Europietiškos mašinos Danijoje – ką reikia žinoti prieš perkant

Kai prieš porą metų vienas draugas paprašė pagalbos ieškant automobilio Danijoje, nesitikėjau, kad tai taps mano kasdienybe. Dabar dirbu tarptautinių pervežimų srityje ir kiekvieną savaitę matau, kaip žmonės vežasi europietiškas mašinas iš Danijos į Lietuvą. Vieni perka, nes Danijoje kainos geresnės. Kiti – nes randa retesnių modelių. Treti – nes danai geriau prižiūri automobilius. Priežasčių daug, bet klausimai visada tie patys: ar verta, ko saugotis, kaip viską sutvarkyti. Todėl nusprendžiau surašyti viską, ką žinau iš praktikos. Ne iš vadovėlių, o iš realios patirties – su visomis klaidomis, kurias teko matyti ir patirti.

Pasirinkimas – populiariausi modeliai Danijoje

1. Kokios automobilių markės dažniausiai randamos Danijoje?

Danijoje labai stipri prancūziškų automobilių tradicija. Peugeot, Citroën, Renault – šių markių daugiau nei, tarkim, Vokietijoje. Taip pat populiarūs Volkswagen, Škoda, Toyota. Premium segmente – BMW ir Mercedes, bet ne tiek daug, kiek galėtumėte tikėtis. Priežastis paprasta – Danijoje automobilių registracijos mokestis vienas didžiausių pasaulyje, todėl žmonės renkasi ekonomiškesnius variantus. Dideli, galingi automobiliai tiesiog neapsimoka. Todėl jei ieškote, pavyzdžiui, Peugeot 308 ar Citroën C4 su gera įranga – Danijoje tikrai rasite. O jei norite kažko egzotiško – pavyzdžiui, senesnio Alfa Romeo ar Lancia – gali tekti paieškoti ilgiau. Vienas mano klientas ieškojo Fiat 500 Abarth – rado po dviejų savaičių, bet už labai gerą kainą.

2. Ar Danijoje populiarūs dyzeliniai automobiliai?

Taip, labai. Apie 60-70 procentų naudotų automobilių Danijoje yra su dyzeliniais varikliais. Tai susiję su ilgais atstumais ir aukštomis degalų kainomis – danai važinėja daug, ir dyzelis ekonomiškesnis. Bet yra vienas niuansas – po „dyzelgeito“ kai kurie dyzeliniai modeliai prarado vertę, ypač senesni (2010-2015 metų). Tai gera žinia pirkėjams – galima rasti gerą dyzelinį automobilį už patrauklią kainą. Bet reikia atkreipti dėmesį į DPF (dyzelino kietųjų dalelių filtrą) ir EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvą) – šie komponentai dažnai kelia problemų, ypač jei automobilis daugiausia važinėjo mieste. Jei perkate dyzelinį automobilį, patikrinkite, ar DPF buvo valytas arba keistas. Jei ne – gali tekti tai padaryti artimiausiu metu, o tai kainuoja 300-800 eurų.

3. Kokie modeliai geriausiai tinka Lietuvos keliams?

Lietuvos keliai – ne patys geriausi, todėl rekomenduoju rinktis automobilius su patogia važiuokle. Volkswagen Golf, Škoda Octavia, Toyota Avensis – klasikiniai variantai, kurie gerai susitvarko su nelygumais. Jei norite kažko erdvesnio – Peugeot 508, Citroën C5 arba Škoda Superb. Premium segmente – BMW 3 serija arba Audi A4 su normalia važiuokle (ne sportine). Vienas dalykas, kurį pastebėjau – danai dažnai renkasi automobilius su „skandinaviška“ pakaba – minkštesne nei standartinė. Tai pranašumas Lietuvoje, kur keliai duobėti. Bet jei automobilis turi labai žemą važiuoklę arba sportinę pakabą – gali būti nepatogu. Ypač žiemą, kai keliai nelygūs. (Beje, vienas klientas nusipirko BMW su M pakaba – po mėnesio pakeitė standartine, nes negalėjo važiuoti.)

