Gyvūnų gabenimas Kopenhaga, Vežame kiekvieną dieną

Gyvūnų gabenimas į Kopenhagą – tai paslauga, kurios prireikia vis dažniau. Žmonės kraustosi dirbti į Daniją, studijuoja, susituokia su danais, tiesiog nori pakeisti aplinką. O gyvūnai – jie šeimos dalis, jų nepaliksi. Dirbu su gyvūnų transportavimu jau ne vienerius metus ir galiu pasakyti – dažniausiai žmonės nežino, nuo ko pradėti. Skambina, klausia, abejoja. Šiame straipsnyje surinkau visus klausimus, kuriuos girdžiu kasdien, ir atsakau į juos taip, kaip atsakyčiau telefonu. Tiesiai, be užuolankų.

Paslaugos – gyvūnų gabenimas Kopenhaga

1. Kokias paslaugas teikiate gyvūnų gabenime?

Pilną ciklą – nuo paėmimo iki pristatymo. Paimame gyvūną iš nurodyto adreso Lietuvoje, vežame į Kopenhagą, pristatome į nurodytą adresą Danijoje. Tarpinėse stotelėse – priežiūra, vanduo, maistas (jei reikia), pasivaikščiojimas šunims. Be to, konsultuojame dėl dokumentų, rekomenduojame veterinarus, padedame su pasiruošimu. Bet mes ne veterinarai, ne muitinės tarpininkai ir ne gyvūnų prieglauda. Mes vežame. Viskas, kas susiję su transportavimu – mūsų atsakomybė. Viskas, kas susiję su dokumentais, skiepais, sveikata – jūsų atsakomybė. Mes patariame, bet nedarome už jus. Aišku?

2. Ar teikiate individualų pervežimą?

Teikiam, bet kaina kitokia. Individualus pervežimas reiškia, kad transporto priemonėje yra tik jūsų gyvūnas – jokių kitų. Tai brangiau, nes mes negalime išskaidyti išlaidų tarp kelių klientų. Bet jei jūsų gyvūnas agresyvus, labai bailus, arba tiesiog norite, kad jis keliautų vienas – galime padaryti. Dažniausiai individualų pervežimą užsako žmonės su labai vertingais gyvūnais – parodiniai šunys, retos veislės. Vienas žmogus vežė šunį, kurio vertė – 15 tūkstančių eurų. Norėjo, kad niekas kitas nebūtų šalia. Suprantama. Padarėme. Šuo atvyko kaip karalius, su individualiu aptarnavimu.

3. Ar galima užsakyti skubų gabenimą?

Galima, bet kaina didesnė. Skubus gabenimas reiškia, kad mes keičiame savo grafiką, kad tilptume jūsų užsakymą. Tai reiškia daugiau degalų, daugiau darbo valandų, kartais papildomą vairuotoją. Minimalus įspėjimas skubiam gabenimui – 12 valandų. Bet geriau 24. Turėjome skambutį 3 valandą ryto – žmogus norėjo, kad jo katinas būtų Kopenhagoje tą pačią dieną. Paaiškėjo, kad jam reikia skubiai išvykti ir negali palikti katės. Supratome, padarėme. Bet kaina buvo beveik dviguba. Žmogus sumokėjo, nes neturėjo pasirinkimo. Taigi – planuokite iš anksto, sutaupysite.

4. Ar vežate gyvūnus tik į Kopenhagą ar ir kitur?

Pagrindinis maršrutas – Lietuva–Kopenhaga. Bet jei reikia kitur Danijoje – galima tartis. Aarhus, Odense, Aalborg – viskas įmanoma, tik kaina didesnė, nes papildomi kilometrai. Be to, vežame ir atgal – iš Kopenhagos į Lietuvą. Ir ne tik Danija – jei reikia į Švediją, Norvegiją, Vokietiją – galime padaryti. Bet tai jau ne standartinis maršrutas, reikia individualaus pasiūlymo. Vienas klientas norėjo, kad jo šuo atvyktų į mažą kaimą Švedijoje, 200 kilometrų nuo Kopenhagos. Važiavome. Kaina atitinkama, bet šuo atvyko tiesiai į naujus namus. Lankstumas – mūsų privalumas.

