Kas veža naminius gyvūnus į Daniją? Vežame kasdien

Kai reikia pervežti augintinį į Daniją, dažniausiai kyla klausimas – kas tai gali padaryti? Ar galima pačiam, ar reikia specialistų? Atsakymas paprastas: galima ir pačiam, bet yra daug niuansų. Dokumentai, maršrutas, gyvūno poreikiai – visa tai gali sukelti stresą tiek gyvūnui, tiek šeimininkui. Mes vežame kasdien, todėl žinome, kokie klausimai kyla dažniausiai. Štai keli jų.

Paslaugos – gyvūnų pervežimas į Daniją

1. Kokias paslaugas teikiate veždami gyvūnus?

Vežame įvairius gyvūnus – šunis, kates, kartais ir smulkius gyvūnus. Mūsų paslauga apima viską: nuo dokumentų patikros iki paties pervežimo. Mes pasirūpiname tinkamu transportu, sustojimais, vandens papildymu. Kartais žmonės prašo tik pervežimo, bet dažniausiai reikia ir konsultacijos dėl dokumentų. Vieną kartą vežėme šunį, kurio savininkas nežinojo, kad reikia naujo skiepo. Mes pastebėjome tai prieš kelionę ir išvengėme problemų pasienyje.

2. Ar galite padėti sutvarkyti dokumentus pervežimui?

Taip, bet ne visus. Mes galime patikrinti, ar dokumentai yra tvarkoje, ar trūksta kažko. Bet pačius dokumentus turi gauti savininkas arba veterinaras. Pavyzdžiui, veterinarinę pažymą išduoda tik licencijuotas veterinaras. Mes galime rekomenduoti gerus veterinarus, jei reikia. Bet negalime už jus nueiti pas veterinarą. Tai jūsų atsakomybė. Tačiau jei kyla klausimų, visada galite skambinti – mes paaiškinsime.

3. Kaip dažnai vykdote pervežimus į Daniją?

Kasdien. Turime kelis maršrutus: vienas eina per Vokietiją, kitas – per Švediją (su keltu). Priklausomai nuo poreikio, parenkame geriausią variantą. Vasarą dažniau vežame į Daniją, nes daug žmonių atostogauja su augintiniais. Žiemą – mažiau, bet vis tiek yra užsakymų. Kartais vežame ir atgal – iš Danijos į Lietuvą. Tada maršrutas tas pats, tik kitas kryptis.

4. Kokie gyvūnai tinka jūsų pervežimui?

Daugiausia šunys ir katės. Bet esame vežę ir triušių, jūrų kiaulyčių, net vieną kartą – mažą dekoratyvinę kiaulę. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų sveikas ir turėtų reikiamus dokumentus. Dideli gyvūnai, pavyzdžiui, arkliai, mūsų paslauga netinka – tam reikia specializuoto transporto. Taip pat nevežame pavojingų gyvūnų ar egzotinių rūšių, kurioms reikia specialių leidimų.

Dokumentai – pervežimas į Daniją

5. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį į Daniją?

Pagrindiniai: ES augintinio pasas su mikroschemos numeriu, pasiutligės skiepo įrašu (galiojančiu), veterinarine pažyma (forma EU Vet). Taip pat patartina turėti gyvūno nuotrauką. Kartais pareigūnai prašo palyginti gyvūną su nuotrauka. Be to, jei šuo yra iš tam tikros veislės, kuriai taikomi apribojimai, gali reikėti papildomų dokumentų. Pavyzdžiui, Danijoje yra draudžiamų veislių sąrašas. Prieš vežant, visada pasitikrinkite.

6. Ar skiepai turi būti nauji?

Ne, bet jie turi galioti. Pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną ir ne daugiau kaip prieš metus (arba ilgiau, jei tai pakartotinis skiepas). Jei skiepas baigiasi kelionės metu, geriau pasiskiepyti iš naujo prieš kelionę. Yra buvę, kad šuo buvo skiepytas prieš 11 mėnesių, ir viskas buvo gerai. Bet jei būtų praėję daugiau nei metai, būtume negalėję vežti.

7. Kaip gauti veterinarinę pažymą Danijoje?

Jei esate Danijoje, eikite pas bet kurį licencijuotą veterinarą. Jie žino, ką daryti. Pažyma išduodama per 24-48 valandas. Kaina apie 300-500 DKK. Kartais galima greičiau, bet brangiau. Svarbu: pažyma galioja tik 10 dienų, todėl negalima jos daryti labai iš anksto. Geriausia – likus 1-2 dienoms iki kelionės. Mes dažnai rekomenduojame veterinarus Kopenhagoje ir Orhuse, kurie dirba greitai.

