Vežu siuntinius iš Velso į Lietuvą

Kai pirmą kartą pradėjau vežti siuntinius maršrutu Velsas–Lietuva, vienas draugas paprašė pervežti seną, bet jam labai brangų šviestuvą. Jis buvo įsitikinęs, kad pakaks jį tiesiog įdėti į dėžę. Na, tai buvo gera pamoka mums abiem. Šiandien, po daugelio metų, žinau, kad kiekvienas siuntinys turi savą istoriją, o mano tikslas – kad ta istorija sėkmingai pasiektų Lietuvą. Dirbame su individualiais klientais ir mažomis įmonėmis, kurie supranta, kad pigiausias variantas ne visada yra pats patikimiausias.

Kainos – siuntiniai Velsas Lietuva

1. Kiek kainuoja vežti dėžę iki 30 kg iš Velso į Lietuvą?

Kainos prasideda nuo 45 eurų, bet galutinė suma visada priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia, tikslios vietos Velso mieste – kartais važiuojam į visai kitą pusę, ir tai keičia logistiką. Taip pat svarbi pakuotė. Jei siuntinys blogai supakuotas (o tokių pasitaiko), mes turime skirti laiko papildomam tvarkymui, ir tai atsispindi sąskaitoje. Tarkim, pernai vienas klientas iš Kardifo siuntė kompiuterinę įrangą, bet naudojo tik vienkartines dėžes. Teko viską perpakuoti, ir galutinė kaina buvo kiek didesnė nei pirminis pasiūlymas. Visada rekomenduoju prieš siunčiant atsiųsti nuotrauką, kad galėtume tiksliau paskaičiuoti.

2. Ar yra papildomų mokesčių už siuntinio paėmimą iš namų?

Paprastai ne, bet yra vienas „bet“. Jei esate visiškai kitame Velso gale, pavyzdžiui, už 3 valandų kelio nuo mūsų maršruto, gali tekti pridėti nedidelį kuro mokestį. Tai nėra daug, bet mes tiesiog negalime sau leisti važiuoti 200 km vien tam, kad paimtume vieną siuntinį. Tai būtų neatsakinga. Geriausia, kai klientas gali atvežti siuntinį į vieną iš mūsų surinkimo punktų – tada jokių papildomų mokesčių nėra. Bet jei tikrai reikia paėmimo iš namų, visada galima rasti kompromisą, ypač jei siunta stambesnė.

3. Kada mokėti – prieš vežant ar gavus siuntinį?

Mes dirbame su išankstiniu apmokėjimu. Tai standartinė praktika, nes kaip ir bet kuriame versle, mums reikia apyvartinių lėšų kurui, draudimui, darbo užmokesčiui. Kartais klientai prašo mokėti gavus, bet tai labai rizikinga – juk nežinome, ar siuntinys atitiks deklaruotus parametrus. Yra buvę atvejų, kai klientas sakė, kad siuntinys sveria 10 kg, o pasvėrus paaiškėja 25 kg. Tada prasideda nesusipratimai. Todėl sąskaitą išrašome iš anksto, o kai viskas aišku, ramiai imamės darbo. Taip paprasčiau abiem pusėm.

4. Kaip sužinoti tikslią kainą prieš siunčiant?

Pats patikimiausias būdas – tiesiog parašyti mums el. laišką arba paskambinti. Mes ne naudojame automatinių skaičiuoklių, nes kiekvienas atvejis individualus. Jums reikės nurodyti siuntos matmenis, svorį, paėmimo ir pristatymo adresus, ir pageidautina nuotrauką. Tada per keletą valandų pateiksime tikslų pasiūlymą. Nebūtinai pigiausią, bet sąžiningą. Kartais žmonės klausia, kodėl negalime turėti fiksuotų kainų, kaip didieji kurjeriai. Na, mes esame mažesni, ir mūsų privalumas – lankstumas. Mes galime derėtis, ypač jei siunčiate reguliariai.

