Gyvūnų vežimas į Kopenhagą, Vežame kiekvieną dieną

Gyvūnų vežimas į Kopenhagą – tai ne tik šunys ir katės. Kartais skambina žmonės su klausimais apie triušius, šeškus, papūgas, net vėžlius. Kiekvienas gyvūnas turi savo specifiką, savo poreikius ir savo taisykles. Dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir galiu pasakyti – nėra dviejų identiškų užsakymų. Vienas žmogus veža savo katiną, kitas – visą zoologijos sodą išsiskyrusios poros. Šiame straipsnyje atsakau į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų pervežimą į Daniją. Rašau taip, kaip galvoju – be užuolankų.

Bendri klausimai – gyvūnų vežimas į Kopenhagą

1. Kokius gyvūnus vežate į Kopenhagą?

Vežame praktiškai visus smulkius ir vidutinius gyvūnus – šunis, kates, triušius, šeškus, jūrų kiaulytes, papūgas, kanarėles, žiurkėnus. Su ropliais sudėtingiau – priklauso nuo rūšies, nes kai kurie yra saugomi CITES konvencijos. Žuvų nevežame – tam reikia visiškai kitokios įrangos. Arklių taip pat – tai jau specializuotas transportas. Bet viskas, kas telpa į normalų narvą ar transportavimo dėžę – galime vežti. Turėjome net ežiuką vieną kartą – žmogus rado sužeistą, išgydė, norėjo pasiimti į Daniją. Vežėme. Gyvūnas atvyko sveikas, dabar gyvena Kopenhagoje kaip karalius.

2. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo gyvūno rūšies, dydžio, svorio, reikalingo narvo tipo. Mažas gyvūnas – triušis, žiurkėnas – kainuoja mažiau nei didelis šuo. Bet nėra taip, kad mažas gyvūnas kainuoja centus – vis tiek reikia specialios priežiūros, tinkamo mikroklimato, saugaus tvirtinimo. Konkrečių kainų čia nerašysiu, nes jos keičiasi ir priklauso nuo situacijos. Bet galiu pasakyti tiek – jei lygintumėte su tuo, kiek kainuotų patiems važiuoti su gyvūnu, įskaitant keltą, kurą, nakvynes – mūsų paslauga dažnai yra racionaliau. O dar sutaupote laiką ir nervus. Skambinkite, paklausiu detalių apie jūsų gyvūną ir pasakysiu kainą.

3. Ar vežate gyvūnus kiekvieną dieną?

Taip, tai mūsų pagrindinis privalumas – vežame kiekvieną dieną. Nereikia laukti savaitės, kol susidarys grupė. Turime nuolatinį maršrutą Lietuva–Danija ir atgal. Žinoma, yra populiariausių dienų – penktadieniais daugiau užsakymų, nes žmonės nori, kad gyvūnas atvyktų savaitgalį. Bet jei reikia antradienį – vežame antradienį. Trečiadienį – trečiadienį. Vienintelis dalykas – reikia užsakyti bent 2-3 dienas iš anksto, kad spėtume pasiruošti. Skubūs užsakymai irgi galimi, bet kaina kitokia. Vienas žmogus skambino penktadienio rytą ir norėjo, kad jo katinas būtų Kopenhagoje šeštadienį ryte. Spėjome, bet teko daryti išimtį – tiesioginis maršrutas be papildomų sustojimų.

4. Kiek laiko trunka kelionė iki Kopenhagos?

Priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Paprastai – 18-24 valandos. Iš Vilniaus ilgiau nei iš Klaipėdos, aišku. Bet mes nestumiame – darome reguliarius sustojimus kas 4-5 valandas, kad gyvūnai galėtų atsigerti, pasivaikščioti (jei tai šuo), pailsėti. Kartais žmonės klausia „ar galima greičiau?“ – galima, bet ne mūsų paslaugoje. Mes ne lenktyniaujame, mes pervežame gyvūnus saugiai. Yra buvę, kad dėl eismo įvykio kelyje vėlavome keturias valandas. Nemalonu, bet geriau pavėluoti nei rizikuoti. Keltas per Baltijos jūrą taip turi savo tvarkaraštį – kartais tenka laukti. Tai įprasta šio maršruto dalis.

