Auto pervežimas Odense, Vežame kiekvieną dieną

Kai pradėjau dirbti automobilių pervežimo srityje, vienas dalykas man greitai tapo aiškus – žmonėms reikia patikimumo. Ne pažadų, ne gražių žodžių, o paprasto fakto: „mes vežame kiekvieną dieną". Ir tai ne reklaminis šūkas – tai mano darbo kasdienybė. Kiekvieną rytą keliamės, krauname automobilius ir vežame juos iš Odense į Lietuvą arba atgal. Kartais vieną, kartais tris, kartais penkis. Bet vežame. Šiame straipsnyje noriu papasakoti, kaip tai veikia iš vidaus – ne iš vadovėlio, o iš realios patirties. Nes kai žmogus skambina ir klausia „ar tikrai vežate kiekvieną dieną?", jis nori ne tik patvirtinimo, bet ir supratimo, kaip viskas vyksta.

Dienotvarkė – kasdieninis pervežimo ritmas

1. Ar tikrai vežate kiekvieną dieną?

Taip, vežame kiekvieną dieną. Tai reiškia, kad jei jums reikia pervežti automobilį pirmadienį – vežame. Jei penktadienį – taip pat. Savaitgaliais – irgi. Aš pats dirbu beveik kasdien, su retomis išimtimis – Kalėdos, Naujieji metai, ir tai ne visada. Vieną kartą vežiau automobilį gruodžio 26-ąją, nes klientas skubėjo. Žinoma, „kiekvieną dieną" nereiškia, kad kiekvieną dieną važiuoja pilnas tralas. Tai reiškia, kad mes esame pasiekiami, galime priimti užsakymą ir organizuoti pervežimą. Kartais reikia palaukti vieną ar dvi dienas, kol surenkame pilną krovinį – tai normalu. Bet mes niekada nesakome „šiandien nevežame". Visada vežame. Tai mano principas, ir jo laikausi jau daug metų.

2. Kada prasideda darbo diena?

Mano darbo diena prasideda apie 6 valandą ryto. Tada tikrinu užsakymus, susisiekiu su klientais, planuoju maršrutą. Apie 7-8 valandą pradedame krauti automobilius. Jei vežame vieną automobilį – greičiau, jei kelis – ilgiau. Paprastai iš Odense išvažiuojame apie 9-10 valandą ryto. Tai leidžia pasiekti Vokietiją iki pietų, o Lenkiją – iki vakaro. Aš pats mėgstu važiuoti dieną – geriau matosi kelias, mažiau pavojų. Bet kartais, kai reikia skubiai, važiuoju ir naktį. Vieną kartą klientas paskambino 18 valandą vakaro ir prašė, kad automobilis rytoj ryte būtų Kaune. Sutikau – važiavau visą naktį. Nemalonu, bet klientas buvo patenkintas. Taigi – darbo diena prasideda anksti ir baigiasi vėlai. Bet tai mano pasirinkimas.

3. Kiek automobilių vežate per dieną?

Priklauso nuo dienos. Kartais vieną, kartais tris, kartais penkis. Rekordas – septyni automobiliai per vieną reisą. Tai buvo vasarą, kai visi norėjo vežti mašinas iš atostogų. Tralas buvo pilnas, važiavome lėtai, bet visus pristatėme laiku. Paprastai vežame 2-3 automobilius vienu reisu – tai optimalus kiekis. Daugiau – per sunku, mažiau – neapsimoka ekonomiškai. Aš pats turiu du tralus – vieną didesnį (6 automobiliams), vieną mažesnį (3 automobiliams). Mažesnį naudoju, kai reikia greitai pristatyti vieną ar du automobilius. Didįjį – kai surenku pilną krovinį. Tai leidžia lanksčiai dirbti ir patenkinti skirtingus klientų poreikius.

