Danijos mašinų pervežimas kiekvieną dieną – kaip tai veikia

Kasdieninis mašinų pervežimas iš Danijos – tai ne tik transportavimas iš taško A į tašką B. Tai logistikos grandinė, kurioje kiekviena detalė svarbi. Nuo to, kaip greitai surenkame dokumentus, iki to, kokiu keliu vežame – viskas turi įtakos galutiniam rezultatui. Mes dirbame šį darbą kasdien, todėl žinome, kur kyla problemos ir kaip jų išvengti. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip viskas vyksta realybėje – be gražių žodžių, tiesiai šviesiai.

Procesas – kaip organizuojamas pervežimas

1. Kaip prasideda pervežimo procesas?

Viskas prasideda nuo skambučio arba žinutės. Klientas sako: „Turiu automobilį Danijoje, reikia parvežti." Tada klausiame: kur tiksliai, koks automobilis, kada reikia. Šie trys klausimai lemia viską. Vienas klientas skambino ir sakė, kad automobilis „kažkur netoli Kopenhagos" – teko pusę valandos aiškintis tikslų adresą. Be adreso negalime nieko padaryti. Tikslumas svarbu nuo pat pradžių.

2. Kiek laiko užtrunka organizavimas?

Nuo pirmo skambučio iki automobilio paėmimo – paprastai 2-3 dienos. Bet tai priklauso nuo daug ko. Jei dokumentai tvarkingi ir pardavėjas pasiekiamas, greičiau. Jei reikia laukti dokumentų arba derinti su pardavėju, ilgiau. Vieną kartą organizavimas užtruko savaitę, nes pardavėjas Danijoje atostogavo ir neatsakė į laiškus. Tokių dalykų negalime kontroliuoti, bet stengiamės pagreitinti, kai galime.

3. Kas nutinka, kai gaunate užsakymą?

Pirma – patikriname, ar turime laisvą transportą numatytai dienai. Antra – susisiekiame su pardavėju Danijoje, suderiname paėmimo laiką ir vietą. Trečia – paruošiame dokumentus. Ketvirta – siunčiame vairuotoją. Skamba paprastai, bet kiekviename etape gali kilti nesklandumų. Pavyzdžiui, pardavėjas gali pasakyti, kad automobilis garaže, o atvažiavus paaiškėja, kad raktų nėra. Taip buvo – ne kartą.

4. Ar galite paimti automobilį iš bet kurios Danijos vietos?

Taip, bet kainos skiriasi. Iš Kopenhagos pigiau, nes ten dažniau važiuojame. Iš mažesnių miestų – brangiau, nes reikia specialiai važiuoti. Bet nėra taip, kad atsisakytume, jei automobilis kažkur tolimoje Jutlandijoje. Tiesiog kaina bus kitokia. Svarbu žinoti tikslų adresą – ne „kažkur Danijoje", o konkrečią vietą. Kuo tiksliau, tuo geriau.

5. Kaip derinamas paėmimo laikas su pardavėju?

Skambiname arba rašome pardavėjui, klausiame, kada patogu. Dauguma pardavėjų supratingi – sutinka atitinkamu laiku. Bet būna visko. Vienas pardavėjas norėjo, kad atvažiuotume tik po dviejų savaičių, nes „dar nebaigė tvarkyti dokumentų". Klientas nervinosi, bet teko laukti. Kitas pardavėjas sutiko paėmimą per valandą – toks greitis retas, bet pasitaiko. Svarbu lankstumas iš abiejų pusių.

Transportas – kuo vežame mašinas

6. Kokį transportą naudojate pervežimams?

Tralus – atviras ir uždaras. Atviras pigesnis, tinka daugumai automobilių. Uždaras brangesnis, bet saugesnis – tinka prabangiems arba restauruojamiems automobiliams. Dar turime autovežius, kurie gali vežti kelis automobilius vienu metu. Pasirinkimas priklauso nuo automobilio vertės, kliento pageidavimų ir biudžeto. Paprastai rekomenduojame atvirą tralą – jis praktiškas ir ekonomiškas.

7. Kiek automobilių telpa ant vieno tralo?

Priklauso nuo tralo tipo. Standartinis tralas – vienas automobilis. Autovežis – 6-8 automobiliai. Yra ir tarpiniai variantai – 2-3 automobiliai. Mes naudojame įvairius, priklausomai nuo poreikio. Jei vežame vieną automobilį, naudojame tralą. Jei turime kelis užsakymus iš to paties regiono, naudojame autovežį – taip pigiau visiems. Logika paprasta.

8. Ar jūsų transportas turi reikiamus leidimus?

Taip, visi mūsų vilkikai turi tarptautinius leidimus, CMR draudimą ir techninę apžiūrą. Be to, vairuotojai turi profesinę kvalifikaciją ir tachografų korteles. Tai ne pasirinkimas, o privalomas reikalavimas. Be šių dokumentų negalėtume važinėti po Europą. Mes juos tvarkome laiku, kad nebūtų staigmenų kelyje. Vieną kartą kitas vežėjas neteko leidimo dėl pavėluoto pratęsimo – mums taip nenutinka.

