perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Automobilių pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 450€
Danija → Lietuva kaina nuo 600€
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Motociklų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 200€
Danija → Lietuva kaina nuo 200€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Automobilių pervežimas tarp Lietuvos ir Kopenhagos – viena populiariausių maršrutų Baltijos regione. Nesvarbu, ar perkate automobilį Danijoje, ar parduodate lietuvišką automobilį skandinavams, ar tiesiog reikia pervežti transporto priemonę dėl kitų priežasčių – šis maršrutas turi savo specifiką. Atstumas, kelių kokybė, kainos, dokumentai – viskas turi įtakos galutiniam rezultatui. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie automobilių pervežimą maršrutu Lietuva–Kopenhaga, remdamasis savo patirtimi ir realiais atvejais.
Atstumas priklauso nuo to, iš kurios Lietuvos vietos pradedate kelionę. Nuo Vilniaus iki Kopenhagos – apie 1200 kilometrų, nuo Kauno – apie 1100, nuo Klaipėdos – apie 900. Maršrutas paprastai eina per Latviją, Estiją, tada keltu į Švediją arba per Lenkiją ir Vokietiją. Pirmas variantas (per Baltijos šalis) trumpesnis, bet reikia kelti – tai papildomos išlaidos ir laikas. Antras variantas (per Lenkiją) ilgesnis, bet galima važiuoti be pertraukų. Asmeniškai dažniausiai renkuosi maršrutą per Lenkiją – keliai geresni, ir nereikia derintis prie kelto grafiko. Bet kiekvienas atvejis individualus.
Priklauso nuo pervežimo būdo. Jei automobilis vežamas ant autovežio – 2–4 dienos. Jei vairuojamas – 12–16 valandų be sustojimų, bet realiai – dvi dienos su nakvyne. Keltas iš Klaipėdos arba iš Estijos į Švediją užtrunka 8–15 valandų, bet reikia pridėti laukimo laiką. Bendrai, nuo durų iki durų pervežimas trunka 3–7 dienas, priklausomai nuo pasirinkto būdo ir sezono. Vasarą keliai užimtesni, keltai pilnesni – viskas užtrunka ilgiau. Žiemą gali būti problemų dėl sniego ir ledo, ypač Skandinavijoje. Vienas mano kolega vežė automobilį gruodį – dėl pūgos Švedijoje užstrigo 12 valandų. Tokių dalykų neplanuoji.
Visokiausius. Dažniausiai – naudotus automobilius, perkamus Danijoje arba Švedijoje. Populiarūs modeliai: Volvo, Volkswagen, Toyota, BMW. Bet pasitaiko ir prabangių automobilių – Porsche, Mercedes-AMG, net retkarčiais Ferrari arba Lamborghini. Taip pat pervežama furgonai, mikroautobusai, kartais – motociklai ir keturračiai. Yra ir kitokių atvejų: pavyzdžiui, vienas klientas pervežė senovinį Volvo 240 iš Kopenhagos – jis buvo nusipirkęs jį kaip projektą restauracijai. Kitas vežė visiškai naują automobilį, kurį laimėjo loterijoje Danijoje. Kiekvienas pervežimas turi savo istoriją.
Yra trys pagrindiniai būdai. Pirmas – autovežis arba tralas. Automobilis užkeliamas ant specialios platformos ir vežamas kartu su kitais automobiliais. Tai saugiausias ir populiariausias būdas. Antras – vairuotojo paslauga. Samdote žmogų, kuris nuvairuoja jūsų automobilį iš taško A į tašką B. Pigiau, bet rizikingiau. Trečias – važiuoti patys. Tinka, jei automobilis techniškai tvarkingas ir turite laiko. Be to, yra ir ketvirtas variantas – keltas + važiavimas. Tai dažniausiai naudojama, kai automobilis vežamas iš Lietuvos į Skandinaviją per Baltijos jūrą. Kiekvienas būdas turi savo privalumų ir trūkumų – rinkitės pagal savo poreikius ir biudžetą.
