perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Automobilių pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 450€
Danija → Lietuva kaina nuo 600€
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Motociklų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 200€
Danija → Lietuva kaina nuo 200€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Kai pirmą kartą reikėjo nuvežti automobilį iš Lietuvos į Odense, pats nežinojau nuo ko pradėti. Atstumas nėra mažas – maždaug tūkstantis kilometrų, priklausomai nuo maršruto, ir kelyje gali nutikti visko. Žmonės dažnai klausia, ar verta pačiam sėsti už vairo, ar geriau patikėti transportavimą profesionalams. Tiesa ta, kad abu variantai turi savo pliusų ir minusų, ir nėra vieno teisingo atsakymo. Viskas priklauso nuo situacijos – ar mašina važiuojanti, ar ne, kiek skubate, kiek norite išleisti. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų, planuojančių maršrutą Lietuva Odense su mašina.
Priklausomai nuo to, iš kurios Lietuvos vietos išvykstate, kelionė trunka nuo 12 iki 16 valandų. Jei startuojate iš Vilniaus, tai bus ilgesnė atkarpa nei iš Klaipėdos. Realiai, su sustojimais degalinėse ir trumpomis pertraukomis, reikia planuoti visą dieną. Vienas vairuotojas tokią distanciją įveikia per maždaug 14 valandų, bet tai jau gana intensyvus tempas. Aš asmeniškai rekomenduoju daryti bent vieną ilgesnį sustojimą – galima nakvoti Lenkijoje, pavyzdžiui, Poznanėje ar Torunėje. Taip ne tik pailsite, bet ir sumažinsite riziką pavargusiam sėsti už vairo. Kelias eina per Lenkiją, tada Vokietiją, o paskui keltu arba tiltu į Daniją. Kiekvienas etapas turi savo specifiką.
Pirmiausia – vairuotojo pažymėjimas. Europos Sąjungoje lietuviškas pažymėjimas galioja, tad papildomų tarptautinių teisių nereikia. Techninės apžiūros pažymėjimas ir draudimas – privaloma. Žalioji korta, kurią gaunate su civilinės atsakomybės draudimu, galioja Danijoje, bet visada patikrinkite, ar ji galioja konkrečiai šiai šaliai. Jei mašina ne jūsų – reikia notariškai patvirtinto įgaliojimo. Kartą klientas pamiršo šį dokumentą ir turėjo problemų pasienyje, nors tai ir nebuvo ES vidinė siena. Dar verta turėti draudimo poliso kopiją ir automobilio registracijos liudijimą. Geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai.
Būtų protinga padaryti bent minimalų patikrinimą. Tepalai, aušinimo skystis, stabdžių skystis – tai baziniai dalykai. Padangų slėgis ir protektorius – ypač svarbu, jei važiuosite žiemą arba lyjant. Dar patikrinkite žibintus – priekinius, galinius, rūko. Vienas pažįstamas išvažiavo su perdegusiu galiniu žibintu ir gavo baudą Vokietijoje, kuri nėra didelė, bet nemalonu. Jei mašina senesnė, verta pasiimti pagrindinių atsarginių dalių – diržą, lemputes, aušinimo skysčio. Žinoma, jei mašina nauja, tai mažiau aktualu. Bet kokiu atveju, prieš ilgą kelionę techninė apžiūra yra gera investicija.
Populiariausias maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Iš Vilniaus – per Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, Frankfurto prie Oderio, Berlyną, Hamburgą, tada per Flensburgą į Daniją. Iš Klaipėdos galima plaukti keltu į Kylą arba Karlshamną, bet tai brangiau. Jei važiuojate sausuma, kelias per Lenkiją yra tiesiausias. Lenkijos greitkelių kokybė labai pagerėjo per pastaruosius metus, bet vis dar yra ruožų, kur reikia važiuoti lėčiau. Vokietijoje autobahn leidžia važiuoti greitai, bet ne visur – yra ir greičio ribojimų. Danijoje greitis apribotas iki 130 km/h, bet praktiškai daug kur 110 ar net 80.
