Vežame siuntinius iš Lietuvos į Londoną, vežame kiekvieną dieną

Kasdieninis siuntinių vežimas iš Lietuvos į Londoną – tai ne tik paslauga, bet ir gyvenimo būdas tūkstančiams žmonių, kurie turi ryšius abiejose šalyse. Dirbame šioje srityje jau ne vienerius metus ir matome, kaip keičiasi klientų poreikiai. Vieni siunčia dovanas artimiesiems, kiti – prekes savo verslui, treti – paprasčiausiai perveža asmeninius daiktus persikraustydami. Kadangi vežame kiekvieną dieną, susiduriame su pačiomis įvairiausiomis situacijomis – nuo standartinių klausimų apie kainas iki sudėtingų atvejų su muitine. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, remdamasis realia patirtimi, o ne teorinėmis žiniomis.

Kainos – vežame siuntinius iš Lietuvos į Londoną

1. Kiek kainuoja siuntinys iš Lietuvos į Londoną?

Kaina priklauso nuo svorio, dydžio ir pristatymo būdo. Mažas siuntinys iki 5 kg paprastai kainuoja 18-28 eurus. Vidutinė dėžė 10-20 kg – 35-55 eurai. Dideli siuntiniai, sveriantys 30 kg ir daugiau – nuo 60 eurų. Tiesa, tai orientacinės kainos, nes kiekvienas vežėjas turi savo tarifus. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę klientas siuntė 15 kg siuntinį už 42 eurus, o kitas – tą patį svorį už 55, nes rinkosi greitesnį pristatymą. Skirtumas – trys dienos vietoj septynių. Jei vežate kiekvieną dieną, kaip mes, kainos gali būti šiek tiek žemesnės, nes turime pastovius maršrutus ir galime optimizuoti išlaidas.

2. Ar taikote nuolaidas nuolatiniams klientams?

Taip, ir tai viena mūsų stiprybių. Klientai, kurie siunčia reguliariai – bent kartą per mėnesį – gauna nuolaidą nuo 10 iki 20 procentų. Verslo klientams, kurie siunčia didesnius kiekius, nuolaidos gali būti dar didesnės. Yra buvę, kad klientas pradėjo siųsti po vieną siuntinį per mėnesį, o po pusės metų jau siuntė po dešimt – ir jo nuolaida pasiekė 25 procentus. Tiesa, nuolaidos netaikomos skubiam pristatymui ar specialioms paslaugoms, pavyzdžiui, sunkių krovinių pervežimui. Bet standartinėms siuntoms – tikrai taip. Nuolatiniai klientai mums svarbūs, todėl stengiamės jiems pasiūlyti geriausias sąlygas.

3. Kaip apskaičiuojama galutinė kaina?

Yra du būdai – pagal faktinį svorį arba pagal tūrinį svorį. Imamas didesnis skaičius. Tūrinis svoris skaičiuojamas pagal formulę: ilgis x plotis x aukštis (cm) / 5000. Pavyzdžiui, dėžė 50x40x30 cm tūrinis svoris bus 12 kg. Jei faktinis svoris 8 kg, skaičiuosime pagal 12 kg. Tai dažnai stebina klientus – „bet dėžė tuščia, tik keletas daiktų viduje". Taip, bet ji užima vietą furgone, o vieta kainuoja. Yra buvę, kad klientas siuntė didelę dėžę su vienu megztiniu – tūrinis svoris buvo 20 kg, o faktinis – 0,5 kg. Mokėjo už 20 kg. Todėl rinkitės tinkamo dydžio pakuotę.

4. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo Londono rajono?

Paprastai ne, bet yra niuansų. Centrinis Londonas (zones 1-2) – standartinė kaina. Tolimesni rajonai – gali būti papildomas mokestis 5-10 eurų, ypač jei reikia pristatyti iki durų. Yra buvę, kad klientas gyveno mažame miestelyje už Londono ribų – teko pridėti 15 eurų už papildomą maršrutą. Bet jei siuntinys pristatomas į mūsų terminalą Londone, o klientas atsiima pats – kaina vienoda visiems. Tiesa, terminalai paprastai būna prie pagrindinių transporto mazgų – Heathrow, Gatwick arba centrinėse vietose. Prieš siunčiant visada pasitikrinkite, ar jūsų adresas patenka į standartinį pristatymo zoną.

