Automobilyje iš Danijos

Planuojate kelionę automobiliu iš Danijos į Lietuvą? Arba galbūt norite sužinoti, ką reikia žinoti apie važiavimą per Europą su automobiliu, registruotu Danijoje? Nesvarbu, ar tai jūsų asmeninė transporto priemonė, ar ką tik įsigytas automobilis – yra nemažai dalykų, kuriuos reikia turėti omenyje prieš leidžiantis į kelią. Šiame straipsnyje kalbėsime apie viską, kas susiję su važiavimu automobilyje iš Danijos – nuo dokumentų iki kelių mokesčių, nuo degalų iki nakvynės pakeliui. Tai ne teorija, o realūs patarimai iš žmogaus, kasdien važinėjančio tais pačiais keliais.

Dokumentai – važiavimas automobilyje iš Danijos

1. Kokių dokumentų reikia važiuojant automobiliu iš Danijos?

Visų pirma – vairuotojo pažymėjimas. Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimas galioja visoje ES, todėl lietuviškas tinka. Dar reikia automobilio registracijos liudijimo – originalo, ne kopijos. Ir draudimo – žalios kortelės arba vietinio draudimo, kuris galioja visose tranzitinėse šalyse. Be draudimo važiuoti negalima – tai ne tik bauda, bet ir rizika. Jei pateksite į avariją be draudimo, mokėsite iš savo kišenės. Dar rekomenduoju turėti techninės apžiūros dokumentą – nors jo ne visada klausia, bet kartais reikia. Geriau turėti ir nereikia, nei reikia ir neturite.

2. Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

ES viduje – ne. Lietuviškas vairuotojo pažymėjimas galioja Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje – visur ES. Bet jei planuojate važiuoti per ne ES šalis – tada gali reikėti. Pavyzdžiui, jei suksite per Šveicariją ar Norvegiją – patikrinkite taisykles. Paprastai ir ten ES pažymėjimas tinka, bet yra išimčių. Tarptautinį vairuotojo pažymėjimą galima gauti „Regitroje" – kainuoja apie 15 eurų, užtrunka pusvalandį. Verta turėti, net jei galbūt neprireiks.

3. Ką daryti, jei dokumentai danų kalba?

Registracijos liudijimas paprastai yra standartinė ES forma su vertimu į kelias kalbas. Bet jei turite papildomų dokumentų danų kalba – gali kilti problemų pasienyje arba policijos patikrinimo metu. Rekomenduoju išsiversti bent jau pagrindines dalis. Arba turėti vertimą anglų kalba – tai dažniausiai užtenka. Yra tekę, kad klientas važiavo su danų dokumentais, ir Lenkijos policija nesuprato – teko aiškinti pusvalandį. Nemalonu, kai skubi ir turi stovėti šalikelėje. Todėl – pasiruoškite iš anksto.

4. Ar reikia turėti draudimo dokumentus popieriuje?

Dabar dauguma draudimo kompanijų siunčia elektroninius dokumentus – tai tinka. Bet rekomenduoju turėti ir popierinę kopiją, jei telefonas išsikrauna arba dingsta ryšys. Ypač jei važiuojate per vietas, kur prastas mobilusis internetas. Aš asmeniškai visada turiu atspausdintą kopiją – senamadiška, bet patikima. Kartais technika nusprendžia neveikti pačiu netinkamiausiu metu. O policininkui reikia parodyti dokumentą dabar, ne po to, kai įkrausite telefoną.

5. Kaip elgtis, jei policija sustabdo patikrinimui?

Ramiai. Parodykite dokumentus, atsakykite į klausimus. Europoje policija paprastai draugiška, ypač jei matys, kad bendradarbiaujate. Jei nemokate vietinės kalbos – anglų kalba paprastai užtenka. Svarbu ne nervintis, ne ginčytis. Jei manote, kad bauda neteisinga – galite ginčytis vėliau, bet kelyje geriau bendradarbiauti. Yra tekę, kad klientas susipyko su Vokietijos policija dėl greičio viršijimo – baigėsi ne tik bauda, bet ir nemaloniu pokalbiu. Ramumas visada laimi.