Draudimas – siuntos saugumas kelyje

5. Ar mano siuntinys apdraustas?

Taip, visi mūsų pervežami siuntiniai yra standartiškai apdrausti. Tai reiškia, kad jei kas nors nutiktų dėl mūsų kaltės – pavyzdžiui, avarija ar vagystė iš transporto priemonės – jūs gautumėte kompensaciją. Tačiau yra svarbus niuansas: draudimas galioja tik tinkamai supakuotoms siuntoms. Jei paaiškėja, kad siuntinys buvo sudėtas į per ploną dėžę be užpildo (o tokių atvejų būna), draudimo bendrovė gali atsisakyti mokėti. Todėl visada perspėjame: pakuokite geriau, nei manote, kad reikia. Tai papildomas laikas, bet vertas ramybės.

6. Ką daryti, jei siuntinys atvyko sugadintas?

Pirmiausia, nepasirašykite gavimo akto nepatikrinę turinio. Jei matote, kad pakuotė pažeista, iš karto padarykite nuotraukas ir užfiksuokite tai raštu. Tada susisiekite su mumis. Mes pradėsime tyrimą su vežėju. Dažniausiai problema išsprendžiama per 10-14 dienų, bet kartais – ypač jei trūksta įrodymų – procesas užtrunka. Vienas klientas iš Svanzio siuntė meno kūrinį, kuris įtrūko kelyje. Jis laiku pranešė, mes turėjome pakavimo nuotrauką, ir kompensacija buvo išmokėta per savaitę. Bet jei pranešate po kelių dienų, tampa sunku nustatyti, kada žala atsirado.

7. Ar verta pirkti papildomą draudimą brangiems daiktams?

Visada. Standartinis draudimas turi limitą, dažniausiai iki 500 eurų. Jei siunčiate kažką vertingesnio – elektroniką, instrumentus, antikvarinius daiktus – mes siūlome papildomą draudimą, kuris kainuoja procentą nuo deklaruotos vertės. Tai yra to verta, net jei niekada neprireiks. Kartais žmonės sako: „Ai, čia tik senas fotoaparatas, bet man brangus“. Na, jei jis brangus, apdrauskite. Mes nežinome, kas nutiks kelyje, ir nors stengiamės, pasitaiko visko – nuo staigaus stabdymo iki kitų vairuotojų klaidų. Geriau mokėti kelis eurus daugiau nei prarasti šimtus.

Pakavimas – kaip paruošti siuntinį

8. Kokia dėžė geriausia siuntimui?

Dvigubos sienelės kartoninė dėžė – tai auksinis standartas. Vienkartinės dėžės, ypač tos, kurios jau buvo naudotos, yra rizikingos. Jos praranda stiprumą, ir pervežimo metu gali neatlaikyti svorio. Geriausia rinktis naują, tinkamo dydžio dėžę, kad viduje nebūtų daug laisvos vietos. Jei tarpas yra, naudokite burbulinę plėvelę, putas arba net senus laikraščius. Svarbu, kad daiktas viduje nejudėtų. Yra buvę, kad klientas į didelę dėžę įdėjo nedidelę vazoninę gėlę, ir ji viduje mėtėsi kaip biliardo kamuoliukas – aišku, atvyko sužalota.

9. Ar galima siųsti daiktus be dėžės, tik su plėvele?

Ne, mes to daryti nerekomenduojame ir dažniausiai atsisakome priimti tokias siuntas. Plėvelė neapsaugo nuo smūgių, drėgmės ar kitų krovinių, kurie gali būti šalia transporto priemonėje. Be to, toks siuntinys sunkiau kraunamas – jis gali slysti, suktis. Mes suprantame, kad kartais norisi sutaupyti laiko, bet rizika per didelė. Vienas klientas bandė siųsti padangą tiesiog suvyniotą į plėvelę. Mes atsisakėme, ir jis supyko. Bet kitą dieną paskambino ir padėkojo – suprato, kad be dėžės ji būtų subraižiusi kitus krovinius.

