perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Gyvūnų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai reikia atvežti gyvūną iš Danijos – katę, šunį, kartais net dekoratyvinius triušius ar kitiems keistais pasirodo (būna visko) – dažniausiai pirmas klausimas būna: kaip viskas vyksta praktiškai, kiek laiko užtruks ir ar gyvūnas saugiai pasieks namus. Suprantu, kad skambinant gali būti neramu, ypač jei pirmą kartą tenka perleisti savo augintinį svetimiems žmonėms. Dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus, vežame maršrutu Danija–Lietuva reguliariai, tad dalinuosi tuo, ką žinome iš praktikos. Ne viskas vyksta sklandžiai – kartais stringa dokumentai, kartais gyvūnas stresuoja daugiau nei tikėjais – bet jei pasiruošiama tinkamai, rezultatas visada geras.
Pradėsiu nuo to, kas svarbiausia, nes be dokumentų niekas nejuda. Gyvūnui reikia pasaičio veterinarijos paso – EU Pet Passport – jį paprastai išduoda danų veterinarijos klinika. Taip pat gyvūnas privalo būti paženklintas mikročipu, atitinkančiu ISO 11784/11785 standartą. Skiepai privalomi – pasiutligės skiepas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Kartais žmonės skambina ir sako, kad skiepas padarytas prieš savaitę – tada dar reikia palaukti. Be to, jei vežama iš Danijos, veterinarijos gydytojas turi įrašyti, kad gyvūnas tinkamas transportuoti. Patirtis rodo, kad dokumentus reikia tvarkyti bent 3-4 savaites prieš planuojamą išvykimą, kitaip galima patekti į nemalonias situacijas, kai reikia keisti visą maršrutą dėl vieno trūkstamo antspaudo.
Taip. Be standartinio EU paso, veterinaras Danijoje turi išduoti atskirą sveikatos pažymėjimą (fitosanitarinė pažyma) – jis patvirtina, kad gyvūnas prieš pakrovimą buvo apžiūrėtas ir tinkamas kelionei. Šitas dokumentas galioja dešimt dienų, tad laiko prasme reikia planuoti atsakingai. Yra buvę atvejų, kai klientas atsiuntė mums seną pažymėjimą, tikėdamasis, kad tiks – netiko. Teko laukti, kol veterinaras išduos naują. Beje, kartais klinika užtrunka ilgiau nei tikiesi, ypač jei veterinaras išvykęs arba eilė ilga. Rekomenduoju paskambinti iš anksto ir susitarti dėl vizito laiko, kad viskas vyktų sklandžiau. Pati procedūra paprastai trunka neilgai, bet pasiruošimas užima laiko.
Jeigu dokumentai nepasiruošę – yra problemų. Tokia situacija pasitaiko dažnai. Vienas vyras skambino iš Kopenhagos ir sakė, kad veterinaras tiesiog pamiršo užpildyti vieną langelį veterinarijos pase – dėl to turėjome perkelti pervežimą porai dienų. Kita vertus, suprantu – žmonės ne visada žino, kiek reikalavimų yra, ypač jei pirmą kartą veža gyvūną. Štai ką siūlau: susisiekti su mumis bent dvi savaites prieš planuojamą datą, nusiųsti turimus dokumentus, ir mes patikrinsime, ar viskas tvarkoje. Jei ko trūksta, pasakysim, ką reikia padaryti. Geriau aptikti spragas anksčiau nei paskutinę dieną, kai jau nebelieka laiko ką nors taisyti.