Kainos labai priklauso nuo pasirinkto būdo ir automobilio tipo. Autovežio paslauga paprastai kainuoja 400–900 eurų. Vairuotojo paslauga – 300–600 eurų, bet reikia pridėti kelto bilietus, degalus ir vairuotojo nakvynes. Važiuojant patiems – degalai, keltas, kelių mokesčiai, nakvynės. Bendrai gali išeiti 200–500 eurų, bet reikia pridėti savo laiką. Sezonas turi įtakos: vasarą kainos aukštesnės 10–20 procentų dėl didesnės paklausos. Žiemą – pigiau, bet rizikingiau dėl oro sąlygų. Ir dar vienas dalykas: jei automobilis nevažiuojantis, kaina gali būti 30–50 procentų aukštesnė, nes reikia specialios įrangos pakrovimui.
Paprastai procesas toks: susisiekiate su pervežimo įmone, nurodote maršrutą, automobilio tipą ir pageidaujamą datą. Įmonė pateikia kainą ir preliminarų pristatymo laiką. Jei tinka – pasirašote sutartį ir sumokate avansą (paprastai 20–50 procentų). Likusi dalis mokama pristatymo metu. Svarbu viską suderinti raštu – telefoniniai pažadai nieko nereiškia, jei kas nors nepavyksta. Vienas klientas pasakojo, kad susitarė telefonu dėl pervežimo, bet atvykęs autovežis negalėjo paimti automobilio, nes gatvė buvo per siaura – niekas iš anksto to nepaklausė. Todėl visada nurodykite tikslią pakrovimo vietos adresą ir sąlygas.
Pirmiausia – automobilio duomenis: markę, modelį, metus, VIN numerį. Tada – pakrovimo ir iškrovimo adresus. Jei automobilis nevažiuojantis – būtinai praneškite, nes reikės specialios įrangos. Taip pat nurodykite, ar automobilis turi draudimą, ar galioja techninė apžiūra – tai svarbu, jei vežama ne ant tralo. Ir dar: jei automobilis turi ypatingų savybių – pavyzdžiui, labai žema pakaba, plati važiuoklė arba speciali įranga – apie tai reikia pranešti iš anksto. Autovežiai turi skirtingus platformų aukščius, ir ne visi tinka kiekvienam automobiliui. Vienas mano klientas pamiršo paminėti, kad jo BMW turi M paketą su sumažinta pakaba – autovežis negalėjo užvažiuoti ant platformos be papildomų rampų.
Idealiu atveju – 1–2 savaitės. Taip turėsite daugiau pasirinkimo ir geresnę kainą. Bet praktiškai dažnai užsakoma paskutinę minutę – ypač kai automobilis perkamas aukcione ir nežinai tikslios datos. Dauguma pervežimo įmonių gali sureaguoti per 2–3 dienas, bet kaina bus aukštesnė. Ypač vasarą – sezono metu autovežiai būna užimti, ir gali tekti laukti ilgiau. Vienas patarimas: jei žinote, kad pirksite automobilį aukcione, pradėkite ieškoti pervežimo įmonės iš anksto. Susitarkite dėl preliminarios datos, bet su galimybe keisti. Taip būsite ramūs, kad automobilis neliks Kopenhagoje savaitę laukdamas, kol atsilaisvins autovežis.
Taip, bet tai kainuoja brangiau ir reikalauja specialios įrangos. Nevažiuojantis automobilis turi būti užkeltas ant tralo naudojant gervę arba hidraulinę rampą. Tai užtrunka ilgiau ir reikalauja daugiau darbo. Be to, nevažiuojantis automobilis gali būti sunkiau manevruojamas – ypač jei užstrigę ratai arba sulaužyta važiuoklė. Tokiais atvejais pervežimo įmonė gali prašyti papildomos informacijos arba net atsisakyti pervežti, jei rizika per didelė. Todėl visada praneškite apie automobilio būklę iš anksto – meluoti arba nutylėti nėra prasmės, nes vairuotojas vis tiek pamatys realybę atvykęs.
Tai gana dažna situacija, ypač perkant automobilius iš aukcionų arba sandėlių. Jei automobilis yra uždaroje teritorijoje, reikia suderinti prieigą su teritorijos savininku arba administratoriumi. Kartais reikia specialaus leidimo arba rakto. Pervežimo įmonė turi žinoti apie tai iš anksto, kad galėtų planuoti laiką. Vienas mano klientas užsisakė pervežimą iš Kopenhagos aukciono, bet pamiršo, kad aukcionas dirba tik iki 16 valandos – autovežis atvyko 17 valandą, ir niekas negalėjo atidaryti vartų. Teko laukti kitos dienos – papildoma nakvynė vairuotojui, papildomos išlaidos. Tokių dalykų galima išvengti, jei viską suderini iš anksto.