4. Kaip planuojate maršrutą?

Maršrutą planuoju pagal užsakymus. Jei vežu automobilius į skirtingus miestus Lietuvoje – Vilnių, Kauną, Klaipėdą – sudarinėju maršrutą taip, kad būtų kuo mažiau papildomų kilometrų. Paprastai važiuoju per pagrindinį kelią – Odense, Kolding, Hamburgo, Berlynas, Poznanė, Varšuva, o tada skirstausi pagal poreikį. Jei dauguma automobilių vežami į Vilnių – važiuoju tiesiai. Jei į Klaipėdą – sukame per Kauną. Aš pats naudoju specialią programą, kuri padeda optimizuoti maršrutą – įvedi adresus, ir ji parodo trumpiausią kelią. Bet kartais programa siūlo keistus maršrutus – per mažus kelius, kur tralas vos pravažiuoja. Todėl visada patikrinu rankiniu būdu. Patirtis svarbiau nei algoritmas.

5. Ką darote, jei nėra pakankamai automobilių vienam reisui?

Palaukiame. Paprastai 1-2 dienas, kol surenkame bent 2-3 automobilius. Tai leidžia sumažinti kainą kiekvienam klientui – vietoj to, kad vienas žmogus mokėtų už visą tralą, keli žmonės dalijasi išlaidas. Bet jei klientas skuba – vežame ir vieną automobilį. Kaina didesnė, bet pristatymas greitesnis. Aš pats visada siūlau klientams dvi opcijas: greitą (vienas automobilis, aukštesnė kaina) arba ekonominį (su kitais automobiliais, žemesnė kaina, bet ilgiau). Dauguma renkasi ekonominį – ir tai suprantama. Bet yra ir tokių, kuriems reikia greitai – pavyzdžiui, jei automobilis reikalingas darbui arba jei pardavėjas reikalauja greitai išvežti. Tokiais atvejais vežame iš karto.

Automobiliai – ką vežame ir kaip

6. Kokius automobilius vežate?

Vežame visus – lengvuosius automobilius, mikroautobusus, visureigius, sportinius automobilius, senovinius automobilius. Vienintelis apribojimas – svoris ir dydis. Mūsų tralai pritaikyti standartiniams automobiliams – iki 2,5 metrų pločio ir iki 5 metrų ilgio. Jei automobilis didesnis (pavyzdžiui, ilgas furgonas arba didelis visureigis), gali reikėti specialaus tralo. Aš pats esu vežęs viską – nuo mažyčio Smart iki milžiniško Range Rover. Vieną kartą vežiau senovinį Rolls-Royce – klientas labai jaudinosi, kad kas nors nenutiktų. Supratau jį – mašina verta daugiau nei mano tralas. Važiavau lėtai, atsargiai, ir pristatėme be jokio įbrėžimo. Klientas buvo labai patenkintas. Tai buvo vienas maloniausių pervežimų.

7. Ar vežate nevažiuojančius automobilius?

Taip, vežame. Neevažiuojantį automobilį reikia pakrauti su keltuvu arba vinču – tai užtrunka ilgiau ir kainuoja papildomai. Bet tai įmanoma. Aš pats turiu keltuvą ant abiejų tralų – tai leidžia pakrauti bet kokį automobilį, net jei jis visiškai nevažiuojantis. Vieną kartą vežiau automobilį, kurio variklis buvo išimtas – jis buvo visiškai „plikas". Teko naudoti specialius diržus ir atramas, bet pavyko. Svarbu – pranešti iš anksto, kad automobilis nevažiuojantis. Tai leidžia pasiruošti tinkamą įrangą ir suplanuoti papildomą laiką pakrovimui. Jei nepranešate – gali būti, kad atvažiuosime ir negalėsime pakrauti. Tada reikės grįžti kitą dieną su tinkama įranga – tai papildomas laikas ir pinigai.

8. Ar vežate automobilius su defektais?

Taip, bet su sąlygomis. Jei automobilis turi rimtų defektų (pavyzdžiui, iškritę ratai, sulūžęs rėmas), gali būti sudėtinga jį saugiai pakrauti ir transportuoti. Tokiais atvejais reikia specialios įrangos arba net specialaus transporto. Aš pats esu atsisakęs vežti automobilį, kuris buvo taip stipriai apgadintas, kad nebuvo galima jo saugiai pritvirtinti prie tralo. Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Paprastai, jei automobilis turi nedidelių defektų (sugedęs variklis, neveikianti pavarų dėžė), vežame be problemų. Svarbu – kad automobilis būtų stabilus ant tralo. Jei kyla abejonių – prašome atsiųsti nuotraukas prieš atvykstant. Tai leidžia įvertinti situaciją ir pasiruošti.