Šunims ir katėms – standartinis paketas: pasas, mikročipas, skiepai. Bet jei vežate egzotinius gyvūnus – papūgas, driežus, triušiukus – tada reikalavimai gali skirtis. Pavyzdžiui, paukščiams kai kuriais atvejais reikia CITES leidimo, ypač jei rūšis saugoma. Taip pat gali reikėti atskirų veterinarijos pažymėjimų pagal tai, ką siunčia. Su triušiais paprasčiau, bet vis tiek reikia pažymėjimo apie sveikatą. Vienas klientas norėjo gabenti dvi jūrų kiaulytes – nebuvo aišku, ar reikia paso, ar užtenka pažymos. Keliai konsultavomės su veterinaru ir pasirodo, kad užtenka sveikatos pažymėjimo, bet mikročipas nebūtinas. Taigi viskas priklauso nuo gyvūno rūšies, ir klaidų geriau neleisti.
Jei dokumentai neatitinka – gyvūnas gali būti sulaikytas pasienyje arba karantine. Tai nėra dažnas atvejis, bet pasitaiko. Būna, kad veterinaras pamiršta parašyti datą arba netinkamai paženklina mikročipo numerį. Prieš porą metų vieną kartą mūsų vairuotojui teko laukti pasienyje dvi valandas, nes gyvūno pase trūko vieno parašo. Galiausiai viskas išsisprendė, bet buvo nervinama. Štai kodėl visada prašome klientų atsiųsti dokumentus iš anksto – galime patikrinti, ar viskas gerai, ir išvengti nemalonių staigmenų. Jei jau dokumentai netinkami, sprendimas priklauso nuo šalies – kartais leidžiama sutvarkyti vietoje, kartais tenka grąžinti gyvūną atgal. Geriau rizikos nesukelti.
Gyvūnai vežami specialiai tam pritaikytuose transportuose – tai ne paprastas mikroautobusas. Mūsų transportuose yra ventiliacija, temperatūros kontrolė, specialios dėžės su minkštu pagrindu. Kiekvienas gyvūnas turi savo vietą. Karštomis dienomis vežame vėsesniu metu – dažniausiai išvykstame anksti ryte arba vakare, kad gyvūnams nebūtų per karšta. Maršrutas Danija–Lietuva paprastai trunka apie 16-20 valandų, priklausomai nuo to, kur reikia paimti gyvūną Danijoje ir kur pristatyti Lietuvoje. Per kelionę daromos stotelės, kad gyvūnai galėtų atsigaivinti. Iš tikrųjų transportavimas yra rimtas dalykas – ne šiaip pasodinai ir važiuoji. Reikia nuolat stebėti gyvūną, ypač jei jis pirmą kartą keliauja.
Kelionės laikas priklauso nuo konkrečių taškų. Jei gyvūnas paimamas Kopenhagoje ir pristatymas Vilniuje – vidutiniškai 16-18 valandų. Bet jei reikia paimti iš mažesnio miestelio kažkur šiaurėje arba pristatyti į kitą Lietuvos pusę – tada gali užtrukti ir 20 valandų. Be to, keltai – jie turi savo grafiką. Kartais tenka laukti kelto, o tai prideda laiko. Vieną kartą plaukėme naktiniu keltu, bet jis vėlavo valandą – dėl to atvykome vėliau nei planavome. Žmonėms visada sakau: nežadėkite tikslaus laiko, nes kelyje gali būti betko. Geriau planuoti su atsarga – gyvūnui kelionė ne tokia baisi, kai jos skubi.
Taip, tai labai įprasta praktika. Daugelis žmonių, gyvenančių Lietuvoje, perka gyvūną Danijoje arba atsivežė augintinį būnant Danijoje, bet patys negali grįžti kartu. Tokiu atveju mes perimame atsakomybę už gyvūną – paimame iš šeimininko Danijoje arba iš veislyno, ir pristatome tiesiai į namus Lietuvoje. Svarbu, kad šeimininkas perduotų visus dokumentus, pagalvą ar pažįstamą žaislą (kad gyvūnas jaustų savo kvapą), ir aiškiai nurodytų, ką gyvūnui galima duoti valgyti. Būna, kad gyvūnas ilgisi savo žmogų – pirmas kelias valandas gali būti neramus, bet paskui nurimsta. Tai jautri situacija, suprantu.