Priklauso nuo situacijos. Jei vežate savo automobilį – registracijos liudijimas, draudimas, asmens dokumentas. Jei vežate parduodamą automobilį – pirkimo-pardavimo sutartis, registracijos liudijimas, išregistravimo pažyma (jei jau išregistruotas). Jei automobilis vežamas ant tralo – paprastai pakanka registracijos liudijimo kopijos. Bet visada geriau turėti visus dokumentus su savimi – niekada nežinai, kada gali prireikti. ES viduje muitinės formalumų minimalūs, bet pasienyje gali sustabdyti patikrinimui. Ypač jei vežate kelis automobilius vienu metu – tada gali kilti klausimų, ar tai ne komercinis vežimas.
Ne, jei vežate automobilį ES viduje. Lietuva ir Danija abi priklauso Europos Sąjungai, todėl muitinės formalumų nėra. Bet jei automobilis registruotas ne ES šalyje – pavyzdžiui, JAV arba Japonijoje – tada reikės muitinės deklaracijos. Taip pat gali prireikti, jei vežate automobilį komerciniais tikslais – pavyzdžiui, jei esate automobilių prekeivis ir vežate kelis automobilius pardavimui. Tokiu atveju reikia EORI numerio ir atitinkamų dokumentų. Paprastam fiziniam asmeniui, vežančiam vieną automobilį – jokių muitinės dokumentų nereikia.
Daniški dokumentai paprastai būna danų kalba, bet dauguma turi ir anglų versiją. Jei ne – galite užsisakyti vertimą pas notarą arba vertėją. Lietuvoje registracijos metu gali prireikti oficialaus vertimo – ypač jei dokumentuose yra neįprastų terminų arba pastabų. Bet praktiškai dažniausiai užtenka paprasto vertimo – „Regitros" darbuotojai supranta pagrindines sąvokas. Vienas dalykas, kuris gali sukelti problemų: jei dokumentuose yra ranka rašytų pastabų arba pataisymų – tai gali atrodyti įtartinai. Todėl visada prašykite, kad aukcionas arba pardavėjas pateiktų tvarkingus, kompiuteriu spausdintus dokumentus.
Tai priklauso nuo pervežimo būdo. Jei automobilis vežamas ant autovežio – paprastai pakanka autovežio draudimo. Pervežimo įmonė turi turėti CMR draudimą, kuris apsaugo krovinius tarptautinio pervežimo metu. Bet visada patikrinkite, kokia suma apdrausta – kartais ji gali būti mažesnė nei automobilio vertė. Jei automobilis vairuojamas – reikia atskiro draudimo, kuris galioja Danijoje ir tranzitinėse šalyse. Tai papildomos išlaidos, bet be draudimo važiuoti negalima. Vienas mano pažįstamas bandė sutaupyti ir važiavo be draudimo – Vokietijoje jį sustabdė policija ir skyrė baudą. Pigiau būtų buvę nusipirkti draudimą.
Jei parduodate automobilį iš Lietuvos į Kopenhagą (arba atvirkščiai), reikia turėti pirkimo-pardavimo sutartį. Joje turi būti nurodyta: pardavėjo ir pirkėjo duomenys, automobilio duomenys, kaina, data. Sutartis turi būti pasirašyta abiejų šalių. Be to, reikia perduoti visus automobilio dokumentus: registracijos liudijimą, techninės apžiūros pažymą, serviso knygelę (jei yra). Jei automobilis jau išregistruotas – išregistravimo pažymą. Vienas svarbus dalykas: jei parduodate automobilį Danijoje, būtinai praneškite apie tai Lietuvos „Regitrai" – kitaip automobilis liks registruotas jūsų vardu, ir visi mokesčiai bei baudos kris ant jūsų pečių.
Yra du pagrindiniai variantai. Pirmas – per Lenkiją ir Vokietiją: Vilnius–Kaunas–Varšuva–Berlynas–Hamburgas–Kopenhaga. Atstumas – apie 1200 km, kelias geras, autostrados didžiąją dalį. Antras – per Baltijos šalis ir keltą: Vilnius–Ryga–Talinas–keltas į Stokholmą–Malmė–Kopenhaga. Trumpesnis atstumas (apie 900 km), bet reikia kelti, kas užtrunka ir kainuoja. Asmeniškai renkuosi pirmą variantą – patogiau, greičiau, ir nereikia derintis prie kelto grafiko. Bet jei esate Klaipėdoje arba Šiauliuose, antras variantas gali būti patogesnis. Kiekvienas atvejis individualus – svarbu įvertinti visus faktorius.