10. Kaip pažymėti dėžę, kad ji nebūtų supainiota?

Rašykite gavėjo adresą ir telefono numerį aiškiai, didelėmis raidėmis, ant kelių dėžės šonų. Mes taip pat rekomenduojame įdėti popierinę etiketę viduje, jei išorinė nusitrintų. Venkite per daug užrašų ar lipdukų – tai gali klaidinti. Kartais žmonės priklijuoja dešimtis lipdukų su užrašais „dūžta“ ar „viršus“, tačiau jei jie padengia adresą, kurjeris gali susipainioti. Paprastumas yra raktas. Aiškus adresas, telefono numeris, ir tiek. Mes patys pasižymime sistemoje, jei yra ypatingų reikalavimų, pavyzdžiui, kad siunta turi būti nešama tik vertikaliai.

Laikas – kiek trunka pervežimas

11. Per kiek dienų siuntinys pasiekia Lietuvą?

Standartinis terminas yra 4-6 darbo dienos. Tačiau tai priklauso nuo daugelio faktorių: oro sąlygų, sienos kirtimo eilių, ir mūsų maršruto tankumo. Kartais, jei turime labai pilną krovinį, procesas gali užtrukti iki 7 dienų. Mes visada pranešame iš anksto, jei numatome vėlavimą. Praeitą žiemą buvo dideli sniego pūgos Škotijoje, ir mūsų sunkuvaįs buvo užstrigęs 12 valandų. Tokių dalykų nenumatysi, bet mes stengiamės kuo greičiau informuoti klientus. Geriau žinoti, kad vėluos diena, nei sėdėti nežinioje.

12. Ar siuntos judėjimą galima sekti?

Taip, mes suteikiame sekimo numerį, kai siuntinys išvyksta iš Velso. Tačiau mūsų sekimo sistema nėra tokia detali kaip didžiųjų kurjerių – ji rodo pagrindinius etapus: išvyko iš Velso, pasiekė Lietuvą, perduota kurjeriui pristatymui. Tai nėra realaus laiko stebėjimas, bet užtenka, kad žinotumėte, jog viskas vyksta pagal planą. Kartais klientai prašo nuotraukų iš kelionės, bet mes to negalime daryti – mūsų vairuotojai turi daug darbo, ir fotografavimas kiekviename sustojime būtų nepraktiška.

13. Ką daryti, jei siuntinys vėluoja?

Pirmiausia, nesijaudinkite iš karto. Vėlavimas iki 1-2 dienų yra normalus, ypač ilguose maršrutuose. Bet jei praėjo daugiau nei 3 dienos nuo numatytos datos, susisiekite su mumis. Mes patikrinsime, kas vyksta. Kartais tiesiog vairuotojas užsikimšo kelyje dėl eismo įvykio, o kartais – kas būna rečiau – siuntinys buvo neteisingai nuskenuotas ir pastatytas ne tame skyriuje. Yra buvę, kad siuntinys iš Vokietijos netyčia buvo nusiųstas į Prancūziją, bet tai labai retas atvejis. Paprastai vėlavimai yra dėl logistinių priežasčių, kurias mes galime išspręsti.

Apribojimai – ko negalima siųsti

14. Kokių daiktų negalima siųsti jūsų transportu?

Griežtai draudžiama siųsti pavojingus krovinius: degias medžiagas, sprogmenis, chemines medžiagas. Taip pat negalime vežti gyvūnų, augalų su žeme (dėl fitosanitarijos reikalavimų), ir kai kurių maisto produktų, kurie greitai genda. Bet čia atsiranda niuansų – pavyzdžiui, sandariai supakuoti konservai ar sausi maisto produktai paprastai leidžiami. Vienas kartą klientas norėjo siųsti naminius marinuotus agurkus stiklainiuose. Mes atsisakėme, nes stiklas – per didelė rizika, o jei pratekėtų, sugadintų kitą krovinį. Jis supyko, bet saugumas svarbiau.