Naktinis važiavimas turi savo privalumų – mažiau eismo, ypač per Lenkiją, kur dienomis sunkvežimių tikrai daug. Bet yra ir minusų. Nuovargis yra pagrindinis priešas. Jei nesate pratęs prie naktinio vairavimo, geriau to nedaryti. Aš pats bandžiau važiuoti naktį ir supratau, kad po vidurnakčio mano reakcija žymiai lėtesnė. Be to, naktį sunkiau pastebėti kelio ženklus, ypač jei jie maži arba prastai apšviesti. Jei vis dėlto nusprendžiate važiuoti naktį, darykite dažnesnius sustojimus ir gerkite kavą. Bet geriau išvažiuoti anksti ryte – penktą ar šeštą valandą – ir pasiekti tikslą iki vakaro.
Yra keli variantai. Populiariausias – Rostockas arba Gedseris, bet čia jau reikia važiuoti iki Rostocko. Patogesnis variantas – Puttgardenas į Rødbyhavną, tai trumpas persikėlimas, vos 45 minutės. Dar yra Scandlines keltas, kuris kursuoja labai dažnai – kas pusvalandį ar valandą, priklausomai nuo sezono. Kainos svyruoja, bet už lengvąjį automobilį su vienu vairuotoju mokėsite apie 50-80 eurų. Jei turite keleivių, kaina didėja. Žiemą, kai jūra būna audringa, kartais keltai vėluoja arba net atšaukiami – tai nutinka retai, bet pasitaiko. Patikrinkite tvarkaraštį prieš išvykstant.
Taip, galima. Yra du pagrindiniai tiltai – Storebæltsbroen (Didžiojo Belto tiltas) ir Øresundsbroen (Eresundo tiltas, jungiantis Švediją su Danija). Jei važiuojate iš Vokietijos per Flensburgą, jums nereikia nei vieno iš šių tiltų – tiesiog važiuojate per Jutlandiją. Bet jei norite patekti į Fyno salą, kur yra Odense, reikia pervažiuoti Storebæltsbroen. Tai ilgas tiltas – beveik 18 kilometrų – ir už jį reikia mokėti. Mokestis už lengvąjį automobilį yra apie 245 DKK (maždaug 33 eurai). Mokėjimas paprastas – kortele arba grynais prie kasos. Tiltas yra įspūdingas, vaizdai gražūs, ypač kai oras giedras.
Kaina priklauso nuo maršruto ir sezono. Puttgarden-Rødbyhavn – maždaug 50-80 eurų už automobilį su vairuotoju. Jei pridedate keleivių, kiekvienas papildomas žmogus kainuoja apie 10-15 eurų. Rostock-Gedser maršrutas brangesnis – gali kainuoti ir 100-150 eurų, bet tai ilgesnis persikėlimas. Vasarą kainos būna aukštesnės, ypač liepą ir rugpjūtį. Jei planuojate kelionę iš anksto, galite rasti geresnių pasiūlymų internete. Scandlines kartais siūlo nuolaidas, jei perkate bilietą iš anksto. Dar yra galimybė plaukti naktiniais keltais iš Klaipėdos į Vokietiją ar Švediją, bet tai jau kitas maršrutas ir kaina gerokai didesnė.
Techniškai taip, bet yra niuansų. Keltų kompanijos paprastai prašo, kad automobilis būtų važiuojantis, nes jį reikia patiems užvažiuoti ant denio ir nusivažiuoti. Jei mašina nevažiuoja, reikia specialios technikos, o tai keltui nėra patogu. Kai kurios kompanijos gali sutikti, bet už papildomą mokestį ir tik iš anksto susitarus. Aš turėjau atvejį, kai klientas bandė užsakyti keltą su nevažiuojančiu automobiliu – galiausiai atsisakė ir pasirinko autovežį. Jei mašina tikrai nevažiuoja, paprasčiau ir dažnai pigiau yra užsakyti autovežį arba tralą. Keltas skirtas važiuojantiems automobiliams.
Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Žiemą, kai būna audros, keltai gali vėluoti kelias valandas. Jei turite rezervaciją, kompanija paprastai pasiūlo kitą laiką arba grąžina pinigus. Bet jei jūsų kelionė priklauso nuo konkretaus laiko – pavyzdžiui, turite susitikimą Odense – tai gali būti problema. Mano patarimas: visada turėkite atsarginį planą. Jei keltas atšaukiamas, galima važiuoti per tiltą – tai ilgiau, bet bent jau pasieksite tikslą. Dar verta sekti orų prognozę – jei žadama audra, gal geriau keisti planus iš anksto. Scandlines svetainėje galima patikrinti realaus laiko informaciją apie keltų būklę.