5. Ar gyvūnai vežami atskirai ar kartu?

Kiekvienas gyvūnas turi savo atskirą erdvę. Net jei vežame du katinus iš to paties namo – jie būna atskiruose narvuose. Kodėl? Nes kelionėje gyvūnai elgiasi kitaip nei namie. Tas, kuris namie draugiškas, kelyje gali tapti agresyvus iš baimės. Turėjome atvejį – du broliai katinai, namie miega vienas ant kito, o kelionėje pradėjo kovoti per narvo sieneles. Teko dar labiau atskirti. Taigi – saugiau kiekvienam savo erdvė. Žinoma, jei gyvūnai maži – triušiai, žiurkėnai – kartais leidžiame būti kartu, jei šeimininkas prašo ir jie pripratę vienas prie kito. Bet tai išimtis, ne taisyklė.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas į Kopenhagą

6. Kokių dokumentų reikia katėms?

Tas pats kaip šunims – gyvūno pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Katės nėra kaip nors kitaip traktuojamos nei šunys pagal ES taisykles. Vienintelis skirtumas – katėms nereikia papildomų skiepų, išskyrus pasiutligę. Šunims kartais reikia papildomų tyrimų (priklauso nuo šalies), bet katėms – ne. Svarbu, kad pasas būtų tvarkingas, mikroschema veikianti, skiepas galiojantis. Viena moteris skambino ir sakė „mano katė niekada nebuvo skiepyta, jai jau 8 metai“. Na, tada reikia pradėti nuo skiepo ir laukti 21 dieną. Nėra kito kelio. Gerai, kad paskambino iš anksto – spėjome viską sutvarkyti.

7. Kokių dokumentų reikia triušiams ir graužikams?

Tai įdomus klausimas, nes daugelis nežino – triušiams, jūrų kiaulytėms, žiurkėnams nereikia gyvūno paso. Jie nepriskiriami prie „kompanioninių gyvūnų“ pagal ES reglamentą, kuriems reikia paso. Bet – ir tai svarbu – mikroschema rekomenduojama, nors ne privaloma. Be to, Danija gali turėti savo papildomus reikalavimus, todėl visada patikriname prieš kelionę. Šeškams jau reikia paso, nes jie priskiriami prie kompanioninių gyvūnų. Vienas žmogus bandė vežti šešką be paso – sustabdė pasienyje. Nemalonu. Taigi – triušiai ir graužikai paprasčiau, bet vis tiek reikia pasidomėti konkrečiais reikalavimais.

8. Ar reikia sveikatos pažymos egzotiniams gyvūnams?

Taip, ir ne bet kokios. Egzotiniams gyvūnams – ropliams, paukščiams, retoms rūšims – gali reikėti specialių veterinaro pažymų, kartais net leidimų. CITES konvencija draudžia tam tikrų rūšių tarptautinį transportavimą be specialių dokumentų. Pavyzdžiui, papūgos – priklauso nuo rūšies. Paprastą papūgėlę vežti galima, bet jau didžiąją papūgą arba kakadu – gali reikėti CITES leidimo. Mes ne visada galime vežti egzotinius gyvūnus – priklauso nuo situacijos. Skambinkite, pasakysiu, ar galime ir kokių dokumentų reikia. Geriau paklausti prieš, nei gauti atsisakymą pasienyje.

9. Ką daryti, jei gyvūno pasas išduotas ne Lietuvoje?

ES gyvūno pasas galioja visoje ES, nesvarbu, kurioje šalyje išduotas. Jei pasas išduotas Lenkijoje, Vokietijoje ar bet kurioje ES šalyje – jis tinka. Svarbu, kad būtų originalas ir kad visi įrašai būtų aiškūs. Bet jei pasas išduotas ne ES šalyje – pavyzdžiui, Ukrainoje, Baltarusijoje – tada reikia papildomų dokumentų. Gyvūnas turi būti patikrintas ES veterinarijos pasienyje, gali reikėti karantino. Tai sudėtingiau ir brangiau. Turėjome klientą, kuris atsivežė šunį iš Moldovos – teko daryti papildomus tyrimus, laukti rezultatų. Užtruko dvi savaites. Taigi – jei gyvūnas iš trečiosios šalies, planuokite daugiau laiko ir pinigų.

