Į Denmark gyvūnų vežimas, Vežame kiekvieną dieną

Kai žmogus pirmą kartą ieško, kas veža gyvūnus į Daniją, dažniausiai randa skelbimus su užrašu „vežame kiekvieną dieną". Tai skamba patikimai – reiškia, kad vežėjas reguliariai važinėja ir galės paimti jūsų gyvūną greitai. Bet ką iš tikrųjų reiškia „kiekvieną dieną"? Ar tikrai kasdien? O gal tik kelis kartus per savaitę? Aš dirbu šioje srityje jau ne pirmus metus ir galiu pasakyti – ne viskas taip paprasta, kaip atrodo skelbimuose. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų vežimą į Daniją – nuo to, ką reiškia „kiekvieną dieną", iki dokumentų, kainų ir tų situacijų, kai kažkas ne visai pagal planą.

Supratimas – į Denmark gyvūnų vežimas

1. Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną"?

Realiai tai reiškia, kad vežėjas turi reguliarų maršrutą ir važinėja dažnai. Bet „kiekvieną dieną" gali reikšti skirtingus dalykus. Vieni vežėjai turi kelis automobilius, kurie važinėja skirtingomis dienomis – taip gaunasi beveik kasdien. Kiti veža tik tam tikromis dienomis – pavyzdžiui, pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais. Treti veža tik tada, kai susirenka pakankamai užsakymų. Aš pats mačiau skelbimą „vežame kiekvieną dieną", o paskambinus paaiškėjo, kad veža tik du kartus per savaitę. Tai ne melas, bet ir ne visai tiesa. Todėl – visada patikrinkite, ką tiksliai reiškia „kiekvieną dieną" konkrečiam vežėjui.

2. Kaip greitai galima išsiųsti gyvūną į Daniją?

Priklauso nuo vežėjo ir nuo to, kada skambinate. Jei vežėjas veža kasdien – galima jau kitą dieną. Bet jei veža tik kelis kartus per savaitę – gali tekti laukti kelias dienas. Ir dar – jei skambinate vasarą arba prieš šventes – gali būti, kad visos vietos užimtos. Aš pats rekomenduoju skambinti bent 3-4 dienas prieš norimą datą. Ypač jei turite konkrečią datą – pavyzdžiui, jums reikia, kad gyvūnas būtų Danijoje penktadienį. Tada reikia planuoti atgal – kada turi būti paimtas, kiek trunka kelionė, kada vežėjas važiuoja. Planavimas svarbu.

3. Ar galima užsakyti skubų pervežimą?

Kai kurie vežėjai siūlo skubų pervežimą – tai reiškia, kad veža tik jūsų gyvūną, be kitų, ir važiuoja tiesiai. Tai brangiau, bet greičiau. Vietoj 16-20 valandų – 12-14. Bet ne visi vežėjai tai siūlo, ir ne visada įmanoma. Jei vežėjas jau turi suplanuotą maršrutą su kitais gyvūnais – negali staiga pakeisti plano dėl vieno kliento. Aš pats mačiau situaciją, kai žmogus prašė skubaus pervežimo, bet vežėjas negalėjo, nes jau turėjo penkis gyvūnus ir negalėjo praleiti kitų sustojimų. Klientas supyko, bet ką padarysi – vežėjas turi ir kitų klientų. Todėl – jei reikia skubiai, ieškokite vežėjo, kuris specializuojasi skubiuose pervežimuose.

4. Ką daryti, jei vežėjas atšaukė suplanuotą išvykimą?

Tai nutinka. Gedimai, ligos, orai – visko būna. Geras vežėjas praneša iš anksto ir siūlo alternatyvą – kitą dieną, kitą vežėją, kitą maršrutą. Blogas vežėjas praneša paskutinę minutę arba visai nepraneša. Aš pats turėjau situaciją, kai vežėjas susirgo ir negalėjo važiuoti. Pranešė prieš dvi dienas, pasiūlė kolegą, kuris važiavo kitą dieną. Normalu. Bet buvo ir kita situacija – vežėjas neatvažiavo, neatsakė į skambučius, o po trijų dienų parašė, kad „buvo problemų". Tai jau negerai. Todėl – prieš pasirinkdami vežėją, paklauskite, kaip jis elgiasi atšaukimo atveju.