9. Ar galima vežti automobilį su daiktais viduje?

Leidžiame, bet su ribojimais. Asmeniniai daiktai – drabužiai, įrankiai, dokumentai – gali būti automobilyje. Bet draudžiami daiktai: alkoholis (virš leistinos normos), tabakas, narkotikai, ginklai, pavojingos medžiagos. Taip pat negalima vežti daiktų, kurie gali sugadinti automobilį arba kitus krovinius. Svoris taip pat ribotas – jei automobilis per sunkus dėl daiktų, gali kilti problemų su tralo keliamąja galia. Aš vieną kartą vežiau automobilį, kuriame klientas buvo pridėjęs tiek daiktų, kad mašina svėrė beveik dvigubai daugiau nei įprastai. Teko prašyti, kad išimtų dalį – tralas tiesiog nesusitvarkė su svoriu. Todėl, jei planuojate vežti daiktus, praneškite iš anksto ir nurodykite, kokie tai daiktai ir kiek jie sveria.

10. Ar vežate elektromobilius?

Taip, vežame. Elektromobilių pervežimas nesiskiria nuo įprastų automobilių – jie turi ratus, važiuoja, ir juos galima užkelti ant tralo. Vienintelis skirtumas – svoris. Elektromobilių akumuliatoriai sunkūs, todėl automobilis gali sverti daugiau nei panašaus dydžio benzininis automobilis. Tai reikia įvertinti planuojant krovinį. Aš pats esu vežęs kelias Teslas – jos sunkios, bet tralas susitvarkė. Svarbu – kad akumuliatorius būtų pakrautas bent 20-30 procentų. Jei visiškai išsikrovęs, gali kilti problemų su automobilio elektronika. Bet tai retas atvejis. Paprastai elektromobilių pervežimas vyksta sklandžiai. Vienintelis dalykas – kai kurie klientai jaudinasi dėl akumuliatoriaus saugumo. Bet elektromobilių akumuliatoriai yra saugūs, ir transportavimo metu nieko nenutinka.

Klientai – bendravimas ir lūkesčiai

11. Kaip užsisakyti pervežimą?

Paprasčiausias būdas – paskambinti. Mano numeris viešas, ir aš atsiliepiu beveik visada. Jei ne – perskambinu per valandą. Taip pat galima rašyti el. paštu arba per Facebook – bet skambutis greičiausias. Pokalbio metu man reikia žinoti: automobilio markę, modelį, metus, būklę (važiuojantis/nevažiuojantis), iš kur vežti, kur pristatyti, ir pageidaujamą datą. Tada paskaičiuoju kainą ir pasakau, kada galime vežti. Paprastai – per 1-3 dienas, priklausomai nuo to, ar turime laisvų vietų. Aš pats nemėgstu ilgų pokalbių – noriu greitai gauti informaciją ir pateikti pasiūlymą. Bet jei klientas turi daug klausimų – atsakau į visus. Man svarbu, kad žmogus jaustųsi patogiai ir pasitikėtų.

12. Ką daryti, jei negalite atsiliepti?

Kartais būnu kelyje ir negaliu atsiliepti – tai normalu. Tokiu atveju palikite žinutę arba SMS su savo vardu, telefono numeriu ir trumpu aprašymu, ko reikia. Aš perskambinsiu, kai tik galėsiu – paprastai per valandą, kartais ilgiau, jei važiuoju ir nėra ryšio. Aš pats visada stengiuosi būti pasiekiamas, bet kelyje kartais dingsta ryšys – ypač Lenkijoje, kur ne visur veikia mobilusis internetas. Vieną kartą klientas skambino 10 kartų, o aš buvau be ryšio. Kai pagaliau perskambinau, jis buvo supykęs. Supratau jį – jis jaudinosi. Bet ką galėjau padaryti? Nuo to laiko visada pranešu klientams, kada būsiu kelyje ir kad galiu laikinai būti nepasiekiamas. Tai padeda išvengti nesusipratimų.