4. Ar verta ieškoti retesnių modelių Danijoje?

Verta, bet reikia kantrybės. Danijoje galima rasti įdomių variantų – pavyzdžiui, senesnių Volvo, Saab, Subaru modelių, kurie Lietuvoje jau reti. Taip pat – prancūziškų automobilių su neįprasta įranga. Pavyzdžiui, Peugeot su hidrauline pakaba arba Citroën su automatine pavarų dėže. Bet jei ieškote kažko labai specifinio – pavyzdžiui, konkretaus modelio su konkrečia spalva ir konkrečia įranga – gali užtrukti mėnesį ar ilgiau. Vienas mano pažįstamas ieškojo Volvo V70 R – rado po pusantro mėnesio, bet automobilis buvo idealios būklės. Kita vertus, jei skubate – geriau rinktis iš to, kas yra. Retai modeliai Danijoje dažnai būna brangesni nei įprasti, nes paklausa didesnė už pasiūlą.

5. Kokios spalvos populiariausios Danijos automobilių rinkoje?

Juoda, pilka, balta – kaip ir visur Europoje. Bet Danijoje gana dažnai randama ir kitokių spalvų – mėlynos, žalios, raudonos. Matyt, danai drąsesni renkantis spalvas nei, tarkim, vokiečiai. Tai gera žinia, jei ieškote kažko ne standartinio. Pats mačiau labai gražių mėlynų Peugeot ir žalių Volkswagen. Bet reikia turėti omeny, kad neįprasta spalva gali sumažinti perpardavimo vertę Lietuvoje – lietuviai dažniausiai nori juodos, pilkos arba baltos. Taigi jei perkate sau – rinkitės, ką norite. Jei perkate perpardavimui – geriau standartinė spalva. Vienas klientas nusipirko ryškiai raudoną Citroën – po metų bandė parduoti Lietuvoje, niekas nenorėjo. Galiausiai pardavė už mažiau, nei sumokėjo.

Būklė – automobilių priežiūros kultūra Danijoje

6. Ar danai geriau prižiūri automobilius nei lietuviai?

Apskritai – taip. Danijoje automobilių priežiūros kultūra stipresnė. Žmonės reguliariai lankosi servise, keičia tepalus laiku, naudoja kokybiškas dalis. Serviso knygelė – ne išimtis, o norma. Be to, Danijoje griežtesnė techninė apžiūra – automobilis, kuris nepraeina, negali važinėti. Todėl danai priversti rūpintis savo automobiliais. Bet tai nereiškia, kad visi automobiliai idealūs. Yra ir tokių, kurie prižiūrimi minimaliai – ypač jei savininkas planuoja greitai parduoti. Todėl visada patikrinkite serviso istoriją, net jei automobilis iš Danijos. Vienas atvejis: automobilis su pilna serviso knygele, bet paaiškėjo, kad paskutiniai du įrašai suklastoti – servisas neegzistavo. Reikia būti budriems.

7. Kaip Danijos klimatas veikia automobilių būklę?

Danija – drėgna šalis su šaltomis žiemomis. Tai reiškia du dalykus: koroziją ir druskos poveikį. Žiemą keliai barstomi druska, kuri ardo kėbulą, važiuoklę, elektroniką. Ypač kenčia apatinė automobilio dalis – slenksčiai, arkos, rėmai. Todėl pirkdami automobilį iš Danijos, visada patikrinkite šias vietas. Jei matote rūdis – tai normalu, bet reikia įvertinti, kiek rimta. Nedidelė korozija – kosmetinis defektas. Didelė – konstrukcinė problema. Be to, drėgmė veikia elektroniką – kontaktus, jungtis, jutiklius. Ypač senesniuose modeliuose. Vienas mano klientas nusipirko automobilį, kuris atrodė puikiai, bet po mėnesio pradėjo gesti elektronika – paaiškėjo, kad drėgmė pateko į pagrindinį kompiuterį. Remontas kainavo 1500 eurų. Liūdna.