Priklauso nuo automobilio. Vidutinis lengvasis automobilis sunaudoja apie 6-7 litrus šimtui kilometrų. Atstumas nuo Vilniaus iki Odense yra maždaug 1100 kilometrų, tai reiškia apie 70-80 litrų benzino arba dyzelino. Jei benzino kaina yra apie 1,5 euro už litrą, tai kuras kainuos maždaug 105-120 eurų. Bet tai tik viena kryptis. Jei grįžtate atgal, suma dvigubėja. Dyzelis paprastai pigiau, bet ne visada. Lenkijoje kuras pigiau nei Vokietijoje ar Danijoje, todėl protinga pilną baką užsipilti prieš įvažiuojant į Vokietiją. Danijoje kuras brangiausias iš visų trijų šalių.
Lenkijoje yra mokami greitkeliai – A1, A2 ir A4. Mokestis už visą atkarpą gali kainuoti apie 30-50 zlotų (7-12 eurų). Vokietijoje lengviesiems automobiliams kelių mokesčių nėra – tik sunkvežimiams. Danijoje mokamas tik Storebæltsbroen tiltas – apie 245 DKK (33 eurai), jei važiuojate iki Odense per Fyną. Jei važiuojate per Jutlandiją, tilto mokesčio nėra, bet kelias ilgesnis. Iš viso kelių mokesčiai gali sudaryti nuo 40 iki 80 eurų, priklausomai nuo maršruto. Tai nėra didelė suma, palyginus su kuru, bet verta įtraukti į biudžetą.
Čia reikia skaičiuoti. Jei važiuojate pats: kuras – 100-120 eurų, kelių mokesčiai – 40-80 eurų, keltas ar tiltas – 30-80 eurų, maistas ir nakvynė – 50-100 eurų. Išeina maždaug 220-380 eurų vienai krypčiai. Autovežio paslauga iš Lietuvos į Odense kainuoja nuo 400 iki 800 eurų, priklausomai nuo sezono ir automobilio tipo. Jei vežate tik vieną automobilį, brangiau. Bet jei mašina nevažiuoja arba jūs negalite važiuoti pats, autovežis yra vienintelė išeitis. Dar yra variantas su tralu – jis gali kainuoti 500-900 eurų. Kiekvienas atvejis individualus.
Gali nutikti visko. Padangos pradūrimas – tai klasika. Vieną kartą klientas prakirto padangą Lenkijoje, remontas kainavo 40 eurų. Dar gali sugesti automobilis – tai jau rimčiau. Jei reikia evakuatoriaus užsienyje, kaina gali būti 200-500 eurų, priklausomai nuo atstumo. Baudos už greičio viršijimą – Vokietijoje jos nėra didelės, bet Danijoje gali būti ir 200-300 eurų už rimtą pažeidimą. Dar yra maistas, gėrimai, kava degalinėse – tai susideda. Ir dar vienas dalykas: jei pavėluojate į keltą, gali tekti pirkti naują bilietą. Visada turėkite rezervą – bent 100-200 eurų nenumatytoms išlaidoms.
Galima, bet ne visada verta. Pigiausias variantas – važiuoti per Lenkiją ir Vokietiją be kelto, tik per tiltą. Bet tai ilgiau. Jei laikas nėra svarbus, galima važiuoti ne per greitkelius, o per mažesnius kelius – Lenkijoje tai nemokama, bet užtruksite 2-3 valandas ilgiau. Dar galima sutaupyti ant maisto – pasiimkite sumuštinių iš namų, o ne valgykite degalinėse. Degalinėse maistas brangus, ypač Vokietijoje ir Danijoje. Kuro atžvilgiu – pilkitės Lenkijoje, ten pigiausia. Ir dar – važiuokite ekonomiškai. 110 km/h yra optimalus greitis, kai kuro sąnaudos mažiausios.
Pirmiausia – nepanikuokite. Užvažiuokite ant kelkraščio, įjunkite avarinius žibintus, užsidėkite liemenę ir pastatykite avarinį trikampį. Tada skambinkite savo draudimo kompanijai – dauguma draudimų turi pagalbos kelyje paslaugą užsienyje. Jei draudimas nepadeda, ieškokite vietinės pagalbos. Vokietijoje yra ADAC – jie padeda visiems, ne tik savo nariams, bet už mokestį. Danijoje – FDM. Dar galima skambinti 112 – tai bendras pagalbos numeris visoje ES. Svarbu turėti draudimo dokumentus ir žinoti, ką jūsų draudimas apima. Kartais draudimas apmoka ir automobilio transportavimą iki serviso.