Pirmiausia – nesijaudinkite, mes turime patirties. Vairuotojai nešioja pirmosios pagalbos rinkinį, skirtą gyvūnams, ir žino, kaip elgtis įvairiose situacijose. Jei gyvūnas pradeda vemti arba atsisako gerti vandenį – darome stotelę, leidžiame atsigaivinti, stebime. Yra buvę atvejų, kai šuniui nuo streso pradėjo tekėti seilės – atrodė baisiai, bet iš tikrųjų tai normali reakcija. Sustojome, pavaikščiojome, šuo nusiramino ir toliau važiavome. Blogiausia situacija buvo, kai vienam katei pasidarė labai blogai – reikėjo skambinti veterinarams, sustojome artimiausiame miestelyje. Gyvūnas buvo pirmas, viskas baigėsi gerai. Jei situacija rimtesnė, visada kreipiamės profesionalios pagalbos.
Jei gyvūnas pristatomas tiesiai į namus – taip, pasiimate iškart. Bet jei dėl kažkokių priežasčių negalite būti tuo metu namie – galima sutarti dėl kitos vietos arba laiko. Kartais žmonės prašo pristatyti į tam tikrą adresą – pas močiutę arba draugą – ir tai visiškai įmanoma. Svarbu tik iš anksto susitarti, kad netektų laukti su gyvūnu gatvėje. Vieną sykį buvo taip: žmogus pasakė, kad bus namie, bet atvykus niekas neatidarė durų. Skambinom, skambinom – galiausiai paaiškėjo, kad užsnūdo. Ne pati maloniausia situacija, bet išsprendėm. Taigi tiesiog palaikykite ryšį ir viskas bus gerai.
Kaina priklauso nuo kelių dalykų: gyvūno dydžio, maršruto konkrečių taškų, ir dokumentų paruošimo poreikio. Maži gyvūnai – katės, maži šunys – paprastai kainuoja mažiau, nes užima mažiau vietos transporto priemonėje. Dideli šunys arba jei gyvūnas vežamas su visa didele narve – tada kaina aukštesnė. Konkrečių skaičių nevardinsiu, nes kiekvienas atvejis skiriasi, bet vidutiniškai kalbame apie kelis šimtus eurų. Yra papildomų mokesčių, jei reikia mums patiems tvarkyti dokumentus – tai irgi laiko ir pastangų klausimas. Geriausia paskambinti, paaiškinti situaciją, ir mes pateiksime konkrečią kainą. Apibendrinti kainų iš tikrųjų sunku – per daug kintamųjų.
Žodžiu, derėtis visada galima, bet reikia suprasti, kad kaina – ne iš piršto laužta. Mūsų transportas, degalai, vairuotojo darbas – viskas kainuoja. Bet jei vežate daugiau nei vieną gyvūną arba esate sugrįžtantis klientas – visada galima rasti bendrą kalbą. Būna, kad žmogus sako: „kiti siūlo pigiau“. Na, gal ir siūlo, bet klausimas, kokiomis sąlygomis. Ne visada pigiau yra geriau – tai jau senas dalykas. Mūsų kaina atspindi tai, kad gyvūnas bus saugiai ir tinkamai pervežtas. Jei biudžetas ribotas, pasakome atvirai, ko galima atsisakyti ir ko ne – visada stengiamės rasti sprendimą, kuris tinka abiems pusėms.
Jeigu kaina pasirodo per didelė – neslėpk to tiesiog pasakyk. Galbūt galima pasiūlyti kitokį variantą – pavyzdžiui, laukti grupinio pervežimo, kai daugiau gyvūnų vežama vienu metu – tada kaina vienam gyvūnui išeina mažesnė. Arba galima derinti datą, kad transportas jau važiuotų į tą pusę – tada nereikia daryti papildomo kelio. Suprantu, kad ne visi gali mokėti tiek, kiek prašoma. Vienas jaunas vaikinas skambino – studentas iš Danijos norėjo parsivežti šuniuką, bet pinigų trūko. Susitarėm, kad jis prisidės prie kitos kelionės kaip pagalbininkas – taip sumažinome kainą. Nebūtinai taip darau su kiekvienu, bet mąstyti lanksčiai visada verta.