5. Ką daryti, jei nežinau, ar galiu vežti savo gyvūną?

Skambinkite. Mes paklausime keletą klausimų – koks gyvūnas, kokios veislės, koks amžius, ar turi dokumentus – ir pasakysime, ar galime vežti. Jei nežinote veislės – atsiųskite nuotrauką. Jei nežinote, ar turi mikroschemą – nueikite pas veterinarą, jis patikrins. Mes nemokame už konsultacijas – klauskite kiek norite. Geriau paklausti prieš, nei sužinoti pasienyje, kad negalima. Turėjome žmogų, kuris atvažiavo pas mus su šunimi, pasakė „vežkit“. Paklausėme veislės – pasirodo, draudžiama Danijoje. Jei būtų paskambinęs iš anksto – būtų sutaupęs kelionę pas mus ir atgal.

Kainos – gyvūnų vežimas į Kopenhagą

6. Nuo ko priklauso gabenimo kaina?

Nuo kelių dalykų. Pirmas – gyvūno dydis. Mažas gyvūnas užima mažiau vietos, reikia mažesnio narvo, mažiau degalų. Antras – maršrutas. Iš Vilniaus ilgiau nei iš Klaipėdos. Trečias – papildomos paslaugos. Individualus pervežimas, skubus gabenimas, pristatymas į kitą miestą – viskas papildomai. Ketvirtas – sezonas. Vasarą kainos gali būti didesnės, nes daugiau užsakymų. Penktas – gyvūno specifika. Jei reikia specialaus narvo, specialios priežiūros – kaina didesnė. Konkrečių skaičių čia nevardinsiu, nes kiekvienas atvejis individualus. Skambinkite, pasakysiu kainą per penkias minutes.

7. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies?

Taip, bet ne dramatiškai. Šuo ir katė – panaši kaina, jei panašaus dydžio. Triušis, žiurkėnas – pigiau, nes mažiau vietos, mažiau priežiūros. Paukštis – vidutiniškai, bet priklauso nuo narvelio dydžio. Egzotiniai gyvūnai – brangiau, nes reikia specialių sąlygų. Vienas žmogus klausė, ar kaina skiriasi šuniui ir katei. Sakau – ne, jei abu vienodo dydžio. Jis nustebo. Daugelis galvoja, kad katės pigiau vežti, bet ne – jos užima tiek pat vietos, reikalauja tiek pat priežiūros. Skirtumas tik tas, kad katės paprastai ramiau keliauja. Bet tai neįtakoja kainos.

8. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nežinau?

Ne, mes visada pasakome pilną kainą iš anksto. Jokių paslėptų mokesčių, jokių „o čia dar reikia sumokėti“. Kaina, kurią pasakome – tai kaina, kurią mokate. Vienintelis dalykas, kas gali pakeisti kainą – jei pasikeičia situacija. Pavyzdžiui, užsisakėte mažą šunį, o atvežėte didelį – tada kaina kitokia. Arba jei paprašote papildomos paslaugos kelionės metu – pavyzdžiui, pristatyti ne į Kopenhagą, o toliau. Tada taip, kaina keičiasi. Bet mes visada informuojame prieš, ne po. Vienas vežėjas, kurį žinau, ima papildomą mokestį už „gyvūno stresą“. Skamba absurdinai. Pas mus – nėra tokių dalykų.

9. Kaip galima apmokėti už gabenimą?

Banko pavedimu, grynaisiais prieš išvykimą, arba per Paysera. Kortele – kol kas negalime, bet galvojame apie tai. Dažniausiai žmonės moka pavedimu – tai paprasčiausia ir saugiausia. Grynaisiais – taip pat galima, bet geriau ne didelėmis sumomis. Vienas žmogus atnešė 800 eurų grynais – skaičiavome pusę valandos. Nuo tada prašome pavedimo. Apmokėjimas – prieš išvykimą arba išvykimo dieną. Ne po pristatymo. Tai mūsų taisyklė, ir ji negalioja išimtims. Kodėl? Nes mes turime padengti degalus, keltą, kitas išlaidas iš anksto. Jei žmogus atsisako mokėti po to – mes nuostolyje. Tai nutiko kartą – nuo tada tik išankstinis apmokėjimas.