10. Ar galima vežti gyvūną be paso, su veterinaro pažyma?

Ne. Veterinaro pažyma nėra tas pats, kas gyvūno pasas. Pasas yra standartizuotas ES dokumentas su konkrečiais laukais, holograma, unikaliu numeriu. Veterinaro pažyma – tai tiesiog popierinis lapas, kuriame gydytojas parašė, kad gyvūnas sveikas. To neužtenka tarptautiniam pervežimui. Yra buvę, kad žmogus atnešė gražų blanką su antspaudu, bet tai ne pasas – ir mes negalime vežti. Suprantu, kad kartais paso gavimas užtrunka, ypač jei gyvūnas senas ir niekada nebuvo skiepytas. Bet taisyklės yra taisyklės. Geriau užsisakyti pasą dabar ir laukti, nei bandyti vežti be jo ir gauti problemų pasienyje.

Specialūs gyvūnai – gyvūnų gabenimas Kopenhaga

11. Kaip vežti katiną, kuris nekenčia narvo?

Katės ir narvai – tai meilės neapykantos santykiai. Dauguma kačių nekenčia būti uždaromos, bet transportavimui tai būtina. Patarimai: pratinkite katę prie narvo pamažu. Palikite narvą atvirą namuose, įdėkite ten skanėstų, pledą su namų kvapu. Po savaitės-dviejų katė pradės lįsti pati. Kelionės dieną – purškite feromonus į narvą (Feliway ar panašūs). Tai ramina. Mes patys naudojame feromonus mūsų transporto priemonėje. Viena katė, kurią vežėme, pirmas dvi valandas rėkė kaip pašėlusi, paskui pavargo ir miegojo likusią kelionės dalį. Normalu. Svarbu – neatidarykite narvo kelionės metu, net jei katė prašo. Vienas klientas atidarė, katė iššoko ir pasislėpė po sėdynėmis – pusę valandos gaudėme.

12. Ar vežate nėščias kates?

Tas pats principas kaip su šunimis – nerekomenduoju. Katės nėštumas trunka apie 65 dienas, ir paskutinės dvi savaitės yra rizikingos. Stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, o gimdymas transporto priemonėje – tai tikrai ne tai, ko norime. Jei katė ankstyvoje nėštumo stadijoje ir veterinaras sako, kad saugu – galime svarstyti. Bet būkite sąžiningi. Turėjome atvejį, kai šeimininkė nežinojo, kad katė nėščia – katė buvo kiemo katė, galėjo susitikti su katinu. Pakeliui katė pradėjo elgtis keistai, slėptis, atsisakyti maisto. Atvykus į Kopenhagą, po dviejų dienų – kačiukai. Laimei, viskas gerai baigėsi, bet streso buvo visiems.

13. Kaip vežti paukštį narvelyje?

Paukščiai – jautrūs gyvūnai. Jie bijo skersvėjų, staigių garsų, temperatūros pokyčių. Transportuojant paukštį, narvelis turi būti uždengtas lengvu audiniu – tai ramina. Bet negalima visiškai sandariai uždengti, nes paukščiui reikia oro. Temperatūra transporto priemonėje turi būti stabili – ne mažiau 18 laipsnių, ne daugiau 25. Papūgos ypač jautrios šalčiui. Be to, paukščiai gali išsigąsti kitų gyvūnų – todėl narvelį laikome atskirai, toliau nuo šunų ir kačių. Vieną kartą vežėme papūgą, kuri mokėjo kalbėti – visą kelionę kartodavo „labas, labas“. Šunys išprotėjo. Nuo tada – paukščiai atskiroje sekcijoje.