Dažniausiai prašome dalinio avanso – tai normali praktika. Mes irgi investuojame savo resursus – rezervuojame laiką, priimame transportą, todėl norime bent minimalios garantijos, kad klientas rimtai žiūri. Likusią dalį galima sumokėti pristatymo metu arba pavedimu prieš pristatymą. Būna išimčių – jei klientas žinomas, jei bendradarbiaujame ne pirmą kartą – tada lanksčiau. Bet su naujais klientais paprastai prašome avanso, tiesiog kad būtų aiškiau abiems pusėms. Juk tai ne šiaip siuntinys – tai gyvas padaras, reikalaujantis pasiruošimo ir priežiūros. Pinigų klausimas visada jautrus, bet geriau viską suderinti iš anksto nei paskui ginčytis.
Dažniausiai – šunis ir kates. Tai pagrindinė mūsų „klientele“, jei galima taip pasakyti. Bet yra buvę visko: jūrų kiaulytės, dekoratyviniai triušiai, vištos (taip, vištos), ir net vienas chameleonas. Su egzotiniais gyvūnais reikia daugiau pasiruošimo – ne visi vairuotojai sugeba su jais elgtis, todėl priskiriame specialistus. Kalbant apie dažnumą – per mėnesį iš Danijos vežame maždaug dešimt-penkiolika gyvūnų, priklausomai nuo metų laiko. Pavasarį ir rudenį – daugiau, nes žmonės kraustosi arba perka jaunus gyvūnus iš veislynų. Vasarą – mažiau, nes karšta ir gyvūnams sunkiau.
Pagal ES reglamentus, gabenami tik naminiai augintiniai – šunys, katės, dekoratyviniai gyvūnai. Žemės ūkio gyvūnai – avys, karvės ar kiaulės – tai kitas reikalas, ten visai kitokie reikalavimai, licencijos, kontrolė. Mes tuo neužsiimame. Tačiau, pavyzdžiui, triušius, kurie laikomi kaip naminiai augintiniai, vežame. Būna įdomių situacijų: viena moteris skambino ir klausė, ar galime iš Danijos atvežti šešką. Na, šeškas – tai laukinis gyvūnas pagal klasifikaciją, bet jei sutvarkyti specialūs dokumentai, teoriškai galima. Praktiškai – tai labai retas atvejis. Svarbiausia – kad gyvūnas būtų registruotas ir turėtų reikiamus dokumentus, kitaip niekas niekur nejuda.
Jei gyvūnas turi sveikatos problemų – tai papildomas iššūkis. Pirmas žingsnis – veterinaro pažyma, kad gyvūnas tinkamas kelionei. Be jos jokios diskusijos. Pavyzdžiui, šuo su širdies yda – veterinaras turi įvertinti, ar kelionė jam saugi. Būna, kad veterinaras sako „ne“ – tada tenka atidėti pervežimą arba ieškoti alternatyvų. Mes neapsiimame vežti sunkiai sergančių gyvūnų dėl atsakomybės. Tikrai nemalonu būtų, jei kelyje kas nors nutiktų. Tačiau jei veterinaras duoda žalią šviesą – vežame. Tik prašome kliento informuoti apie viską – vaistus, specialią dietą, poreikius. Vienas šuo su alergija – jo šeimininkas davė specialų maistą ir nurodymus, kaip elgtis, jei prasideda reakcija. Visas tas dalykas suveikė, bet reikėjo būti pasiruošus.
