Gyvūnų pervežimas iš Odense į Lietuvą – vežame kiekvieną dieną

Grįžti namo su augintiniu iš Odense – tai ne tas pats, kas grįžti vienam. Reikia pagalvoti apie dokumentus, patogumą, saugumą, maršrutą. Dirbu šioje srityje jau kurį laiką ir matau, kad žmonės kartais per vėlai pradeda ruoštis. Gyvūnų pervežimas iš Odense į Lietuvą yra pakankamai dažna paslauga, bet kiekvienas atvejas turi savo niuansų. Vieni veža katę, kiti – didelį šunį, treti – tris gyvūnus vienu metu. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai. Paprastai, be nereikalingo triukšmo.

Maršrutas – gyvūnų pervežimas iš Odense į Lietuvą kiekvieną dieną

1. Kokiu maršrutu vežate gyvūnus iš Odense į Lietuvą?

Yra keli variantai. Populiariausias – per Kopenhagą, tada keltu į Švediją, per Švediją ir keltu į Lietuvą (Klaipėdą). Kitas variantas – per Vokietiją ir Lenkiją, sausuma. Abu maršrutai turi privalumų. Keltų maršrutas trumpesnis laiko prasme, bet brangesnis dėl keltų bilietų. Sausumos maršrutas pigesnis, bet ilgesnis – apie 16-18 valandų. Pasirinkimas priklauso nuo kliento poreikių, biudžeto ir gyvūno būklės. Jei gyvūnas blogai toleruoja ilgus važiavimus, galbūt geriau rinktis keltą su poilsio galimybe. Mes visada pasiūlome abu variantus.

2. Ar vežate tiesiai iš Odense, ar reikia važiuoti į Kopenhagą?

Vežame tiesiai iš Odense. Nereikia niekur važiuoti papildomai. Atvažiuojame prie jūsų durų, pasiimame gyvūną, ir važiuojame. Tai vienas didžiausių privalumų – nereikia streso su transportavimu iki kažkokio terminalo. Ypač jei gyvūnas didelis arba jei turite daug bagažo. Vieną kartą klientė skambino ir klausė, ar galime paimti iš mažo kaimelio už Odense – galėjome. Mūsų mikroautobusai važiuoja ne tik per didmiesčius, bet ir aplinkinius miestelius. Adresas yra adresas – atvažiuosime ten, kur reikia.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Odense į Vilnių?

Priklausomai nuo maršruto. Per keltus – apie 14-16 valandų nuo išvykimo iki pristatymo. Sausuma per Vokietiją ir Lenkiją – 16-18 valandų. Tai orientaciniai skaičiai, realybėje gali skirtis dėl eismo, oro sąlygų, pasienio patikrų. Mes visada stengiamės laikytis grafiko, bet gyvūnų saugumas svarbiau nei greitis. Jei matome, kad gyvūnas pavargęs, darome papildomą sustojimą. Vieną kartą dėl rūko Baltijos jūroje keltas vėlavo dvi valandas – nieko negalėjome padaryti. Tokiais atvejais informuojame klientą ir laukiame.

4. Ar vežate ir į kitus Lietuvos miestus?

Taip, vežame ne tik į Vilnių. Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus – visi didesni miestai ir dauguma mažesnių. Maršrutas planuojamas pagal užsakymus. Jei vieną dieną vežame į Vilnių, kitą – į Klaipėdą. Kartais viename mikroautobuse vežame gyvūnus į skirtingus miestus – pirmas pristatome į Kauną, paskui važiuojame į Vilnių. Tai leidžia sumažinti kainą, nes dalijamės išlaidas. Jei gyvūnas vienintelis tame maršrute, kaina bus didesnė, bet pristatymas greitesnis. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų prioritetų.

5. Kaip dažnai vežate šiuo maršrutu?

Kasdien. Tai ne rinkodaros triukas – mes iš tiesų vežame kiekvieną dieną. Žinoma, ne kiekvieną dieną mikroautobusas pilnas, bet kažkas važiuoja kasdien. Jei užsakymų daug – važiuoja du mikroautobusai. Jei mažai – vienas. Svarbiausia, kad klientas nereikia laukti savaitės ar dviejų, kol susikaups grupė. Skambinate, deriname laiką, ir važiuojame. Tai mūsų pranašumas prieš kitas įmones, kurios veža tik tada, kai prisirenka pilnas automobilis. Mūsų klientai vertina tai, kad gali planuoti savo laiką.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas iš Odense dokumentacija

6. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Danijos į Lietuvą?