9. Kaip dažnai prižiūrite savo transportą?

Po kiekvieno ilgo maršruto – patikrinimas. Padangos, stabdžiai, šviesos, tvirtinimo įranga – viskas turi būti tvarkinga. Kas mėnesį – pilna techninė apžiūra. Kasmet – privaloma apžiūra. Mes ne taupome ant saugumo – tai ne tas dalykas, ant kurio galima taupyti. Vienas sugedęs vilkikas kelyje reiškia ne tik remonto išlaidas, bet ir pavėluotus pristatymus. O tai – mūsų reputacija.

Vairuotojai – kas vairuoja mūsų transportą

10. Kokie jūsų vairuotojai?

Patyrę. Dauguma dirba su mumis ne pirmus metus. Žino maršrutus, žino, kaip elgtis su skirtingais automobiliais, žino, kaip bendrauti su pardavėjais užsienyje. Turime ir jaunesnių vairuotojų, bet jie važiuoja su patyrusiais, kol įgauna patirties. Mes neimame žmogaus iš gatvės ir nesiunčiame jo vieno į Daniją. Tai būtų neatsakinga.

11. Ar vairuotojai kalba užsienio kalbomis?

Dauguma kalba anglų kalba, kai kurie – rusiškai arba vokiškai. Danų kalbos nemoka, bet Danijoje beveik visi kalba angliškai, tai problemų nekyla. Kartais būna juokingų situacijų – vienas mūsų vairuotojas bandė kalbėti su danu lietuviškai, manydamas, kad jis supras. Nesuprato, aišku. Bet angliškai susikalbėjo. Svarbiausia – susikalbėti, nesvarbu kokia kalba.

12. Kaip vairuotojai randa pardavėją Danijoje?

Pagal adresą, kurį duoda klientas. GPS veikia puikiai, tai su navigacija problemų nebūna. Bet kartais adresas būna neaiškus – pavyzdžiui, „gatvės gale, geltonas namas". Tada skambiname pardavėjui ir prašome paaiškinti. Vieną kartą vairuotojas važinėjo po kaimą Danijoje 40 minučių, kol rado tinkamą garažą – pardavėjas buvo davęs netikslų adresą. Nutinka.

13. Ką vairuotojas daro, jei automobilis neatitinka aprašymo?

Skambina mums, mes skambiname klientui. Kartu sprendžiame, ką daryti. Jei skirtumas nedidelis – vežame. Jei rimtas – galbūt atsisakome. Būna, kad klientas sako „tvarkingas automobilis", o vietoje randame su defektais. Tada tenka aiškintis. Mes ne teisėjai – mūsų darbas transportuoti, ne vertinti pirkimo sprendimus. Bet jei matome, kad kažkas negerai, pranešame.

Maršrutai – kokiais keliais vežame

14. Koks pagrindinis maršrutas iš Danijos į Lietuvą?

Du pagrindiniai variantai. Pirmas: Danija – Vokietija – Lenkija – Lietuva (keliu). Antras: Danija – keltas į Vokietiją arba Švediją – tada toliau keliu. Pasirinkimas priklauso nuo to, kur Danijoje paimame automobilį, ir nuo to, ar turime pilną krovinį. Kartais važiuojame vienu maršrutu, kartais kitu. Svarbiausia – greitis ir saugumas.

15. Ar maršrutas keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip, šiek tiek. Žiemą vengiame kai kurių kelių Lenkijoje, kurie blogai valomi. Vasarą galime važiuoti trumpesniais keliais. Dar priklauso nuo remontų – vasarą Lenkijoje daug kelių remontų, tai tenka ieškoti alternatyvų. Mūsų vairuotojai žino maršrutus mintinai, bet GPS ir naujienos apie kelių būklę padeda planuoti. Lankstumas svarbu.

16. Kiek kilometrų sudaro maršrutas?

Nuo Kopenhagos iki Vilniaus – apie 1200 km. Nuo Orhuso – apie 1300 km. Nuo Odenso – apie 1150 km. Tai tiesioginiai atstumai, realiai gali būti daugiau, priklausomai nuo maršruto. Su keltu – mažiau kilometrų keliu, bet pridedamas laikas plaukimui. Mūsų vairuotojai skaičiuoja ne tik kilometrus, bet ir valandas – kartais ilgesnis kelias, bet greitesnis.

Draudimas – kas nutinka, jei kas nors nutinka

17. Koks draudimas taikomas pervežimo metu?

Mūsų transporto priemonės turi CMR draudimą – tai tarptautinis krovinių draudimas. Jis dengia žalą, atsiradusią transportavimo metu. Bet svarbu suprasti – draudimas turi ribas. Jei automobilis vertas 50 tūkstančių eurų, o draudimas dengia iki 30 tūkstančių, skirtumas nedengiamas. Todėl brangiems automobiliams rekomenduojame papildomą draudimą. Geriau mokėti daugiau, nei rizikuoti.