Geriausias patarimas – pradėti ruošti bent savaitę ar dvi prieš kelionę. Pirmiausia, įpratinti gyvūną prie jo transportavimo dėžės ar narvo. Daugelis gyvūnų stresuoja, nes pirmą kartą mato tą dėžę būtent kelionės dieną – taip nereikia daryti. Palikite narvą namie, leiskite gyvūnui jį tyrinėti, įdėkite mėgstamą žaislą ar antklodę. Taip pat svarbu neperkrauti gyvūno maistui prieš pačią kelionę – geriau lengvas užkandis. Vanduo – būtina turėti su savimi. Ir dar vienas dalykas: jei gyvūnas linkęs į judesio ligą, pasitarkite su veterinaru dėl vaistų. Vienas katinas mums keliavo su tabletėmis – jis miegojo visą kelią, ir jam buvo gerokai lengviau nei kitoms katėms, kurios visas laikas miaukė.
Sąrašas nėra ilgas, bet svarbus. Pirma – vandens butelis su gertuve arba mažas dubenėlis. Antra – maistas, bent porai dienų (kad būtų atsargoje, jei kelionė užtruktų). Trečia – antklodė arba pledas su namų kvapu – tai gyvūnui suteikia komforto jausmą. Ketvirta – žaislas, jei gyvūnas pripratęs prie konkretaus. Penkta – vaistai, jei veterinaras skyrė. Ir dar – dokumentai originaluose, jokiais būdais ne kopijos. Būna, kad žmonės atsiunčia nuskanuotus dokumentus, bet pasienyje reikia originalų. Beje, maisto maišelį pažymėkite – kartais gyvūnai per kelionės metu nuo streso gali atsisakyti valgyti, bet geriau turėti nei neturėti.
Specialios dietos dažniausiai nereikia, nebent veterinaras rekomendavo. Pagrindinė taisyklė – kelionės dieną duoti mažiau maisto nei įprastai. Perpildytas skrandys ir automobilio judesys – ne pati geriausia kombinacija. Geriau lengvas pusryčiai arba tiesiog saujelė sauso maisto. Svarbiau – vanduo. Vienas šuns iš Škotijos veislyno – jis pripratęs prie konkretaus maisto, ir mes davėme jo šeimininko atsiųstą pašarą, kad nebūtų virškinimo problemų. Jei gyvūnas laikosi specialios dietos dėl alergijos ar ligos – būtinai pasirūpinkite maistu ir aiškiais nurodymais. Mes laikomės visko, kaip parašyta, bet negalime improvizuoti su gyvūno mityba – tai ne mūsų kompetencija.
Tai blogiausias košmaras, ir nors tai labai retai nutinka, pasirengti turime. Turime procedūrą: visi vairuotojai turi ilgas pavadėlius ir skanėstus. Prieš atidarant transporto duris, apsimovama pavadėlis. Bet pasitaiko – vieną kartą katė iššoko iš dėžės ir nušoko nuo mašinos. Laimei, buvome aikštelėje, ne kelyje, ir po pusvalandžio pavyko sugauti (su skanėstų pagalba). Klientas, aišku, buvo išsigandęs bet suprato, kad tai ne tyčinis dalykas. Dabar visada prašome, kad klientas būtų pasiruošęs paimti gyvūną iš karto – kad nebūtų laisvų akimirkų, kur gyvūnas galėtų ištrūkti. Atsargumas kartais išgelbsti situaciją.
Tai atrodo kaip retas atvejis, bet pasitaiko, kai vežame kelis panašius gyvūnus. Mes naudojame žymėjimo sistemą – kiekviena narvas turi kortelę su gyvūno vardu, nuotrauka ir mikročipo numeriu. Tačiau kartais, kai pavargę kelionėje, pasimaišo popieriai. Vieną kartą per klaidą vietoj juodo kokerio spanielio klientui buvo atiduotas juodas labradoras – abi pusės nustebo. Iš karto pastebėjome, bet buvo nemalonu. Dabar dar kruopščiau tikriname ir visada prašome kliento patikrinti mikročipą vietoje, kad būtų 100% tikrumo. Tai nemaloni situacija visiems, bet geriau pripažinti klaidą ir ištaisiti nei slėpti.