Trys pagrindiniai dokumentai. Europos augintinio pasas – jame mikroschemos numeris, skiepų įrašai, savininko duomenys. Pasiutligės skiepo pažymėjimas – data turi būti ne senesnė nei galiojimo laikotarpis, bet ne pernelyg sena (skiepas turi būti atliktas bent 21 dieną prieš kelionę, jei pirmas skiepas). Sveikatos pažyma – veterinaras ją išrašo likus ne daugiau nei 10 dienų iki kelionės. Be šių trijų dokumentų gyvūnas nepraleidžiamas. Dar reikia asmens dokumento – paso arba asmens tapatybės kortelės. Viskas. Bet viskas turi būti tvarkinga, kitaip pasienyje bus problemų.

7. Kas tikrina dokumentus pasienyje?

Dokumentus gali tikrinti kelios institucijos. Pasienio kontrolė – patikrina asmens dokumentus. Muitinė – kartais klausia apie gyvūną. Veterinarijos tarnyba – tai pagrindiniai tikrintojai. Lietuvoje tai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Danijoje – Fødevarestyrelsen. Veterinarai pasienyje arba keltų terminaluose gali paprašyti parodyti pasą, patikrinti mikroschemos numerį, pasižiūrėti skiepų datas. Vieną kartą mūsų klientui pasienyje patikrino mikroschemą skaitytuvu – viskas sutapo, praleido be problemų. Bet jei mikroschemos numeris pase nesutampa su realiu numeriu – bus bėda. Todėl visada patikrinkite, ar veterinaras teisingai įrašė numerį.

8. Ar reikia deklaruoti gyvūną muitinėje?

Paprastai ne. Naminių gyvūnų pervežimas asmeniniais tikslais nėra laikomas komerciniu importu, todėl muitinės deklaracijos nereikia. Bet yra išimčių. Jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus, muitinė gali laikyti tai komercine veikla. Jei gyvūnas yra brangios veislės ir atrodo, kad vežamas pardavimui – gali paprašyti dokumentų, įrodančių, kad tai jūsų augintinis. Jei vežate gyvūną, kuris nėra jūsų – pavyzdžiui, draugo – gali reikėti įgaliojimo. Paprastam atvejui – vienas šuo ar katė, su pasu, savininkas kartu – muitinė neklausia nieko. Tai paprastas procesas.

9. Ką daryti, jei dokumentuose yra klaida?

Priklauso nuo klaidos. Jei tai smulkmena – neteisinga raidė pavardėje – kartais pasienyje praleidžia, bet gali ir ne. Jei klaida rimta – neteisingas mikroschemos numeris, bloga skiepo data – kelionė gali sustoti. Geriausia yra pataisyti dokumentus prieš kelionę. Kreipkitės į veterinarą, kuris išdavė pasą, ir paprašykite pataisyti. Tai užtrunka kelias dienas, bet geriau nei strigti pasienyje. Vieną kartą klientas atvyko su pasu, kuriame mikroschemos numeris skyrėsia viena skaitmeniu – veterinaras suklydo įrašydamas. Pasienyje pastebėjo. Teko grįžti ir taisyti. Nemalonu, bet geriau pastebėti anksčiau nei vėliau.

10. Ar skiepai turi būti atlikti Danijoje?

Ne, skiepai gali būti atlikti bet kurioje ES šalyje. Svarbu, kad veterinaras būtų licencijuotas ir kad skiepas būtų įrašytas į Europos augintinio pasą. Jei gyvūnas buvo paskiepytas Lietuvoje prieš išvykstant į Daniją, ir skiepas dar galioja – užtenka. Jei skiepas atliktas Danijoje – taip pat gerai. Svarbu data ir veterinaro parašas. Kartais žmonės klausia, ar galioja skiepai iš trečiųjų šalių – Ukrainos, Baltarusijos – atsakymas sudėtingesnis. Jei gyvūnas atvyko iš trečiosios šalies su tinkamais dokumentais, skiepas gali galioti, bet reikia papildomo patikrinimo. Geriau pasitikslinti su veterinaru.

