Į Kopenhagą šunų pervežimas, Vežame kiekvieną dieną

Ar kada nors teko galvoti apie tai, kaip nugabenti savo keturkojį draugą į Kopenhagą? Ne vienas šeimininkas susiduria su klausimu, ką daryti, kai reikia perkelti šunį per sienas — ypač kai kelias ilgas, o augintinis ne visuomet noriai keičia aplinką. Mes su komanda dirbame su gyvūnų pervežimais jau ne vienerius metus ir galime pasakyti: tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet yra niuansų, kuriuos geriau žinoti iš anksto. Keliaujame maršrutu Lietuva–Kopenhaga kasdien, tad galime pasiūlyti lankstų grafiką, pritaikytą jūsų poreikiams. Svarbiausia — tinkamas pasiruošimas ir aiški komunikacija.

Pasiruošimas – ką reikia žinoti prieš vežant šunį į Kopenhagą

1. Kokius dokumentus reikia paruošti šuns pervežimui į Daniją?

Pirmiausia — gyvūno pasas. Jį išduoda veterinarijos gydytojas, ir be jo tiesiog niekur. Pasas turi būti su galiojančia pasiutligės vakcina (skiepas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės). Be to, reikia gyvūno identifikacijos — mikroschemos numerio, kuris turi būti užregistruotas. Kartais žmonės pamiršta, kad senas pasas gali būti negaliojantis, ypač jei skiepų data pasenusi. Būna ir taip, kad žmogus skambina, o pasirodo, kad šuo neskiepytas — tada procesas užtrunka ilgiau. Visuomet patariame pasitikrinti dokumentų galiojimą kelias savaites prieš planuojamą pervežimą. Veterinarijos tarnyba gali pakonsultuoti, jeigu kažkas neaišku — tiesiog paskambinkite jiems.

2. Ką daryti, jei šuns pasas pasibaigė?

Jei pasas pasibaigęs, reikia kreiptis į veterinarijos kliniką ir atnaujinti skiepus. Pasikartosiu — be pasiutligės vakcinos, kuri galioja ne mažiau kaip 21 dieną, negalima nieko daryti. Tai nėra pas mus — tai ES reikalavimas. Būna atvejų, kai žmogus skubiai nori vežti šuniuką, o paskutinis skiepas buvo prieš 3 savaites. Na, tada tiesiog reikia palaukti. Nemalonu, bet kitaip neišeina. Kartais klientai klausia, ar galima kažkaip apeiti — ne, tikrai negalima (ir net nemėginkite). Pasas galioja tol, kol galioja vakcinos, taip kad stebėkite datas.

3. Ar reikia specialios narvo šuniui?

Taip, narvas privalo būti. Bet ne bet koks — jis turi atitikti IATA reikalavimus. Tai reiškia, kad šuo turi ten patogiai stovėti, atsisėsti, atsigulti, apsisukti. Ne per mažas, ne per didelis. Mes paprašome klientų išmatuoti šunį: nuo nosies iki uodegos pagrindo, nuo žemės iki galvos viršaus. Tada skaičiuojame tinkamą narvo dydį. Būna, kad žmogus atveža narvą, o šuo ten vos telpa — tada tenka keisti. Buvo toks atvejis: klientas atsivežė narvą, skirtą pudeliui, o šuo buvo vokiečių aviganis. Juokinga situacija? Žinoma, bet mes išsprendėm — turėjome atsarginį. Patariame: jeigu nežinote, koks narvas tinkamas, parašykite mums šuns veislę ir svorį — pasakysime.

4. Kaip paruošti šunį kelionei?

Keletas dalykų, kuriuos verta padaryti. Nešerkite šuns likus 4-6 valandoms prieš kelionę — pilnas pilvas ir mašina nėra geriausias derinys. Vanduo turi būti, bet saikingai. Jei jūsų šuo linkęs į stresą, pasikalbėkite su veterinaru dėl raminamųjų. Tačiau aš asmeniškai nerekomenduoju stiprių preparatų — kartais jie priverčia gyvūną jaustis prastai ilgą laiką. Geriau pripratinkite šunį prie narvo prieš kelionę — keletas dienų poilsio narve namuose padeda daug. Įdėkite ten mėgstamą pledą ar žaislą (naujus ne — tik pažįstamus). Ir, patikėkit, svarbiausia: jūsų ramybė. Šunys labai jaučia šeimininko emocijas.

