Siuntų vežėjai iš Londono

Kai pirmą kartą reikėjo išsiųsti siuntą iš Londono į Lietuvą, pats nežinojau, nuo ko pradėti. Buvau įsitikinęs, kad užteks nueiti į paštą, bet paaiškėjo, kad viskas gerokai sudėtingiau – ypač kai kalba eina apie didesnius daiktus arba skubius pervežimus. Dabar, po kelių metų darbo šioje srityje, galiu pasakyti, kad siuntų vežėjai iš Londono yra labai skirtingi – nuo didelių logistikos kompanijų iki mažų šeimos verslų, kurie važinėja maršrutu Londonas–Lietuva kas savaitę. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad galėtumėte pasirinkti tinkamiausią variantą savo siuntai.

Pasirinkimas – siuntų vežėjai iš Londono

1. Kokie vežėjai veža siuntas iš Londono į Lietuvą?

Variantų tikrai nemažai. Yra tarptautinės kompanijos kaip DPD, DHL ar FedEx, kurios turi nusistovėjusius maršrutus ir sistemas. Bet yra ir lietuviškų vežėjų, kurie specializuojasi būtent šiame koridoriuje – Londonas–Lietuva. Jie dažnai važiuoja furgonais, surenka siuntas iš namų arba turi surinkimo punktus. Skirtumas tas, kad didieji vežėjai veikia pagal griežtą grafiką, o mažesni – lanksčiau. Kartais tas lankstumas labai praverčia, ypač kai siunta turi išvykti skubiai arba kai reikia pristatyti į mažesnį miestą, kur didieji vežėjai ne visada važiuoja tiesiogiai.

2. Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Pradėčiau nuo rekomendacijų – paklauskite pažįstamų, kurie jau naudojosi. Internete atsiliepimai kartais būna sufabrikuoti, o gyvas žodis visada vertingesnis. Patikrinkite, ar vežėjas turi reikiamus leidimus ir draudimą. Jei vežėjas negali aiškiai pasakyti, kas nutiks dingus siuntai – tai jau signalas. Dar verta pažiūrėti, kiek laiko jie dirba šiame maršrute. Nauji vežėjai nebūtinai blogi, bet patirtis vis tiek kažką reiškia. Ir dar – paskambinkite tiesiogiai. Jei atsiliepia žmogus, kuris neaiškiai burba ir negali atsakyti į paprastus klausimus, gal geriau ieškokite kitur.

3. Ar verta rinktis mažą vežėją ar didelę kompaniją?

Priklauso nuo to, ko jums reikia. Didelė kompanija – tai sistemos, sekimas, garantijos. Bet kartais ir biurokratija, standartiniai terminai ir mažiau asmeninio dėmesio. Mažas vežėjas gali pasiimti siuntą iš jūsų durų, palaukti, jei vėluojate, arba pranešti asmeniškai, kai siunta pasiekė gavėją. Bet maži vežėjai turi ir silpnybių – kartais vienas furgonas sugenda ir viskas vėluoja dvi dienas. Asmeniškai manau, kad verta turėti abiejų kontaktus – priklausomai nuo situacijos, rinksitės tą, kuris tuo metu labiau tinka.

4. Ką daryti, jei vežėjas dingsta su siunta?

Taip, taip nutinka. Ne dažnai, bet nutinka. Pirmas dalykas – turėkite visus dokumentus: kvitą, susirašinėjimą, pavedimo patvirtinimą. Be dokumentų jūs nieko neįrodysite. Tada kreipkitės į vežėją raštu – el. laišku arba žinute, kad liktų pėdsakas. Jei neatsako, eikite toliau – policija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, jei vežėjas registruotas Lietuvoje. Jei vežėjas iš Jungtinės Karalystės – ten kitokia sistema, bet principas panašus. Svarbiausia – netylėti. Dauguma atvejų išsisprendžia, kai vežėjas mato, kad klientas rimtai nusiteikęs.