Gyvūnų paruošimas – pervežimas iš Odense į Lietuvą pasiruošimas

11. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pradėkite nuo mažų žingsnių. Jei gyvūnas niekada nebuvo ilgoje kelionėje, pirmiausia pripratinkite prie transportavimo dėžės ar bokso. Palikite atvirą namuose, tegul gyvūnas įeina savanoriškai. Po to – trumpi pasivažinėjimai, 10-15 minučių. Palaipsniui ilginkite. Prieš pačią kelionę – nešerkite gyvūno 4-6 valandas, kad išvengtumėte pykinimo. Bet vanduo turi būti visada. Patikrinkite, ar boksas pakankamai didelis – gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti, atsigulti. Įdėkite į boksą pažįstamą daiktą – pledą, žaislą. Kvapas ramina. Ir svarbiausia – jūsų ramybė. Gyvūnai jaučia šeimininko emocijas.

12. Ką įdėti į transportavimo boksą?

Mažiau yra geriau. Pledas arba rankšluostis apačioje – minkščiau ir sugeria drėgmę. Vienas pažįstamas daiktas – žaislas, senas megztinis su šeimininko kvapu. Vandens buteliukas su pritvirtintu gertuvės antgaliu – kad vanduo neišsipiltų. Jokio maisto bokse – gyvūnas gali vemti. Jokių laisvų daiktų, kurie gali sužeisti. Jei šalta – papildomas pledas. Jei karšta – nieko papildomo, tegul būna kuo vėsiau. Vieną kartą klientas įdėjo visą maišą skanėstų į boksą – šuo viską suėdė per pirmą valandą ir vėmė likusią kelionės dalį. Pamoka: maistas bokse – ne.

13. Ar galiu duoti gyvūnui raminamųjų prieš kelionę?

Tik veterinaro rekomendacija. Savavališkai duoti raminamųjų pavojinga – neteisinga dozė gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, ypač trumpasnukių veislių (buldogai, mopsai). Veterinaras įvertins gyvūno sveikatą, svorį, amžių ir paskirs tinkamą preparatą. Yra ir natūralių alternatyvų – feromonų purškalai (Adaptil šunims, Feliway katėms), žolelių pagrindu pagaminti raminamieji. Bet net ir natūralias priemones geriau išbandyti prieš kelionę – vieną kartą vienam katinui feromonų purškalas sukėlė priešingą efektą – jis dar labiau nervinosi. Kiekvienas gyvūnas individualus.

14. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės dieną?

Jei gyvūnas serga – nevežkite. Rimtai. Karščiavimas, viduriavimas, vėmimas, kosulys – tai požymiai, kad gyvūnui reikia poilsio, ne kelionės. Be to, sergantis gyvūnas gali užkrėsti kitus gyvūnus, jei vežame kartu. O veterinaras pasienyje gali neleisti pravažiuoti sergančiam gyvūnui. Atidėkite kelionę, kreipkitės į veterinarą, palaukite, kol gyvūnas pasveiks. Tai nemalonu, ypač jei jau suplanuota viskas, bet sveikata svarbiau. Vieną kartą klientas bandė vežti viduriuojantį šunį – pusiaukelėje teko sustoti ir ieškoti veterinaro. Dabar jis pats sako: „Kitą kartą lauksiu, kol pasveiks."

15. Ar tinka vežti seną gyvūną?

Priklauso nuo sveikatos būklės. Amžius savaime nėra kontraindikacija. Sveikas 12 metų šuo gali keliauti geriau nei 3 metų šuo su sveikatos problemomis. Bet seni gyvūnai dažnai turi lėtinių ligų – širdies, sąnarių, inkstų. Prieš kelionę rekomenduojame veterinaro apžiūrą. Jei veterinaras sako „galima" – vežame. Jei sako „per daug rizikinga" – klausome. Seni gyvūnai jautresni temperatūros pokyčiams, ilgesniam sėdėjimui vienoje pozicijoje, stresui. Todėl jiems darome dažnesnius sustojimus, patogesnę temperatūrą, minkštesnę paklotą. Amžius reikalauja papildomos priežiūros, bet ne draudimo keliauti.