8. Ką daryti, jei dokumentai nėra tvarkingi?

Jei mes pastebime, kad dokumentai netvarkingi, mes nevežame. Tai mūsų principas. Nes jei pasienyje bus problemos, nukentės gyvūnas. Geriau atidėti kelionę ir sutvarkyti dokumentus. Mes galime padėti patarti, kur kreiptis, bet negalime rizikuoti. Vieną kartą žmogus labai pyko, kad atsisakėme vežti, nes trūko skiepo įrašo. Bet kitaip negalima.

Kelionė – gyvūnų pervežimas į Daniją

9. Kiek trunka kelionė į Daniją?

Iš Vilniaus į Kopenhagą – apie 12-14 valandų automobiliu. Bet tai priklauso nuo eismo, oro sąlygų, sustojimų. Mes paprastai planuojame 15 valandų, kad būtų laiko nenumatytiems atvejams. Pavyzdžiui, vasarą kelyje gali būti daug remonto darbų. Arba žiemą – sniegas. Geriau turėti laiko atsargą, nei skubėti.

10. Kaip dažnai darote sustojimus?

Kas 2-3 valandas. Tai mūsų standartas. Sustojame poilsio aikštelėse, kur yra žalios zonos. Leidžiame gyvūnui išlipti, atsigerti, kartais – pasivaikščioti. Jei gyvūnas labai neramus, galime sustoti dažniau. Bet mes stengiamės išlaikyti grafiką, kad kelionė neužsitęstų. Svarbu rasti balansą.

11. Ar gyvūnas gali keliauti su kitais gyvūnais?

Taip, bet atskirai. Kiekvienas gyvūnas turi savo narvą. Mes neleidžiame, kad du nepažįstami gyvūnai būtų kartu. Net jei savininkai sako, kad jie draugiški. Kelionė – ne namai, čia stresas gali sukelti konfliktą. Todėl kiekvienas savo vietoje. Jei vežame du to paties savininko gyvūnus, galima padaryti išimtį, bet tik jei jie iš tiesų draugiški.

12. Ką darote, jei gyvūnas blogai jaučiasi?

Sustojame. Vertiname situaciją. Jei reikia, skambiname veterinarui. Turime veterinarijos klinikų kontaktus kelyje. Jei situacija rimta, vežame į artimiausią kliniką. Mūsų vairuotojai turi pirmosios pagalbos kursus gyvūnams, todėl gali suteikti pagalbą. Bet mes nesame veterinarai, todėl visada rekomenduojame kreiptis į specialistą.

Sauga – pervežimas į Daniją

13. Kaip užtikrinate saugumą kelionės metu?

Mūsų transporto priemonės yra pritaikytos gyvūnų pervežimui. Turime specialius narvų laikiklius, ventiliacijos sistemas, temperatūros kontrolę. Vairuotojai reguliariai tikrina gyvūnus. Be to, draudžiame gyvūnus kelionės metu. Tai papildoma saugumo priemonė. Mes patys esame patyrę situacijų, kai staigus stabdymas sukėlė problemų, todėl dabar viskas yra pritvirtinta.

14. Ar turite draudimą gyvūnams?

Taip, turime bendrą atsakomybės draudimą, kuris apima ir gyvūnus. Bet jis ribotas. Todėl rekomenduojame savininkams papildomai apdrausti savo gyvūną. Šis draudimas gali padengti veterinarines išlaidas, jei kas nors nutiktų. Mes galime rekomenduoti draudimo kompanijas, su kuriomis dirbame.

15. Kaip elgiatės su agresyviais gyvūnais?

Pirma, mes neimamės vežti gyvūno, jei jis yra agresyvus. Tai pavojinga. Jei gyvūnas tampa agresyvus kelionės metu (kas retai atsitinka), mes sustojome ir bandome nuraminti. Jei nepavyksta, skambiname savininkui ir tariamės. Kartais tenka atiduoti gyvūną savininkui, kad jis pats nuramintų. Bet tai labai retas atvejis.

16. Ką darote, jei gyvūnas pabėga?

Tai košmaras, bet mes tam pasiruošę. Mūsų narvai yra saugūs, o transporto priemonės užrakintos. Bet jei taip atsitiktų, turime planą: nedelsiant sustoti, uždaryti duris, bandyti sugauti gyvūną. Turime gyvūnų gaudymo įrangą. Ir, žinoma, iš karto pranešame savininkui. Vieną kartą katė iššoko iš narvo, kai vairuotojas atidėrė dureles sustojimo metu. Užtrukome 20 minučių, kol pagavome. Nuo tada esame atsargesni.