8. Ką reiškia „skandinaviška“ automobilio įranga?

Skandinaviška įranga – tai papildomi elementai, kuriuos gamintojai siūlo Šiaurės šalių rinkai. Dažniausiai tai: papildomas šildymas (Webasto arba Eberspächer), sustiprintas akumuliatorius, šildomos sėdynės, šildomi veidrodėliai, papildomas kėbulo apsaugojimas nuo korozijos, kitokie žibintai (su papildomais šviesos diodais). Tai pranašumas – automobilis geriau pritaikytas šaltam klimatui. Bet kartais kyla problemų registruojant Lietuvoje – pavyzdžiui, jei žibintai neatitinka ES standartų. Arba jei papildomas šildymas nėra nurodytas dokumentuose. Tokiais atvejais „Regitra“ gali reikalauti papildomos ekspertizės. Todėl prieš pirkdami patikrinkite, ar įranga atitinka ES reikalavimus. Dažniausiai atitinka, bet pasitaiko išimčių.

9. Ar Danijos automobiliai turi daugiau ridos nei vokiški?

Ne, atvirkščiai. Danai važinėja mažiau nei vokiečiai – vidutinė metinė rida Danijoje apie 12-15 tūkstančių kilometrų, Vokietijoje – 15-20 tūkstančių. Tai susiję su tuo, kad Danija mažesnė šalis, atstumai trumpesni. Be to, danai daugiau naudojasi viešuoju transportu ir dviračiais, ypač Kopenhagoje. Todėl 5 metų senumo automobilis Danijoje gali turėti 60-80 tūkstančių kilometrų, o Vokietijoje – 80-120 tūkstančių. Tai pranašumas. Bet reikia atsiminti, kad rida – ne vienintelis rodiklis. Svarbu, kaip automobilis buvo prižiūrėtas. Automobilis su 100 tūkstančių kilometrų ir pilna serviso istorija gali būti geresnis nei su 60 tūkstančių ir be jokios istorijos. Kiekybė ne visada lemia kokybę.

10. Kokios dažniausios problemos su europietiškomis mašinomis Danijoje?

Be korozijos, kurią jau minėjau, yra keletas kitų. Pirma – dyzelinių variklių problemos (DPF, EGR, purkštukai). Antra – automatinių pavarų dėžių gedimai, ypač senesniuose modeliuose. Trečia – elektronikos problemos, susijusios su drėgme. Ketvirta – važiuoklės elementų nusidėvėjimas, ypač jei automobilis važinėjo duobėtais keliais. Penkta – kondicionieriaus sistemos problemos – danai mažiau naudoja kondicionierių, todėl sistema gali būti neprižiūrėta. Šešta – kai kurie automobiliai turi „šiaurietišką“ specifiką, kuri gali kelti problemų Lietuvoje – pavyzdžiui, kitokius degalų purkštukus arba kitokią išmetimo sistemą. Septinta – padangos. Danijoje žieminės padangos neprivalomos, todėl dažnai automobiliai parduodami su universaliosiomis arba vasarinėmis. Lietuvoje reikės žieminių – papildomos išlaidos.

Kainos – kainodara ir vertė

11. Kodėl europietiškos mašinos Danijoje pigesnės?

Pigios ne visos, bet dauguma – taip. Priežastis jau minėjau – Danijoje milžiniškas registracijos mokestis, kuris priverčia automobilius greičiau prarasti vertę. Naujas automobilis, kuris Danijoje kainuoja 40 tūkstančių eurų (su mokesčiais), po 5 metų gali kainuoti 15-18 tūkstančių. Vokietijoje tas pats automobilis po 5 metų kainuotų 20-22 tūkstančius. Skirtumas nemažas. Be to, Danijoje mažesnė paklausa dideliems, galingiems automobiliams – todėl tokius modelius kartais galima rasti už labai patrauklią kainą. Bet reikia skaičiuoti viską: automobilio kainą, transportavimą, registraciją Lietuvoje, mokesčius. Kartais „pigus“ automobilis Danijoje tampa brangiu, kai pridedi visus papildomus kaštus. Visada skaičiuokite bendrą sumą.