5. Ką daryti, jei šuo serga prieš kelionę?

Nieko nevežkite. Rimtai. Jei šuo serga — viduriuoja, vemia, karščiuoja — pervežimas atidedamas. Mes negalime rizikuoti nei gyvūno sveikata, nei kitų keleivių komfortu. Būna, kad klientas sako „tik kiek kosčioja, tai nieko tokio". Bet tai gali būti užkrečiama, o kelionė dar labiau pabloginti būklę. Geriausias sprendimas — kreiptis į veterinarą, palaukti, kol gyvūnas atsigaus. Suprantu, kad kartais terminai spaudžia, bet sveikata svarbiau. O jei problema rimtesnė — alergija, chroniška liga — praneškite mums iš anksto, kad galėtume pasiruošti.

Kelionė – maršrutas ir sąlygos

6. Kaip vyksta pervežimas į Kopenhagą?

Mūsų maršrutas prasideda Lietuvoje — surenkame šunis iš skirtingų taškų, tada važiuojame per Latviją, Švediją (per tiltą arba keltu), ir galiausiai pasiekiame Kopenhagą. Visas kelias trunka apie 18-24 valandas, priklausomai nuo meteorologiniu sąlygų ir sienų kontrolės. Mašinos specialiai pritaikytos gyvūnų vežimui — vėdinimas, temperatūros kontrolė, minkšti narvai. Periodiškai sustojame, kad gyvūnai galėtų atsigerti ir prasivaikščioti (jei leidžia sąlygos). Vairuotojai yra apmokyti dirbti su gyvūnais, todėl papildomai jaudintis nereikia — jie žino, ką daro.

7. Kiek laiko trunka kelionė iki Kopenhagos?

Oficialiai — apie 18-24 valandos. Bet, žinote, tai priklauso nuo daugybės faktorių. Vienas dalykas — eismas, kitas — oras. Vasarą, kai tiltas per Oresundą užsidaro dėl stipraus vėjo (taip, taip būna), tenka laukti. Žiemą, kai slidūs keliai, važiuojame lėčiau. Ir dar — kelių remontai. Pernai rugsėjį Švedijoje buvo didelių darbų, praradome kelias valandas. Būna ir taip, kad viskas sklandžiai, ir mes atvykstame anksčiau. Bet geriau planuoti su atsarga. Mes visuomet informuojame klientą apie numatomą atvykimo laiką, o jei kas keičiasi — skambiname.

8. Ar šuo vežamas kartu su kitais gyvūnais?

Taip, bet kiekvienas gyvūnas turi savo atskirą erdvę. Narvai yra atskirti, kad gyvūnai nematytų ir nesiektų vienas kito. Tai svarbu dėl kelių priežasčių: pirma — saugumas, antra — komfortas. Nemaloniausia, kai vienas šuo loja, o kitas pradeda nervintis. Mes tai suprantam, todėl kai kuriais atvejais galima užsisakyti atskirą vietą (tai kainuoja daugiau, bet jei jūsų šuo labai socialiai jautrus, verta). Būna, kad žmonės prašo „įdėkite jį atskirai nuo kitų" — taip, galime, tiesiog praneškite iš anksto.

9. Ką daryti, jei kelionės metu šuo pradeda loti?

Tai nutinka dažniau, nei galvojate. Ypač pirmą kartą keliaujantys šunys. Vairuotojai turi patirties su tuo — jie nemėgina nuraminti per jėgą, bet stebi situaciją. Dažniausiai po kelių valandų šuo nusiramina, supratęs, kad niekas jam negrasina. Tačiau jei lojimas tęsiasi ilgai, mes informuojame šeimininką. Būna retų atvejų, kai tenka sustoti ir išvesti gyvūną pasivaikščioti. Vieną kartą turėjom šunį, kuris lojo be sustojimo pirmas keturias valandas. Paskui... užmigo. Ir miegojo likusią kelionės dalį. Gyvūnai kartais tiesiog turi išreikšti save.

10. Ar galima šunį vežti pasibaigus vasarai, kai labai karšta?

Galima, bet su atsargumo priemonėmis. Mūsų transporto priemonėse yra klimato kontrolė, bet ekstremaliomis temperatūromis rekomenduojame keliones planuoti anksti ryte arba vakare. Jei temperatūra viršija 30 laipsnių, apsvarstykite, ar verta vežti būtent tą dieną. Mes atsisakome pervežimų, kai lauke per karšta — tai mūsų vidinė taisyklė. Šunys yra jautrūs perkaitimui, ypač trumpasnukiai veislės — buldogai, mopsai, bokseriai. Jie praktiškai negali normaliai atvėsti. Taigi vasarą planuokite iš anksto ir būkite pasiruošę, kad gali tekti palaukti.