Kelias – važiavimas automobilyje iš Danijos

6. Koks geriausias maršrutas iš Danijos į Lietuvą?

Populiariausias – per Vokietiją ir Lenkiją. Iš Kopenhagos – per Rostoką arba Gedser keltu, tada per Berlyną, Poznanę, Varšuvą iki Lietuvos. Tai apie 1200–1400 kilometrų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje važiuojate. Kitas variantas – per Jutlandiją į Vokietiją, tada taip pat. Arba per Švediją, bet tai ilgiau ir brangiau dėl keltų. Aš asmeniškai mėgstu maršrutą per Kopenhagą–Rostoką–Berlyną – kelias geras, aiškus, daug degalinių. Bet kiekvienas turi savo nuomonę.

7. Kiek laiko užtrunka kelionė automobiliu iš Danijos į Lietuvą?

Gryno važiavimo laiko – apie 12–14 valandų. Bet realiai – su sustojimais, keltu, pietumis – 16–20 valandų. Jei važiuojate vienas – rekomenduoju dvi dienas, su nakvyne pakeliui. Pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Yra tekę, kad klientas bandė per vieną dieną – atvažiavo į Lietuvą išsekęs, vos pastovėjo ant kojų. Neverta. Geriau praleisti naktį kažkur Vokietijoje ar Lenkijoje, atsipūsti ir kitą dieną ramiai tęsti kelionę.

8. Ką daryti, jei automobilis sugenda pakeliui?

Pirmiausia – ne panikuoti. Užvažiuokite ant kelio pakraščio, įjunkite avarinius žibintus, užsidėkite liemenę. Tada skambinkite pagalbos kelyje tarnybai. Jei turite Europos pagalbos kelyje draudimą – jie atsiųs mechaniką arba nutemps automobilį iki artimiausio serviso. Be draudimo – teks mokėti patiems, o tai brangu. Vien nutempimas gali kainuoti 200–500 eurų. Todėl prieš kelionę patikrinkite automobilį – tepalus, padangas, stabdžius. Prevencija pigiau nei remontas kelyje.

9. Ar saugu važiuoti naktį?

Saugu, bet ne visada patogu. Naktį mažiau eismo, bet ir mažiau matomumo. Jei gerai pažįstate kelią – galite važiuoti. Bet jei pirmą kartą – rekomenduoju dieną. Ypač Lenkijoje, kur keliai ne visada gerai apšviesti, o ženklai kartais painūs. Dar pavargstate greičiau naktį – tai moksliškai įrodyta. Aš asmeniškai mėgstu važiuoti anksti ryte – išvykstu 5–6 valandą, tada didžiąją dalį kelio įveikiu dieną. Bet tai skonio reikalas.

10. Ką daryti, jei pasiklydote?

Tai nutinka dažniau, nei galvojate. Ypač jei GPS nusprendžia atsinaujinti arba praranda signalą. Pirmiausia – sustokite saugioje vietoje. Tada patikrinkite GPS – gal reikia atnaujinti žemėlapį. Jei GPS neveikia – naudokitės telefonu, Google Maps ar Waze. Jei ir tai nepadeda – klauskite vietinių. Europoje dauguma žmonių supranta anglų kalbą. Arba tiesiog sekite nuorodas į didesnį miestą – ten visada rasti kelią lengviau. Svarbiausia – nevažiuoti aklai ir nebijoti klausti.

Keltas – kelionė automobilyje iš Danijos

11. Ar reikia keltis keltu važiuojant iš Danijos?

Priklauso nuo maršruto. Jei važiuojate iš Kopenhagos – galite keltis per Oresundo tiltą į Švediją, bet tai ne mūsų maršrutas. Jei važiuojate į Lietuvą per Vokietiją – galite keltis iš Gedser į Rostoką arba iš Rønne (Bornholmo sala) į Klaipėdą. Pirmas variantas populiaresnis – keltas plaukia apie 2 valandas, kainuoja apie 50–100 eurų su automobiliu. Antras variantas – tiesioginis keltas į Lietuvą, bet jis rečiau kursuoja. Patikrinkite grafikus iš anksto – ypač vasarą, kai vietos greitai užsipildo.