12. Kiek kainuoja vidutiniškai 3 metų senumo automobilis Danijoje?

Trijų metų senumo automobilis – tai jau gana „šviežias“ modelis. Kainos priklauso nuo markės ir modelio. Pavyzdžiui, 2021-2022 metų Volkswagen Golf su dyzeliniu varikliu – 18-25 tūkstančiai eurų. Peugeot 308 – 15-22 tūkstančiai. Toyota Corolla – 16-23 tūkstančiai. Škoda Octavia – 17-24 tūkstančiai. Premium segmente: BMW 3 serija – 28-38 tūkstančiai, Audi A4 – 26-35 tūkstančiai. Šie skaičiai orientaciniai – priklauso nuo ridos, įrangos, būklės. Svarbu paminėti, kad trijų metų senumo automobiliai Danijoje vis dar turi gamintojo garantiją (dauguma gamintojų suteikia 5-7 metų garantiją). Tai pranašumas – jei kas nors sugenda, remontuoja gamintojas. Bet garantija galioja tik jei automobilis prižiūrėtas autorizuotame servise – patikrinkite tai.

13. Ar galima rasti gerą automobilį už 5000 eurų Danijoje?

Galima, bet reikia realistiškų lūkesčių. Už 5000 eurų Danijoje rasite 8-12 metų senumo automobilį su 150-250 tūkstančių kilometrų rida. Populiarūs variantai: Peugeot 308, Citroën C4, Ford Focus, Opel Astra, Volkswagen Golf (senesni modeliai). Šie automobiliai gali būti geros būklės, bet reikia atidžiai patikrinti. Už tokią kainą nesitikėkite pilnos serviso istorijos ar idealaus kėbulo. Bet jei ieškote patikimo kasdienio automobilio – visai realu. Vienas mano klientas nusipirko Peugeot 308 už 4500 eurų – automobilis turėjo 180 tūkstančių kilometrų, bet buvo gerai prižiūrėtas. Po metų vis dar važinėja be problemų. Svarbiausia – patikrinti prieš perkant. Už tokią kainą rizika didesnė, bet ne katastrofiška.

14. Kaip Danijos kainos lyginamos su kitomis Skandinavijos šalimis?

Danija – pigiausia iš Skandinavijos šalių, kalbant apie naudotus automobilius. Švedijoje ir Norvegijoje kainos aukštesnės, ypač Norvegijoje, kur taip pat galioja dideli mokesčiai naujiems automobiliams. Suomija – panašiai kaip Švedija. Todėl jei ieškote automobilio Skandinavijoje, Danija yra geriausias pasirinkimas kainos ir kokybės santykiu. Be to, Danija geografiškai arčiau Lietuvos nei Norvegija ar Švedija – transportavimas pigiau. Vienas mano klientas svarstė pirkti automobilį Norvegijoje, bet kai suskaičiavo transportavimo išlaidas, pasirinko Daniją. Skirtumas buvo 400 eurų vien transportavimui. O automobiliai panašios kokybės.

15. Kokie mokesčiai laukia Lietuvoje perkant iš Danijos?

Pirmiausia – registracijos mokestis „Regitroje“. Antra – gali būti taikomas taršos mokestis, priklausomai nuo automobilio CO2 emisijos ir amžiaus. Šis mokestis svyruoja nuo 0 iki kelių tūkstančių eurų. Trečia – jei automobilis iš ES, PVM nereikia mokėti (jei jau sumokėtas arba netaikomas). Ketvirta – techninės apžiūros mokestis (apie 30-50 eurų). Penkta – draudimas. Šešta – jei reikia, žieminių padangų pirkimas. Septinta – smulkūs remontai ar priežiūra. Bendrai – papildomos išlaidos gali siekti 500-3000 eurų, priklausomai nuo automobilio. Todėl visada skaičiuokite bendrą kainą, ne tik automobilio kainą Danijoje. Yra buvę atvejų, kai klientai nusipirko „pigų“ automobilį už 8000 eurų, o galutinė kaina su visais mokesčiais ir transportavimu pasiekė 12 tūkstančių.