5. Kada reikia mokėti – prieš ar po pristatymo?

Mūsų sistema veikia taip: mokėjimas prieš išvežimą. Tai reiškia, kad kai siuntinys paimamas arba atvežamas į mūsų sandėlį, reikia sumokėti. Galima mokėti grynaisiais, pavedimu arba per Paysera. Yra galimybė mokėti ir gavėjui Londone, bet tai retesnis variantas ir paprastai kainuoja 5 eurais daugiau. Buvęs atvejis, kai klientas norėjo mokėti tik gavęs siuntinį Londone – sutikome, bet gavėjas pamiršo, kad turi mokėti, ir atsisakė priimti siuntą. Siuntinys grįžo atgal į Lietuvą. Dabar, kai klientai prašo tokio varianto, visada perspėjame, kad gavėjas turi būti informuotas. Aiškumas išvengia problemų.

Dažnumas – vežame siuntinius iš Lietuvos į Londoną

6. Ar tikrai vežate kiekvieną dieną?

Taip, vežame kiekvieną darbo dieną. Savaitgaliais nevežame, išskyrus ypatingus atvejus su papildomu mokesčiu. Mūsų furgonai išvyksta iš Lietuvos kasdien – paprastai anksti ryte, kad vakare jau būtų Lenkijoje, o kitą dieną – Vokietijoje arba jau keltu į UK. Tiesa, „kiekvieną dieną" nereiškia, kad siuntinys atvyks kitą dieną. Standartinis pristatymas trunka 3-4 darbo dienas. Jei reikia greičiau, turime ekspres variantą – 1-2 dienos, bet kaina beveik dviguba. Yra buvę, kad klientas suprato „kiekvieną dieną" kaip pristatymą kitą dieną – teko aiškinti, kad tai reiškia išvežimą, ne pristatymą. Dabar svetainėje aiškiau parašėme.

7. Kada tiksliai išvyksta furgonai iš Lietuvos?

Furgonai išvyksta kasdien apie 6-7 valandą ryto. Siuntiniai turi būti pristatyti į mūsų sandėlį iki 20 valandos vakaro prieš išvežimą. Tai reiškia, jei norite, kad siuntinys išvyktų rytoj, turite jį atvežti šiandien iki vakaro. Yra buvę, kad klientas atvažiavo 21 valandą – sandėlis jau buvo uždarytas, teko laukti kitos dienos. Kitas dalykas – prieš šventes arba piko metu (prieš Kalėdas, Velykas) rekomenduojame atvežti siuntinį bent diena anksčiau, nes būna daugiau siuntų ir gali pritrūkti vietos. Planavimas – pusė darbo.

8. Ar vežate ir iš Londono į Lietuvą?

Taip, vežame abiem kryptimis. Iš Londono į Lietuvą furgonai išvyksta taip pat kasdien. Kainos panašios, bet gali skirtis priklausomai nuo to, ką vežame atgal – kartais turime laisvos vietos ir galime pasiūlyti geresnę kainą, kartais viskas užimta ir kaina šiek tiek didesnė. Yra buvę, kad klientas norėjo siųsti iš Londono į Lietuvą labai skubiai – radome vietą kitame furgone, kuris važiavo tą pačią dieną. Bet tai ne visada įmanoma. Jei planuojate siųsti atgal, geriau užsisakyti iš anksto, bent 2-3 dienas prieš. Taip turėsite garantuotą vietą ir geresnę kainą.