Sąlygos – gyvūnų pervežimas iš Odense patogumas

16. Kokios temperatūros laikomos mikroautobuse?

18-22 laipsniai – tai optimali temperatūra daugumai gyvūnų. Vasarą, kai lauke 30 laipsnių, mikroautobuse veikia kondicionierius. Žiemą, kai lauke minusas – šildymas. Temperatūra reguliuojama automatiškai, bet vairuotojas gali koreguoti rankiniu būdu. Svarbu: gyvūnų sekcija turi atskirą temperatūros zoną, ne taip pat kaip vairuotojo kabina. Kartais vairuotojui reikia vėsesnio oro, kad neužmigtų, bet gyvūnams per šalta. Todėl atskyrimas yra būtinas. Vasarą stengiamės važiuoti anksti ryte arba vakare, kad išvengtume pačių karščiausių valandų.

17. Ką darote, jei gyvūnas atlieka gamtinius reikalus kelionės metu?

Nutinka. Dažniau, nei žmonės galvoja. Bokse yra sugeriantis paklotas, kuris sugeria skysčius. Jei „avarija" didelė – sustojame, pakeičiame paklotą, nuvalome boksą. Vairuotojas turi papildomų paklotų ir valymo priemonių. Tai nėra kažkas gėdingo – gyvūnai nesupranta, kad „reikia pakentėti". Svarbiau yra higiena – neleisime gyvūnui sėdėti savo reikaluose kelias valandas. Vieną kartą katinas apsišlapino per pirmą valandą – pakeitėme paklotą, nuvalėme, ir viskas. Šeimininkė atsiprašinėjo, bet nėra už ką. Tai normali kelionės dalis.

18. Ar gyvūnai maitinami kelionės metu?

Ne, mes nemaitiname. Priežastis paprasta: valgymas kelionės metu didina pykinimo tikimybę. Prieš kelionę prašome nešerti 4-6 valandas. Ilgesnės kelionės metu (daugiau nei 8 valandos) galima duoti nedidelį kiekį maisto per sustojimą, bet tik jei gyvūnas ramus ir nejuda. Vanduo – taip, visada. Bokse yra gertuvė arba vairuotojas duoda vandens per sustojimus. Jei gyvūnas turi specialią dietą arba reikia vaistų su maistu – prašome šeimininko paruošti porcijas iš anksto ir aiškiai nurodyti, kada ir kiek duoti. Mes laikomės nurodymų.

19. Ar galima su gyvūnu vežti jo daiktus?

Taip, bet su saiku. Pledas, žaislas, antkaklis, pavadėlis, maistas kelionėms – viskas telpa. Bet visa sofa arba didelis draskyklės stulpas – ne. Turime ribotą vietą, ir ji pirmiausia skirta gyvūnams, ne jų baldams. Paprastai prašome, kad gyvūno daiktai tilptų į vieną krepšį. Jei reikia vežti daugiau – galima, bet tai gali kainuoti papildomai kaip bagažas. Svarbiausi daiktai: dokumentai, maistas, vaistai (jei yra), pavadėlis, vandens butelis. Visa kita – antraeilis. Vieną kartą žmogus norėjo vežti kartu su šunimi ir šuns lovą, dvi dėžes konservų, tris žaislų krepšius... Teko tartis dėl prioriteto.

Pristatymas – gyvūnų pervežimas iš Odense į Lietuvą pristatymas

20. Kur pristatote gyvūną Lietuvoje?

Pristatome prie durų. Adresas, kurį nurodote – ten ir vežame. Nereikia važiuoti į kažkokį terminalą ar sandėlį. Tai ypač patogu, jei neturite automobilio arba jei gyvūnas didelis ir sunku jį transportuoti toliau. Vieną kartą pristatėme šunį į kaimą už Šiaulių – kelią teko ieškoti pagal GPS, bet radome. Mums nesvarbu, ar adresas Vilniaus centre, ar kaime prie ežero – atvešime. Svarbu tikslus adresas ir telefono numeris, kad galėtume susisiekti, jei reikia patikslinti.

21. Ar galiu būti pristatymo metu, ar reikia laukti namie?

Geriausia, jei esate pristatymo vietoje. Bet suprantame, kad ne visada įmanoma. Jei negalite būti – galite palikti įgaliojimą kitam asmeniui. Svarbu, kad tas žmogus turėtų asmens dokumentą ir kad mes žinotume iš anksto, kas priims gyvūną. Negalime atiduoti gyvūno bet kam, kas atidaro duris. Jei nieko nėra – skambiname, laukiame, bet ne amžinai. Vieną kartą laukėme valandą, kol šeimininkas grįžo iš parduotuvės – suprantama, bet nemalonu. Geriausia derinti pristatymo laiką iš anksto.