10. Ar galima gauti sąskaitą faktūrą?

Taip, žinoma. Mes esame registruota įmonė, išduodame sąskaitas faktūras. Jei reikia – pasakykite iš anksto, kad paruoštume. Sąskaitoje bus viskas – paslaugos aprašymas, suma, PVM (jei taikomas), mūsų rekvizitai. Dažniausiai sąskaitos prašo įmonės, kurios veža gyvūnus darbo reikalais – pavyzdžiui, veislynai. Fiziniams asmenims rečiau reikia, bet jei prašo – duodame. Vienas žmogus prašė sąskaitos su kita suma – mažesne, kad parodytų žmonai. Atsisakėme. Sąskaita turi atitikti realią sumą. Taip, mes suprantame, kad kartais reikia „prisitaikyti“, bet tai ne mūsų reikalas.

Maršrutas – veža gyvūnus į Kopenhagą

11. Koks maršrutas iš Lietuvos į Kopenhagą?

Priklauso nuo to, iš kurios Lietuvos vietos paimame. Standartinis maršrutas iš Vilniaus: Vilnius–Kaunas–Klaipėda–keltas į Kylį arba Karlshamną–Švedija–tiltas arba keltas į Daniją–Kopenhaga. Iš Klaipėdos trumpiau – keltas tiesiai. Yra ir kitas variantas – per Latviją, Estiją, keltu į Helsinkį, tada per Suomiją, Švediją, bet tai ilgiau. Mes naudojame pirmą variantą – greičiau ir paprasčiau. Kelionė trunka 18-24 valandas, priklausomai nuo keltų tvarkaraščio ir eismo. Kartais keltas vėluoja – tada kelionė ilgėja. Bet tai ne mūsų kontrolėje. Mes planuojame su atsarga, bet gamta ir jūra nesiklauso mūsų.

12. Ar kertate kelias šalis su gyvūnais?

Taip, paprastai kertame Latviją, Estiją arba Švediją, priklausomai nuo maršruto. Kiekviena šalis turi savo taisykles dėl gyvūnų tranzito. Laimei, ES šalyse taisyklės panašios – gyvūno pasas, mikroschema, skiepas. Nereikia papildomų dokumentų tranzitui. Bet jei kertame ne ES šalį – tada kita istorija. Pavyzdžiui, jei važiuotume per Rusiją ar Baltarusiją – reikėtų papildomų leidimų. Bet mes ten nevažiuojame – maršrutas eina tik per ES. Vienintelis momentas – keltas. Keltai turi savo taisykles dėl gyvūnų – kai kurie neleidžia gyvūnų deniuose, kiti reikalauja specialių narvų. Mes žinome kiekvieno kelto reikalavimus ir pasiruošiame iš anksto.

13. Kiek laiko trunka kelionė keltu?

Priklauso nuo kelto ir maršruto. Klaipėda–Kylis – apie 20 valandų. Klaipėda–Karlshamnas – apie 13 valandų. Švedija–Danija (tiltas) – 20 minučių, bet reikia nuvažiuoti iki tilto, kas užtrunka kelias valandas. Mes naudojame skirtingus keltus, priklausomai nuo to, kuris patogesnis tą dieną. Keltų tvarkaraštis keičiasi, ypač žiemą – dėl audrų, ledo. Kartais keltas atšaukiamas – tada ieškome alternatyvos. Turėjome atvejį, kai keltas atšauktas dėl audros, o kitas – tik po 12 valandų. Laukėme su gyvūnais uoste. Nemalonu, bet saugiau nei plaukti per audrą. Gyvūnai buvo maitinami, girdomi, prižiūrimi.

14. Ar gyvūnai lieka transporto priemonėje kelte?

Tai priklauso nuo kelto taisyklių. Kai kurie keltai leidžia gyvūnams likti transporto priemonėje, kiti reikalauja, kad gyvūnai būtų perkelti į specialias patalpas. Mes visada patikriname kelto taisykles prieš kelionę. Jei reikia perkelti – perkeliame. Turime specialius nešiojamus narvus tam. Vienas keltas reikalavo, kad gyvūnai būtų atskiroje „gyvūnų zonoje“ – ten buvo narvai, vanduo, ventiliacija. Gyvūnai ten praleido 13 valandų. Kai kurie šunys lojo, kiti miegojo. Mes reguliariai tikrinome, ar viskas tvarkoje. Šeimininkai negalėjo lankyti – kelto taisyklės. Bet mes pranešdavome, kad viskas gerai.