5. Kaip patikrinti, ar vežėjas turi draudimą?

Paklauskite tiesiogiai. Rimtas vežėjas turėtų galėti parodyti draudimo polisą arba bent jau nurodyti draudimo kompaniją ir poliso numerį. Jei atsako „ai, mes visada saugiai vežam, nereikia čia tų popierių“ – tai jau raudona vėliava. Draudimas nėra formalumas – tai jūsų saugumo garantas. Ypač kai siunčiate kažką brangesnio. Beje, dažnai būna, kad draudimas padengia tik tam tikrą sumą, todėl verta pasitikslinti, kokia ta suma. Jei siunčiate daiktą už 2000 eurų, o draudimas padengia tik 500 – tai jau ne tas pats.

Kainos – siuntų vežėjai iš Londono

6. Kiek kainuoja siuntos iš Londono į Lietuvą?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo dydžio, svorio ir skubumo. Maža siunta iki 5 kg – gali kainuoti nuo 15 iki 30 svarų. Didesnė siunta, tarkim, 20-30 kg – jau 40-70 svarų. Jei vežate baldą arba kažką nestandartinio – kaina gali šokti ir iki 150-200 svarų. Didieji vežėjai dažnai turi skaičiuokles internete, bet mažesni vežėjai dažnai derina kainą individualiai. Ir dar vienas dalykas – kaina priklauso nuo to, ar siunta surenkama iš namų, ar patys nuvežate į surinkimo punktą. Namų surinkimas visada brangiau.

7. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo sezono?

Taip, ir kartais labai stipriai. Prieš Kalėdas kainos gali pakilti 30-50 procentų – visi siunčia dovanas, vežėjai užimti, paklausa didelė. Vasarą taip pat būna brangiau, nes daug žmonių grįžta atostogų ir veža daiktus. Pigiausias laikotarpis paprastai būna sausis-vasaris, kai viskas nurimsta. Jei galite planuoti – siųskite ne piko metu. Bet jei reikia skubiai, teks mokėti tiek, kiek prašo. Tiesa, kartais maži vežėjai turi laisvų vietų ir gali pasiūlyti geresnę kainą net piko metu – verta paklausti.

8. Ką daryti, jei vežėjas prašo daugiau pinigų nei sutarta?

Visada turėkite kainos patvirtinimą raštu – el. laišką, žinutę, kažką. Jei vežėjas paskui sako „ai, pasirodo sunkiau nei maniau, reikia pridėti 20 svarų“ – galite atsisakyti. Sutarta yra sutarta. Bet būna ir kitokių situacijų – kartais iš tikrųjų siunta pasirodo sunkesnė arba didesnė nei nurodėte, ir vežėjas turi pagrindo prašyti daugiau. Tada reikia tartis. Svarbiausia – ne mokėti papildomai prieš tai, kai siunta jau pristatyta. Nes tada jūs neturite jokios svertų.

9. Ar galima derėtis dėl kainos?

Su mažais vežėjais – dažnai taip. Ypač jei siunčiate reguliariai arba jei siunta didelė. Su didelėmis kompanijomis – mažai tikėtina, jie turi fiksuotus tarifus. Bet net ir su mažais vežėjais nereikia eiti su kirviu – tiesiog paklauskite, ar galima kažką padaryti dėl kainos. Kartais jie gali pasiūlyti pigesnį variantą – pavyzdžiui, palaukti kelias dienas, kol bus pilnas furgonas, ir tada vežti pigiau. Arba sujungti jūsų siuntą su kita. Kūrybiškų sprendimų būna, tik reikia klausti.

10. Kas įeina į kainą, o kas ne?

Dažnai kaina būna „nuo durų iki durų“ – tai reiškia, kad vežėjas paima iš jūsų ir pristato gavėjui. Bet būna ir kitaip – kartais kaina tik už transportavimą, o surinkimas ir pristatymas papildomai. Pakuotė taip pat dažnai neįeina – jei vežėjas pakuos už jus, tai kainuos papildomai. Draudimas kartais įskaičiuotas, kartais ne. Muitinės formalumai – čia jau atskira tema, bet jei siunta eina į Lietuvą iš JK po Brexit, gali būti papildomų mokesčių. Visada klauskite, kas konkrečiai įeina į kainą, kad nebūtų staigmenų.