18. Ką daryti, jei automobilis apgadinamas pervežimo metu?

Pirma – pranešti mums iš karto. Antra – nufotografuoti žalą. Trečia – užpildyti žalos aktą. Tada sprendžiame su draudimu. Mes nebandome slėpti ar neigti – jei mūsų kaltė, prisiimame atsakomybę. Bet būna ir taip, kad žala jau buvo prieš pervežimą – tada reikia įrodymų. Todėl visada fotografuojame automobilį prieš pakrovimą – tai apsaugo abi puses.

19. Ar draudimas dengia vagystę pervežimo metu?

CMR draudimas dengia vagystę, taip. Bet vėlgi – su ribomis. Ir su sąlygomis. Jei vairuotojas paliko automobilį neužrakintą neapšviestoje aikštelėje – draudimas gali atsisakyti mokėti. Mes laikomės saugumo protokolų – automobiliai nakvoja saugomose aikštelėse, transportas užrakintas. Bet šimtaprocentinės garantijos nėra niekur. Gyvename realiame pasaulyje.

Komunikacija – kaip palaikome ryšį

20. Kaip informuojate klientą apie pervežimo eigą?

Skambučiais ir žinutėmis. Kai paimame automobilį – pranešame. Kai išvažiuojame iš Danijos – pranešame. Kai artėjame prie Lietuvos – pranešame. Kai pristatome – pranešame. Tai keturi pagrindiniai momentai. Tarp jų – pagal poreikį. Jei klientas nori dažniau – skambiname dažniau. Jei ramus – mažiau. Lankstumas čia svarbus. Vienas klientas prašė pranešti kas valandą – tai jau per daug, bet stengėmės.

21. Ką daryti, jei negaliu susisiekti su jumis?

Tai neturėtų nutikti, bet jei nutinka – rašykite el. paštu. Telefonas kartais užimtas, ypač piko metu. El. paštas visada pasiekiamas. Arba palikite žinutę – perskambinsime. Mes ne dingstame – tai ne mūsų stilius. Jei kažkas negerai su ryšiu, ieškome alternatyvų. Svarbiausia – kad klientas žinotų, jog jo automobilis saugus ir juda link tikslo.

22. Ar galima susitikti su vairuotoju pristatymo metu?

Taip, ir rekomenduojame. Geriau pamatyti automobilį iš karto, patikrinti būklę, užduoti klausimus. Vairuotojas parodys, ar yra kokių pastebėjimų, papasakos, kaip sekėsi kelionė. Tai normali praktika. Būna, kad klientas negali susitikti – tada paliekame automobilį sutartoje vietoje. Bet geriau, kai klientas mato automobilį gyvai – mažiau nesusipratimų.

Problemos – kas gali nutikti

23. Kokios dažniausios problemos pervežimo metu?

Dokumentų trūkumas – numeris vienas. Pardavėjas neturi visko, ko reikia, ir tenka laukti. Antra – netikslūs adresai. Trečia – automobilis ne toks, kaip aprašyta. Ketvirta – vėlavimai dėl eismo ar orų. Penkta – komunikacijos problemos su pardavėju. Visos šios problemos sprendžiamos, bet užima laiko. Svarbiausia – kantrybė ir aiški komunikacija.

24. Kaip sprendžiate nesklandumus?

Priklauso nuo situacijos. Jei dokumentų trūkumas – laukiame arba padedame juos gauti. Jei netikslus adresas – ieškome. Jei automobilis ne toks – tariamės su klientu. Jei vėlavimas – pranešame ir ieškome sprendimo. Mes ne stebukladariai, bet turime patirties ir žinome, kaip elgtis daugumoje situacijų. Svarbiausia – ne panikuoti, o spręsti.

25. Ar buvo atvejų, kai negalėjote pristatyti automobilio?

Buvo, bet labai retai. Vieną kartą automobilis Danijoje buvo areštuotas dėl skolų – niekas nežinojo. Kitą kartą pardavėjas persigalvojo ir atsisakė parduoti. Trečią kartą automobilis sugedo pakeliui taip, kad nebebuvo galima tęsti kelionės. Tokiais atvejais sprendžiame individualiai – kartais grąžiname pinigus, kartais randame alternatyvą. Bet tai išimtys, ne taisyklė.

Išvada

Kasdieninis mašinų pervežimas iš Danijos – tai darbas, kuris reikalauja dėmesio detalėms, kantrybės ir patirties. Mes tai darome kasdien, todėl žinome, ko tikėtis. Bet kiekvienas užsakymas – nauja istorija, nauji iššūkiai. Jei planuojate gabenti automobilį iš Danijos, skambinkite – pakalbėsime, paaiškinsime, suderinsime. Geriau vienas skambutis nei savaitė nežinomybės.