15. Ką darote, jei gyvūnui bloga keltu?

Jūros liga – tai reali problema, ypač katėms ir mažiems šunims. Mes duodame raminamuosius (jei veterinaras rekomendavo) prieš kelto kelionę. Be to, laikome gyvūnus kuo ramesnėje vietoje – toliau nuo variklio, toliau nuo denio, kur daugiau judėjimo. Jei gyvūnas vemia – valome, duodame vandens. Jei labai blogai – kreipiamės į kelto medicinos personalą. Bet tai labai retas atvejis. Dauguma gyvūnų tiesiog miega keltu – vibracija juos migdo. Viena katė, kuri namie nemiega naktimis, kelte miegojo kaip kūdikis. Šeimininkė sakė „gal visada vežkit ją keltu“. Juokinga, bet suprantama.

Teisės aktai – gyvūnų pervežimas į Kopenhagą

16. Kokius ES reglamentus reikia žinoti?

Pagrindinis – Reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl nekomercinio gyvūnų judėjimo. Jis nustato taisykles, kurių reikia laikytis vežant gyvūnus per ES sienas. Pagrindiniai punktai: gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema, paskiepytas nuo pasiutligės, turėti gyvūno pasą. Be to, yra nacionaliniai įstatymai – Danija turi savo papildomų reikalavimų, ypač dėl draudžiamų veislių. Mes sekdame visus pakeitimus, bet rekomenduoju ir patiems pasitikrinti. Įstatymai keičiasi, ir tai, kas buvo leidžiama pernai, šiemet gali būti draudžiama. Vienas veisėjas nežinojo apie pasikeitusius reikalavimus – teko grąžinti šunį atgal. Nemalonu.

17. Ar Danija turi specialių reikalavimų gyvūnams?

Taip, ir jie griežtesni nei kai kuriose kitose ES šalyse. Pirma – draudžiamų veislių sąrašas. Antra – privalomas šuns draudimas. Trečia – registracija per 4 savaites nuo atvykimo. Ketvirta – kai kuriems gyvūnams gali reikėti papildomų sveikatos patikrinimų. Penkta – Danija labai rimtai žiūri į gyvūnų gerovę, todėl bet koks netinkamo elgesio su gyvūnu atvejis gali sukelti rimtų problemų. Mes visada primename klientams apie šiuos reikalavimus, bet negalime už juos atsakyti. Vienas klientas pamiršo užregistruoti šunį – po pusės metų gavo baudą 5000 DKK. Brangu. Taigi – atvykus, pirmas darbas – registracija.

18. Ką daryti, jei gyvūnas neatitinka Danijos reikalavimų?

Tada jo vežti negalima. Paprasta. Jei šuo draudžiamos veislės – jo neįleis. Jei dokumentai netvarkingi – neįleis. Jei skiepas negalioja – neįleis. Mes visada patikriname prieš kelionę, kad išvengtume tokių situacijų. Bet kartais žmonės nežino arba nutyli. Turėjome atvejį – žmogus pasakė, kad jo šuo mišrūnas, o pasienyje paaiškėjo, kad pusė stafordšyro. Neįleido. Šuo grįžo atgal į Lietuvą. Žmogus prarado pinigus už kelionę ir dar turėjo mokėti už grąžinimą. Nemalonu. Moralas – būkite sąžiningi ir patikrinkite viską prieš kelionę.

19. Ar reikia karantino atvykus į Daniją?

Paprastai ne. Jei gyvūnas turi visus reikiamus dokumentus – pasą, mikroschemą, galiojantį pasiutligės skiepą – karantinas nereikalingas. Bet yra išimčių. Jei gyvūnas atvyksta iš trečiosios šalies (ne ES), gali reikėti karantino. Jei sveikatos patikrinimo metu randama problemų – taip pat. Be to, jei pasiutligės skiepas atliktas mažiau nei prieš 21 dieną – gyvūnas gali būti izoliuotas. Mes to išvengiame, nes visada patikriname skiepų datas prieš kelionę. Vienas atvejis – veterinaras padarė klaidą pase, parašė neteisingą skiepo datą. Pasienyje pastebėjo. Teko grįžti pas veterinarą, ištaisyti, bandyti kitą dieną. Klaidos nutinka, bet geriau jas taisyti prieš kelionę, ne pasienyje.

