Iš Odense į Lietuvą su mašina

Grįžimas iš Danijos į Lietuvą su savo automobiliu – tai ne tik kelionė, bet ir tam tikras gyvenimo etapo pabaigos ženklas. Dažniausiai žmonės važiuoja atgal, nes baigė darbo sutartį, studijas arba tiesiog nusprendė grįžti namo. Aš pats ne kartą esu lydėjęs klientus šioje kelionėje – kartais tiesiogine prasme, kartais nuotoliniu būdu konsultuodamas. Iš Odense į Lietuvą su mašina yra apie 1200 kilometrų, ir tai skamba kaip ilgas kelias, bet su tinkamu pasiruošimu viskas įmanoma. Šiame tekste papasakosiu, ko reikia žinoti prieš leidžiantis į šią kelionę.

Maršrutas – iš Odense į Lietuvą su mašina

1. Koks yra optimaliausias maršrutas iš Odense į Lietuvą?

Yra keli variantai, bet dažniausiai naudojamas maršrutas veda per „Storebælt" tiltą į Zelandiją, tada per „Øresund" tiltą į Švediją, tada per Švediją iki keltų terminalo ir keltu į Klaipėdą. Kitas variantas – važiuoti per Vokietiją, tada per Lenkiją į Lietuvą. Pirmasis variantas yra greitesnis, bet brangesnis dėl tiltų ir kelto mokesčių. Antrasis variantas pigiau, bet ilgiau. Aš paprastai rekomenduoju tiltų-keltų variantą, ypač jei vairuojate vienas – mažiau nuovargio, nes dalį kelio plaukiate keltu ir galite pailsėti.

2. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Odense į Lietuvą?

Jeigu važiuojate be sustojimų – apie 14-16 valandų iki Klaipėdos. Bet realiai niekas taip nevažiuoja. Su sustojimais, pietumis, degalinėmis – realiai 18-20 valandų. Jei pasirenkate keltą iš Karlshamno arba Treleborgo, kelionė gali užtrukti ilgiau dėl laukimo prie kelto. Aš rekomenduoju nebandyti įveikti viso maršruto per vieną dieną, ypač jei vairuojate vienas. Geriau nakvoti pusiaukelėje – pavyzdžiui, Berlyne arba Poznanėje – ir kitą dieną ramiai tęsti kelionę. Nuovargis kelyje yra rimtas dalykas, ir neverta rizikuoti.

3. Ar yra alternatyvių maršrutų?

Taip, galima važiuoti per Vokietiją ir Lenkiją visą kelią be kelto. Tai reiškia, kad reikia kirsti Danijos-Vokietijos sieną ties Flensburgu, tada važiuoti per Hamburgą, Berlyną, Poznanę, Varšuvą ir į Lietuvą. Šis maršrutas ilgesnis – apie 1400 kilometrų – bet pigesnis, nes nereikia mokėti už keltą. Be to, Vokietijos autostrados nemokamos lengviesiems automobiliams, kas yra pliusas. Bet reikia įsivertinti, kad Lenkijoje kai kurios autostrados mokamos, o eismas gali būti intensyvus, ypač aplink Varšuvą. Kiekvienas variantas turi savo pliusų ir minusų.

Keltas – iš Odense į Lietuvą su mašina

4. Kuris keltas geriausias kelionei į Lietuvą?

Populiariausias variantas yra DFDS keltas iš Karlshamno (Švedija) į Klaipėdą. Kelionė trunka apie 13-14 valandų, ir dažniausiai plaukiama naktį, kas yra patogu – atsibundi jau Lietuvoje. Kitas variantas – „TT-Line" iš Treleborgo į Klaipėdą arba „Stena Line" iš Gdynės (Lenkija) į Karlskroną (Švedija), bet tai jau kitoks maršrutas. DFDS yra patogiausias, nes turi reguliarius reisus ir gana patogius laivus. Kainos svyruoja nuo 100 iki 300 eurų priklausomai nuo sezono ir to, ar vežate automobilį, ar ne.