15. Ar galima siųsti vaistus ar maisto papildus?

Su vaistais yra labai sudėtinga. Receptiniai vaistai paprastai negali būti siunčiami asmeniškai – tai reglamentuoja įstatymai. Tačiau kai kurie maisto papildai, vitaminai, jei jie yra originaliose pakuotėse ir skirti asmeniniam naudojimui, dažniausiai leidžiami. Mes visada prašome pateikti sąrašą, ką tiksliai siunčiate, kad galėtume patikrinti. Kartais žmonės bando siųsti dėžes su maisto papildais, manydami, kad tai „nieko tokio“. Tačiau kai kurių šalių muitinė gali konfiskuoti tokius siuntinius, jei jie viršija leistinus kiekius. Geriau pasikonsultuoti iš anksto.

16. Ką daryti, jei netyčia išsiunčiau draudžiamą daiktą?

Jei mes pastebime dar pakrovimo metu, mes jus informuosime ir prašysime jį pašalinti. Jei jau išvyko ir buvo aptiktas muitinėje, siuntinys gali būti sulaikytas arba grąžintas. Tokiu atveju jūs prarastumėte transportavimo mokestį, o mes – laiko ir resursų. Todėl mes visada prieš siųsdami prašome sąrašo, net jei jums atrodo, kad viskas aišku. Vienas klientas į dėžę su drabužiais įdėjo seną dujų balionėlį savigynai. Jis manė, kad tai ne ginklas, o tik aksesuaras. Laimei, mes radome jį patikrinę, nes kitaip būtų buvusių rimtų problemų pasienyje.

Pristatymas – kaip gauname siuntinį Lietuvoje

17. Kaip pristatote siuntinį gavėjui Lietuvoje?

Turime kelis variantus. Paprasčiausias – pristatymas į namus arba biurą per vietinį kurjerį. Tačiau jei gavėjas gyvena toliau nuo didmiesčio, galime siuntinį palikti artimiausiame paštomate arba mūsų partnerių punkte. Mes visada deriname su gavėju iš anksto, ypač jei siuntinys vertingas. Kartais žmonės duoda tik namo adresą, bet neduoda telefono numerio, ir tada kurjeris tiesiog negali susisiekti. Tai viena dažniausių klaidų – be telefono numerio procesas labai sulėtėja.

18. Ar galiu pats atsiimti siuntinį iš jūsų sandėlio?

Taip, mes turime sandėlį Vilniuje, ir jei jums patogu, galite atvykti patys. Tai netgi greičiau, nes nereikia laukti kurjerio. Tačiau reikia suderinti laiką, kad mes būtume vietoje. Mes nebūname ten visą parą – darbo valandomis, nuo 9 iki 18 valandos. Vienas klientas atvyko 20 valandą ir stebėjosi, kodėl nėra nieko. Na, mes ne robotai, mes dirbame pagal grafiką. Jei norite atsiimti, prašom, tik praneškite iš anksto.

19. Ką daryti, jei gavėjas neatsiliepia?

Bandome tris kartus per dvi skirtingas dienas. Jei vis dar negalime susisiekti, siuntinys grąžinamas į mūsų sandėlį. Tada jūs turite dvi galimybes: mokėti papildomai už pakartotinį pristatymą arba pats jį atsiimti. Tai nėra ideali situacija, bet mes negalime laikyti siuntinio neribotą laiką. Dažniausiai taip nutinka, kai gavėjas išvykęs atostogauti, bet niekas nepranešė. Mes suprantame, kad gyvenimas nenuspėjamas, bet prašome bent jau mums pasakyti, kad gavėjas bus nepasiekiamas tam tikrą laiką. Tada galime atidėti pristatymą iš anksto.

Muitinė – formalumai ir dokumentai

20. Ar siuntiniui reikia muitinės deklaracijos?

Taip, kadangi Jungtinė Karalystė nebe ES narė, bet siuntinys vyksta į ES šalį, reikalinga deklaracija. Mes padedame ją užpildyti – jums tereikia pateikti sąrašą daiktų, jų vertes ir paskirtį. Tai gali skambėti sudėtingai, bet iš tiesų yra paprasta forma. Vienintelis dalykas, kuris kartais kliūva – vertės nurodymas. Kai kurie žmonės rašo „naudoti asmeniniai daiktai, vertė 0 eurų“, bet muitinė to nepriima. Net jei daiktas senas, reikia nurodyti jo realią rinkos vertę. Mes galime padėti ją įvertinti, jei nežinote.