14. Ar galima vežti šešką?

Galima, bet su gyvūno pasu. Šeškai priskiriami kompanioniniams gyvūnams ES, todėl jiems taikomi tokie pat reikalavimai kaip šunims ir katėms – pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Šeškai yra aktyvūs gyvūnai, jiems reikia erdvės ir pramogų. Narvas turi būti pakankamai didelis, su galimybėmis slėptis. Mes turime specialius narvus šeškams – su tuneliais ir uždaromis „lovomis“. Šeškas kelionėje gali būti ramus arba labai neramus – priklauso nuo charakterio. Vienas šeškas, kurį vežėme, išlindo iš narvo pro mažiausią plyšį ir pradėjo tyrinėti mašiną. Pusę valandos gaudėme po sėdynėmis. Nuo tada – papildomi užraktai ant šeškų narvų.

15. Kaip vežti jūrų kiaulytę?

Jūrų kiaulytės – vieni ramiausių gyvūnų transportavimui. Jos mažai juda, nebijo tiek, kiek katės ar šunys, ir paprastai ramiai sėdi savo dėžėje. Svarbu – pakratų pakankamai, šienas, vanduo. Jūrų kiaulytės turi nuolat turėti prieigą prie šieno, nes jų virškinimo sistema labai jautri. Be to, jos jautrios temperatūros pokyčiams – negali būti nei per karšta, nei per šalta. Mes transporto priemonėje palaikome stabilią temperatūrą, tai tinka. Vienas dalykas – jūrų kiaulytės gali išsigąsti stiprių vibracijų, todėl dėžę tvirtiname minkštai, kad mažiau judėtų. Šiaip – tai vienas paprasčiausių gyvūnų transportavimui. Neturėjome nė vieno incidento su jūrų kiaulytėmis.

Praktiniai patarimai – veža gyvūnus į Kopenhagą

16. Ką dėti į gyvūno krepšį kelionei?

Pirmiausia – pažįstamą pledą ar drabužį su namų kvapu. Tai labai svarbu, ypač šunims ir katėms. Antra – vanduo ir dubenėlis. Mes turime savo, bet pažįstamas kvapas ramina. Trečia – maistas, bet ne per daug. Kelionės metu gyvūnai paprastai nevalgo, bet jei kelionė ilga – reikia turėti. Ketvirta – vaistai, jei gyvūnas vartoja. Su instrukcija, doze, laiku. Penkta – žaislas, bet ne tas, kuris skleidžia garsus. Pypsinčios žaislai kelionėje – tai košmaras visiems. Ir dar – maišelis išmatoms, jei reikia tvarkyti. Mes turime, bet geriau turėti savo. Šeimininkai kartais pamiršta pačius elementariausius dalykus – vienas atvežė šunį be vandens, be maisto, be nieko. Sakė „pamiršau“. Na, mes turime, bet tai ne mūsų atsakomybė.

17. Ar reikia maitinti gyvūną prieš kelionę?

Ne. Geriau ne. Bent 4-6 valandas prieš kelionę – jokio maisto. Vanduo – taip, bet maistas – ne. Kodėl? Nes kelionės metu gyvūnai dažnai vemja, ypač jei pilnas skrandis. Ir ne tik vemja – gali būti viduriavimas, pilvo pūtimas, diskomfortas. Mažiems gyvūnams – triušiams, graužikams – taisyklė kitokia, jiems reikia šieno, bet dideliems gyvūnams – tuščias skrandis. Vienas šuo, kurį vežėme, prieš kelionę gavo pilną dubenį košės. Pirmą valandą viskas gerai, paskui – viskas grįžo atgal. Narvas, mašina, viskas. Valėme pusę valandos. Nuo tada – griežta taisyklė: jokio maisto prieš kelionę. Šeimininkai kartais protestuoja „bet jis alkanas bus“ – alkanas bus, bet sveikas.

18. Kaip paruošti gyvūną psichologiškai?

Tai sunkiau nei fiziškai. Gyvūnas nežino, kas vyksta, kodėl jį deda į narvą, kur veža. Šunys paprastai lengviau adaptuojasi – jie seka savo šeimininką ir pasitiki. Katės – sunkiau. Jos teritoriniai gyvūnai, bet kokia nauja aplinka – stresas. Patarimai: kelias dienas prieš kelionę nekeiskite rutinos. Nemaudykite, nekirpkite, neveskite pas veterinarą (jei nereikia). Leiskite gyvūnui ramiai gyventi. Kelionės dieną – elkitės ramiai, nepergyvenkite. Gyvūnai jaučia jūsų emocijas. Jei jūs nervinatės – jie nervinsis dvigubai. Vienas klientas taip jaudinosi, kad pradėjo verkti atsisveikindamas su katinu. Katinas išsigando ir įsispraudė į kampą. Užtruko pusę valandos, kol ištraukėme. Ramybė – geriausias vaistas.