5. Kaip užsisakyti keltą ir kada tai daryti?

Geriausia užsisakyti bent savaitę iš anksto, ypač vasarą. Užsisakyti galima internetu – DFDS svetainėje arba per tarpininkus. Reikia nurodyti automobilio duomenis – ilgį, aukštį, ar turite priekabą. Kaina priklauso nuo to, ar imate kajutę, ar tik sėdimą vietą. Aš visada rekomenduoju kajutę, net jei tai brangiau – po ilgos dienos prie vairo norisi normaliai pailsėti. Be to, keltuose būna restoranai, parduotuvės, kartais net baseinai. Vieną kartą klientas pamiršo užsisakyti keltą iš anksto ir turėjo laukti dvi dienas, kol atsirado laisva vieta – nemalonu.

6. Ką daryti, jei keltas vėluoja arba atšaukiamas?

Tai nutinka retai, bet nutinka. Audros, techniniai gedimai, streikai – priežasčių gali būti įvairių. Jei keltas vėluoja, paprastai pranešama iš anksto el. paštu arba SMS. Jei atšaukiamas – siūlomas kitas reisas arba grąžinami pinigai. Svarbu turėti atsarginį planą – pavyzdžiui, žinoti, kad galite važiuoti per Vokietiją ir Lenkiją, jei keltas neplaukia. Aš rekomenduoju visada turėti kelias dienas rezervo, ypač jei turite svarbių reikalų Lietuvoje. Negalima planuoti taip, kad viena diena vėlavimo sugriautų visus planus.

Draudimas – iš Odense į Lietuvą su mašina

7. Ar Danijos draudimas galioja Lietuvoje?

Draudimas galioja visoje ES, bet yra niuansų. Jei turite „ansvarsforsikring" (privalomąjį draudimą) Danijoje, jis galioja ir Lietuvoje. Bet jei turite „kasko" (savanorišką draudimą), reikia patikrinti, ar jis galioja užsienyje. Kai kurios draudimo kompanijos riboja teritoriją arba taiko papildomus frančizus užsienyje. Aš rekomenduoju paskambinti savo draudimo kompanijai ir pasitikslinti. Be to, turėkite draudimo dokumentus su savimi – popierinę versiją, ne tik elektroninę. Kartą klientas turėjo problemų Lietuvoje, nes policija prašė draudimo dokumento, o jis turėjo tik telefone, kuris išsikrovė.

8. Ką daryti, jei nutinka eismo įvykis kelyje?

Pirmiausia – užtikrinti saugumą, įjungti avarinius žibintus, užsidėti liemenę. Tada skambinti pagalbos numeriu – 112 veikia visoje ES. Jei įvykis nedidelis, galima užpildyti eismo įvykio deklaraciją („skadesanmeldelse"). Svarbu nufotografuoti viską – automobilius, žalą, numerius, aplinką. Jei kitas vairuotojas kalba tik lenkiškai arba lietuviškai ir jūs nemokate – ne bėda, svarbiausia faktai. Po įvykio reikia kreiptis į savo draudimo kompaniją. Jei esate kaltininkas – jūsų draudimas moka. Jei nukentėjusysis – kreipiatės į kaltininko draudimą. ES direktyvos leidžia tai padaryti per savo šalies draudimo biurą.

9. Ar reikia papildomo draudimo kelionei?

Jeigu turite gerą „kasko" draudimą Danijoje, papildomo draudimo greičiausiai nereikia. Bet jei turite tik privalomąjį draudimą, verta pagalvoti apie papildomą draudimą kelionės metu. Yra specialūs kelionių draudimai, kurie dengia ir automobilio gedimus kelyje, ir evakuaciją, ir netgi nakvynę, jei mašina sugenda toli nuo namų. Kaina nėra didelė – 20-50 eurų už kelionę – bet ramybė verta tų pinigų. Ypač jei jūsų automobilis jau ne pirmos jaunystės ir gali bet kada parodyti charakterį.