Dokumentacija ir formalumai

11. Kas yra gyvūno pasas ir kaip jį gauti?

Gyvūno pasas — tai maža knygelė, panaši į žmogaus pasą, kurioje surašyta visa informacija apie jūsų šunį: mikroschemos numeris, skiepų data, savininko duomenis. Jį išduoda bet kuri veterinarijos klinika. Tiesiog nueikite, paprašykite, ir po kelių dienų turėsite. Svarbu: pasas turi būti išduotas ES standarto formos. Jei keliaujate ne pirmą kartą, patikrinkite, ar senas pasas vis dar galiojantis — viena klientė atsitiktinai sužinojo, kad jos šuns pasas buvo negaliojantis, nes veterinaras padarė klaidą užpildydamas skiepų informaciją. Tokios nesąmonės nutinka, todėl verta du kartus patikrinti.

12. Ką reiškia mikroschema ir ar ją būtina turėti?

Mikroschema — tai mažas lustas, implantuotas po oda, paprastai kairėje kaklo pusėje. Jame saugomas unikalus 15 skaitmenų numeris. Be mikroschemos negalima nei išduoti paso, nei keliauti per ES sienas. Tai privalomas reikalavimas jau daug metų. Jei jūsų šuo senesnis ir neturi mikroschemos — tai nėra pasaulio pabaiga. Veterinaras gali ją implantuoti per kelias minutes, tai neskausminga procedūra. Svarbu: mikroschemos numeris turi būti užregistruotas augintinių registre — TAMR (Lietuvoje) arba atitinkamam registre Danijoje, jei ten gyvensite.

13. Kada reikia daryti kraujo tyrimą antikūnams prieš pervežimą?

Bendrai tariant — kraujo tyrimo antikūnams (titrų tyrimo) nereikia vežant šunį iš Lietuvos į Daniją. Šis reikalavimas taikomas tik tada, kai keliaujate į tam tikras šalis (pvz., JK po Brexito arba Šiaurės Airiją). Lietuva ir Danija yra ES, tad pakanka paso su pasiutligės vakcina. Bet — yra vienas niuansas. Jei jūsų šuo buvo skiepytas ne ES teritorijoje (pavyzdžiui, atvykęs iš trečiosios šalies), tuomet titrų tyrimas gali būti reikalingas. Geriausia pasitarti su veterinaru arba paskambinti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai — jie atsakys konkrečiai.

14. Ar reikia kokio leidimo iš Danijos pusės?

Paprastai ne. ES viduje galioja laisvas gyvūnų judėjimas su tinkamais dokumentais. Tačiau yra išimčių: Danija draudžia įvežti tam tikras veisles, kurios laikomos pavojingomis. Šiuo metu draudžiamų veislių sąraše yra pitbulterjeras, amerikiečių stafordšyro terjeras (ir keletas kitų). Jei jūsų šuo yra viena iš šių veislių — ne, jo vežti negalima. Mes visuomet prašome klientų nurodyti veislę prieš rezervuojant pervežimą, kad išvengtume nemalonių situacijų. Būna, kad žmonės nuslepia veislę — bet tai tik sukeltų problemų pasienyje.

15. Ką daryti, jei šuns dokumentai nepilni pasienyje?

Jeigu pasienyje trūksta dokumentų — ką galiu pasakyti. Gyvūnas bus sulaikytas, o mes turėsime grįžti arba ieškoti sprendimo vietoje. Tai labai retas atvejis, bet jis nutiko mums kartą. Klientas teigė, kad viskas tvarkoje, bet paaiškėjo, kad skiepo data buvo neteisingai įrašyta pase. Veterinaras padarė klaidą. Turėjome laukti kelias valandas, kol situacija išsprendėta. Pamoka: visuomet patikrinkite dokumentus prieš kelionę. Ir dar vienas dalykas — jei kažkas neaišku, geriau paklauskite mūsų arba veterinaro. Geriau klausinėti nei paskui taisyti problemas.

Specialūs atvejai

16. Kaip vežti šuniuką, dar neturintį visų skiepų?

Šuniukas iki 12 savaičių negali būti skiepytas nuo pasiutligės, todėl oficialiai jo vežti per sienas negalima. Nuo 12 savaičių reikia skiepo, o po to — palaukti 21 dieną. Tai reiškia, kad mažiausias amžius, kada šuniukas gali legaliai keliauti į Daniją, yra apie 15 savaičių. Yra ir kita problema: daugelis jaunų šuniukų nėra pakankamai socializuoti ir kelionė jiems gali būti stresinė. Mano nuomone (ir čia jau mano asmeninė nuomonė), geriau laukti, kol šuniukui bus bent 4-5 mėnesiai. Jis bus brandesnis ir labiau pasiruošęs. Bet tai jūsų sprendimas.