Procesas – pirkimo eiga

16. Kaip vyksta automobilio pirkimo procesas Danijoje?

Pirmiausia – ieškote skelbimų internete. Tada susisiekiate su pardavėju – el. paštu arba telefonu. Danai paprastai kalba angliškai, todėl komunikacija neturėtų būti problema. Susitariate dėl apžiūros laiko. Atvykstate, apžiūrite automobilį, išbandote. Jei viskas tinka – deratės dėl kainos. Tada pasirašote pirkimo-pardavimo sutartį, sumokate. Pardavėjas perrašo automobilį jūsų vardu per Motorstyrelsen sistemą. Gaunate laikiną registracijos liudijimą. Tada pasirūpinate tranzitiniais numeriais arba tralu. Išvežate automobilį iš Danijos. Viskas. Skamba paprastai, ir iš tikrųjų taip yra – jei dokumentai tvarkingi. Bet yra vienas dalykas – jei perkate iš privataus asmens, jis gali norėti grynųjų. Tai normalu Danijoje, bet saugiau mokėti pavedimu – lieka pėdsakas.

17. Kiek laiko reikia planuoti vizitui į Daniją automobilio pirkimui?

Minimaliai – 2-3 dienos. Viena diena nuvykti, apžiūrėti automobilį, sudaryti sandorį. Kita diena – pasirūpinti dokumentais, tranzitiniais numeriais. Trečia diena – išvykti. Bet realistiškai – geriau planuoti 4-5 dienas. Pirmiausia, nes gali tekti apžiūrėti ne vieną automobilį – pirmas variantas ne visada tinkamas. Antra, nes dokumentų tvarkymas gali užtrukti, ypač jei kažkas ne taip. Trečia, nes galite norėti atlikti papildomą patikrą pas mechaniką. Vienas mano klientas planavo 2 dienas, bet užtruko 5 – pirmas automobilis netiko, antras buvo rezervuotas, trečias – tinkamas, bet mechanikas rado defektų, ketvirtas – galiausiai tinkamas. Geriau turėti laiko atsargos nei skubėti.

18. Ar galima nusipirkti automobilį Danijoje nuotoliniu būdu?

Techniškai taip, bet nerekomenduoju. Ypač jei tai pirmas automobilis iš Danijos. Nuotoliniu būdu negalėsite patikrinti automobilio fiziškai – o tai svarbiausia. Nuotraukos gali slėpti defektus, aprašymas gali būti netikslus. Yra paslaugų, kurios atlieka patikrą jūsų vardu – mechanikas nuvažiuoja, apžiūri, atsiunčia ataskaitą. Tai geriau nei nieko, bet vis tiek ne tas pats, kaip pačiam pamatyti. Be to, bendraujant su pardavėju asmeniškai, galite pajusti, ar jis sąžiningas. Kūno kalba, tonas, reakcijos į klausimus – visa tai svarbu. Vienas mano pažįstamas nusipirko automobilį nuotoliniu būdu – atrodė puikiai pagal nuotraukas. Kai atvežė – paaiškėjo, kad viena pusė perdažyta po avarijos. Nuotraukose to nesimatė.

19. Ką daryti, jei pardavėjas nenori laukti dokumentų?

Tai pasitaiko. Kai kurie pardavėjai nori greito sandorio – ypač jei turi kitų pirkėjų. Tokiu atveju yra keletas variantų. Pirma – galite sumokėti avansą (paprastai 10-20 procentų) ir susitarti, kad likusią sumą sumokėsite, kai pasiimsite automobilį. Antra – galite užsisakyti tralą iš anksto, kad automobilis būtų paimtas tą pačią dieną. Trečia – galite paprašyti, kad pardavėjas pats sutvarkytų tranzitinius numerius (už papildomą mokestį). Ketvirta – galite tiesiog ieškoti kito pardavėjo, kuris lankstesnis. Mano patirtis rodo, kad dauguma danų yra kantrūs ir supranta, kad užsieniečiams reikia laiko dokumentams. Bet pasitaiko ir tokių, kurie nori viską padaryti per dieną. Tokiais atvejais geriau neskubėti – skubėjimas dažnai veda prie klaidų.

