Kelionė Danijos Lietuva automobiliu

Kelionė automobiliu iš Danijos į Lietuvą – ne tas pats, kas skristi lėktuvu. Užtrunka ilgiau, reikia daugiau pasiruošimo, bet suteikia visiškai kitokią patirtį. Gali vežtis tiek bagažo, kiek telpa, sustoti kur nori, pamatyti kelią tarp taškų A ir B. Aš pats ne kartą važiavau šiuo maršrutu – kartais su šeima, kartais vienas, kartais su klientų automobiliais. Kiekvienas važiavimas skirtingas. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką žinau iš patirties – ne iš vadovėlių, o iš realių kelių, degalinių, viešbučių ir netikėtų situacijų.

Pasiruošimas – ką daryti prieš išvykstant

1. Ką reikia patikrinti automobilyje prieš kelionę?

Pradėk nuo padangų. Protektorius turi būti bent 3 mm (žiemą – 4 mm). Slėgis pagal gamintojo rekomendacijas. Tada – alyva. Patikrink lygį, spalvą. Jei juoda ir tiršta – keisk prieš kelionę. Stabdžių skystis, aušinimo skystis, langų skystis. Šviesos – visos turi degti, nes Lenkijoje važiuoti su šviesomis privaloma visą parą. Vieną kartą išvažiavau su perdegusiu artimųjų šviesų lempute – pastebėjau tik sutemus. Sustojau degalinėje, pakeičiau, bet praradau valandą. Maža detalė, didelis trukdis.

2. Kokius dokumentus reikia pasiimti?

Vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, draudimo polisą. Jei automobilis ne tavo – įgaliojimą iš savininko. Dar – asmens tapatybės kortelę arba pasą. Nors ES viduje paso nereikia, bet kartais prireikia. Asmeniškai visada vežuosi pasą – saugiau. Ir dar – draudimo kontaktus, pagalbos kelyje numerį. Vienas draugas pateko į avariją Lenkijoje ir negalėjo prisiminti draudimo bendrovės numerio – ieškojo pusę valandos telefone. Dabar visada turiu atspausdintą lapą su svarbiais numeriais.

3. Kaip suplanuoti maršrutą?

Google Maps arba Waze – pagrindiniai įrankiai. Bet aš rekomenduoju turėti atsarginį planą – popierinį žemėlapį arba atsisiųstus žemėlapiai telefone. Internetas ne visada veikia, ypač Lenkijos kaimo vietovėse. Maršrutas paprastai: Danija – Vokietija – Lenkija – Lietuva. Galima per Švediją (Oresundo tiltas), bet tai ilgiau. Planuok sustojimus – kas 2-3 valandas. Ir nakvynę, jei važiuoji ilgiau nei vieną dieną. Vienas važiavimas be plano baigėsi tuo, kad nakvojau automobilyje degalinėje. Ne pats maloniausias potyris.

4. Ką vežtis mašinoje ilgai kelionei?

Vandens – bent 2-3 litrus. Užkandžių – sumuštinių, vaisių, riešutų. Kavos termosą. Pagalvėlę ir antklodę – jei reikia pailsėti. Vaistinėlę – privaloma Lenkijoje. Žibintuvėlį. Laidus akumuliatoriui – niekada nežinai. Atsarginį telefoną arba įkroviklį. Ir grynuosius – Lenkijoje vis dar reikia grynų kai kuriose vietose. Aš visada vežuosi 200 zlotų – užtenka degalinėms ir mažoms išlaidoms. Kortelės veikia, bet ne visur.

5. Kada geriausia išvykti?

Priklauso nuo maršruto. Jei važiuoji per Vokietiją – geriau išvykti anksti ryte, kad išvengtum Berlyno spūsčių. Jei per Švediją – gali ir vėliau. Vasarą dienos ilgos – gali važiuoti ilgiau. Žiemą – trumpiau, nes tamsu. Aš paprastai išvykstu 5-6 ryto – pirmas kelias valandas ramus eismas, paskui – degalinė, kava, toliau. Vienas važiavimas prasidėjo 10 ryto – spūstys prie Hamburgo, praradau dvi valandas. Anksti ryte geriau.