Dokumentai – iš Odense į Lietuvą su mašina

10. Kokius dokumentus reikia turėti kelionei?

Minimaliai – vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, draudimo dokumentą ir asmens tapatybės kortelę arba pasą. Jei automobilis nėra jūsų vardu – įgaliojimą. Dar rekomenduoju turėti techninės apžiūros dokumentą, nors ES viduje jo paprastai neprašo. Bet geriau turėti ir neturėti reikalo, nei neturėti ir turėti problemų. Be to, jei vežate vaikus, gali prireikti gimimo liudijimo arba sutikimo iš antro tėvo, jei keliaujate vienas. Kiekviena šalis turi savo taisykles, ir geriau būti pasiruošusiam.

11. Ar reikia „žaliosios kortelės"?

Žalioji kortelė yra tarptautinis draudimo dokumentas, patvirtinantis, kad jūsų draudimas galioja kitose šalyse. ES viduje jos formaliai nereikia, nes draudimas automatiškai galioja. Bet praktiškai – geriau turėti. Ypač jei važiuojate per Lenkiją, kur policija kartais prašo šio dokumento. Žaliąją kortelę išduoda jūsų draudimo kompanija, dažniausiai nemokamai arba už simbolinį mokestį. Aš visada rekomenduoju ją turėti – tai užima vieną lapą dokumentų aplankale, bet gali sutaupyti daug laiko ir nervų.

12. Ką daryti, jei pasibaigė vairuotojo pažymėjimo galiojimas?

Tai rimta problema. Negaliojantis vairuotojo pažymėjimas reiškia, kad neturite teisės vairuoti, o tai savo ruožtu reiškia, kad draudimas negalioja. Jei pažymėjimas baigia galioti netrukus, pasikeiskite jį Danijoje prieš išvykdami. Danijoje tai galima padaryti „Borgerservice" – užtrunka apie savaitę. Jei jau išvykote ir pastebėjote, kad pažymėjimas negalioja – sustokite ir nevairuokite. Skambinkite į Lietuvos „Regitrą" ir klauskite, ką daryti. Kartais galima gauti laikiną leidimą, bet tai priklauso nuo situacijos. Geriau tiesiog pasitikrinti dokumentus prieš kelionę.

Kuras – iš Odense į Lietuvą su mašina

13. Kur pigiausia pilti degalus šiame maršrute?

Pigiausia Lenkijoje – ten degalai gerokai pigiau nei Danijoje ar Vokietijoje. Danijoje benzinas kainuoja apie 13-14 DKK už litrą (apie 1,75-1,90 euro), Vokietijoje apie 1,70-1,85 euro, o Lenkijoje – apie 6-7 zlotus (1,30-1,50 euro). Todėl protinga pilti pilną baką Danijoje prieš išvykstant, tada papildyti Vokietijoje, o pagrindinį kiekį pilti Lenkijoje. Bet nerekomenduoju važiuoti su tuščiu baku iki Lenkijos – degalinės Vokietijoje yra dažniau, o Lenkijoje tarp didžiųjų miestų gali būti atstumai. Geriau mokėti šiek tiek daugiau, nei stovėti pakelėje su tuščiu baku.

14. Kiek degalų reikia kelionei iš Odense į Lietuvą?

Priklauso nuo automobilio ir vairavimo stiliaus. Vidutiniškai, jei mašina sunaudoja 7-8 litrus šimtui kilometrų, o atstumas yra apie 1200 kilometrų, reikės apie 85-95 litrus. Bet tai tik teorinis skaičiavimas – realiai su sustojimais, miestais, spūstimis gali prireikti ir 100-110 litrų. Aš visada rekomenduoju turėti rezervą – bent 20 procentų daugiau nei skaičiuojate. Ypač jei važiuojate žiemą, kai šildymas sunaudoja papildomai degalų, arba jei turite pilną bagažinę, kas padidina svorį ir sunaudojimą.