5. Ar „kiekvieną dieną" galioja ir savaitgaliais?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie veža ir savaitgaliais, kiti – tik darbo dienomis. Yra tokių, kurie veža šeštadieniais, bet ne sekmadieniais. Ir yra tokių, kurie veža sekmadieniais, bet ne šeštadieniais. Aš pats rekomenduoju paklausti konkrečiai – „ar vežate šeštadieniais?" ir „ar vežate sekmadieniais?" Ne „ar vežate savaitgaliais?" – nes atsakymas gali būti neaiškus. Ir dar – švenčių dienomis dauguma neveža. Kalėdos, Velykos, Naujieji metai – visi ilsisi. Todėl, jei jums reikia vežti prieš šventes, planuokite iš anksto.

Dokumentai – į Denmark gyvūnų vežimas

6. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Daniją?

ES gyvūno augintinio pasas, mikroschemos numeris, pasiutligės skiepas. Tai pagrindas. Pasiutligės vakcina turi būti padaryta ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Mikroschema turi būti įskaitoma ir jos numeris turi sutapti su paso įrašais. Be to, kai kurie vežėjai prašo papildomos sveikatos pažymos, išduotos ne anksčiau kaip prieš 48 valandas. Tai ne visada privaloma, bet geriau turėti. Aš pats rekomenduoju pasitikrinti pasą prieš kelionę – ar visi įrašai tvarkingi, ar antspaudai aiškūs, ar mikroschemos numeris užrašytas teisingai. Mažos klaidos gali sukelti didelių problemų.

7. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas?

Priklauso nuo vakcinos. Vienos vakcinos galioja vienerius metus, kitos – trejus. Tai nurodyta pase. Svarbu – skiepas turi būti galiojantis kelionės metu. Jei skiepas baigiasi rytoj, o jūs keliaujate šiandien – viskas gerai. Bet jei baigėsi vakar – problema. Ir dar – pirmasis skiepas galioja 21 dieną po vakcinacijos. Antrasis (pakartotinis) – iš karto, jei padarytas laiku. Tai svarbu – jei šuo skiepijamas pirmą kartą, negalima keliauti iškart po skiepo. Reikia laukti 21 dieną. Aš pats mačiau situaciją, kai žmogus paskiepijo šunį ir kitą dieną norėjo vežti. Deja, taip neveikia.

8. Ar reikia deklaruoti gyvūną pasienyje?

Paprastai ne, jei turite visus dokumentus. Bet pasienyje gali paprašyti parodyti pasą ir patikrinti mikroschemos numerį. Tai normalu – tai jų darbas. Aš pats esu buvęs situacijoje, kai pasieniečiai paprašė parodyti pasą, patikrino mikroschemą, pažiūrėjo skiepų įrašus ir paleido. Užtruko 5 minutes. Bet buvo ir kita situacija – pasienyje pastebėjo, kad paso įraše trūksta veterinaro antspaudo. Teko grįžti pas veterinarą ir susitvarkyti. Nemalonu, bet išsprendžiama. Todėl – patikrinkite dokumentus prieš kelionę.

9. Ką daryti, jei gyvūnas neturi paso?

Be paso negalima kirsti sienos. Taškas. Jei gyvūnas neturi paso – reikia kreiptis į veterinarą ir gauti. Tai užtrunka – mikroschemos įdėjimas (jei nėra), skiepai (jei reikia), paso išdavimas. Minimaliai – kelios dienos. Jei reikia skiepyti nuo pasiutligės – dar 21 diena laukimo. Todėl – nepradėkite ruoštis prieš pat kelionę. Aš pats rekomenduoju pradėti ruoštis bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Taip turėsite laiko viskam – ir dokumentams, ir vežėjo paieškoms, ir gyvūno paruošimui.

