Gyvūnų vežimas iš Kopenhagos

Dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus, ir pastebėjau, kad gyvūnų vežimas iš Kopenhagos tampa vis dažnesne užklausa. Žmonės emigruoja, grįžta, keičia gyvenamąją vietą – ir augintiniai keliauja kartu. Skamba paprastai, bet praktikoje viskas kiek sudėtingiau. Reikia dokumentų, tinkamo transporto, supratimo apie veterinarinius reikalavimus. Kartais žmonės galvoja, kad užteks įsidėti katę į dėžę ir važiuoti. Na, ne visai. Ypač kai kalba eina apie tarptautinį pervežimą tarp Danijos ir Lietuvos. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kurių sulaukiu iš klientų. Galbūt kažkas iš jūsų situaciją atpažins.

Dokumentai – gyvūnų vežimas iš Kopenhagos

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Kopenhagos?

Visų pirma, gyvūnas privalo turėti pasą. Gyvūno pasą išduoda licencijuotas veterinarijos gydytojas – jame nurodoma informacija apie skiepus, mikroschemos numeris, savininko duomenys. Be paso nėra ko ir pradėti. Be to, mikroschema privalo būti įskiepyta ir užregistruota. Danijoje tai daroma pagal ISO 11784/11785 standartą. Jei gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės, tai turi būti pažymėta pase su konkrečiomis datomis. Kartais žmonės atvyksta su senais skiepų įrašais iš kitų šalių – tada reikia papildomo patvirtinimo. Beje, jei vežate gyvūną pirmą kartą, verta pasitikrinti Veterinarijos tarnybos puslapyje, nes reikalavimai kartais keičiasi, ir ne visada spėju sekti.

2. Ar reikia veterinarijos pažymos prieš išvykstant iš Kopenhagos?

Taip, reikia. Veterinarijos pažyma (sveikatos sertifikatas) išduodama ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki kelionės. Tai reiškia, kad jūs turite nueiti pas veterinarą Kopenhagoje paskutinę dieną prieš išvykstant. Skamba kaip papildomas rūpestis, bet kitaip negalima. Veterinaras patikrina gyvūno būklę, užtikrina, kad skiepai galioja, ir išduoda pažymą. Beje, kartais nutinka taip, kad veterinaras randa kažkokią smulkmeną – pavyzdžiui, nedidelį odos paraudimą – ir priverčia palaukti papildomą dieną. Tai erzina, bet suprantama. Sveikata svarbiau.

3. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Jei pasas pasibaigęs arba jo nėra, reikia naujo. Naujas pasas išduodamas Danijoje pas bet kurį veterinarą, turintį tam licenciją. Procedūra trunka apie valandą, bet reikia susitarti iš anksto. Kaina – apie 300-500 DKK, priklausomai nuo klinikos. Jei skubate, galima ieškoti klinikų, kurios dirba ir šeštadieniais, bet jos retesnės. Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai pamiršta pasitikrinti paso galiojimą iki paskutinės dienos. Tada prasideda stresas. Vienas klientas prieš porą mėnesių atvyko su pasu, kurio galiojimas pasibaigęs prieš tris savaites. Teko skubiai ieškoti veterinaro sekmadienį – ne pats maloniausias dalykas.

4. Ar reikalingas leidimas vežti gyvūną per sienas?

Paprastam naminių gyvūnų pervežimui – ne. Jei tai šuo, katė ar šeškas, pakanka paso ir sveikatos sertifikato. Tačiau yra išimčių. Jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus vienu metu, tai jau laikoma komerciniu pervežimu, ir tada reikia papildomų leidimų. Taip pat kitos taisyklės galioja egzotiniams gyvūnams – ropliams, paukščiams, graužikams. Ten gali prireikti ir CITES leidimų, jei rūšis saugoma. Tai jau rimtesnis reikalas. Bet jei vežate savo katę ar šunį – ramiai, dokumentų nedaug.