Ne, nebūtinai. Anglų kalbos pakanka beveik visur – degalinėse, keltų terminaluose, mokėjimo punktuose. Lenkijoje jaunesni žmonės kalba angliškai, vyresni – ne visada. Vokietijoje ir Danijoje anglų kalba labai paplitusi. Bet jei mokate bent kelis žodžius vietine kalba – tai visada pliusas. „Ačiū“ lenkiškai – „dziękuję“, vokiškai – „danke“, daniškai – „tak“. Nedaug, bet malonu. Navigacijai naudokitės Google Maps arba Waze – jie rodo ir eismo informaciją realiu laiku. Dar verta turėti atsarginį GPS, jei telefonas išsikrauna.
Protingas sprendimas. Pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Lenkijoje yra daug nebrangių viešbučių ir motelų palei pagrindinius kelius. Poznanėje, Torunėje ar Varšuvoje galima rasti nakvynę už 30-60 eurų. Booking.com arba Airbnb – patogu užsisakyti iš anksto. Vokietijoje brangiau – paprastas viešbutis kainuos 60-100 eurų. Bet yra ir pigesnių variantų – pavyzdžiui, „motel one“ tinklas. Danijoje nakvynė brangiausia – pigiausias variantas bus apie 80-120 eurų. Jei norite sutaupyti, galima miegoti automobilyje – tai legalu daugumoje vietų, bet ne pats patogiausias variantas. Aš asmeniškai rekomenduoju bent vieną normalią nakvynę.
Taip, yra skirtumų. Danijoje greitis mieste – 50 km/h, užmiestyje – 80 km/h, greitkelyje – 110 arba 130 km/h. Žibintai turi būti įjungti visą parą – tai privaloma. Alkoholio riba vairuotojams – 0,5 promilės, kaip ir Lietuvoje. Bet Danijoje baudos labai griežtos – net nedidelis greičio viršijimas gali kainuoti kelis šimtus eurų. Dar vienas svarbus dalykas – dviratininkai. Danijoje jų labai daug, ir jie turi pirmenybę beveik visur. Būkite atidūs sukdamiesi į dešinę – dviratininkas gali būti jūsų aklinoje zonoje. Ir dar – Danijoje draudžiama naudotis telefonu vairuojant, net su laisvų rankų įranga kai kuriais atvejais.
Odense yra trečias pagal dydį Danijos miestas, esantis Fyno salos centre. Jei važiuojate iš Vokietijos per Flensburgą, pirmiausia pervažiuojate Jutlandiją, tada per Storebæltsbroen tiltą patenkate į Fyną. Iš tilto iki Odense – apie 30 minučių. Navigacija veikia puikiai, keliai gerai pažymėti. Vienas dalykas, kuris gali nustebinti – Danijos keliai labai lygūs ir tvarkingi, bet kartais siauri, ypač senesnėse atkarpose. Jei važiuojate naktį, atkreipkite dėmesį, kad Danijoje daug kur nėra gatvių apšvietimo už miestų. Odense centre automobilių stovėjimas mokamas – naudokitės mobiliomis programėlėmis arba automatais.
Nepanikuokite. Šiais laikais su GPS pasiklysti sunku, bet nutinka. Jei telefonas išsikrauna arba dingsta signalas, ieškokite pagrindinių kelių ženklų – jie rodo kryptis į didžiuosius miestus. Lenkijoje žiūrėkite ženklus į Varšuvą, Poznanę, Gdanską. Vokietijoje – į Berlyną, Hamburgą, Hanoverį. Jei visai nežinote, kur esate, sustokite degalinėje ir paklauskite. Dar galima naudoti popierinį žemėlapį – senas metodas, bet veikia. Aš visada turiu atsarginį popierinį žemėlapį automobilyje. Skamba senamadiškai, bet kartą išgelbėjo, kai telefonas nustojo veikti vidury Lenkijos.