9. Ką daryti, jei praleidau išvežimo laiką?

Nieko baisaus – siuntinys išvyks kitą dieną. Vienos dienos vėlavimas paprastai nėra problema, nebent siuntinys labai skubus. Yra buvę, kad klientas atvežė siuntinį penktadienio vakarą, o mūsų paskutinis furgonas jau buvo išvykęs – siuntinys iškeliavo tik pirmadienį. Klientas supyko, bet mes negalime furgono išsiųsti vien dėl vieno siuntinio. Kitas atvejis – klientas pamiršo atvežti siuntinį, o kitą dieną buvo šventė – teko laukti dviejų dienų. Todėl visada rekomenduojame planuoti su atsarga. Geriau atvežti diena anksčiau nei diena vėliau. Mūsų sandėlis dirba kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 valandos.

10. Ar galima užsisakyti siuntinio paėmimą iš namų?

Galima, bet ne visuose miestuose. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje paėmimas iš namų veikia kasdien. Mažesniuose miestuose – pagal susitarimą, paprastai 2-3 kartus per savaitę. Paėmimo paslauga kainuoja papildomai – 5-10 eurų priklausomai nuo atstumo. Yra buvę, kad klientas gyveno kaime už 30 km nuo artimiausio miesto – teko tartis individualiai, galiausiai sutarėme, kad jis atveža siuntinį į artimiausią degalinę, o mūsų vairuotojas ten paims. Ne standartinis sprendimas, bet veikė. Jei gyvenate ne didmiestyje, geriau paskambinti ir pasitarti, ar paėmimas įmanomas ir kiek kainuos.

Terminai – vežame siuntinius iš Lietuvos į Londoną

11. Per kiek laiko siuntinys pasiekia Londoną?

Standartiškai 3-4 darbo dienos. Ekspres – 1-2 dienos. Tiesa, tai priklauso nuo daugelio dalykų. Pavyzdžiui, jei siuntinys išvyksta pirmadienį, paprastai ketvirtadienį arba penktadienį jau būna Londone. Bet jei kelyje kas nors nutinka – spūstis, avarija, problemos keltu – gali užtrukti ilgiau. Yra buvę, kad siuntinys keliavo 6 dienas vietoj 4, nes keltas išvyko vėliau dėl audros. Kitas atvejis – muitinė sulaikė siuntinį dviem dienoms, nes reikėjo papildomų dokumentų. Todėl, jei siuntinys labai svarbus ir reikalingas konkrečią dieną, rinkitės ekspresą arba siųskite su kelių dienų atsarga. Ramybė brangesnė už kelis eurus.

12. Ar galima gauti siuntinį tą pačią dieną?

Ne, toks greitis neįmanomas važiuojant keliu. Atstumas nuo Vilniaus iki Londono – apie 2000 km. Net važiuojant be sustojimų, tai užtruktų apie 20 valandų. O dar reikia persikelti per Lamanšą, pravažiuoti muitinę. Jei reikia labai skubiai – tą pačią dieną ar kitą rytą – vienintelis kelias yra aviotransportas. Bet tai jau visiškai kita kainų kategorija – nuo 100 eurų už mažą siuntinį. Mes patys aviotransporto nesiūlome, bet galime rekomenduoti partnerius. Yra buvę, kad klientui reikėjo dokumentų kitą dieną – nukreipėme į avio kurjerį, sumokėjo 120 eurų už voką. Brangu, bet dokumentai atvyko laiku.

13. Kaip sekti siuntinio kelią?

Kiekvienas siuntinys gauna unikalų sekimo numerį. Jį galima įvesti mūsų svetainėje ir matyti, kur siuntinys yra. Sistema atnaujinama kas kelias valandas – kai siuntinys išvyksta iš Lietuvos, kai pasiekia tranzito šalį, kai persikelia į UK, kai pristatomas. Tiesa, sistema ne visada veikia tobulai. Yra buvę, kad klientas skambino susirūpinęs, nes sistema rodė, kad siuntinys vis dar Lenkijoje, nors jis jau turėjo būti Vokietijoje. Pasirodo, vairuotojas pamiršo nuskenuoti siuntinį sienos perėjime. Po kelių valandų sistema atsinaujino. Kitas dalykas – jei siuntinys pristatomas į Londoną vėlai vakare, sekimo sistema gali atsinaujinti tik kitą rytą. Kantrumas – dorybė.

