčių?

Pirmiausia – ramiai išdėstyti problemas vežėjui raštu. Jei jie nereaguoja arba atsisako kompensuoti, galite kreiptis į vartotojų teises arba, jei vežėjas Danijoje, į atitinkamą instituciją. Bet dažniausiai problemos sprendžiamos geranoriškai, ypač jei turite įrodymų – nuotraukas, susirašinėjimus, sąskaitas. Svarbiausia – ne tylėti. Jei kažkas negerai, praneškite. Tai padeda ne tik jums, bet ir kitiems klientams.

25. Ar vežėjas prisiima atsakomybę, jei kas nors nutinka?

Tai priklauso nuo sutarties sąlygų. Dauguma vežėjų turi ribotą atsakomybę, ypač jei gyvūnas susirgo dėl jau turimos sveikatos būklės. Bet jei dėl jų kaltės – pavyzdžiui, netinkama temperatūra transporto priemonėje – jie turėtų kompensuoti. Todėl visada skaitykite sutartį prieš pasirašydami. Ir dar – darykite nuotraukas prieš išvykstant ir po pristatymo, kad turėtumėte įrodymų.

26. Kaip pasiruošti nenumatytiems atvejams?

Turėkite avarinį planą. Žinokitės, kur yra artimiausia veterinarinė klinika maršrute. Turėkite su savimi veterinarinį rinkinį: vaistus, tvarsčius, dezinfekavimo priemonę. Ir svarbiausia – būkite pasiekiami telefonu visą kelionės laiką. Kartais nutinka taip, kad vežėjas negali susisiekti su klientu, nes tas žmogus skrenda lėktuvu arba yra susitikime. Tai labai apsunkina situaciją. Būkite atsakingi.

Tai tiek. Tikiuosi, kad šie atsakymai padės jums geriau pasiruošti. Kiekviena kelionė su gyvūnu – tai iššūkis, bet su tinkamu pasiruošimu viskas įmanoma. Sėkmės!