5. Kaip užregistruoti gyvūną TRACES sistemoje?

TRACES – tai Europos Sąjungos veterinarinė sistema, per kurią registruojami gyvūnų judėjimai tarp šalių. Registraciją atlieka veterinaras, kuris išduoda sveikatos sertifikatą. Jūs patys to daryti negalite. Veterinaras suveda visus duomenis – gyvūno informaciją, maršrutą, savininko kontaktus – ir sistema sugeneruoja unikalų numerį. Tą numerį reikia turėti su savimi kelionės metu. Kartais pasitaiko, kad sistema stringa arba veterinaras padaro klaidą suvedant duomenis. Tada reikia taisyti. Tai užtrunka, bet be to negalima.

Kaina – gyvūnų vežimas iš Kopenhagos

6. Kiek kainuoja gyvūno vežimas iš Kopenhagos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: gyvūno dydžio, transporto būdo, maršruto ilgio. Paprastai mažo gyvūno (katės, mažo šuns) pervežimas kainuoja nuo 150 iki 300 eurų. Didesniems šunims – 250-450 eurų. Jei reikia specialių sąlygų – pavyzdžiui, temperatūros kontrolės – kaina gali būti didesnė. Yra ir papildomų mokesčių: veterinaro pažyma, dokumentų tvarkymas, kartais nakvynė pakeliui, jei kelionė ilga. Aš visada rekomenduoju pasitikslinti galutinę kainą prieš užsakant, nes vėliau gali atsirasti netikėtų dalykų. Pavyzdžiui, vienas klientas pamiršo paminėti, kad jo šuo labai didelis – vokiečių aviganis. Transportavimo dėžė kainavo papildomai.

7. Ar kaina skiriasi vežant šunį ar katę?

Taip, skiriasi. Šunys paprastai didesni už kates, todėl jiems reikia didesnių transportavimo dėžių, daugiau vietos automobilyje. Tai tiesiogiai veikia kainą. Maža katė gali tilpti į standartinę dėžę, kurią galima pastatyti ant sėdynės arba bagažinėje. Dideliam šuniui reikia specialios dėžės, kuri užima nemažai vietos. Be to, šunys dažnai reikalauja dažnesnių sustojimų – jiems reikia išeiti, pasivaikščioti, atsigerti. Tai ilgina kelionę. Katės paprastai ramiau keliauja, nors yra ir išimčių. Viena katė, kurią vežiau iš Kopenhagos, miaukė beveik visą kelią. Nemeluoju, galvą skaudėjo.

8. Ką įeina į pervežimo kainą?

Paprastai į kainą įeina transportas, degalai, vairuotojo darbas, pagrindiniai dokumentai. Tačiau visada reikia klausti konkrečiai, kas įskaičiuota. Kartais veterinarijos pažymos kaina atskira, kartais įtraukta. Tas pats su transportavimo dėže – kai kurie vežėjai duoda savo, kiti prašo, kad klientas pasirūpintų. Taip pat svarbu pasitikslinti dėl draudimo. Jei kas nors nutinka kelionės metu – kas atsako? Aš visada siūlau pasirašyti aiškią sutartį, kurioje nurodyta, kas įeina į kainą. Buvau atvejis, kai klientas manė, kad veterinaro pažyma įskaičiuota, o pasirodo – ne. Nemalonu, kai reikia aiškintis paskutinę minutę.

9. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Gali būti. Pavyzdžiui, jei gyvūnas turi būti laikomas karantine – nors tai retai nutinka ES viduje, bet pasitaiko, jei skiepai neatitinka reikalavimų. Tada karantinas kainuoja atskirai. Taip pat gali būti mokesčių už papildomus sustojimus, jei prašote vežti ne tiesiai iš taško A į tašką B. Jei gyvūnas serga arba elgiasi agresyviai ir reikia specialių priemonių – irgi gali kainuoti papildomai. Dar vienas dalykas: kai kurie vežėjai ima mokestį už laukimą, jei jūs vėluojate atvykti pasiimti gyvūno. Tai visi smulkmenos, bet jos susideda.