17. Ar galima vežti sergantį šunį, jei gydytojas leidžia?

Ne. Šiuo klausimu esu griežtas. Net jei veterinaras sako, kad „galima", mes neimame gyvūnų, kurie serga. Ir ne todėl, kad nenorim padėti — o todėl, kad tai nesaugu. Organizmas, kuris kovoja su liga, gali labai blogai reaguoti į stresą, ilgą sėdėjimą narve, svyruojančią temperatūrą. Ir mes ne veterinarijos klinika — mes negalime teikti medicininės pagalbos kelyje. Gydykitės namuose, palaukit, kol pasveiks, tada keliaukit. Paprasta. Vienu atveju klientas buvo labai supykęs, bet paskui padėkojo — jo šuo po savaitės jau visiškai sveikas ir kelionė praėjo sklandžiai.

18. Ką daryti, jei šuo bijo mašinų?

Tai reali problema. Baimė mašinų pasitaiko dažniau, nei manote. Pirmas žingsnis — pripratinti. Prieš kelionę (idealiausia savaitė ar dvi) pradėkite sodinti šunį į narvą, palikite mašinoje užvestą variklį (nevažiuojant), leiskite uostyti aplinką. Palaipsniui didinkite laiką. Antras žingsnis — veterinaras. Jei baimė labai stipri, galima aptarti natūralių raminamųjų preparatų naudojimą — pvz., feromonų antkakliai ar natūralūs papildai su triptofanu. Trečias — mes. Praneškite mums apie problemą, ir mes pasirūpinsime, kad kelionė būtų kuo švelnesnė. Yra buvę atvejų, kai šuo pirmas kelias valandas drebėjo, o paskui... tapo didžiausiu kelionės draugu. Laikas gydo.

19. Ar galima vežti agresyvų šunį?

Tai priklauso nuo to, ką turime omenyje „agresyvū". Jei šuo tiesiog loja ant svetimų ir atrodo grėsmingai — tai viena. Mes su tuo susitvarkom. Jei šuo iš tiesų kandžioja, puola — tai kita. Tokių gyvūnų mes neimame. Tai ne diskriminacija — tai saugumo klausimas. Mūsų vairuotojai turi kišt rankas prie narvo, pilti vandenį, kartais išvesti pasivaikščioti. Jei gyvūnas agresyvus, tai pavojinga. Be to, Danijoje yra papildomų apribojimų agresyviems šunims. Visuomet prašome: jei jūsų šuo turi elgesio problemų, pasakykite iš anksto. Mes rasime sprendimą arba pasiūlysime alternatyvą.

Išlaidos ir apmokėjimas

20. Kiek kainuoja šuns pervežimas į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: šuns dydžio, narvo, pageidaujamo paslaugų lygio. Mažiems šunims (iki 10 kg) kaina prasideda nuo tam tikros sumos, dideliems — brangiau, nes užima daugiau vietos. Konkrečių skaičių čia neįvardysiu, nes kainos keičiasi ir priklauso nuo sezono. Geriausia — parašykite mums su šuns duomenimis, ir mes pateiksime individualų pasiūlymą. Tik pasakysiu: pigiausia ne visada geriausia. Yra pigesnių variantų, bet dažnai tai reiškia prastesnes sąlygas arba ilgesnį kelią. Spręskite patys, bet investicija į patikimą pervežimą atsiperka.

21. Ar galima mokėti grynais, ar tik pavedimu?

Abu variantai galimi. Dauguma klientų renkasi bankinį pavedimą — tai saugiau, paprasčiau, ir lieka įrašas. Bet jei norite mokėti grynais — prašome. Tik vienas prašymas: pasakykite iš anksto, kad mums nereikėtų skubėti ieškoti grąžos. Būna, kad klientai atvažiuoja su dideliu banknotu prieš pat išvykstant, o mes neturim grąžos — nepatogu abiems pusėm. Su pavedimu tokių nesusipratimų nebūna. Ir dar viena smulkmena: jei mokate už kitą asmenį (pvz., vaikas keliauja, o tėvai moka), praneškite, kad mes žinotume.