Taip, bet yra ribojimų. Asmeniniai daiktai – drabužiai, maistas asmeniniam vartojimui – jokių problemų. Bet jei vežate didesnį kiekį prekių, gali kilti klausimų. Alkoholis ir tabakas turi akcizinius limitus – Danijoje galima įsivežti iki 10 litrų stipriųjų gėrimų, 90 litrų vyno, 110 litrų alaus ir 800 cigarečių. Viršijus šiuos kiekius, reikia mokėti muitą. Dar svarbu – negalima vežti draudžiamų daiktų: narkotikų, ginklų be leidimo, tam tikrų maisto produktų (mėsos ir pieno produktų iš ne ES šalių). Jei vežate automobilių dalis ar kitas prekes verslui, reikia deklaruoti.
Pirmiausia – pasirūpinkite saugumu. Įjunkite avarinius žibintus, užsidėkite liemenę, pastatykite trikampį. Jei yra sužeistųjų, skambinkite 112. Tada užpildykite eismo įvykio deklaraciją – ją turėtų turėti kiekvienas vairuotojas. Jei kita pusė kalta, gaukite jos draudimo duomenis. Fotografuokite viską – automobilius, žalą, kelią, numerius. Jei nesutariate dėl kaltės, kvieskite policiją. Vokietijoje ir Danijoje policija atvyksta greitai. Po to kreipkitės į savo draudimo kompaniją – jie paaiškins, kaip gauti kompensaciją. Svarbu – nieko nepasirašinėkite, ko nesuprantate. Jei reikia, prašykite vertėjo.
Apskritai taip, bet reikia būti atsargiam. Pagrindiniai keliai yra saugūs – daug eismo, degalinės kas keliasdešimt kilometrų. Bet yra atkarpų, ypač mažesniuose keliuose, kur naktį beveik nieko nėra. Jei sustojate, rinkitės apšviestas degalinės arba poilsio aikšteles. Nedėkite vertingų daiktų matomoje vietoje automobilyje. Vagysčių iš automobilių pasitaiko, bet ne dažniau nei Lietuvoje. Aš pats važiavau per Lenkiją naktį kelis kartus – nieko blogo nenutiko, bet jaučiausi ramiau, kai turėjau bendrakeleivį. Jei važiuojate vienas, darykite dažnesnius sustojimus ir neignoruokite nuovargio.
Šiais laikais tai reta problema – beveik visur galima mokėti kortele. Lenkijoje, Vokietijoje ir Danijoje kortelės priimamos beveik visur – degalinėse, keltų terminaluose, mokamuose keliuose. Bet vis tiek verta turėti grynųjų – ypač Lenkijoje, kur kai kurios mažesnės degalinės ar mokėjimo punktai gali nepriimti kortelių. Jei tikrai baigėsi pinigai, galima pervesti pinigų per banko programėlę arba paprašyti, kad kas nors iš šeimos pervestų. Dar yra galimybė naudotis Western Union arba panašiomis paslaugomis. Bet geriausias patarimas – visada turėkite atsarginį pinigų šaltinį: antrą kortelę arba nedidelę grynųjų sumą.
ES viduje muitinės formalumų paprastai nėra – laisvas prekių ir asmenų judėjimas. Bet jei automobilis registruotas ne jūsų vardu, gali kilti klausimų. Turėkite automobilio registracijos liudijimą, draudimą ir, jei reikia, įgaliojimą. Jei vežate automobilį pardavimui ar verslui, tai jau kitas reikalas – gali reikėti deklaruoti. Bet asmeniniam naudojimui jokių problemų neturėtų būti. Kartą klientas vežė seną automobilį restauracijai ir muitinėje kilo klausimų – bet tai buvo išimtis, ne taisyklė. Jei viskas dokumentuota, problemų neturėtų kilti. Svarbiausia – ramiai atsakyti į klausimus ir turėti visus dokumentus tvarkingus.
Kelionė iš Lietuvos į Odense su mašina nėra sudėtinga, bet reikalauja pasiruošimo. Svarbiausia – patikrinti automobilį, susitvarkyti dokumentus, suplanuoti maršrutą ir turėti atsarginį planą. Jei važiuojate pirmą kartą, neskubėkite. Geriau praleisti vieną papildomą dieną kelyje nei rizikuoti pavargus. O jei nenorite važiuoti patys – visada galite užsakyti autovežį. Sėkmės kelyje.