13. Kaip informuojate apie pervežimo eigą?

Aš pats siunčiu klientams žinutes – kai išvykstu, kai pasiekiu tam tikrą tašką (pavyzdžiui, Vokietijos-Lenkijos sieną), ir kai pristatau automobilį. Tai paprasta, bet veiksminga. Klientas mato, kad procesas vyksta, ir nesijaudina. Be to, jei kas nors vėluoja arba keičiasi maršrutas – iš karto pranešu. Aš manau, kad komunikacija yra svarbiausia. Geriau per daug informacijos nei per mažai. Vieną kartą klientas paprašė nuotraukų kas kelias valandas – sutikau. Siunčiau nuotraukas iš kiekvieno sustojimo – mašina ant tralo, mašina prie degalinės, mašina prie sienos. Jam patiko, ir jis rekomendavo mane savo draugams. Taigi – komunikacija ne tik ramina, bet ir kuria pasitikėjimą.

14. Ką daryti, jei klientas vėluoja pristatyti automobilį?

Tai nutinka dažniau nei galėtumėte pagalvoti. Klientas sako „būsiu 8 valandą", o atvažiuoja 10 valandą. Arba visai neatvažiuoja ir praneša tik po kelių valandų. Tai erzina, bet suprantu – žmonės turi savo gyvenimus, ir ne visada viskas pagal planą. Aš pats esu lankstus – jei klientas vėluoja valandą ar dvi, palaukiu. Jei ilgiau – derinamės. Galbūt palieku automobilį kitam reisui, o šiandien vežu kitus. Svarbiausia – komunikacija. Jei klientas praneša, kad vėluos – nėra problemos. Jei dingsta ir neatsiliepina – tai problema. Vieną kartą laukiau kliento 4 valandas – jis neatsiliepino, neatsakė į žinutes. Galiausiai išvažiavau be jo automobilio. Po dviejų dienų paskambino ir atsiprašė – pasirodo, pamiršo. Nutiko. Bet tai išimtis, ne taisyklė.

15. Ar galima atšaukti užsakymą?

Taip, galima. Bet prašome pranešti kuo anksčiau – bent prieš 24 valandas. Jei atšaukiate paskutinę minutę, mes jau galime būti pakeliui, ir tai mums kainuoja laiko ir pinigų. Aš pats esu supratingas – jei žmogus turi rimtą priežastį, atšaukiu be jokių baudų. Bet jei atšaukiate be priežasties ir paskutinę minutę – galiu prašyti kompensacijos už patirtas išlaidas. Tai retai nutinka, bet pasitaiko. Vieną kartą klientas atšaukė užsakymą, kai jau buvau pusiaukelėje – teko grįžti tuščiam. Jis atsiprašė ir sumokėjo už degalus. Sąžininga. Todėl – jei planai keičiasi, praneškite kuo anksčiau. Tai padeda abiem pusėms.

Kaina – kiek kainuoja kasdienis pervežimas

16. Kiek kainuoja pervežimas iš Odense į Lietuvą?

Kainos prasideda nuo 400 eurų už vieną automobilį, bet gali skirtis priklausomai nuo daugelio dalykų. Jei vežate vieną automobilį – brangiau. Jei su kitais – pigiau. Jei automobilis nevažiuojantis – papildomai. Jei reikia pristatyti į konkrečią vietą Lietuvoje – taip pat papildomai. Aš pats visada paskaičiuoju kainą individualiai – priklausomai nuo atstumo, automobilio būklės, sezono. Vasarą kainos kiek aukštesnės, nes daugiau užsakymų. Žiemą – žemesnės. Bet skirtumas nėra didelis – apie 10-15 procentų. Svarbiausia – kaina turi būti sąžininga. Ne per didelė, ne per maža. Aš nekonkuruoju su pigiausiais vežėjais – mano kaina vidutinė, bet kokybė aukšta. Ir klientai tai vertina.