Lenkijoje – vinjetės nereikia, bet yra mokami autostradų ruožai (apie 20–30 PLN už kelis šimtus km). Vokietijoje – kelių mokesčių nėra lengviesiems automobiliams. Danijoje – taip pat nemokama lengviesiems automobiliams. Jei važiuojate per Švediją – Öresundo tiltas kainuoja apie 50–60 EUR. Keltas iš Estijos į Švediją – 100–300 EUR, priklausomai nuo sezono ir automobilio dydžio. Bendrai, kelių mokesčiai maršrutu Lietuva–Kopenhaga nėra dideli – apie 50–150 EUR, priklausomai nuo pasirinkto kelio. Bet tai tik kelių mokesčiai – reikia pridėti degalus, kurie sudaro didžiąją išlaidų dalį.
Paprastai taip, bet reikia pasiruošti. Žiemą Skandinavijoje gali būti stiprus sniegas, ledas ir trumpas šviesos laikas. Ypač Švedijoje – ten keliai kartais būna labai slidūs. Rekomenduoju turėti žiemines padangas (tai privaloma Danijoje ir Švedijoje žiemą), grandines (jei važiuojate per kalnus) ir būtinai – veikiantį šildymą. Vienas mano kolega važiavo gruodį be žieminių padangų – Danijoje jį sustabdė policija ir neleido tęsti kelionės. Teko laukti, kol atvežė tinkamas padangas – prarasta diena ir papildomos išlaidos. Todėl žiemą visada patikrinkite, ar jūsų automobilis tinkamai paruoštas.
Maršrute per Lenkiją ir Vokietiją yra daugybė degalinių, poilsio aikštelių ir viešbučių. Lenkijoje rekomenduoju sustoti Poznanėje arba Varšuvoje – ten geras kainos ir kokybės santykis nakvynei. Vokietijoje – Berlyne arba Hamburge. Jei važiuojate per Baltijos šalis – Rygoje arba Taline. Svarbu planuoti sustojimus iš anksto, ypač jei vežate automobilį ant tralo – autovežiui reikia didesnių aikštelių, ir ne visos degalinės tinka. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad sustojo mažoje degalinėje Lenkijoje, bet negalėjo išvažiuoti – kelias buvo per siauras autovežiui. Teko ieškoti alternatyvaus kelio – prarastos dvi valandos.
Pirmiausia – nesinervinti. Nutinka visiems. Jei esate ES, galite skambinti pagalbos keliuose tarnybai – dauguma šalių turi nemokamus numerius (pvz., Vokietijoje – ADAC). Jei automobilis ant tralo – nieko, jis tiesiog pristatomas į nurodytą vietą. Bet jei vairuojate patys – reikia spręsti problemą vietoje. Kartais užtenka paprasto remonto (pakeisti ratą, pripilti aušinimo skysčio), kartais reikia rimtesnės pagalbos. Svarbu turėti draudimą su techninės pagalbos kelyje paslauga – tai gali sutaupyti tūkstančius. Ir dar: visada turėkite grynųjų pinigų – ne visos dirbtuvės priima korteles, ypač mažuose miesteliuose.
Pirmiausia – patikrinkite atsiliepimus. Internete yra daugybė forumų ir grupių, kur žmonės dalinasi patirtimi. Antra – paklauskite pažįstamų – asmeninė rekomendacija visada vertingesnė nei anoniminė interneto apžvalga. Trečia – patikrinkite, ar įmonė turi licenciją ir draudimą. Ketvirta – palyginkite kainas, bet nesirinkite pačios pigiausios – kartais tai reiškia prastą kokybę. Penkta – pasirašykite sutartį su aiškiomis sąlygomis: kaina, terminai, atsakomybė. Vienas mano klientas pasirinko pigiausią variantą – įmonė be licencijos, be draudimo. Automobilis buvo apgadintas pervežimo metu, ir niekas neprisiėmė atsakomybės. Pigiau nebūtinai geriau.