Maršrutas – keliai ir kryptys

6. Koks populiariausias maršrutas?

Dauguma važiuoja: Kopenhaga – Oresundo tiltas – Malmö – Helsingborg – Helsingør keltas arba tiltas – arba tiesiai per Jylland į Vokietiją. Iš ten – Hamburgas, Berlynas, Poznanė, Varšuva, ir tiesiai į Lietuvą. Tai pats greičiausias maršrutas – apie 1200-1400 km. Alternatyva – per Šiaurės jūrą keltu iš Danijos į Vokietiją (Puttgarden arba Rostock). Tai ilgiau, bet kartais pigiau, jei skaičiuoji kuro sąnaudas. Kiekvienas renkasi pagal prioritetus.

7. Ar verta važiuoti per Švediją?

Priklauso nuo starto taško. Jei esi Kopenhagoje arba pietinėje Danijoje – Oresundo tiltas į Švediją gali būti greičiau. Bet jei esi šiaurinėje Danijoje – geriau važiuoti per Jylland į Vokietiją. Per Švediją – papildomas kelias, papildomas tiltas (mokamas). Vienas važiavimas per Švediją – gražūs vaizdai, bet pridėjo 2 valandas. Kitas važiavimas per Jylland – tiesiau, bet nuobodžiau. Pasirinkimas priklauso nuo to, ar nori greičio, ar patirties.

8. Kokie keliai Vokietijoje?

Vokietijos autostrados – garsios dėl neriboto greičio (kai kuriose atkarpose). Bet ne visur. Daugumoje atkarpų – 120-130 km/h rekomenduojamas greitis, kai kur – 100 ar 80. Kelių kokybė gera, bet remontai dažni. Ypač vasarą. Vieną kartą užstrigau prie Hamburgo – dvi valandos kamštyje dėl remonto. Nuo to laiko visada tikrinu Waze prieš važiuodamas. Vokietijoje degalinės geros, bet brangios – pigiau pripilti Lenkijoje.

9. Kaip važiuoti per Lenkiją?

Lenkijos autostrados pastaraisiais metais labai pagerėjo. A1, A2 – geros kokybės. Bet yra ruožų, kur keliai prastesni. Svarbu žinoti, kur mokami keliai – naudok e-TOLL programėlę. Greitis autostradoje – 140 km/h, bet dauguma važiuoja 120-130. Lenkijoje reikia atsargumo – vairavimo kultūra kitokia nei Danijoje ar Vokietijoje. Sunkvežimiai dažnai lenkia vienas kitą, užima kairę juostą. Kantrybės reikia. Vienas važiavimas per Lenkiją – streso daugiau nei per visą kitą kelią.

10. Kada pasieki Lietuvą?

Priklauso nuo starto laiko ir sustojimų. Iš Kopenhagos – apie 14-16 valandų gryno vairavimo. Su sustojimais, pietumis, kavos pertraukomis – 18-20 valandų. Jei nakvoji pakeliui – dvi dienos. Aš paprastai važiuoju su viena nakvyne Lenkijoje – taip patogiau. Vienas važiavimas be nakvynės – atvykau į Vilnių 2 ryto, visiškai išsekęs. Kitą dieną negalėjau normaliai funkcionuoti. Dabar – nakvynė, jokių išimčių.

Nakvynė – kur sustoti pakeliui

11. Kur geriausia nakvoti važiuojant iš Danijos?

Priklauso nuo maršruto. Jei važiuoji per Vokietiją – Berlyno apylinkėse arba Poznanėje. Jei per Švediją – Malmö arba Helsingborg. Lenkijoje – Poznanė, Varšuva, arba bet kuris didesnis miestas. Booking.com arba Airbnb – geriausi įrankiai. Kainos: Vokietijoje 50-80 eurų už padorų kambarį, Lenkijoje – 20-40 eurų. Aš visada rezervuoju iš anksto – vasarą vietų gali nebūti. Vieną kartą nakvojau be rezervacijos – važinėjau po miestą valandą, kol radau laisvą kambarį.

12. Ar saugu nakvoti mažuose Lenkijos miestuose?

Taip, paprastai. Lenkija – saugi šalis turistams. Maži miestai – ramūs, žmonės draugiški. Bet reikia atsargumo – neužrakintas automobilis, vertingi daiktai matomoje vietoje. Vieną kartą nakvojau mažame miestelyje – viešbučio savininkas pasiūlė užrakintą aikštelę už 5 zlotus. Sutikau – ramiau miegojau. Smulkmenos svarbios. Nebūtina bijoti, bet reikia būti protingam.