Procedūros – gyvūnų pervežimas į Daniją

17. Kaip vyksta gyvūno paėmimas?

Susitariame dėl laiko ir vietos. Atvykstame, patikriname dokumentus, apžiūrime gyvūną. Jei viskas gerba, įkrauname gyvūną į transporto priemonę. Savininkas gali atsisveikinti. Mes duodame savininkui mūsų kontaktus, kad galėtų klausti apie kelionę. Kartais savininkai labai jaudinasi – tai normalu. Mes stengiamės nuraminti.

18. Ką darote, jei gyvūnas atsisako eiti į narvą?

Nevartojame jėgos. Bandome privilioti skanėstu. Kalbamės ramiai. Jei gyvūnas vis tiek nenori, galime atidėti kelionę šiek tiek. Bet turime ribas – negalime laukti valandų valandas. Kartais padeda, jei savininkas pats įdeda gyvūną. Bet jei gyvūnas yra agresyvus dėl baimės, geriau kreiptis į veterinarą dėl raminamųjų.

19. Kaip maitinate gyvūną kelionės metu?

Mes neteikiame maisto, nebent savininkas prašo. Paprastai savininkas duoda maistą su savimi, ir mes jį duodame pagal nurodymus. Bet mes visada turime vandens. Ir jei kelionė ilga, galime duoti lengvą užkandį, pavyzdžiui, sausainį šunims. Tačiau mes nežinome gyvūno alergijos ar mitybos ypatumų, todėl geriau, kai maistą duoda savininkas.

20. Ar galite pristatyti gyvūną į konkrečią vietą Danijoje?

Taip, mes teikiame durų iki durų paslaugą. Tai reiškia, kad paimame iš nurodytos vietos Lietuvoje ir pristatome į nurodytą vietą Danijoje. Tai patogu, bet kainuoja daugiau. Alternatyva – susitikti tam tikroje vietoje, pavyzdžiui, prie sienos. Tai pigiau. Rinktis jums.

Klaidos – pervežimas į Daniją

21. Kokių klaidų daro klientai?

Dažniausiai – dokumentai. Pamiršta pasitikrinti skiepų galiojimą. Arba neturi veterinarinės pažymos. Kitos klaidos: netinkamas narvas, per mažai vandens, per mažai maisto. Ir dar – jie nepraneša apie gyvūno sveikatos problemas. Pavyzdžiui, kad šuo linkęs vemti automobilyje. Tai svarbu žinoti.

22. Ką darote, jei klientas pateikia neteisingą informaciją?

Mes bandome išsiaiškinti. Jei tai nedidelė klaida, pavyzdžiui, neteisingas gimimo metai dokumentuose, galime tęsti. Bet jei tai rimta, pavyzdžiui, melas apie skiepą, mes atsisakome vežti. Tokiu atveju mes negrąžiname avanso. Tai griežta, bet būtina. Vieną kartą klientas sakė, kad šuo skiepytas, bet paaiškėjo, kad ne. Mes sužinojome tik pasienyje. Tai buvo problema.

23. Kaip išvengti streso gyvūnui kelionės metu?

Pratinkite gyvūną prie narvo iš anksto. Duokite jam ten pavalgyti, pagulėti. Taip pat galite naudoti feromonų purškiklį, kuris ramina. Kelionės dieną nešerkite per daug. Ir būkite ramūs patys – gyvūnas jaučia jūsų emocijas. Jei jūs jaudinatės, jis irgi jaudinsis.

24. Ką daryti, jei gyvūnas pradeda kaukti?

Sustoti. Patikrinti, ar viskas gerai. Kartais kaukimas reiškia skausmą, kartais – baimę. Jei gyvūnas atrodo sveikas, galbūt jam tiesiog reikia dėmesio. Paglostykite, pasikalbėkite. Jei kaukimas tęsiasi, galbūt reikia raminamojo. Bet geriausia – pasitarti su veterinaru prieš kelionę, jei žinote, kad gyvūnas linkęs kaukti.