14. Ar siuntiniai vežami ir naktį?

Taip, mūsų vairuotojai važiuoja ir naktį, kad spėtų kuo greičiau. Furgonai paprastai važiuoja be sustojimų, vairuotojai keičiasi. Tai leidžia sutrumpinti pristatymo laiką. Tiesa, naktinis važiavimas turi ir minusų – pavargęs vairuotojas gali padaryti klaidą, pavyzdžiui, ne ten nuvažiuoti arba praleisti sustojimą. Yra buvę, kad vairuotojas naktį pravažiavo reikiamą išvažiavimą ir atsidūrė 100 km toliau nei reikėjo. Siuntiniai vėlavo pusę dienos. Bet tai reti atvejai. Apskritai, naktinis važiavimas pagreitina procesą, ir dauguma siuntinių pasiekia Londoną greičiau nei planuota.

15. Ką daryti, jei siuntinys vėluoja?

Pirmiausia – patikrinti sekimo sistemą. Gal siuntinys tiesiog užstrigo kažkur tarpinėje stotelėje. Antras – paskambinti mums ir paklausti. Trečias – jei siuntinys labai svarbus, paklausti apie kompensaciją ar alternatyvą. Mūsų taisyklės: siuntinys laikomas vėluojančiu, jei nepristatytas per 7 darbo dienas. Iki tol mes neprisiimame atsakomybės, nebent aiškiai matome, kad kažkas negerai. Yra buvę, kad klientas reikalavo kompensacijos po 2 dienų vėlavimo – tai per anksti. Bet kai siuntinys dingo visam mėnesiui (taip, taip nutiko), kompensavome visą sumą. Svarbu – turėti siuntinio vertės įrodymą. Be jo kompensacija mažesnė.

Pakavimas – vežame siuntinius iš Lietuvos į Londoną

16. Kaip tinkamai supakuoti siuntinį?

Pirmas dalykas – rinkitės tinkamo dydžio dėžę. Ne per didelę, ne per mažą. Antras – apvyniokite kiekvieną daiktą atskirai. Trečias – užpildykite tuščias erdves. Ketvirtas – stipriai užklijuokite dėžę lipnia juosta. Penktas – aiškiai užrašykite adresą. Šeštas – jei siuntinys dūžtantis, pažymėkite. Yra buvę, kad klientas supakavo butelį vyno į vieną sluoksnį burbulinės plėvelės – aišku, kad sudužo. Kitas supakavo knygas į plastikinį maišelį – maišelis plyšo, knygos išbyrėjo. Trečias atvejis – klientas užrašė adresą pieštuku, kuris nusitrynė – siuntinys klaidžiojo savaitę. Pakavimas nėra sudėtingas, bet reikalauja šiek tiek pastangų. 10 minučių tinkamo pakavimo gali sutaupyti savaitę problemų.

17. Ar galima siųsti maistą į Londoną?

Kai kurį maistą galima, bet su apribojimais. Po Brexit negalima siųsti mėsos, pieno produktų, kiaušinių be specialių leidimų. Galima siųsti supakuotus, ilgai negendančius produktus – saldainius, šokoladą, sausainius, kavą, arbatą, prieskonius. Bet net ir tada reikia deklaruoti turinį. Yra buvę, kad klientas bandė siųsti cepelinų (taip, tikrai) – nereikia sakyti, kaip viskas baigėsi. Kitas siuntė rūkytą dešrą – muitinė sulaikė ir sunaikino. Trečias – sūrį – tas pats rezultatas. Jei norite nusiųsti lietuviško maisto draugams Londone, geriau rinkitės sausus produktus arba ieškoti specializuotų parduotuvių, kurios jau turi visus leidimus.

18. Ką daryti su dūžtančiais daiktais?

Dūžtantiems daiktams reikia ypatingo dėmesio. Kiekvienas daiktas atskirai suvyniotas į burbulinę plėvelę – ne vieną sluoksnį, o bent tris. Tada į dėžę, tarp daiktų užpildas – putplastis, susmulkintas popierius arba specialūs užpildai. Dėžė turi būti tvirta, ne per didelė. Išorėje – „Fragile" lipdukas. Yra buvę, kad klientas siuntė porceliano servizą – supakavo gražiai, bet pamiršo pažymėti, kad dūžta. Kurjeris nežinojo, kad reikia elgtis atsargiau. Rezultatas – keli sudužę puodeliai. Kita situacija – klientas pažymėjo „Fragile", bet supakavo taip, kad viduje viskas laisvai judėjo – lipdukas nepadėjo. Abiem atvejais – patys kalti. Pakavimas + žymėjimas = sėkmė.