15. Ar yra skirtumas tarp dyzelio ir benzino kainų?

Taip, ir jis skiriasi priklausomai nuo šalies. Danijoje dyzelis dažniausiai pigiau nei benzinas, Vokietijoje – panašiai, Lenkijoje – taip pat. Bet skirtumas nėra didelis – 5-15 centų už litrą. Svarbiau yra tai, kad kai kurios degalinės Lenkijoje parduoda prastesnės kokybės kurą, todėl rekomenduoju pilti didesnių tinklų degalinėse – „Orlen", „BP", „Shell". Pigiausios degalinės ne visada yra geriausias pasirinkimas, ypač jei turate modernų automobilį su jautria kuro sistema.

Nakvynė – iš Odense į Lietuvą su mašina

16. Kur geriausia nakvoti pusiaukelėje?

Populiariausios vietos yra Berlynas, Poznanė arba Varšuva. Berlynas yra maždaug pusiaukelėje, jei važiuojate per Vokietiją, ir ten yra daugybė viešbučių bei motelių. Poznanė yra Lenkijoje, pigiau nei Berlynas, bet mažiau pasirinkimo. Varšuva jau arčiau Lietuvos, bet jei išvykstate ryte iš Odense, iki Varšuvos galite nuvažiuoti per dieną. Aš rekomenduoju nakvoti ten, kur jaučiatės patogiai – svarbiausia, kad būtų saugi automobilių stovėjimo aikštelė. Pigūs moteliai prie autostrados kartais yra geresnis pasirinkimas nei brangus viešbutis miesto centre, kur reikia mokėti už parkingą.

17. Ar galima miegoti automobilyje?

Techniškai galima, bet nerekomenduoju. Pirma, tai nėra patogu – po 10 valandų vairavimo norisi normalios lovos. Antra, kai kuriose šalyse tai gali būti nelegalu arba bent jau nepritariama. Trečia, saugumo klausimas – ypač Lenkijoje, kur kartais pasitaiko vagysčių iš automobilių stovėjimo aikštelių. Jei vis dėlto nusprendžiate miegoti automobilyje, rinkitės apšviestas, gerai matomas vietas – degalinių aikšteles arba specialias poilsio zonas prie autostrados. Bet geriau tiesiog išsinuomoti kambarį už 30-40 eurų ir normaliai pailsėti.

18. Ką daryti, jei pavargote vairuoti, bet nakvynės vieta dar toli?

Sustokite. Tai paprasta, bet žmonės dažnai to nedaro, nes „dar tik 200 kilometrų". Nuovargis yra viena pagrindinių avarijų priežasčių, ir jokia kelionė nėra verta rizikos. Jei jaučiatės pavargę, sustokite degalinėje, išlipkite, pasivaikščiokite, išgerkite kavos. Jei reikia – prigulkite 20-30 minučių. Tai geriau nei rizikuoti. Aš pats mačiau, kaip pavargęs vairuotojas užmigo prie vairo ir atsidūrė griovyje – laimei, niekas rimtai nenukentėjo, bet mašina buvo stipriai apgadinta. Neverta.

Eismo sąlygos – iš Odense į Lietuvą su mašina

19. Kokios eismo sąlygos skirtingose šalyse?

Danijoje keliai puikūs, bet greitis ribotas – dažniausiai 110-130 km/h autostradose. Vokietijoje – neribotas greitis tam tikrose atkarpose, bet reikia būti atsargiam, nes eismas intensyvus. Lenkijoje keliai gerėja, bet vis dar yra atkarpų, kur kokybė prastesnė. Be to, lenkai vairuoja agresyviau nei danai ar vokiečiai – dažnas lenkimas, mažesni atstumai. Lietuvoje keliai panašūs į lenkiškus, bet eismas ramesnis. Svarbu prisitaikyti prie kiekvienos šalies eismo kultūros ir nebandyti visur važiuoti vienodai.