10. Kaip sutaupyti vežant gyvūną iš Kopenhagos?

Yra keletas būdų. Pirma, planuokite iš anksto. Skubūs užsakymai visada brangesni. Antra, jei galite, derinkite kelionę su kitais klientais – kai kurie vežėjai siūlo dalinio krovinio variantus, kai vienu automobiliu vežami keli gyvūnai. Trečia, pasirūpinkite patys dokumentais – jei veterinaro pažymą gausite iš anksto, nereikės mokėti už skubų tvarkymą. Ketvirta, rinkitės paprastesnį transportą – jei gyvūnas sveikas ir ramus, nereikia prabangių sąlygų. Žinoma, nereikia taupyti ant saugumo. Bet yra skirtumas tarp protingo taupymo ir rizikavimo.

Kelionė – gyvūnų vežimas iš Kopenhagos

11. Kiek trunka kelionė iš Kopenhagos į Lietuvą?

Maždaug 12-16 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Tiesioginis kelias – per Švediją (tiltu) arba keltu, tada per Lenkiją į Lietuvą. Jei važiuojate per tiltą (Øresund), tai greičiau, bet brangiau dėl mokesčių. Keltas pigesnis, bet užtrunka ilgiau. Be to, reikia atsižvelgti į poilsio sustojimus – gyvūnams reikia pertraukų kas 3-4 valandas. Aš paprastai planuoju vieną ilgesnį sustojimą nakčiai, jei gyvūnas jautrus. Kartais klientai prašo važiuoti be sustojimų, bet tai nėra gerai gyvūnui. Ir žmogui nelabai.

12. Ar gyvūnas vežamas kartu su kitais gyvūnais?

Priklauso nuo užsakymo. Yra du variantai: individualus pervežimas (tik jūsų gyvūnas) arba grupinis (keli gyvūnai vienu metu). Individualus brangesnis, bet gyvūnas patiria mažiau streso – nėra svetimų kvapų, kitų gyvūnų triukšmo. Grupinis pigesnis, bet tinka tik ramiems, socialiems gyvūnams. Aš visada klausiu savininko, ar gyvūnas gerai sutaria su kitais. Buvau atvejis, kai du šunys iš skirtingų šeimų puikiai sutiko – net kartu miegojo. Bet buvo ir priešingai: vienas katinas taip išsigando kito, kad reikėjo atskirti. Tokiais atvejais geriau rinktis individualų variantą.

13. Kokiu transportu vežami gyvūnai?

Dažniausiai specialiai pritaikytu mikroautobusu arba automobiliu su patogia bagažine. Svarbu, kad transporto priemonė būtų vėdinama, švari, saugi. Gyvūnai vežami specialiose dėžėse, kurios pritvirtintos, kad nejudėtų. Vasarą reikia kondicionieriaus, žiemą – šildymo. Kai kurie vežėjai turi net kameras, kad savininkas galėtų stebėti gyvūną nuotoliniuoi. Tai brangiau, bet ramiau. Aš pats naudoju mikroautobusą su papildoma ventiliacija – seniau turėjau problemų, kai vasarą temperatūra pakilo per daug. Nuo tada investavau į geresnę sistemą.

14. Kaip dažnai daromi sustojimai kelionės metu?

Kas 3-4 valandas, priklausomai nuo gyvūno poreikių. Šunys turi išeiti pasivaikščioti, atlikti reikalus, atsigerti vandens. Katėms sustojimai mažiau būtini, bet vis tiek rekomenduoju retkarčiais patikrinti, ar viskas gerai. Sustojimo metu patikrinu vandens kiekį dėžėje, ar gyvūnas ramus, ar nėra streso požymių. Ilgesnėse kelionėse (daugiau nei 10 valandų) darau vieną ilgesnį sustojimą – 30-60 minučių – kad gyvūnas galėtų pailsėti. Kartais klientai prašo mažinti sustojimus, bet aš atsisakau. Gyvūno gerovė svarbiau už greitį.