20. Kaip atsiskaityti už automobilį Danijoje?

Populiariausias būdas – bankinis pavedimas. Saugu, lieka pėdsakas, abi pusės apsaugotos. Grynais taip pat galima, bet rekomenduoju tik mažoms sumoms (iki 5000 eurų). Didesnėms sumoms grynais – rizikinga, be to, Danijoje yra limitai, kiek grynųjų galima turėti be deklaravimo. Kredito kortele – retai, nes pardavėjai nenori mokėti komisinių. PayPal ar kitos platformos – kartais, bet ne standartas. Svarbu – niekada nemokėkite avanso be sutarties. Ir niekada nemokėkite, kol nepatikrinote automobilio. Yra buvę atvejų, kai žmonės pervedė avansą, o pardavėjas dingo. Tai reta Danijoje, bet pasitaiko. Saugokitės skelbimų, kur kaina per maža, o pardavėjas prašo avansą „rezervacijai“.

Transportavimas – gabenimo būdai

21. Koks pigiausias būdas atsigabenti automobilį iš Danijos?

Pigiausias – savo eiga. Bet reikia skaičiuoti viską: tranzitinius numerius (100-200 eurų), keltą (150-300 eurų), kurą (100-150 eurų), maistą, nakvynę (jei reikia). Bendrai – 300-500 eurų. Antras variantas – keltas be automobilio (jei automobilis jau turi numerius) – tada tik kuro ir kelto išlaidos. Trečias – tralas, bet jis brangesnis (500-800 eurų). Ketvirtas – dalinis krovinių gabenimas – jei automobilis telpa į konteinerį arba ant platformos su kitais kroviniais. Tai gali būti pigiau nei pilnas tralas, bet užtrunka ilgiau. Penktas – prašyti draugo ar pažįstamo, kad atvežtų. Bet tai priklauso nuo santykių – ne visi nori važiuoti 1200 kilometrų. Mano rekomendacija – jei automobilis techniškai tvarkingas ir turite laiko – važiuokite patys. Jei ne – tralas.

22. Kiek laiko užtrunka tralo paslauga iš Danijos?

Paprastai 3-5 darbo dienos. Bet priklauso nuo kelių dalykų: kur automobilis Danijoje, kur reikia pristatyti Lietuvoje, ar tralas jau yra Danijoje ar reikia važiuoti iš Lietuvos. Jei tralas jau yra Danijoje ir veža kitus automobilius – gali būti greičiau (2-3 dienos). Jei reikia specialiai važiuoti – ilgiau (5-7 dienos). Taip pat priklauso nuo sezono – pavasarį ir rudenį, kai daugiau žmonių perka automobilius, tralų užimtumas didesnis. Todėl rekomenduoju užsisakyti iš anksto, bent savaitę prieš. Vienas klientas užsisakė tralą paskutinę dieną – teko laukti 10 dienų, nes visi tralai buvo užimti. Planuokite iš anksto.

23. Ar tralas gali paimti automobilį iš bet kurios Danijos vietos?

Taip, bet kaina priklauso nuo atstumo. Jei automobilis Kopenhagoje arba jos apylinkėse – pigiau, nes ten dažniausiai būna tralai. Jei šiaurinėje Danijoje (Aalborg, Hirtshals) arba pietinėje (padės) – gali kainuoti daugiau, nes reikia papildomai važiuoti. Bet apskritai – Danija nedidelė šalis, todėl atstumai nėra dideli. Iš bet kurios Danijos vietos iki Lietuvos – ne daugiau kaip 1500 kilometrų. Todėl papildomos išlaidos už nuvažiavimą iki automobilio paprastai neviršija 50-100 eurų. Svarbu tiksliai nurodyti automobilio vietą – adresą, ne tik miestą. Yra buvę atvejų, kai tralas važiavo į vieną miestą, o automobilis buvo kitame – už 50 kilometrų. Tai papildomas laikas ir pinigai.