22. Kada reikia mokėti — prieš ar po pervežimo?

Paprastai prašome avanso prieš kelionę, kad patvirtintume rezervaciją, o likusią dalį — prieš pat išvykstant arba atvykus. Konkreti schema priklauso nuo sutarties. Esame lankstūs — jei yra kokių ypatingų aplinkybių, galima tartis. Tačiau viena taisyklė negali keistis: be avanso mes nerezervuojame vietos. Turime liūdnos patirties, kai rezervavome vietą, o klientas tiesiog neatvyko. Dabar — avansas yra būtinas. Apie tai nekyla klausimų, tik prašome supratimo.

Priežiūra kelionės metu

23. Kaip dažnai šuo gali išeiti pasivaikščioti kelionės metu?

Stengiamės daryti pertraukas kas 3-4 valandas. Kiekvienoje stotelėje gyvūnai gali išeiti iš narvų, pasivaikščioti, atsigerti vandens. Bet tai priklauso nuo maršruto ir saugumo — ne visur galima išleisti šunis. Pavyzdžiui, degalinėje prie autostrados — kartais ne. Mes parenkame tinkamas vietas, kur yra žalia teritorija, kur šuo gali laisvai prasibėgti. Sustojamai trunka apie 15-20 minučių. Jei jūsų šuo turi ypatingų poreikių (reikia vaistų duoti tam tikru metu, specifinio raciono), praneškite — mes pritaikysime.

24. Ar galima siųsti daiktus kartu su šunimi?

Taip, bet su ribojimais. Mėgstamą pledą, žaislą, maišelį su maistu — prašome. Visas maišas baldų, rūbų ar gyvenimo reikmenų — ne. Mes vežame gyvūnus, o ne krovinius. Yra atskirų paslaugų daiktams pervežti, bet tai ne mūsų sritis. O su šunimi galite siųsti: nedidelę dėžę su maistu (užteks kelioms dienoms), vaistus su instrukcijomis, antkaklį, pavadėlį. Ir dar — dokumentų kopijas. Kartais pravartu, kad gyvūno popieriai keliautų kartu su juo, o ne atskirai.

25. Kas atsitinka, jei kelionės metu kažkas nutinka šuniui?

Visada turime pirmosios pagalbos rinkinį, skirtą gyvūnams. Vairuotojai moka pagrindinius dalykus — kaip sustabdyti kraujavimą, kaip pagirdyti šunį, jei dehidratuoja. Jei situacija rimtesnė — iš karto skambiname jums ir ieškome artimiausios veterinarijos klinikos maršrute. Turime kontaktus skubios pagalbos veterinarijos klinikose Latvijoje, Švedijoje ir Danijoje. Vieną kartą šuo susižeidė leteną (tikriausiai į narvo kraštą) — sustojom, sutvarkėm, ir viskas gerai. Bet rimtų atvejų pas mus beveik nebūna, nes prevencija yra mūsų prioritetas. Pervežimas yra rizikingas tik tada, kai kažkas negerai iš pradžių.

26. Kaip sužinosiu, kad šuo saugiai pasiekė Kopenhagą?

Pranešime. Konkrečiai — skambučiu ar žinute. Kai tik pasiekiame Kopenhagą ir gyvūnas pristatomas, jūs gaunate pranešimą. Jei pageidaujate, galime atsiųsti nuotrauką ar trumpą vaizdo įrašą. Daugelis šeimininkų to prašo, ir mes su malonumu tai darome — žinome, koks svarbus ramybės jausmas. Jei kas nors nenumatyto nutiktų kelionės metu — taip pat iš karto informuotume. Mes esame pasiekiami visą laiką, kol gyvūnas pas mus. Ir po to — jei turite klausimų apie adaptaciją, dokumentus Danijoje ar kitus klausimus, prašome klausti. Mūsų darbas nesibaigia ties pristatymu.

Išvada

Su šunimi į Kopenhagą keliauti galima, ir dažnai tai būna paprasčiau, nei atrodo iš pradžių. Svarbiausia — tinkamas pasiruošimas, tvarkingi dokumentai, ir komanda, kuria pasitikite. Mes kasdien dirbame su šiuo maršrutu, ir nors kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, principas visuomet tas pats: saugumas, komfortas, komunikacija. Jei turite papildomų klausimų ar norite užsisakyti pervežimą — drąsiai kreipkitės. Stengsimės padaryti viską, kad jūs ir jūsų keturkojis draugas keliautumėte ramiai. O jei kažkas ne aišku — klauskite du kartus, geriau vieną kartą per daug nei per mažai.