13. Ką daryti, jei nerandi nakvynės?

Yra variantų: automobilis (ne idealus, bet kartais vienintelis), degalinės poilsio kambariai (kai kurios turi), arba tiesiog važiuoti toliau iki kito miesto. Aš visada turiu miegmaišį automobilyje – jei viskas nepavyksta, galiu miegoti automobilyje. Nėra patogu, bet geriau nei vairuoti pavargus. Vieną kartą visi viešbučiai buvo pilni (futbolo rungtynės Poznanėje) – miegojau automobilyje degalinėje. Nuo to laiko visada rezervuoju iš anksto.

Eismas – ką reikia žinoti apie vairavimą

14. Kokie greičio apribojimai kelyje?

Danija: mieste 50 km/h, užmiestyje 80 km/h, autostradoje 130 km/h. Vokietija: mieste 50 km/h, užmiestyje 100 km/h, autostradoje – neribota (kai kur), bet rekomenduojama 130 km/h. Lenkija: mieste 50 km/h (6-23 val.), 60 km/h (23-6 val.), užmiestyje 90 km/h, greitkelyje 100 km/h, autostradoje 140 km/h. Lietuva: mieste 50 km/h, užmiestyje 90 km/h, greitkelyje 110 km/h, autostradoje 130 km/h. Svarbu sekti ženklus – ne visur standartiniai ribojimai.

15. Kaip elgtis su sunkvežimiais Lenkijoje?

Lenkijoje daug sunkvežimių – tai tranzito šalis. Jie dažnai lenkia vienas kitą, užima kairę juostą, važiuoja lėtai. Reikia kantrybės. Nervintis nėra prasmės – jie tiesiog daro savo darbą. Aš stengiuos lenkti, kai saugu, ir laukti, kai ne. Vieną kartą nervinausi ant sunkvežimio, kuris lenkė 10 minučių – paskui pamačiau, kad jo padanga buvo beveik sprogusi. Supratau, kad jis važiavo lėtai dėl priežasties. Nuo tada – daugiau kantrybės.

16. Ką daryti, jei pavargsti vairuoti?

Sustoti. Paprasta, bet daugelis to nedaro. Rasti degalinę, poilsio aikštelę, miegoti 20-30 minučių. Arba pakeisti vairuotoją, jei yra. Kava padeda, bet neilgam. Energijos gėrimai – trumpalaikis efektas, paskui dar blogiau. Geriausias vaistas – miegas. Aš visada turiu pagalvėlę automobilyje – 20 minučių miego stebuklus daro. Vieną kartą važiavau pavargęs – „dar 50 km". Tie 50 km virto 200, ir aš vos neužmigau prie vairo. Nuo tada – sustoju, kai reikia.

17. Ar reikia žieminių padangų?

Danijoje – ne privaloma, bet rekomenduojama. Vokietijoje – privaloma, kai yra žiemos sąlygos (sniegas, ledas). Lenkijoje – ne privaloma, bet rekomenduojama. Lietuvoje – privaloma nuo lapkričio iki balandžio. Jei važiuoji žiemą – žieminės padangos būtinos. Vieną kartą važiavau su vasarinėmis gruodį – Lenkijoje pasnigo, slidinėjau kaip ant ledo. Sustojau, laukiau, kol nustojo snigti. Pamoka išmokta.

Išlaidos – kiek kainuoja kelionė

18. Kiek kainuoja kuras?

Priklauso nuo automobilio. Vidutinio automobilio (6-7 l/100 km) kelionei reikės apie 80-100 litrų. Kainos: Danijoje 1,6-1,8 €/l, Vokietijoje 1,5-1,7 €/l, Lenkijoje 1,3-1,5 €/l. Strategija: minimaliai pilti Danijoje, daugiau Lenkijoje. Bendrai – apie 120-150 eurų už kurą. Bet tai tik kuras. Visa kelionė – 250-400 eurų su nakvyne, maistu, keliais mokesčiais. Ne pigu, bet pigiau nei lėktuvas su bagažu.

19. Kiek kainuoja kelių mokesčiai?

Oresundo tiltas – apie 50-60 eurų. Vokietija – nemokama (autostrados nemokamos lengviesiems). Lenkija – mokama, bet ne visur. e-TOLL – keliasdešimt zlotų už visą maršrutą. Lietuva – nemokama. Bendrai – apie 70-100 eurų kelių mokesčiai. Vienas važiavimas be pasiruošimo – mokėjau grynais Lenkijos kasose, eilėse praradau valandą. Dabar – e-TOLL, jokių eilių.