24. Ką daryti, jei automobilis sugenda transportavimo metu?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Jei automobilis vežamas tralu – gedimas transportavimo metu beveik neįmanomas, nes automobilis nevažiuoja. Bet jei vežamas savo eiga arba ant platformos be fiksavimo – gali nutikti. Pavyzdžiui, jei automobilis blogai pritvirtintas, gali pasislinkti arba nukristi (labai retai). Tokiais atvejais atsakingas tralo vairuotojas arba įmonė. Todėl svarbu pasirinkti patikimą transportavimo įmonę su draudimu. Mes visada draudžiame automobilius transportavimo metu – tai standartinė praktika. Jei kas nors nutinka – draudimas kompensuoja. Bet jei naudojatės pigiausiu variantu be draudimo – rizikuojate. Vienas atvejis: klientas užsisakė neoficialų tralą be draudimo – automobilis nukrito nuo platformos. Žala – 3000 eurų, kuriuos teko mokėti iš savo kišenės.

Registracija – įregistravimas Lietuvoje

25. Kokie dokumentai reikalingi registracijai Lietuvoje?

Reikia: pirkimo-pardavimo sutarties, registracijos liudijimo iš Danijos, techninės apžiūros dokumento (atliktos Lietuvoje), asmens dokumento, draudimo poliso. Jei automobilis iš ES – PVM deklaracijos (jei taikoma). Jei automobilis turi paskolą – paskolos išregistravimo dokumento. Jei automobilis buvo avarijoje – remonto dokumentų. Visi dokumentai turi būti originalūs arba notariškai patvirtintos kopijos. „Regitra“ priima ir vertimus – jei dokumentai danų kalba, reikia vertimo. Bet dažniausiai registracijos liudijimas būna ir anglų kalba, todėl vertimo nereikia. Svarbu – visi dokumentai turi būti tvarkingi, be taisymų ar trynimų. Jei kažkas neaišku – geriau paskambinti į „Regitrą“ iš anksto, nei važiuoti ir gauti atsisakymą.

26. Kiek kainuoja automobilio registracija Lietuvoje?

Registracijos mokestis „Regitroje“ – apie 30-50 eurų. Techninė apžiūra – apie 30-50 eurų. Draudimas – priklauso nuo automobilio ir jūsų istorijos, bet vidutiniškai 200-500 eurų per metus. Taršos mokestis – priklauso nuo automobilio CO2 emisijos ir amžiaus. Gali būti nuo 0 iki kelių tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, 2018 metų dyzelinis automobilis su 130 g/km CO2 – taršos mokestis apie 300-500 eurų. 2015 metų dyzelinis su 160 g/km – 800-1200 eurų. 2012 metų benzininis su 180 g/km – 1500-2000 eurų. Šie skaičiai orientaciniai – tikslią sumą galima sužinoti „Regitros“ svetainėje. Be to, jei automobilis turi kokių nors neatitikimų – gali tekti mokėti už papildomą ekspertizę (50-100 eurų). Bendrai – nuo 300 iki 3000 eurų, priklausomai nuo automobilio.

Išvada

Europietiškos mašinos Danijoje – tai galimybė rasti gerą automobilį už protingą kainą. Bet kaip ir bet kuris pirkimas užsienyje, tai reikalauja dėmesio, žinių ir kantrybės. Nuo modelio pasirinkimo iki registracijos Lietuvoje – kiekvienas žingsnis turi savo specifiką. Svarbiausia – neskubėti, tikrinti, klausti. O mes esame tam, kad padėtume su transportavimu ir patarimais. Sėkmės.