15. Ar galima sekti gyvūno kelionę realiu laiku?

Kai kurie vežėjai siūlo tokią paslaugą – GPS sekimą arba vaizdo kameras. Tai papildoma paslauga, dažnai mokama. Jei jums tai svarbu, klauskite iš anksto. Aš pats siunčiu klientams trumpas žinutes kas kelias valandas – kur esame, kaip gyvūnas jaučiasi. Kartais pridedu nuotrauką. Tai neužima daug laiko, o klientas ramus. Vienas klientas prašė nuolatinio vaizdo transliavimo – tai jau per daug, bet suprantu nerimą. Ypač kai veži pirmą kartą.

Pasiruošimas – gyvūnų vežimas iš Kopenhagos

16. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pirma, pripratinkite prie transportavimo dėžės. Įdėkite ten mėgstamą pledą, žaislą, kad gyvūnas jaustųsi saugiai. Antra, nešerkite sunkiai 4-6 valandas prieš kelionę – tuščias skrandis mažina pykinimo riziką. Trečia, pasivaikščiokite su šunimi prieš išvykstant – pavargęs gyvūnas ramesnis. Ketvirta, turėkite vandens ir dubenėlį. Penkta, jei gyvūnas labai jautrus, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet atsargiai – ne visi vaistai tinka, kai kurie net pavojingi. Aš mačiau, kaip vienas šuo po raminamųjų buvo per daug apsnūdęs – veterinaras sakė, kad dozė per didelė.

17. Kokią dėžę rinktis gyvūno pervežimui?

Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti, atsigulti. Ne per didelė – tada gyvūnas slydinės. Standartas: IATA (Tarptautinės oro transporto asociacijos) reikalavimus atitinkanti dėžė. Ji turi būti tvirta, su ventiliacijos angomis, saugiu užraktu. Dugną išklokite sugeriančiu paklotu – nelaimės atsitinka. Jei vežate katę, uždenkite dėžę lengvu audiniu – tai ramina. Šunims to nereikia, jie nori viską matyti. O gal ne visi. Vienas šuo, kurį vežiau, užsidengė pats – įsliuogė po pledu ir miegojo visą kelią.

18. Ką dėti į dėžę kartu su gyvūnu?

Mėgstamą pledą arba savininko drabužį su pažįstamu kvapu – tai labai padeda. Mažą žaislą, jei gyvūnas mėgsta. Dubenėlį vandens (prisegamą prie dėžės sienelės). Sugeriantį paklotą. Nedėkite maisto – kelionės metu geriau nešerti. Taip pat nedėkite nieko, kas galėtų užspringti – mažų detalių, stygų. Kartais žmonės deda per daug daiktų – gyvūnas neturi kur atsigulti. Vienas atvejis: katės savininkė įdėjo tris pledus, du žaislus ir dar pagalvėlę. Katė vos tilpo. Reikia aukso vidurio.

19. Ar reikia gyvūną vakcinuoti prieš kelionę?

Taip, privaloma. Pas turi būti pažymėti visi reikalingi skiepai – pirmiausia pasiutligės. Be pasiutligės skiepo gyvūnas negali keliauti tarptautiniu mastu. Skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės (jei pirmas skiepas) arba galiojantis pagal revakcinacijos grafiką. Be to, rekomenduoju skiepus nuo kitų ligų – šunims tai maras, parvovirusas, hepatitas; katėms – panleukopenija, rinotracheitas. Tai ne privaloma, bet protinga. Veterinaras Kopenhagoje gali patikrinti skiepų būklę ir prireikus atnaujinti.

20. Ką daryti, jei gyvūnas bijo kelionių?

Tai dažna problema. Pirmiausia, pripratinkite prie automobilio palaipsniui – trumpi pasivažinėjimai, paskui ilgesni. Antras žingsnis – transportavimo dėžė. Trečias – raminantys preparatai, bet tik veterinaro rekomenduoti. Yra natūralių priemonių – feromonų purškalai, raminamieji papildai. Ketvirta – fizinis aktyvumas prieš kelionę. Pavargęs gyvūnas mažiau nerimauja. Penkta – ramus savininkas. Gyvūnai jaučia mūsų emocijas. Jei jūs nerimaujate, jis nerimaus dvigubai. Aš mačiau visko – nuo visiškai ramių kačių iki šunų, kurie kaukė pirmas dvi valandas. Dažniausiai po to nurimsta.