21. Kas moka muito mokesčius?

Paprastai gavėjas Lietuvoje, jei siuntinio vertė viršija 150 eurų. Tai priklauso nuo prekių tipo – drabužiai, elektronika, buities daiktai turi skirtingus tarifus. Mes visada įspėjame siuntėją apie tai, kad gavėjas gali gauti papildomą sąskaitą iš muitinės. Tai nemalonus dalykas, bet toks yra įstatymas. Yra buvę, kad gavėjas atsisakė priimti siuntinį, nes nenorėjo mokėti mokesčių, ir tada siuntinys grįžo atgal. Tai dvigubos išlaidos siuntėjui. Todėl mes rekomenduojame prieš siunčiant brangesnius daiktus pasitikslinti, ar gavėjas sutinka padengti muito išlaidas.

22. Kaip išvengti muito mokesčių?

Deja, legaliai išvengti galima tik jei siuntinio vertė neviršija nustatytų limitų. Bandymai suklastoti deklaraciją arba sumažinti vertė – rizikingi. Muitinė turi teisę atidaryti siuntinį ir patikrinti, ar nurodyta vertė atitinka realybę. Jei ne, gresia baudos ar net konfiskacija. Mes to nedraudžiame, bet ir nerekomenduojame. Geriau sąžiningai nurodyti vertę ir sumokėti mokesčius, nei rizikuoti prarasti visą siuntą. Be to, mes bendradarbiaujame su muitinės tarpininkais, kurie gali padėti teisingai užpildyti dokumentus ir galbūt rasti legalių būdų sumažinti mokesčius, pavyzdžiui, taikant lengvatas asmeniniam turtui.

Specifika – ypatingi kroviniai

23. Ar vežate baldus ar didelius daiktus?

Taip, bet ne visada. Priklauso nuo dydžio ir svorio. Jei baldas telpa į mūsų transporto priemonę ir jo svoris neviršija leistinų normų, galime vežti. Tačiau didelių baldų išmontavimas ir pakrovimas reikalauja papildomų rankų, todėl tokiems kroviniams taikome kitokį tarifą. Vienas kartą vežėme didelį odinį sofą iš Anglijos į Kauną. Jis buvo toks sunkus, kad reikėjo trijų žmonių jį pakrauti. Ir dar jis netilpo pro standartines duris, teko ieškoti kito įkėlimo būdo. Taigi, viskas įmanoma, bet reikia planuoti iš anksto.

24. Kaip siųsti dviratį iš Velso?

Dviratį reikia išardyti – nuimti ratus, pedalus, vairą – ir supakuoti į specialią dėžę dviračiams. Mes tokių dėžių neteikiame, bet galime patarti, kur jų gauti. Svarbiausia, kad dviratis būtų tvirtai pritvirtintas dėžėje, kitaip pervežimo metu jis gali subraižyti save ar kitus krovinius. Ir dar vienas dalykas – oro slėgis padangose. Rekomenduojame jį sumažinti, nes aukštumose ar dėl temperatūros skirtumų padangos gali sprogti. Tai atsitinka retai, bet kodėl rizikuoti? Mes visada prašome nuotraukos, kaip supakavote, kad galėtume įvertinti, ar pakankamai saugu.

Išvada

Siuntinių pervežimas iš Velso į Lietuvą gali atrodyti sudėtingas, bet su patikimu partneriu tai tampa paprasta. Mes nežadame, kad viskas vyks be jokių trukdžių – kartais pasitaiko vėlavimų ar nesusipratimų. Tačiau svarbiausia yra komunikacija ir pasitikėjimas. Jei turite klausimų, visada klauskite. Geriau klausti prieš siunčiant, nei po to spręsti problemas. O mes savo ruožtu stengiamės kiekvieną siuntinį pristatyti taip, lyg jis būtų mūsų pačių.