20. Ar galima sutaupyti ant kelionės?

Galima. Pigiau pilti kurą Lenkijoje, nakvoti pigesniuose viešbučiuose, vežtis maisto iš namų. Bet nerekomenduoju taupyti ant saugumo – padangos, stabdžiai, draudimas. Vienas pažįstamas taupė ant visko – važiavo su prastomis padangomis, neveikiančia klimato kontrole, be draudimo. Pateko į avariją – nuostoliai tūkstančiai. Taupyti galima, bet protingai.

Saugumas – ką reikia žinoti

21. Ar saugu važiuoti vienam?

Taip, bet su atsargumu. Vienas – daugiau nuovargio, mažiau poilsio. Reikia planuoti dažniau sustojimus. Naktį – atsargiau, ypač mažuose keliuose. Aš važinėju vienas dažnai – niekada neturėjau rimtų problemų. Bet vieną kartą sugedo automobilis Lenkijos viduryje, naktį – laimei, buvo degalinė netoli. Jei būčių buvęs tuščiame kelyje – sudėtingiau. Saugumas – planavimas ir atsargumas.

22. Ką daryti, jei patenki į avariją?

Ramiai. Avarinis ženklas, 112 (pagalbos numeris ES), policija. Užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Fotografuoti žalą. Jei yra draudimas – skambinti draudimo bendrovei. Jei nėra – sudėtingiau. Vienas draugas pateko į avariją Vokietijoje – viskas tvarkėsi greitai, nes turėjo draudimą. Kitas – be draudimo Lenkijoje – mokėjo iš savo kišenės. Draudimas – pirmas dalykas, kurį reikia pasitikrinti prieš kelionę.

23. Kaip apsisaugoti nuo vagysčių?

Paprasti dalykai: užrakinti automobilį, paslėpti vertingus daiktus, statyti gerai apšviestose vietose. Naktį – tik saugiose aikštelėse. Vieną kartą palikau fotoaparatą ant sėdynės – grįžęs radau išdaužtą langą. Nuo tada – nieko matomoje vietoje. Degalinės paprastai saugios, bet mažos aikštelės pakelėse – rizikingesnės. Sveikas protas – geriausia apsauga.

Praktiniai patarimai – kas palengvina

24. Kokią programėlę naudoti?

Google Maps – patikimiausia. Waze – geras dėl realaus laiko eismo. Maps.me – veikia be interneto. Aš naudoju Google Maps su atsisiųstais žemėlapiais – taip veikia net be ryšio. Vieną kartą Lenkijoje dingo internetas – laimei, turėjau atsisiųstus žemėlapiai. Be jų būčių pasiklydęs. Technologijos padeda, bet reikia atsarginio plano.

25. Ką daryti su navigacija, jei nėra interneto?

Atsisiųsti žemėlapius iš anksto. Google Maps leidžia atsisiųsti konkrečius regionus. Maps.me veikia visiškai offline. Arba – senas geras popierinis žemėlapis. Aš visada turiu atsarginį variantą. Vienas važiavimas be interneto ir be atsarginio žemėlapio – važiavau pagal saulę ir nuojautą. Pavyko, bet ne idealiai. Pasiruošimas – pusė kelio.

26. Ką daryti, jei automobilis genda pakeliui?

Priklauso nuo gedimo. Smulkus – degalinės turi pagrindines dalis. Rimtesnis – reikia meistro. Lenkijoje autoservisų daug, bet kalbos barjeras. Aš visada rekomenduoju turėti pagalbos kelyje draudimą. Jei neturi – gali tekti mokėti už evakuaciją. Vieną kartą sugedo generatorius Lenkijoje – meistras pakeitė per valandą, 100 zlotų. Kitą kartą – variklio gedimas – teko traukti į Lietuvą. Pasiruošimas ir draudimas – svarbiausia.

Išvada

Kelionė automobiliu iš Danijos į Lietuvą – nuotykis, kuris reikalauja pasiruošimo, bet atlygina patirtimi. Maršrutas nesudėtingas, keliai geri, bet reikia žinoti niuansus: kur pilti kurą, kur nakvoti, kaip elgtis su Lenkijos sunkvežimiais, ką daryti, jei kas nors nutinka. Svarbiausia – neskubėti, klausyti savo kūno, sustoti, kai pavargsti. Kelionė nėra lenktynės. Saugumas ir komfortas svarbiau nei greitis. O jei nenori vairuoti pats – visada yra autovežio paslauga.