19. Ar galima siųsti elektroniką?

Galima, bet reikia žinoti kelis dalykus. Elektronika turi būti originalioje pakuotėje arba tinkamai apsaugota. Jei siunčiate su baterijomis – yra specialūs reikalavimai, ypač ličio baterijoms. Jos laikomos pavojingomis prekėmis. Be to, elektronika gali būti apmokestinta muitais, ypač jei vertė viršija 135 svarus. Yra buvę, kad klientas siuntė telefoną draugui – nurodė vertę 50 svarų, o muitinė patikrinusi rado, kad telefonas naujas ir kainuoja 800 svarų. Baigėsi bauda ir nemalonumai. Kitas siuntė nešiojamą kompiuterį be dėžės, tiesiog į maišelį – kompiuteris atvyko su įskilusiu ekranu. Elektronika reikalauja dėmesio tiek pakavime, tiek dokumentuose.

Draudimas – vežame siuntinius iš Lietuvos į Londoną

20. Ar siuntiniai yra apdrausti?

Taip, kiekvienas siuntinis turi bazinį draudimą iki 50 eurų. Jei siuntinio vertė didesnė, rekomenduojame papildomą draudimą. Kaina – 2% nuo deklaruotos vertės. Pavyzdžiui, jei siuntinys vertas 300 eurų, draudimas kainuos 6 eurus. Yra buvę, kad klientas atsisakė draudimo, nes „nieko neatsitiks". Atsitiko – siuntinys dingo. Be draudimo gavo tik 50 eurų kompensaciją, nors siuntinys vertas 400. Kitas klientas apsidraudė už 10 eurų, ir kai siuntinys buvo pažeistas, gavo visą sumą. Skirtumas akivaizdus. Asmeniškai manau, kad drausti verta visada, nebent siunčiate kažką, kas jums visiškai nesvarbu. Bet kas siunčia nesvarbius dalykus?

21. Kaip gauti kompensaciją už pažeistą siuntinį?

Pirmiausia – nufotografuoti pažeidimus iškart gavus siuntinį. Antras – užpildyti pretenzijos formą. Trečias – pateikti pirkimo čekius ar kitus dokumentus, įrodančius vertę. Ketvirtas – laukti atsakymo. Svarbu – pretenziją pateikti per 24 valandas nuo gavimo. Yra buvę, kad klientas pastebėjo pažeidimą po savaitės – mes atsisakėme kompensuoti, nes per vėlu. Kitas svarbus dalykas – jei pats netinkamai supakavote, kompensacijos gali negauti. Yra buvę, kad klientas supakavo veidrodį į laikraštį – veidrodis sudužo, o klientas reikalavo kompensacijos. Atsisakėme, nes pakavimas akivaizdžiai netinkamas. Pakuokite atsakingai, fotografuokite prieš siunčiant, ir viskas bus gerai.

22. Ką daryti, jei siuntinys dingsta?

Pirmiausia – patikrinti sekimo sistemą. Gal siuntinys tiesiog užstrigo. Antras – susisiekti su mumis. Trečias – pateikti pretenziją. Ketvirtas – jei siuntinys apdraustas, pateikti draudimo dokumentus. Dingę siuntiniai – retas atvejis, bet pasitaiko. Per penkerius metus turėjome tris tokius atvejus. Vienas – siuntinys dingo muitinėje (niekas nežino, kaip). Antras – vairuotojas padarė avariją ir siuntiniai buvo prarasti. Trečias – gavėjas sakė, kad negavo, bet vėliau paaiškėjo, kad kaimynas paėmė. Visais atvejais klientai gavo kompensaciją, bet procesas užtruko nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Kantrumas ir dokumentų tvarkymas – raktas.