19. Ką daryti, jei gyvūnas serga prieš kelionę?

Nevežti. Paprasta. Jei gyvūnas serga – karščiuoja, viduriuoja, vemia, kosėja – kelionė atidedama. Mes neimame sergančių gyvūnų, nes tai pavojinga ir pačiam gyvūnui, ir kitiems gyvūnams transporto priemonėje. Be to, sergantis gyvūnas gali užsikrėsti kitus arba pats užsikrėsti, jei imuninė sistema nusilpusi. Vienas žmogus bandė nuslėpti, kad jo šuo serga – davė karščiavimą mažinančių tablečių ir atvežė. Šuo atrodė normaliai, bet po trijų valandų kelionės – temperatūra pakilo, šuo pradėjo drebėti. Sustojome, iškvietėme veterinarą. Paaiškėjo – infekcija. Kelionė nutraukta, šuo gydytas vietoje. Šeimininkui teko važiuoti atsiimti. Moralas – neapgaudinėkite. Mes suprantame, kad planai svarbūs, bet gyvūno sveikata svarbiau.

20. Ar galima vežti gyvūną su antsvoriu?

Galima, bet turėkite omenyje – antsvoris yra sveikatos problema. Nutukę gyvūnai blogiau toleruoja keliones: greičiau pavargsta, sunkiau kvėpuoja, labiau stresuoja. Be to, jiems reikia didesnio narvo, daugiau vandens, dažniau stoti. Vienas labradoras, kurį vežėme, svėrė 45 kilogramus – tai 15 kilogramų per daug. Šuo vos tilpo į standartinį narvą, teko imti didesnį. Kelionės metu jis sunkiai kvėpavo, mes stojome kas tris valandas, ne kas penkias. Atvyko pavargęs, bet sveikas. Šeimininkė sakė „jis toks storas, nes aš jį lepinu“. Na, lepinti galima, bet nutukimas sutrumpina gyvenimą. Prieš kelionę rekomenduoju pasitarti su veterinaru, ypač jei gyvūnas labai nutukęs.

Atvykimas – gyvūnų vežimas į Kopenhagą

21. Kaip priimti gyvūną po ilgos kelionės?

Ramiai. Jokio triukšmo, jokių svečių, jokių „susipažinimo vakarėlių“. Gyvūnas pavargęs, išsigandęs, nežino kur atsidūrė. Duokite jam vandens, parodykite, kur miegosis, kur tualetas (jei katė – dėžę). Leiskite uostytis, tyrinėti savo tempu. Neverskite valgyti, neverskite žaisti. Pirmos kelios valandos – tiesiog ramybė. Šunys paprastai adaptuojasi greičiau – jie seka savo žmogų. Katėms reikia daugiau laiko – gali slėptis po lova kelias dienas. Tai normalu. Viena katė po kelionės į Kopenhagą slėpėsi penkias dienas, tik naktį išeidavo valgyti. Po savaitės – jau sėdėjo ant palangės ir stebėjo praeivius. Kantrybė – raktas.

22. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako valgyti po kelionės?

Pirmą dieną – nieko. Tai normalu. Gyvūnas stresavęs, pavargęs, nežino naujos aplinkos. Vanduo turi būti prieinamas, bet maistas – palauks. Jei antrą dieną vis dar nevalgo – pabandykite kažką skanesnio, nei įprastai. Virtą vištieną, konservus, ką nors viliojančio. Jei trečią dieną vis dar nevalgo – kreipkitės į veterinarą. Tai gali būti ne tik stresas, bet ir sveikatos problema. Turėjome atvejį, kai šuo nevalgė keturias dienas po kelionės. Šeimininkas jau panikavo. Nuėjo pas veterinarą – paaiškėjo, kad kelionės metu šuo prarijo gabalėlį narvo plastiko. Reikėjo operacijos. Nemalonu, bet laiku pastebėta. Taigi – nevalgymas vieną dieną normalu, ilgiau – reikia tikrinti.