Terminai – siuntų vežėjai iš Londono

11. Per kiek laiko siunta pasiekia Lietuvą?

Standartinis terminas – 3-5 dienos. Bet tai labai priklauso nuo vežėjo ir maršruto. Kai kurie vežėjai važiuoja tiesiogiai ir gali pristatyti per 2 dienas. Kiti surenka siuntas, laukia, kol užsipildys furgonas, ir tada važiuoja – tada gali užtrukti ir savaitę. Skubūs pervežimai – kita kaina, bet gali būti ir per 24 valandas. Beje, kartais vėluoja ne dėl vežėjo, o dėl muitinės – ypač dabar, po Brexit, kartais siuntos stringa patikrose. Tai ne vežėjo kaltė, bet jūsų siunta vis tiek vėluoja.

12. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti su vežėju. Galbūt jie jau žino priežastį ir gali pasakyti, kada tikėtis. Jei vežėjas neatsako arba sako „nežinom“ – tada reikalauti konkretesnio atsakymo. Jei siunta drausta ir vėluoja ilgiau nei sutarta, galite reikalauti kompensacijos – bet tik jei tai numatyta sutartyje. Asmeniškai esu turėjęs atvejį, kai siunta užtruko 12 dienų vietoj 5 – vežėjas pripažino kaltę ir grąžino pusę sumos. Bet buvo ir kitaip – vienas vežėjas tiesiog nustojo atsakyti į skambučius. Tada jau kita istorija.

13. Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Didieji vežėjai – taip, jie turi sistemas, kur galite įvesti sekimo numerį ir matyti, kur siunta yra. Maži vežėjai dažnai neturi tokių sistemų, bet gali pranešti asmeniškai – paskambinti arba parašyti žinutę. Tai ne tas pats, bet kartais net geriau – gaunate asmeninį pranešimą vietoj šalto sistemos pranešimo. Yra ir tarpinis variantas – vežėjas naudojasi paprastesne sistema, pavyzdžiui, WhatsApp grupė, kur praneša apie siuntos statusą. Ne pats elegantiškiausias būdas, bet veikia.

14. Kada geriausia siųsti, kad siunta greičiau pasiektų?

Jei vežėjas važiuoja reguliariai – pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį – tada geriausia atiduoti siuntą ketvirtadienį, kad ji patektų į tą reisą. Jei praleidžiate – laukiate kitos savaitės. Todėl svarbu žinoti vežėjo grafiką. Beje, kartais vežėjai važiuoja ne pagal tvarkaraštį – jei surenka daug siuntų, gali išvažiuoti anksčiau. Arba atvirkščiai – laukia, kol surinks daugiau. Todėl visada patvirtinkite, kada tiksliai išvyksta kitas furgonas. Ir dar – penktadienio vakarą skambinti vežėjui su prašymu paimti siuntą šeštadienį ryte nėra geriausias planas.

Pakavimas – siuntų vežėjai iš Londono

15. Kaip teisingai supakuoti siuntą?

Priklauso nuo to, ką siunčiate. Bet bendras principas – siunta turi atlaikyti ne tik kelionę, bet ir krovimą, metimą (taip, kartais meta), kitų siuntų svorį. Dėžė turi būti tvirta, ne per didelė – kad daiktas nešokinėtų viduje. Tarpai užpildomi – putplastis, burbulinė plėvelė, net seni laikraščiai tinka. Trapūs daiktai – papildomas sluoksnis. Ir dar – lipni juosta, daug lipnios juostos. Ne taupant, o iš tikrųjų gerai užklijuoti. Mačiau siuntų, kurios atvykdavo atidarytos, nes žmogus pasigailėjo lipnios juostos.