Saugumas – gyvūnų vežimas iš Kopenhagos

21. Kaip užtikrinamas gyvūno saugumas kelionės metu?

Dėžė turi būti tvirtai pritvirtinta, kad nejudėtų avarinio stabdymo metu. Transporto priemonė turi būti tinkamai vėdinama – ne per karšta, ne per šalta. Temperatūra turi būti 18-22 laipsniai. Vairuotojas turi daryti reguliarius sustojimus ir tikrinti gyvūno būklę. Be to, transporto priemonė turi turėti pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – nors retai prireikia, bet geriau turėti. Aš asmeniškai turiu veterinarijos gydytojo kontaktą, su kuriuo galiu konsultuotis nuotoliniuoi. Tai labai padeda, kai kyla abejonių.

22. Kas nutinka, jei gyvūnas suserga kelionės metu?

Priklauso nuo situacijos. Jei lengvas negalavimas – pykinimas, viduriavimas – sustojame, leidžiame pailsėti, duodame vandens. Jei rimčiau – karščiavimas, vėmimas, apatija – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Aš visada turiu maršruto planą su pažymėtomis klinikomis pakeliui. Kartą vežiau šunį, kuris pradėjo vemti po 4 valandų kelionės. Pasirodo, savininkas pamaitino prieš išvykstant, nors sakiau, kad nereikia. Sustojome, šuo pailsėjo, viskas gerai baigėsi. Bet tai pamoka – taisyklės yra dėl priežasties.

23. Ar gyvūnas draudžiamas pervežimo metu?

Tai priklauso nuo vežėjo. Kai kurie siūlo draudimą įskaičiuotą į kainą, kiti – už papildomą mokestį, treti – visai nesiūlo. Aš rekomenduoju visada turėti draudimą. Nelaimingi atsitikimai reti, bet nutinka. Draudimas padengia veterinaro išlaidas, jei gyvūnas susižeidžia, arba kompensaciją, jei kas nors rimčiau. Prieš sudarant sutartį, perskaitykite, kas draudžiama, o kas ne. Kartais draudimas negalioja, jei gyvūnas vežamas netinkamoje dėžėje arba be reikiamų dokumentų. Smulkmenos, bet svarbios.

24. Kaip elgtis, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Tai baisiausias košmaras. Bet pasitaiko. Pirmiausia – ne panikuoti. Uždaryti duris, langus, kad gyvūnas negalėtų išbėgti į kelią. Tada ramiai bandyti prisivilioti – maistu, mėgstamu žaislu, ramiu balsu. Negalima gaudyti jėga – gyvūnas dar labiau išsigąs. Man vieną kartą nutiko – katė išspruko per neatidžiai uždarytas duris per sustojimą. Užtruko 40 minučių, kol pagavome. Nuo tada visada tikrinu duris du kartus. Ir klientams sakau: prieš atiduodant gyvūną, patikrinkite, ar dėžė saugiai uždaryta.

Laikas – gyvūnų vežimas iš Kopenhagos

25. Kada geriausia vežti gyvūną iš Kopenhagos?

Pavasarį arba rudenį – temperatūra tinkama, nėra nei karščio, nei šalčio. Vasarą pavojinga, ypač jei transportas neturi gero kondicionieriaus. Žiemą – kitos problemos: trumpi dienos šviesos laikai, slidūs keliai. Be to, svarbu dienos laikas. Aš mėgstu išvykti anksti ryte – gyvūnas dar mieguistas, mažiau streso. Vėlyvas išvykimas tinka, jei gyvūnas pripratęs naktį keliauti. Bet tai retesnis atvejis. Dar vienas dalykas: venkite švenčių laikotarpių – keliai užimti, keltai perpildyti, veterinarai nedirba.