10. Ar galima vežti gyvūną be paso, bet su kitais dokumentais?

Ne. ES gyvūno augintinio pasas yra vienintelis dokumentas, kuris leidžia vežti gyvūną per ES sienas. Jokie kiti dokumentai – veterinaro pažyma, skiepų knygelė, sveikatos patvirtinimas – nepakeičia paso. Aš pats mačiau, kaip žmogus atėjo su veterinaro pažyma, bet be paso. Veterinaras buvo padaręs viską teisingai – skiepai, mikroschema, sveikatos patikrinimas – bet nebuvo išdavęs oficialaus ES paso. Teko grįžti ir gauti pasą. Užtruko dvi dienas. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės.

Kainos – į Denmark gyvūnų vežimas

11. Kiek kainuoja gyvūno vežimas į Daniją?

Kainos svyruoja. Mažas gyvūnas – nuo 150 iki 250 eurų. Vidutinis – 200-350. Didelis – 300-450 ir daugiau. Priklauso nuo vežėjo, maršruto, sezono. Vasarą brangiau, nes paklausa didesnė. Žiemą galima rasti pigiau. Bet svarbu ne tik kaina, o tai, kas už ją gaunama. Ar vežėjas turi licenciją? Ar turi draudimą? Ar daro pertraukas? Ar turi ventiliaciją? Jei atsakymas „ne" bent į vieną klausimą – geriau ieškoti kito. Aš pats rekomenduoju ne rinktis pigiausią variantą, o rinktis patikimiausią. Skirtumas gali būti 50-100 eurų, bet ramybė verta daugiau.

12. Kodėl kainos skiriasi tarp vežėjų?

Dėl daugelio priežasčių. Vieni vežėjai turi naujesnius automobilius su geresne ventiliacija – tai kainuoja. Kiti turi draudimą – tai taip pat kainuoja. Treti turi licenciją – ir tai kainuoja. Ketvirti veža tik vieną gyvūną – brangiau, bet greičiau. Penkti veža kelis – pigiau, bet ilgiau. Ir dar – kai kurie vežėjai tiesiog nori daugiau uždirbti. Tai ne paslaptis. Bet jei kaina per maža – reikia klausti, kur taupoma. Ar tai degalai, ar draudimas, ar saugumas. Aš pats mačiau vežėją, kuris vežė už 100 eurų. Atrodė gerai, bet pasirodė – be draudimo, be licencijos, be ventiliacijos. Pigu, bet pavojinga.

13. Ar kaina priklauso nuo gyvūno svorio?

Taip, didesnis gyvūnas – didesnė kaina. Tai logiška – didesnis gyvūnas užima daugiau vietos, reikia didesnio narvo, daugiau resursų. Mažas šuo ar katė gali tilpti į standartinį narvą. Didelis šuo – tai jau kitas reikalas. Kartais reikia specialaus narvo, kartais – atskiros vietos. Aš pats rekomenduoju visada nurodyti tikslų gyvūno svorį ir dydį. Ne „turiu šunį", o „turiu 25 kg sveriantį šunį, 60 cm aukščio". Tikslumas svarbu, nes vežėjas turi planuoti vietą.

14. Ar yra papildomų mokesčių?

Gali būti. Pavyzdžiui, mokestis už papildomą sustojimą, jei gyvūną reikia paimti ne pagrindiniame maršruto taške. Arba mokestis už dokumentų tvarkymą, jei vežėjas padeda su pasu ar skiepais. Arba mokestis už draudimą, jei jis neįeina į pagrindinę kainą. Aš pats rekomenduoju visada klausti – „ar tai galutinė kaina?" Jei vežėjas sako „taip" – gerai. Jei sako „gali būti papildomų mokesčių" – klauskite, kokių. Ir prašykite viską raštu. Ne todėl, kad nepasitikiu, bet todėl, kad taip saugiau visiems.