20. Kas atsako už gyvūną, jei kas nors nutinka pasienyje?

Priklauso nuo situacijos. Jei problema dėl dokumentų – atsako savininkas. Mes patikriname dokumentus prieš kelionę, bet negalime garantuoti, kad pasienyje nebus papildomų klausimų. Jei problema dėl transporto – atsakome mes. Jei gyvūnas suserga kelionės metu – tai sudėtingiau. Mes padarome viską, ką galime – veterinaras, pirmoji pagalba, bet jei liga buvo prieš kelionę – tai ne mūsų atsakomybė. Todėl visada prašome veterinaro apžiūros prieš kelionę. Vienas atvejis – šuo su paslėpta inkstų liga. Kelionės metu būklė pablogėjo. Veterinaras Danijoje nustatė, kad liga sena. Šeimininkas kaltino mus, bet mes ne kalti. Gyvūnas turėjo būti patikrintas prieš kelionę.

Praktiniai patarimai – gyvūnų gabenimas Kopenhaga

21. Kaip sumažinti gyvūno stresą prieš kelionę?

Pirma – nekeiskite rutinos. Paskutinės kelios dienos prieš kelionę – ramios, be pokyčių. Antra – pratinkite prie narvo. Palikite atvirą, įdėkite skanėstų. Trečia – pasivažinėkite trumpus atstumus. Ketvirta – feromonai. Purškite į narvą, ant pledo. Penkta – ramybė. Jūsų stresas persiduoda gyvūnui. Jei jūs jaudinatės – jis jaudinsis dvigubai. Šešta – veterinaras. Jei gyvūnas labai jautrus, veterinaras gali skirti raminamųjų. Septinta – pažįstami daiktai. Pledas, žaislas, jūsų drabužis su kvapu. Aštunta – neatsisveikinkite dramatiškai. „Sudie, mano mažyli, aš tave myliu, būk geras“ – tai tik padidina stresą. Ramiai, trumpai, be emocijų.

22. Ką daryti, jei gyvūnas turi specifinių mitybos poreikių?

Praneškite ir duokite maisto kartu. Mes turime standartinį maistą – sausas ėdalas šunims ir katėms. Bet jei jūsų gyvūnas alergiškas, turi dietą ar tiesiog valgo tik tam tikrą maistą – duokite kartu su instrukcija. Kiek, kada, ką. Mes laikysimės instrukcijos. Vienas katinas valgė tik vieną konkrečių konservų rūšį – kitų neimdavo. Šeimininkė davė dvi skardines ir pasakė „tik šitie“. Supratome, davėme. Katinas suvalgė. Kitas atvejis – šuo su alergija grūdams. Šeimininkas davė specialų maistą, mes davėme pagal grafiką. Viskas gerai. Svarbu – aiškios instrukcijos. Mes ne spėliotojai.

23. Ar galima įdėti daiktų į gyvūno narvą?

Taip, bet protingai. Pledas – taip. Žaislas – taip, jei ne pypsinčios. Vandens buteliukas – ne, mes turime savo sistemą. Maistas – taip, jei reikia. Vaistai – taip, su instrukcija. Bet jokių aštrių daiktų, jokių plastikinių maišelių, jokių dalykų, kuriuos gyvūnas galėtų praryti ar užspringti. Vienas žmogus įdėjo kaulą didelį – šuo galėjo užspringti. Išėmėme. Žmogus supyko, bet saugumas svarbiau. Kitas įdėjo žaislą su baterijomis – kas jei šuo pragraužia? Išėmėme. Taigi – pledas, minkštas žaislas, drabužis su kvapu – taip. Visa kita – pagal situaciją.

24. Kaip dažnai gaunu informaciją apie gyvūną kelionės metu?

Standartiškai – tris kartus. Pirmas – kai išvykstame iš Lietuvos. Antras – kai persėdame keltu arba kertame sieną. Trečias – kai artėjame prie Kopenhagos. Bet jei norite dažniau – skambinkite. Mes atsakome. Turėjome klientę, kuri skambino kas dvi valandas – suprantu, jaudinasi dėl savo jorkšyro. Atsakinėjau kantriai, siunčiau nuotraukas. Galiausiai šuo atvyko, viskas gerai, klientė net atsiuntė šokoladą. Tai malonu. Bet jei skambinate kas 15 minučių – tai jau trukdo vairuotojui. Saugumas pirmiausia. Vienas žmogus skambino tiek, kad vairuotojas turėjo išjungti telefoną. Tai ne sprendimas. Pasitikėkite mumis – mes žinome, ką darome.