26. Ar galima vežti gyvūną savaitgaliais ir švenčių dienomis?

Techniškai – taip, bet praktiškai sudėtingiau. Veterinarai, kurie išduoda sveikatos sertifikatus, dažnai nedirba savaitgaliais. Tai reiškia, kad pažymą reikia gauti penktadienį, o kelionė turi prasidėti per 24 valandas. Jei vėluojate – pažyma nebegalioja. Be to, keltai savaitgaliais brangesni, keliai užimtesni. Švenčių dienomis – dar blogiau. Aš asmeniškai vengiu vežti per Kalėdas ar Velykas – per daug neapibrėžtumų. Bet jei klientas prašo, bandau. Tiesiog reikia viską suplanuoti anksčiau.

27. Kiek iš anksto reikia užsisakyti pervežimą?

Rekomenduoju bent 2 savaites iš anksto. Tai duoda laiko sutvarkyti dokumentus, pasiruošti gyvūną, suderinti maršrutą. Jei skubate, galima ir per 2-3 dienas, bet tada ne viskas įmanoma. Pavyzdžiui, veterinaro vizitą reikia planuoti paskutinei dienai – jei visi užimti, teks laukti. Be to, kuo anksčiau užsisakote, tuo didesnė tikimybė gauti jums tinkamą laiką. Vėlyvi užsakymai dažnai reiškia kompromisus – ne visai tinkamas laikas, ne pats patogiausias maršrutas. Planavimas – pusė darbo.

28. Ką daryti, jei reikia skubiai vežti gyvūną?

Skubūs pervežimai įmanomi, bet brangesni. Pirmiausia susisiekite su vežėju, paaiškinkite situaciją. Jei įmanoma, jis pritaikys grafiką. Antra, skubiai sutvarkykite dokumentus – veterinarą galima rasti ir ne darbo valandomis, bet už papildomą mokestį. Trečia, pasiruoškite, kad ne viskas bus idealu – gali tekti keisti maršrutą, laukti ilgiau. Aš turėjau skubų užsakymą, kai žmogui reikėjo išvykti iš Kopenhagos per 24 valandas. Pavyko, bet streso buvo daug. Visiems.

29. Ar yra sezoninių apribojimų gyvūnų vežimui?

Oficialių apribojimų nėra, bet praktiniai – taip. Vasarą, kai temperatūra viršija 30 laipsnių, dauguma vežėjų atsisako vežti – per karšta. Gyvūnai gali gauti šilumos smūgį. Žiemą, kai temperatūra žemiau -15, tas pats – per šalta, ypač jei reikia laukti keltuose ar pasienyje. Be to, žiemos keliai pavojingesni. Aš pats nustatau savo ribas: daugiau kaip 28 laipsniai arba mažiau kaip -10 – nevežu. Sveikata svarbiau. Klientai kartais pyksta, bet supranta.

30. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Nutinka. Eismo spūstys, kelių remontai, keltų vėlavimai, oro sąlygos – visko pasitaiko. Svarbu išlikti ramiems. Aš visada turiu atsarginį planą – papildomą maistą, vandenį, vaistų (jei gyvūnas vartoja). Jei kelionė užtrunka daugiau nei 2 valandomis ilgiau nei planuota, informuoju klientą. Kartais reikia nakvynės pakeliui – randu gyvūnams draugišką viešbutį. Tai papildomos išlaidos, bet kartais neišvengiama. Vieną kartą dėl sniego audros Lenkijoje užtrukome papildomas 5 valandas. Gyvūnas buvo ramus, aš – ne taip labai.

Išvada

Gyvūnų vežimas iš Kopenhagos – tai ne tik transportas iš taško A į tašką B. Tai atsakomybė už gyvą būtybę, kuri negali pati pasirūpinti savimi kelionės metu. Reikia dokumentų, pasiruošimo, supratimo apie gyvūno poreikius. Ir kantrybės. Daug kantrybės. Jei planuojate vežti savo augintinį iš Kopenhagos, pradėkite ruoštis bent prieš dvi savaites. Susitvarkykite dokumentus, pasirinkite patikimą vežėją, paruoškite gyvūną. Ir nepamirškite – ramus savininkas = ramus gyvūnas. Sėkmės.