17. Ar yra papildomų mokesčių?

Gali būti. Pavyzdžiui, jei automobilis nevažiuojantis – papildomi 50-100 eurų už pakrovimą. Jei reikia pristatyti ne į pagrindinį terminalą, o į konkrečią vietą – mokestis už papildomą atstumą. Jei automobilis turi specialių reikalavimų (labai žemas, labai platus) – gali reikėti specialios priekabos. Aš visada aiškiai pasakau visus mokesčius prieš pradedant – kad nebūtų staigmenų. Vieną kartą klientas skundėsi, kad „nebuvo pasakyta apie papildomą mokestį". Patikrinau pokalbio įrašą – pasirodo, buvau pasakęs, bet jis neišgirdo. Nuo to laiko visada siunčiu raštišką pasiūlymą su visomis kainomis – kad būtų juoda ant balto. Tai užtrunka kelias minutes, bet išvengia nesusipratimų.

18. Kaip mokėti už pervežimą?

Priimame bankinį pavedimą – tai saugiausias būdas. Paprastai prašome 50 procentų avansą prieš pervežimą, o likusią sumą – pristatymo metu. Tai sąžininga abiems pusėms. Klientas žino, kad mes įsipareigojame, o mes žinome, kad klientas rimtai nusiteikęs. Aš pats nepriimu grynųjų – per daug rizikos. Bet jei klientas nori mokėti grynaisiais pristatymo metu – sutinku. Tik prašau, kad suma būtų tiksli – kad nereikėtų ieškoti grąžos. Vieną kartą klientas atėjo su 500 eurų banknotu – niekas negalėjo iškeisti. Teko važiuoti į banką. Nuo to laiko prašau smulkesnių kupiūrų arba pavedimo. Paprasti dalykai, bet jie sutaupo laiko.

19. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip, bet nežymiai. Vasarą kainos kiek aukštesnės – apie 10-15 procentų – nes daugiau užsakymų ir daugiau konkurencijos dėl tralų. Žiemą – kiek žemesnės, nes mažiau užsakymų. Bet skirtumas nėra dramatiškas. Aš pats stengiuosi išlaikyti stabilias kainas – kad klientai žinotų, ko tikėtis. Vieną kartą vasarą pakėliau kainas 20 procentų, nes degalai pabrango. Klientai suprato – visi matė, kad degalinėse kainos šoktelėjo. Bet kai degalai atpigo – sumažinau kainas atgal. Sąžiningumas svarbiau nei trumpalaikis pelnas. Ir klientai tai vertina – dauguma grįžta ir rekomenduoja kitiems.

20. Ar galima mokėti dalimis?

Kartais sutinku, bet tai priklauso nuo situacijos. Jei klientas pažįstamas arba jei tai didelė suma – galima tartis dėl dalinio mokėjimo. Pavyzdžiui, pusė prieš pervežimą, pusė per mėnesį po pristatymo. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Paprastai prašome visos sumos iki pristatymo. Aš pats esu pasitikėjęs klientais ir leidęs mokėti vėliau – kartais tai pasiteisino, kartais ne. Vieną kartą klientas žadėjo sumokėti po savaitės, o po savaitės dingo. Neatsiliepė, neatsakė į žinutes. Po mėnesio pagaliau sumokėjo, bet nervų kainavo. Nuo to laiko – avansas prieš darbą, likutis prieš pristatymą. Tai paprasta ir aišku.

Maršrutai – kur vežame

21. Ar vežate tik į Lietuvą?

Pagrinde taip – tarp Danijos ir Lietuvos. Bet kartais vežame ir į kitas Baltijos šalis – Latviją, Estiją. Taip pat į Lenkiją, jei klientas pageidauja. Aš pats esu vežęs automobilius net į Vokietiją – atgal, jei kas nors nusipirko mašiną Lietuvoje ir nori vežti į Vokietiją. Bet pagrindinė mano kryptis – Odense-Lietuva. Tai mano specializacija, ir čia turiu daugiausia patirties. Jei reikia vežti kitur – galiu rekomenduoti patikimus kolegas, kurie dirba kitomis kryptimis. Aš pats neimu užsakymų, kurių negaliu kokybiškai atlikti – tai mano principas.