12. Kaip užsisakyti keltą?

Internetu – paprasčiausia. Yra kelios kompanijos – Scandlines, DFDS, TT-Line. Užeinate į svetainę, pasirenkate datą, maršrutą, automobilio dydį, keleivių skaičių. Mokate kortele, gaunate bilietą el. paštu. Atspausdinkite arba turėkite telefone. Svarbu atvykti laiku – paprastai reikia būti uoste bent 30–60 minučių prieš išplaukimą. Jei pavėluosite – keltas jūsų nelauks. Yra tekę, kad klientas pavėlavo į keltą dėl spūsčių Kopenhagoje – teko laukti kito, po 4 valandų. Nemalonu.

13. Ką veikti kelte?

Dvi valandos prabėga greitai. Galite valgyti restorane, gerti kavą, vaikščioti deniu, stebėti jūrą. Arba tiesiog sėdėti automobilyje ir ilsėtis – tai leidžiama. Yra ir parduotuvių, bet kainos keltuose paprastai aukštesnės. Aš asmeniškai mėgstu išeiti į denį – oras, vėjas, bangos. Tai gera pertrauka tarp ilgo vairavimo. Bet žiemą, kai šalta ir vėjuota – geriau likti viduje. Kiekvienam savo.

14. Ar galima užsisakyti kajutę kelte?

Taip, jei tai ilgesnis reisas. Gedser–Rostokas – per trumpas, kad reiktų kajutės. Bet jei plaukiate ilgiau – pavyzdžiui, iš Švedijos į Lietuvą – tada taip, kajutė praverčia. Ypač jei keliaujate su šeima arba norite atsipūsti. Kajutės kainuoja papildomai – nuo 30 iki 100 eurų, priklausomai nuo dydžio ir patogumų. Bet tai verta, jei norite privatumo ir poilsio.

15. Ką daryti, jei praleidote keltą?

Ne pasaulio pabaiga. Tiesiog užsisakykite kitą. Bet gali tekti laukti – kartais kelios valandos, kartais pusė dienos. Priklauso nuo sezono ir maršruto. Vasarą dažniau kursuoja, žiemą – rečiau. Todėl visada rekomenduoju atvykti į uostą su laiko atsarga. Geriau palaukti valandą uoste, nei pavėluoti ir laukti pusę dienos. Ypač jei turite rezervaciją kitam keltui arba susitikimą Lietuvoje. Planavimas – raktas.

Degalinės – važiavimas automobilyje iš Danijos

16. Kur degintis važiuojant iš Danijos į Lietuvą?

Danijoje degalai brangūs – vieni brangiausių Europoje. Todėl, jei įmanoma, užsipilkite prieš išvažiuodami iš Danijos. Vokietijoje pigiau, bet ne daug. Lenkijoje – dar pigiau. Jei važiuojate per visą Vokietiją – užsipilkite Vokietijos rytuose, prieš sieną su Lenkija. Lenkijoje degalai pigiausi iš visų tranzitinių šalių. Bet nenuvažiuokite per toli su tuščiu baku – degalinės ne visada ten, kur jų reikia. Ypač naktį arba mažesniuose keliuose.

17. Kokie degalai populiariausi Europoje?

Dyzelinas – dažniausiai. Benzinas – taip pat. Dujos (LPG) – mažiau paplitę, bet yra. Elektromobilių įkrovimo stotelių vis daugiau, bet jos ne visada pakeliui. Jei važiuojate dyzeliniu automobiliu – problemų nebus, degalinių pilna. Jei benzininiu – taip pat. Bet jei važiuojate retesniu kuru – patikrinkite iš anksto, kur galėsite užsipilti. Ypač jei tai senesnis automobilis su specifiniais reikalavimais. Geriau žinoti iš anksto, nei stovėti su tuščiu baku kažkur Lenkijos kaime.

18. Ar galima atsiskaityti kortele degalinėse?

Daugumoje – taip. Bet yra išimčių. Kai kurios mažesnės degalinės Lenkijoje priima tik grynuosius. Arba turi savo kortelių sistemas. Todėl visada turėkite grynųjų – bent jau 50–100 eurų. Geriau turėti ir nereikia, nei reikia ir neturite. Yra tekę, kad klientas sustojo degalinėje vidury nakties, o ten tik grynieji – laimei, turėjo. Bet jei neturėtų – būtų problema. Grynieji vis dar gyvi, nors mes gyvename kortelių amžiuje.