23. Ar verta drausti mažos vertės siuntinius?

Priklauso. Jei siunčiate dokumentus ar daiktus be didelės vertės – gal ir ne. Bet jei siunčiate kažką, kas jums svarbu – net jei pinigine išraiška vertė nedidelė – draudimas suteikia ramybę. Pavyzdžiui, močiutė siunčia anūkui rankų darbo megztinį. Pinigine prasme – 20 eurų, bet emociškai – neįkainojama. Tokiais atvejais draudimas protingas sprendimas. Kitas pavyzdys – verslo dokumentai. Jų vertė gali būti minimali, bet praradimas gali sukelti didelių problemų. Asmeniškai rekomenduoju drausti visada, nebent siunčiate visiškai nereikšmingus daiktus. Bet 2% nuo vertės – tai nedidelė kaina už ramybę.

Apribojimai – vežame siuntinius iš Lietuvos į Londoną

24. Ko negalima siųsti į Londoną?

Sąrašas ilgas: narkotikai, ginklai, sprogmenys, pornografija, padirbti produktai. Taip pat – gyvūnai be leidimų, augalai su žeme, mėsos ir pieno produktai. Draudžiama siųsti grynuosius pinigus, radioaktyvias medžiagas, kai kurias chemines medžiagas. Yra buvę, kad klientas bandė siųsti gyvą katę dėžėje – ne tik draudžiama, bet ir žiauru. Kitas bandė siųsti fejerverkus – muitinė sulaikė ir pradėjo tyrimą. Trečias – alkoholį be jokių dokumentų. Prieš siunčiant neįprastą siuntinį, visada pasitikrinkite, ar tai leidžiama. Geriau praleisti 5 minutes skaitant nei prarasti siuntinį, pinigus ir nervus.

25. Kokie svorio ir matmenų apribojimai?

Maksimalus svoris vienam siuntiniui – 30 kg. Maksimalūs matmenys – 120x80x80 cm. Didesni siuntiniai skaičiuojami kaip krovinys ir kainuoja daugiau. Yra buvę, kad klientas norėjo siųsti 45 kg sveriančią dėžę – teko skelti į dvi. Kitas norėjo siųsti 2 metrų ilgio lentą – tai jau specialus pervežimas. Svarbu žinoti, kad viršijus ribas, kaina gali padvigubėti. Todėl prieš siunčiant pasitikrinkite reikalavimus. Ir dar – nepamirškite, kad svoris skaičiuojamas kartu su pakuote. Dėžė ir burbulinė plėvelė sveria irgi. Kartais pakuotė sudaro 2-3 kg, o tai jau įtakoja kainą.

26. Ar galima siųsti vaistus į Londoną?

Asmeninius vaistus galima, bet su sąlygomis. Vaistai turi būti originalioje pakuotėje su receptu arba gydytojo pažyma. Kiekis turi būti protingas – ne dėžės, o mėnesio atsarga. Kai kurie vaistai gali būti sulaikyti. Yra buvę, kad klientas siuntė vaistus be dokumentų – muitinė sulaikė siuntą. Galiausiai viskas išsisprendė, bet nervų kainavo daug. Jei siunčiate vaistus, pridėkite recepto kopiją anglų kalba. Taip pat pasitikrinkite, ar konkretus vaistas leidžiamas UK – kai kurie Lietuvoje leidžiami vaistai UK gali būti draudžiami. Vaistai – jautri sritis, todėl geriau pasidomėti iš anksto.

Išvada

Kasdieninis siuntinių vežimas iš Lietuvos į Londoną – tai mūsų duona kasdieninė. Per metus pervežame tūkstančius siuntinių ir matome, kad dauguma problemų kyla dėl to, kad žmonės neskiria laiko pasidomėti. Tinkamas pakavimas, teisingi dokumentai, aiškus deklaravimas – tai trys dalykai, kurie užtikrina sklandų procesą. Jei kažkas neaišku, skambinkite. Geriau paklausti nei spėlioti. Siųskite protingai, ir viskas bus gerai.