16. Kas nutinka, jei siunta blogai supakuota?

Blogiausiu atveju – daiktas sudūžta arba sugenda. Ir tada klausimas – kas kaltas? Jei vežėjas gali įrodyti, kad pakuotė buvo akivaizdžiai nepakankama – jie gali atsisakyti kompensuoti. Todėl pakuotė yra jūsų atsakomybė. Bet būna ir kitaip – kartais vežėjas pats blogai elgiasi su siunta, meta arba krauna netinkamai, ir tada jau jų kaltė. Sunku įrodyti, bet jei turite nuotraukų, kaip siunta atrodė prieš išsiunčiant – tai padeda. Asmeniškai rekomenduoju visada nufotografuoti siuntą prieš atiduodant vežėjui.

17. Ar vežėjas gali supakuoti siuntą už mane?

Kai kurie vežėjai tai daro, bet už papildomą mokestį. Ir dažnai tai nėra pigu – gali kainuoti tiek pat, kiek pats pervežimas. Bet kartais verta, ypač jei siunčiate kažką trapaus arba nestandartinio. Profesionaliai supakuota siunta turi daugiau šansų išgyventi kelionę. Jei pats nemokate gerai pakuoti – geriau sumokėti, nei rizikuoti. Beje, kai kurie vežėjai turi reikalavimus pakuotei – pavyzdžiui, kad dėžė būtų tam tikro stiprumo. Pasitikrinkite prieš pakuodami.

18. Kokių daiktų negalima siųsti?

Sąrašas ilgas, bet pagrindiniai draudžiami dalykai: sprogmenys, degios medžiagos, nuodai, narkotikai – aišku. Bet yra ir mažiau akivaizdžių dalykų – pavyzdžiui, kai kurie vežėjai neveža baterijų (ypač ličio), skysčių, maisto produktų. Gyvūnai – čia jau atskira procedūra. Pinigai, dokumentai su asmens duomenimis – taip pat ne visada galima. Prieš siųsdami visada pasitikrinkite su vežėju, ar jūsų daiktas leidžiamas. Geriau paklausti iš anksto, nei kad siunta būtų sustabdyta pusiaukelėje.

Dokumentai – siuntų vežėjai iš Londono

19. Kokių dokumentų reikia siunčiant iš Londono į Lietuvą?

Po Brexit situacija pasikeitė. Dabar siuntos iš JK į ES gali būti traktuojamos kaip importas, ir gali reikėti muitinės deklaracijos. Mažoms siuntoms asmeniniam naudojimui dažnai užtenka paprastos sąskaitos (invoice), kur nurodyta, kas siunčiama ir kiek tai verta. Bet jei siunta didesnės vertės arba komercinė – jau reikia daugiau dokumentų. Vežėjas turėtų jums pasakyti, ko reikia. Bet nesitikėkite, kad visada žinos – kartais ir patys nežino, kol siunta neįstringa muitinėje.

20. Kaip užpildyti muitinės deklaraciją?

Tai vienas tų dalykų, kurie atrodo sudėtingiau nei yra. Pagrindiniai laukai: siuntėjo ir gavėjo duomenys, siuntos turinys, vertė, svoris. Svarbu būti sąžiningam dėl vertės – jei nurodysite, kad 500 eurų vertės daiktas kainuoja 50 eurų, muitinė gali sustabdyti siuntą ir paprašyti įrodymų. Ir tada jau bus daugiau problemų. Dauguma vežėjų padeda užpildyti deklaraciją arba turi šablonus. Jei ne – internete pilna pavyzdžių. Svarbiausia – aiškiai nurodyti, kas viduje.

21. Ar reikia mokėti muito mokesčius?

Priklauso nuo siuntos vertės ir turinio. Asmeninėms siuntoms iki tam tikros vertės (šiuo metu berods 45 eurų) muito mokesčių paprastai nėra. Bet PVM gali būti taikomas nuo pirmo euro, priklausomai nuo situacijos. Komercinėms siuntoms – kitaip. Ir dar yra akcizai tam tikroms prekėms – alkoholiui, tabakui. Ši sritis po Brexit labai pasikeitė, ir net vežėjai kartais painiojasi. Geriausia pasitikrinti Lietuvos muitinės svetainėje arba paskambinti tiesiogiai – jie atsako į klausimus.