19. Kiek degalų reikia kelionei iš Danijos į Lietuvą?

Priklauso nuo automobilio ir vairavimo stiliaus. Vidutiniškai – 60–80 litrų dyzelino arba 70–90 litrų benzino. Tai apskaičiuota pagal 6–8 litrų 100 km suvartojimą. Bet jei važiuojate greitai, su kroviniu, per kalnus (nors tarp Danijos ir Lietuvos kalnų nėra) – suvartojimas didėja. Geriau turėti atsargos – bent ketvirtį bako. Niekada nevažiuokite iki paskutinio lašo. Ypač žiemą, kai degalai tirštesni ir gali užšalti, jei bake mažai.

20. Ar degalinėse galima nusipirkti kavos ir užkąsti?

Taip, ir tai vienas iš kelionės malonumų. Vokietijos degalinėse – geras maistas, švarūs tualetai, kava. Lenkijos degalinėse – pigiau, bet kokybė skiriasi. Yra puikių degalinių su šviežiu maistu, yra ir tokių, kur geriau nevalgyti. Aš asmeniškai mėgstu stoteles Vokietijoje – ten viskas tvarkinga, aišku, patogu. Bet kiekvienas turi savo mėgstamas vietas. Svarbiausia – daryti pertraukas. Ne tik dėl maisto, bet ir dėl poilsio. Pavargęs vairuotojas yra pavojingas.

Patarimai – kelionė automobilyje iš Danijos

21. Ką pasiimti į kelionę automobiliu?

Be dokumentų – dar vandens, užkandžių, telefono įkroviklį, grynųjų pinigų, žemėlapį (taip, popierinį – jei technika nuspręs neveikti). Žiemą – šiltą antklodę, ledo grandiklį, šluotą. Vasarą – saulės akinius, kremą nuo saulės. Visada – vaistinėlę, gesintuvą, avarinį trikampį, liemenę. Tai ne tik rekomendacijos – kai kurie dalykai privalomi pagal įstatymą. Patikrinkite kiekvienos šalies reikalavimus prieš išvykstant. Vokietija, Lenkija – taisyklės skiriasi.

22. Kaip elgtis, jei pavargote vairuoti?

Sustokite. Tai paprasta, bet daugelis to nedaro. „Dar truputį", „jau beveik atvažiavau" – taip nutinka nelaimės. Pavargęs vairuotojas reaguoja lėčiau, priima blogesnius sprendimus. Sustokite degalinėje, išlipkite, pasivaikščiokite, išgerkite kavos. Arba tiesiog miegokite 20 minučių automobilyje – tai stebuklingai padeda. Jei važiuojate dviese – keiskitės. Aš asmeniškai niekada nevairuoju ilgiau nei 3 valandas be pertraukos. Tai ne silpnybė – tai protingumas.

23. Ką daryti, jei pradėjo lyti ar snigti?

Sulėtinkite. Tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis to nedaro. Šlapias kelias – ilgesnis stabdymo kelias. Slidus kelias – dar ilgesnis. Žiemą Lenkijoje keliai kartais būna labai slidūs – druskos ne visada pakanka. Vasarą liūtis gali būti tokia stipri, kad nematote kelio. Tokiais atvejais – sustokite saugioje vietoje ir palaukite. Geriau pavėluoti valandą, nei patekti į avariją. Aš mačiau per daug nelaimių kelyje, kad galėčiau rekomenduoti kitaip.

24. Ar verta važiuoti vienam, ar geriau samdyti pervežimą?

Priklauso nuo situacijos. Jei turite laiko, mėgstate vairuoti, automobilis patikimas – važiuokite. Tai patirtis, nuotykis. Bet jei skubate, automobilis abejotinos būklės, arba tiesiog nenorite vargti – samdykite pervežimą. Mes vežame automobilius ant tralo kasdien – tai saugiau, patikimiau, o kartais net pigiau, kai suskaičiuojate visus kelionės kaštus. Kiekvienas renkasi pagal save. Svarbiausia – saugumas.

Išvada

Važiavimas automobiliu iš Danijos – tai nuotykis, kuris gali būti malonus arba varginantis, priklausomai nuo pasiruošimo. Turėkite dokumentus, patikrinkite automobilį, suplanuokite maršrutą, darykite pertraukas. Ir neskubėkite – kelionė yra ne tik tikslas, bet ir pats procesas. Jei nenorite vairuoti patys – mes pasirūpinsime jūsų automobiliu. Svarbiausia – kad visi saugiai pasiektų namus.