Išvada Vežame naminius gyvūnus į Daniją kasdien, todėl žinome, ką darome. Svarbiausia – pasiruošimas. Dokumentai, tinkamas narvas, pakankamai vandens. Ir kantrybė. Kelionė gali būti ilga, bet su tinkamu požiūriu ji bus saugi. Jei turite klausimų, klauskite. Mes visada pasiruošę padėti. 3 Straipsnis Vežame kates į Daniją kiekvieną dieną Katės – ypatingi keleiviai. Joms kelionė dažnai yra didesnis stresas nei šunims. Todėl veždami kates į Daniją skiriame ypatingą dėmesį. Kiekviena diena mūsų komanda dirba su katėmis – tiek jaunikliais, tiek senjorais. Žinome, kad katės nemėgsta pokyčių, nemėgsta triukšmo ir nemėgsta būti uždarytos. Bet kartais kelionė neišvengiama. Tada reikia padaryti viską, kad ji būtų kuo švelnesnė. Pasiruošimas – kačių pervežimas į Daniją1. Kaip paruošti katę kelionei? Pradėkite nuo narvo. Jis turi būti tinkamo dydžio – katė turi galėti atsistoti, apsisuksti, atsigulti. Įdėkite į vidų savo marškinėlius ar pledą su pažįstamu kvapu. Kelias dienas prieš kelionę leiskite katei narve pabūti – valgyti, miegoti. Taip ji pripras. Nemaitinkite katės 4-6 valandas prieš kelionę, kad išvengtumėte vėmimo. Bet vanduo turi būti visada. Ir svarbiausia – būkite ramūs. Katė jaučia jūsų nervinę energiją. 2. Kokį narvą rinktis katei? Tvirtą, su ventiliacija iš trijų pusių. Geriau plastikinį nei metalinį – jis geriau izoliuoja garsus. Dugnas turi būti neperšlampamas. Užraktas saugus, bet lengvai atidaromas iš išorės. Viena mano pažįstama naudojo pintą krepšį – katė išėjo pro tarpus. Nerekomenduoju. Ir dar – narvas neturi kvepėti plastiku. Palikite jį išvėdinti kelias dienas prieš naudojimą. 3. Ar reikalingi skiepai vežant katę į Daniją? Taip. Pasiutligės skiepas privalomas. Be jo nepraleis per sieną. Be to, rekomenduojama pasiskiepyti nuo kačių gripo, ypač jei katė bus kontaktuojanti su kitais gyvūnais. Skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną. Ir atminkite – jei katė niekada nebuvo skiepyta, reikės dviejų skiepų su 3-4 savaičių pertrauka. Tai užima laiko. 4. Kaip elgtis, jei katė bijo kelionių? Dauguma kačių bijo. Tai normalu. Galite naudoti feromonų purškiklį (pvz., Feliway) – jis ramina. Purkškite ant marškinėlių, kuriuos įdėsite į narvą. Taip pat galite paprašyti veterinaro raminamųjų. Tik ne patys duokite – veterinaras turi parinkti dozę. Vieną kartą vežėme katę, kuriai savininkas davė žmogaus raminamąjį. Katei pasidarė bloga. Tai pavojinga. Dokumentacija – vežame kates į Daniją5. Kokie dokumentai reikalingi? ES augintinio pasas, mikroschema, pasiutligės skiepo įrašas, veterinarinė pažyma. Pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 10 dienų. Taip pat turėkite katės nuotrauką – kartais pareigūnai prašo. Jei katė yra grynaveislė, galite turėti kilmės dokumentus, bet tai nebūtina. Svarbiausia – mikroschemos numeris atitinka dokumentus. 6. Ką daryti, jei katė neturi paso? Jei katė gyvena Danijoje, pasą galite gauti pas danų veterinarą. Kainuoja apie 400-600 DKK. Jei katė iš Lietuvos, pasą išduoda lietuvių veterinaras. Bet jei katė neturi paso ir jau esate kelyje, galite kreiptis į veterinarą Lenkijoje ar Vokietijoje. Tačiau tai brangiau ir užima laiko. Geriau pasirūpinti iš anksto. 7. Ar reikalinga sveikatos pažyma katei? Taip, veterinarinė pažyma (EU Vet) yra privaloma. Ją išduoda veterinaras apžiūrėjęs katę. Jis patikrina, ar katė sveika, ar nėra parazitų. Ši pažyma galioja 10 dienų. Be jos nepraleis per sieną. Kartais žmonės mano, kad užtenka skiepų įrašo. Neužtenka. 8. Kaip patikrinti, ar dokumentai tvarkingi? Susisiekite su mumis. Mes galime peržiūrėti dokumentus elektroniniu paštu. Arba nueikite pas veterinarą ir paprašykite patikrinti. Svarbiausia: mikroschemos numeris sutinka su pasu, skiepas galioja, pažyma ne senesnė nei 10 dienų. Jei viskas atitinka, galite keliauti. Kelionė – kačių pervežimas į Daniją9. Kiek trunka kelionė su kate? Iš Vilniaus į Kopenhagą – apie 12-14 valandų. Bet mes planuojame 16, nes katėms reikia dažnesnių sustojimų. Jos greičiau pavargsta nuo streso. Stengiamės važiuoti tolygiai, be staigių manevrų. O svarbiausia – ramiai. Katėms nepatinka skubėjimas. 10. Kaip dažnai reikia tikrinti katę? Kas 1-2 valandas. Patikrinkite vandenį, ar nereikia papildyti. Pažiūrėkite, ar katė ramiai. Jei ji daug seilėjasi arba drebžė, reikia sustoti. Bet neverskite jos išeiti iš narvo – dauguma kačių jaučiasi saugiau narve.