Pirmiausia – nufotografuokite žalą ir praneškite pervežimo įmonei raštu. Jei įmonė turi draudimą – turėtų kompensuoti remonto išlaidas. Bet procesas gali užtrukti – ypač jei įmonė ginčija žalą arba bando išsisukti. Tokiu atveju gali prireikti teisinės pagalbos. Todėl prieš perduodant automobilį pervežimui, visada nufotografuokite jo būklę iš visų pusių – tai bus jūsų įrodymas. Ir dar: pasirašykite perdavimo-priėmimo aktą, kuriame aiškiai nurodyta automobilio būklė. Vienas mano pažįstamas to nepadarė – vėliau pervežimo įmonė teigė, kad įbrėžimai jau buvo prieš pervežimą, ir nieko nekompensavo. Dokumentai – jūsų geriausias draugas.
Kai kurios pervežimo įmonės siūlo GPS sekimo paslaugą – galite matyti, kur yra jūsų automobilis bet kuriuo metu. Tai patogu, ypač jei nervinatės dėl savo automobilio. Bet ne visos įmonės tai siūlo – ir tai nebūtinai reiškia, kad įmonė nepatikima. Kartais tiesiog nėra techninių galimybių arba tai neįtraukta į standartinį paketą. Jei jums tai svarbu – paklauskite iš anksto. Kitas variantas – prašyti, kad vairuotojas periodiškai praneštų apie savo buvimo vietą. Paprastas skambutis arba žinutė kas kelias valandas gali nuraminti. Bet nereikalaukite per daug – vairuotojas turi vairuoti, o ne rašyti žinutes.
Vėlavimai nutinka – tai neišvengiama. Priežastys gali būti įvairios: eismo spūstys, oro sąlygos, techniniai gedimai, muitinės patikrinimai. Svarbiausia – palaikyti ryšį su pervežimo įmone ir gauti informaciją apie naują numatomą atvykimo laiką. Jei vėlavimas ilgas – galite reikalauti kompensacijos, bet tai priklauso nuo sutarties sąlygų. Kai kurios įmonės siūlo pinigų grąžinimą, jei vėluoja daugiau nei nustatytas laikas. Bet praktiškai – geriau tiesiog susitarti draugiškai. Vienas mano klientas labai supyko dėl vienos dienos vėlavimo – reikalavo kompensacijos, grasino teismu. Galiausiai gavo 50 eurų nuolaidą kitam pervežimui. Ar vertėjo tiek nervų? Abejoju.
Pirmiausia – išimkite asmeninius daiktus. Pervežimo metu automobilis gali būti purvinas, ir jūsų daiktai gali nukentėti. Antra – patikrinkite, ar nėra laisvų detalių, kurios gali nukristi arba sukelti triukšmą. Trečia – jei automobilis vežamas ant tralo, įsitikinkite, kad ratai nėra užblokuoti (stabdis atleistas, pavarų dėžė neutrali). Ketvirta – nufotografuokite automobilio būklę prieš pervežimą. Penkta – palikite raktus ir dokumentus vairuotojui. Ir dar vienas dalykas: jei automobilis turi signalizaciją – išjunkite ją. Nieko nėra blogiau, nei autovežis, kurio vidury nakties kaukia signalizacija.
Priklauso nuo situacijos. Jei automobilis techniškai tvarkingas, turite laiko ir mėgstate vairuoti – važiuokite pats. Tai pigiau ir įdomiau. Bet jei automobilis nevažiuojantis, abejotinos būklės arba tiesiog neturite laiko – samdykite pervežimo įmonę. Taip pat verta pagalvoti apie pervežimą, jei automobilis brangus – mažesnė rizika jį apgadinti. Asmeniškai aš dažniausiai renkuosi pervežimo paslaugas – taupau laiką ir nervus. Bet kiekvienas turi savo prioritetus. Svarbiausia – kad automobilis saugiai pasiektų tikslą.
Automobilių pervežimas maršrutu Lietuva–Kopenhaga – tai kasdienė realybė daugeliui žmonių. Nesvarbu, ar perkate, parduodate ar tiesiog perkeliate automobilį – svarbu pasiruošti, pasirinkti patikimą partnerį ir turėti visus reikiamus dokumentus. Kelių kokybė gera, atstumas nėra didelis, o paslaugų pasirinkimas platus. Tereikia šiek tiek planavimo ir sveiko proto. Sėkmės kelyje!