22. Ką daryti, jei siunta įstrigo muitinėje?

Pirmiausia – nesinervinti. Tai nutinka dažniau nei manote. Susisiekite su vežėju – jie turėtų žinoti, kas vyksta. Dažnai užtenka pateikti papildomų dokumentų arba paaiškinimą. Jei reikia sumokėti muito mokesčius – sumokėkite, ir siunta pajudės toliau. Problema būna, kai dokumentai netvarkingi arba kai siuntos turinys neatitinka deklaracijos. Tada gali užtrukti savaitėmis. Todėl – tvarkingi dokumentai nuo pat pradžių. Tai sutaupo daug nervų vėliau.

Skundai – siuntų vežėjai iš Londono

23. Kaip pateikti skundą vežėjui?

Raštu. Visada raštu. Net jei paskambinote ir pasikalbėjote – parašykite el. laišką su tuo, ką sutarėte. Skunde nurodykite: kas nutiko, kada, kokia žala, ko reikalaujate. Pridėkite nuotraukų, jei yra. Duokite protingą terminą atsakyti – 14 dienų yra normalu. Jei vežėjas neatsako arba atsisako – tada eikite aukščiau. Lietuvoje tai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Jungtinėje Karalystėje – Citizens Advice arba Trading Standards. Procesas nėra greitas, bet veikia.

24. Kokia kompensacija priklauso už sugadintą siuntą?

Priklauso nuo draudimo sąlygų ir nuo to, kas kaltas. Jei vežėjas kaltas – jie turėtų padengti žalą, bet dažnai tik iki tam tikros sumos. Standartinis draudimas gali būti 50-100 svarų, nepriklausomai nuo to, kiek vertas daiktas. Todėl, jei siunčiate kažką brangesnio – papildomas draudimas. Jei patys blogai supakavote – kompensacijos gali ir nebūti. Ir dar – kompensacija dažnai skaičiuojama ne pagal naują daiktą, o pagal naudotą. Tai reiškia, kad už 3 metų senumo kompiuterį negausite naujo kompiuterio kainos.

25. Ką daryti, jei gavėjas sako, kad negavo siuntos?

Pirmiausia – patikrinkite sekimo informaciją. Jei rodo, kad pristatyta – paprašykite gavėjo patikrinti pas kaimynus, pašto dėžutę, garažą. Kartais kurjeris palieka siuntą netikėtoje vietoje. Jei tikrai nėra – kreipkitės į vežėją su prašymu patikrinti. Jie turėtų turėti pristatymo patvirtinimą – parašą, nuotrauką, GPS koordinates. Jei vežėjas negali įrodyti, kad pristatė – tada jie atsako. Bet jei gavėjas meluoja (taip, taip irgi būna) – tai jau kita istorija. Deja, sukčiavimo atvejų pasitaiko.

26. Ar galima atgauti pinigus, jei vežėjas neįvykdė paslaugos?

Taip, jei turite įrodymų. Sutartis, pavedimo patvirtinimas, susirašinėjimas – visa tai padeda. Jei vežėjas registruotas Lietuvoje – kreipkitės į Vartotojų teisių apsaugą. Jei Jungtinėje Karalystėje – ten kitokia sistema, bet principas panašus. Mažos sumos dažnai išsprendžiamos tiesiog pagrasinus teismu – dauguma vežėjų nenori bylinėtis dėl 50 svarų. Bet jei suma didesnė – gali tekti eiti iki galo. Svarbiausia – turėti dokumentus. Be dokumentų jūs nieko.

Išvada

Siuntų vežėjai iš Londono – tai platus pasirinkimas, ir nėra vieno teisingo atsakymo, kuris tinka visiems. Svarbu žinoti, ko jums reikia – greičio, kainos, patikimumo ar lankstumo. Visada tikrinkite vežėją prieš atiduodami siuntą, turėkite dokumentus ir aiškiai komunikuokite. Ir nepamirškite – pigiausias variantas ne visada geriausias, o brangiausias ne visada vertas tų pinigų. Raskite savo balansą.