23. Ar padedate su gyvūno registracija Danijoje?

Konsultuojame, bet patys neregistruojame. Kiekvienas gyvūno savininkas turi pats užregistruoti savo gyvūną Danijoje. Šunys – per Hunderegistret, katės – rekomenduojama registruoti, bet ne privaloma. Mes duodame visą informaciją – nuorodas, kontaktus, instrukcijas. Bet tai jūsų atsakomybė. Vienas klientas po metų skambino ir klausė „ar jūs užregistravote mano šunį?“ – neužregistravome, nes mes to nedarome. Jis supyko, bet ką padarysi – tai ne mūsų darbas. Mes pervežame, o kas toliau – jūsų reikalas. Žinoma, jei reikia pagalbos – padedame, bet nedarome už jus.

24. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo atvykus?

Pirmiausia – ne panikuokite. Antra – nedelsiant praneškite mums, jei tai nutiko iš karto po pristatymo. Mes galime padėti ieškoti, žinome teritoriją. Trečia – praneškite vietos gyvūnų prieglaudoms, veterinarijos klinikoms, policijai. Danijoje yra „Dyrenes Beskyttelse“ – gyvūnų apsaugos organizacija, jie gali padėti. Ketvirta – socialiniai tinklai. Facebook grupės Kopenhagoje – „Lost Pets Copenhagen“ ir panašios. Penkta – mikroschema yra jūsų geriausias draugas. Jei kas nors randa gyvūną ir nuneša pas veterinarą – nuskaitę schemą suras jus. Turėjome atvejį – katė pabėgo pirmą dieną, rado po savaitės už 15 kilometrų. Laimei, turėjo mikroschemą. Šeimininkė verkė iš laimės.

25. Ar galima grąžinti gyvūną atgal į Lietuvą?

Žinoma, vežame abiem kryptimis. Jei planuojate, kad gyvūnas grįš – praneškite iš anksto, kad žinotume. Grįžtant galioja tos pačios taisyklės – dokumentai, sveikatos būklė, tinkamas narvas. Vienintelis skirtumas – Danija gali turėti savo papildomų reikalavimų išvykstant. Patikrinkite prieš kelionę. Mes vežame atgal kiekvieną dieną, taip pat kaip į priekį. Dažniausiai žmonės veža gyvūnus atostogoms – atveža, paskui po mėnesio ar dviejų veža atgal. Tai normalu. Vienas šuo taip keliavo tris kartus per metus – jau žinojo maršrutą, ramiai sėdėjo, net nereikėjo raminamųjų. Profesionalus keliautojas.

26. Ar vežate gyvūnus iš Kopenhagos į kitus Danijos miestus?

Paprastai vežame tik maršrutu Lietuva–Kopenhaga ir atgal. Bet jei reikia pristatyti į kitą Danijos miestą – Aarhus, Odense, Aalborg – galima tartis. Tai papildomas mokestis, aišku, bet galime padaryti. Kartais žmonės nori, kad gyvūnas būtų pristatytas ne į Kopenhagą, o toliau – tada deriname individualiai. Vienas klientas norėjo, kad jo šuo atvyktų į mažą kaimą prie sienos su Vokietija – važiavome papildomus 300 kilometrų. Kaina atitinkama, bet šuo atvyko tiesiai į naujus namus. Jei jums reikia ne Kopenhagos, o kažkur kitur – skambinkite, susitarsime.

Išvada

Gyvūnų vežimas į Kopenhagą – tai kasdieninis mūsų darbas, kurį atliekame su atsakomybe ir rūpesčiu. Kiekvienas gyvūnas – tai kažkieno šeimos narys, ir mes tai suprantame. Vežame kiekvieną dieną, turime patirties su visų rūšių gyvūnais. Svarbiausia – tinkamas pasiruošimas, tvarkingi dokumentai ir pasitikėjimas. Jei turite klausimų – skambinkite. Kiekviena situacija individuali, ir mes visada randame sprendimą.