20. Kokie greičio apribojimai galioja?

Danijoje: 50 km/h mieste, 80 km/h užmiestyje, 110-130 km/h autostradose. Vokietijoje: 50 km/h mieste, 100 km/h užmiestyje, autostradose – neribota, bet rekomenduojama 130 km/h. Lenkijoje: 50 km/h mieste (6-23 val.), 60 km/h mieste (23-6 val.), 90 km/h užmiestyje, 140 km/h autostradose. Lietuvoje: 50 km/h mieste, 90 km/h užmiestyje, 120-130 km/h autostradose. Baudų už greičio viršijimą skiriasi – Danijoje ir Vokietijoje griežčiau, Lenkijoje ir Lietuvoje – švelniau, bet vis tiek geriau laikytis taisyklių.

21. Ar yra kelių mokesčių šiame maršrute?

Taip. „Storebælt" tiltas Danijoje – apie 245 DKK. „Øresund" tiltas tarp Danijos ir Švedijos – apie 450 SEK. Lenkijoje kai kurios autostrados mokamos – A2 nuo sienos iki Varšuvos apie 100 zlotų, A4 apie 20-30 zlotų. Vokietijoje lengviesiems automobiliams keliai nemokami. Jei važiuojate keltu – tai papildomas mokestis, apie 100-300 eurų. Visi šie mokesčiai sudaro nemažą sumą – 150-300 eurų vien kelių ir tiltų mokesčiams. Verta tai įsivertinti planuojant kelionės biudžetą.

Automobilio būklė – iš Odense į Lietuvą su mašina

22. Ką patikrinti prieš ilgą kelionę?

Pirmiausia – padangų būklę ir slėgį. Tada – stabdžius, alyvą, aušinimo skystį, langų plovimo skystį. Patikrinkite, ar veikia visi žibintai – artimi, tolimi, rūko, posūkių. Jei žiemą – ar turite žiemines padangas (Lenkijoje jos neprivalomos, bet rekomenduojamos). Dar patikrinkite atsarginį ratą arba remonto komplektą. Aš visada rekomenduoju prieš ilgą kelionę nuvažiuoti į servisą ir paprašyti patikros – tai kainuoja 20-30 eurų, bet gali išgelbėti nuo rimtų problemų kelyje. Geriau sužinoti apie problemą servise nei vidury Lenkijos.

23. Ką daryti, jei mašina sugenda kelyje?

Pirmiausia – nusiraminti. Tada – patraukti automobilį į saugią vietą, įjungti avarinius žibintus, užsidėti liemenę ir pastatyti avarinį ženklą. Skambinkite pagalbos kelyje tarnybai – jei turite draudimą su pagalba kelyje, skambinkite jiems. Jei ne – ieškokite vietinės pagalbos. Vokietijoje „ADAC" yra didžiausia pagalbos tarnyba, Lenkijoje – „PZM". Svarbu turėti telefono numerius išsisaugoję iš anksto. Ir dar – turėkite grynųjų pinigų, nes ne visi meistrai priima korteles, ypač mažuose miesteliuose.

24. Ar verta vežti automobilį atgal į Lietuvą, ar geriau parduoti Danijoje?

Priklauso nuo situacijos. Jei automobilis geros būklės ir jums jo reikia Lietuvoje – vežkite. Jei automobilis senas, su defektais, o Lietuvoje galite nusipirkti geresnį – parduokite Danijoje. Bet atsiminkite, kad Danijoje automobilių rinka yra specifinė – dėl didelių registracijos mokesčių naudoti automobiliai yra brangūs, todėl galite gauti geresnę kainą nei Lietuvoje. Kita vertus, jei automobilis turi lietuviškus numerius, pirkėjų ratas Danijoje ribotas. Reikia pasverti visus už ir prieš. Kartais paprasčiau parduoti Lietuvoje, net jei kaina šiek tiek mažesnė.

Kelionė iš Odense į Lietuvą su mašina yra ilga, bet įveikiama. Svarbiausia – pasiruošimas, kantrybė ir sveikas protas. Nepamirškite pailsėti, laikytis taisyklių ir mėgautis kelione. Galų gale, tai ne tik transportavimas iš taško A į tašką B – tai ir galimybė pamatyti gražius kraštovaizdžius, išgerti kavos mažoje Lenkijos degalinėje ir prisiminti, kad kelionė kartais yra svarbiau nei tikslas.