22. Kaip žinosiu, kad gyvūnas saugiai pasiekė tikslą?

Siunčiame pranešimus viso proceso metu. Išvykome iš Odense – žinutė. Pasiekėme keltą – žinutė. Išlipome iš kelto – žinutė. Artėjame prie tikslo – žinutė. Pristatėme – žinutė su nuotrauka. Be to, galite prašyti GPS nuorodos – dalijamės realiu laiku. Kai kurie klientai prašo nuotraukų kelionės metu – siunčiame. Vienas klientas norėjo vaizdo skambučio su savo kate – surengėme. Suprantame, kad atskirti nuo savo gyvūno yra neramu. Todėl komunikacija yra mūsų stiprybė. Geriau viena žinutė per daug nei viena per mažai.

23. Ką daryti, jei gyvūnas atvyko sužeistas?

Tai labai retas atvejis, bet jei nutinka – imamės atsakomybės. Pirmiausia – veterinaras. Vežame gyvūną pas artimiausią veterinarą arba kviečiame jį pas mus. Antra – dokumentuojame. Nuotraukos, veterinaro išvada, mūsų paaiškinimas. Trečia – draudimas. Mūsų veikla yra apdrausta, todėl gydymo išlaidos padengiamos. Vieną kartą katinas susibraižė leteną, kai bandė pralįsti pro bokso grotelę – ne mūsų kaltė, bet padengėme veterinaro išlaidas. Svarbiausia – neslėpti. Jei kas nors nutiko, pranešame iš karto. Pasitikėjimas yra svarbiau nei tobula statistika.

Specialūs atvejai – gyvūnų pervežimas iš Odense neįprasti užsakymai

24. Ar vežate gyvūnus be šeimininko?

Taip, tai viena iš mūsų paslaugų. Šeimininkas gali likti Danijoje, o gyvūną pristatome šeimai Lietuvoje. Tai dažnas atvejis – žmogus dirba Danijoje, bet augintinis keliauja pas tėvus arba į naujus namus. Be šeimininko gyvūnas keliauja atsakingiau – vairuotojas rūpinasi, tikrina būklę, duoda vandens. Šeimininkas gauna nuotraukas ir pranešimus. Bet reikia įgaliojimo – dokumento, kuriame šeimininkas patvirtina, kad paveda vežti savo gyvūną. Be jo negalime perimti gyvūno. Tai apsauga tiek mums, tiek šeimininkui.

25. Ar vežate nėščias gyvūnas?

Nerekomenduojame, bet kartais priimame. Nėščia gyvūna patiria papildomą stresą kelionės metu, o jei prasidėtų gimdymas – situacija komplikuota. Prieš vežant nėščią gyvūną, prašome veterinaro pažymos, kad kelionė saugi. Jei veterinaras sako „geriau ne" – klausome. Jei sako „galima, bet atsargiai" – vežame su papildomomis atsargumo priemonėmis: minkštesnis paklotas, dažnesni sustojimai, žemesnė temperatūra. Vieną kartą vežėme nėščią katę – viskas praėjo gerai, bet buvo neramu. Geriau planuoti kelionę prieš arba po gimdymo, ne jo metu.

26. Ką daryti, jei pasikeitė planai ir reikia atšaukti užsakymą?

Atšaukti galima, bet yra taisyklės. Jei atšaukiate likus daugiau nei 48 valandoms iki kelionės – grąžiname visą avansą. Jei likus 24-48 valandoms – grąžiname 50 proc. Jei mažiau nei 24 valandos – avansas negrąžinamas. Priežastis paprasta: mes rezervuojame vietą, atsisakome kitų užsakymų, ir staiga jūs atšaukiate. Mes prarandame pajamas. Bet suprantame, kad gyvenime nutinka visko – liga, skrydžio atšaukimas, šeimos aplinkybės. Todėl esame lankstūs, ypač jei priežastis rimta. Svarbu pranešti kuo anksčiau. Tyla paskutinę minutę – blogiausia, ką galima padaryti.

Gyvūnų pervežimas iš Odense į Lietuvą yra procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra sudėtingas, kai žinai, ko tikėtis. Dokumentai, transportas, saugumas – viskas išsprendžiama. Svarbiausia – ne paskutinę minutę. Pradėkite ruoštis bent dvi savaites prieš kelionę, susisiekite su vežėju, pasitarkite su veterinaru. Jūsų augintinis nusipelno saugios ir patogios kelionės namo.