15. Kaip mokėti už pervežimą?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie priima tik banko pavedimą, kiti – grynais, treti – kortele. Aš pats rekomenduoju mokėti pavedimu – taip turite įrašą. Grynais – patogu, bet neturite įrodymo, kad sumokėjote. Ir dar – prašykite kvito arba sutarties. Ne tik žodinio susitarimo. Jei kas nors nutinka – žodinis susitarimas nieko nevertas. Raštiškas – jau kažkas. Ypač kai kalbama apie pinigus ir gyvūną.

Gyvūnų paruošimas – prieš kelionę

16. Kaip paruošti gyvūną kelionei į Daniją?

Pirmiausia – pripratinkite prie narvo. Ne prieš kelionę, o bent savaitę ar dvi prieš tai. Padėkite narvą namuose, leiskite gyvūnui ten įeiti, užmigti, priprasti. Antra – nešerkite sunkiai prieš kelionę. Lengvas maistas likus 3-4 valandoms, o ne dubuo prieš pat išvažiavimą. Trečia – pasivaikščiokite prieš kelionę, kad gyvūnas išsikrautų energiją. Ketvirta – pasiimkite pažįstamą daiktą – pledą, žaislą, kažką, kas kvepia namais. Penkta – jei gyvūnas labai jautrus, pasitarkite su veterinaru. Bet ne duokite raminamųjų patys, be konsultacijos.

17. Kokio dydžio narvas reikalingas?

Narvas turi būti toks, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti be problemų. Ne per mažas, ne per didelis. Per mažame gyvūnas jausis įkalintas, per dideliame – slys ir jausis nesaugiai. Matuokite gyvūną: nuo nosies galiuko iki uodegos pagrindo – tai ilgis. Nuo grindų iki galvos viršaus – tai aukštis. Pridėkite 10-15 cm abiem matmenims – tai minimalus narvo dydis. Ir dar – narvas turi būti tvirtas, su ventiliacija iš visų pusių, su saugiu užraktu. Aš rekomenduoju IATA standarto narvus – jie brangesni, bet saugesni.

18. Ką dėti į narvą kartu su gyvūnu?

Mažiau yra daugiau. Pledą arba kilimėlį, ant kurio gyvūnas miega namuose. Mažą vandens gertuvę, pritvirtintą prie narvo. Galbūt vieną mėgstamą žaislą, bet ne tokį, kurį galima praryti. Jokių laisvai mėtosių daiktų. Ir jokio maisto laisvai – tai kviečia problemas. Aš pats mačiau, kaip klientas į narvą pridėjo visko – maisto, vandens dubenėlį, tris žaislus, dar kažkokį kaulą. Pusiaukelėje vanduo išsipylė, maistas išsibarstė, gyvūnas viską sumaišė. Gražus vaizdas. Taigi – minimaliai, bet kokybiškai.

19. Ar galima vežti gyvūną su raminamaisiais?

Galima, bet tik su veterinaro rekomendacija. Ne su savo sprendimu, ne su draugo patarimu, ne su interneto receptu. Veterinaras turi įvertinti gyvūno sveikatą, svorį, amžių ir tik tada skirti tinkamą preparatą bei dozę. Yra skirtumas tarp natūralių raminamųjų ir stipresnių vaistų. Pirmieji dažniausiai nekenksmingi, antrieji gali turėti šalutinį poveikį. Ir dar – kai kurie vežėjai atsisako vežti gyvūnus, kurie yra stipriai raminami. Aš pats esu už tai, kad gyvūnas keliautų be vaistų, jei tik įmanoma. Bet kiekvienas atvejis individualus.

Kelionės metu – kas vyksta

20. Kaip vežėjas prižiūri gyvūnus kelionės metu?

Profesionalus vežėjas stebi gyvūnus reguliariai – kas valandą ar dvi. Tikrina, ar viskas gerai, ar nereikia vandens, ar gyvūnas ramus. Jei kažkas negerai – reaguoja. Sustabdo, patikrina, prireikus – veža pas veterinarą. Aš pats mačiau, kaip vežėjas pastebėjo, kad šuo pradėjo keistai elgtis – blaškėsi, cypė. Sustabdė, patikrino – pasirodo, uodega įstrigo tarp narvo grotų. Išlaisvino, viskas gerai. Bet jei vežėjas nebūtų pastebėjęs – galėjo būti blogiau. Todėl – rinkitės vežėją, kuris rūpinasi, o ne tik veža.

21. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Patyręs vežėjas turi pirmosios pagalbos rinkinį ir žino, kur yra veterinarijos klinikos pakeliui. Jei gyvūnas pradeda vemti, viduriuoti arba elgtis neįprastai – reikia stabdyti ir vertinti situaciją. Kartais tai tik stresas, kartais – kažkas rimčiau. Aš žinau atvejį, kai katė kelionės metu pradėjo dusti – pasirodo, alerginė reakcija. Vežėjas laiku pastebėjo, nuvežė į artimiausią kliniką, viskas baigėsi gerai. Bet jei vežėjas nekreipia dėmesio – gali būti blogai. Todėl – rinkitės vežėją, kuris žino, ką daro.

22. Ar galima susisiekti su vežėju kelionės metu?

Turėtų būti galima. Geras vežėjas duoda savo telefono numerį ir atsako į skambučius ar žinutes. Bet nesitikėkite, kad atsakys iš karto – jis vairuoja. Gali atsakyti per pertrauką. Aš pats rekomenduoju susitarti dėl komunikacijos iš anksto. Pavyzdžiui – „praneškite man kiekvieną kartą, kai sustosite" arba „parašykite, kai būsite pusiaukelėje". Taip ramiau. Ir dar – nebombarduokite vežėjo žinutėmis kas 10 minučių. Tai trukdo vairuoti ir erzina.

Atvykus į Daniją – kas toliau

23. Ką daryti atvykus į Daniją su gyvūnu?

Pirmiausia – leiskite gyvūnui atsigauti. Ilga kelionė, stresas, nauja aplinka. Duokite vandens, pasivaikščiokite, leiskite užuosti naują vietą. Antra – susiraskite veterinarijos kliniką, jei reikia. Ypač jei pastebite kokių nors sveikatos pokyčių. Trečia – Danijoje šunys turi būti registruoti per 4 savaites nuo atvykimo. Ketvirta – susipažinkite su vietinėmis taisyklėmis: kur galima vedžioti, kur ne, ar reikia antsnukio. Penkta – jei ketinate ilgiau gyventi Danijoje, pasidomėkite apie gyvūnų draudimą.

24. Ar Danijoje reikia registruoti atvežtą gyvūną?

Šunys turi būti registruoti per 4 savaites nuo atvykimo. Tai daroma per „Det Centrale Hunderegister". Registracija nemokama, bet privaloma. Katės ir kiti gyvūnai – neprivaloma, bet rekomenduojama. Be to, Danijoje yra draudžiamų veislių sąrašas. Jei jūsų šuo priklauso tai veislei – negalėsite jo atsivežti. Tai svarbu žinoti prieš kelionę, ne po jos. Aš žinau žmogų, kuris atsivežė šunį, nežinodamas apie draudimą, ir turėjo jį išsiųsti atgal. Brangu, nemalonu, beprasmiška.

25. Ką daryti, jei gyvūnas atvyko sužeistas?

Pirmiausia – kreipkitės į vežėją. Jei turite draudimą – pradėkite pretenzijos procesą. Antra – eikite pas veterinarą ir gaukite oficialų vertinimą. Trečia – fotografuokite, rašykite, fiksuokite viską. Kuo daugiau įrodymų, tuo geriau. Aš pats mačiau atvejį, kai šuo atvyko su įbrėžimais ant snukio – pasirodo, narvas buvo per mažas. Klientas pastebėjo tik po kelių valandų. Vežėjas sakė, kad „taip jau buvo". Be nuotraukų ir veterinaro išvados – nieko neįrodysi. Todėl – patikrinkite gyvūną iš karto.

26.