Jei pastebime, kad gyvūnas serga – nepristatome. Tiesiog. Sveikata svarbiau nei bet kokie terminai. Skambiname klientui, paaiškiname situaciją, ir vežame gyvūną pas artimiausią veterinarą. Vieną kartą tai nutiko su jaunu vokiečių aviganiu – kelionės pabaigoje jis pradėjo viduriuoti. Veterinaras pasakė, kad stresas, po dienos viskas praėjo. Šeimininkas, aišku, nervinosi, bet suprato. Kartais kelionė yra tiesiog stresas gyvūnui, ir organizmas reaguoja. Mes negalime to visiškai išvengti, bet galime užtikrinti, kad bus tinkama reakcija – tai yra, veterinaras, poilsis, ir viskas, ko gyvūnui reikia.
Pasitaiko. Praėjusį rudenį buvo didžiulė audra Baltijos jūroje – keltai neplaukė dvi dienas. Visi pervežimai sustojo. Gyvūnai, kurie jau buvo pakeliui, liko saugiai mūsų transporte arba laikinoje veterinarijos stotyje, kol oras pagerėjo. Šeimininkams skambinome, informavome, nieko neslėpėme. Tai nėra mūsų kaltė, bet suprantu, kad žmonės laukia, nerimauja. Tokiais atvejais siūlome alternatyvas – arba laukti, arba keisti maršrutą (pvz. per Lenkiją vietoje kelto). Force majeure tai niekam malonu, bet gyvūno saugumas pirmoje vietoje – jokiu būdu nerizikuosime.
Saugumas – mūsų prioritetas numeris vienas. Visuose transportuose yra užrakinamos dėžės, kad gyvūnai negalėtų išeiti, ypač jei vairuotojas turi sukti ar stabdyti. Temperatūra reguliuojama – turime termometrus ir veikiančius ventiliacijos įrenginius. Karštomis dienomis paleidžiame kondicionavimą, šaltomis – šildymą. Taip pat turime draudimą – bet nemalonu apie tai kalbėti, bet tiesa yra ta, kad atsitikus bet kokiam nutikimui, atsakomybė aiški. Vairuotojai praeina specialius mokymus, kaip elgtis su gyvūnais – ne visi vairuotojai tinka šiam darbui. Reikia kantrybės, supratimo ir gebėjimo reaguoti į netikėtumus. Ir dar – transportai reguliariai valomi ir dezinfekuojami, kad kiekvienas gyvūnas keliautų švarioje aplinkoje.
Taip, mes siūlome galimybę stebėti gyvūno kelionę. Turime GPS sekimą mūsų transportuose – jei norite, galime atsiųsti nuorodą, kurioje matote transporto buvimo vietą realiu laiku. Taip pat vairuotojas gali siųsti nuotraukas ar trumpus vaizdo įrašus, kad matytumėte, jog gyvūnas saugus. Vienas klientas prašė nuotraukų kas dvi valandas – mes tai padarėme, nors tai ir papildomas darbas. Suprantu, kad norisi žinoti, kas vyksta – ypač jei pirmą kartą leidžiate savo augintinį su svetimais žmonėms. Komunikacija svarbi, ir mes ją vertiname. Blogiau, kai klientas praranda ryšį – tada ir mes nerimaujame, nes nežinome, ar pristatymo metu bus kas laukia.
Gyvūno gabenimas iš Danijos – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, kantrybės ir tinkamų partnerių. Svarbiausia – pradėti tvarkyti dokumentus iš anksto, pasirinkti patikimą vežėją ir išlaikyti ramų ryšį visos kelionės metu. Nemalonūs dalykai nutinka, bet tinkamai pasiruošus jie tampa išvengiami arba bent jau lengvai išsprendžiami. Gyvūnas yra ne siuntinys – jis jaučia, bijo, ir kartais net liūdi. Todėl svarbu rinktis žmones, kurie supranta tai ir elgiasi atitinkamai. Jei turite klausimų – skambinkite, klauskite, mes visada atsakome.