Veža siuntinius Anglija Lietuva

Kai ieškai, kas veža siuntinius iš Anglijos į Lietuvą – variantų daug. Yra didelių kompanijų, mažų vežėjų, kurjerių tarnybų, autobusų vairuotojų, net privačių asmenų, kurie užsidirba veždami siuntinius. Pasirinkimas didžiulis, bet tai ir problema – kaip išsirinkti? Kaip atskirti patikimą vežėją nuo to, kuris pažadės ir nepadarys? O gal geriau mokėti daugiau ir važiuoti su didele kompanija? Šiame tekste atsakau į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš žmonių, kurie ieško vežėjo siuntiniams iš Anglijos į Lietuvą. Be reklamos, be tuščių pažadų – tik tai, ką žinau iš patirties.

Pasirinkimas – kas veža siuntinius iš Anglijos į Lietuvą

1. Kokie pagrindiniai variantai siųsti siuntinius iš Anglijos į Lietuvą?

Trys pagrindiniai. Pirma – specializuoti siuntinių vežėjai, kurie veža tik siuntas. Antra – autobusų vairuotojai, kurie veža keleivius ir papildomai siuntinius. Trečia – tarptautinės kurjerių tarnybos (DHL, TNT, UPS ir pan.). Kiekvienas variantas turi savo pliusus ir minusus. Specializuotas vežėjas – geriausias kainos ir kokybės santykas. Autobusas – pigiausias, bet be garantijų. Tarptautinis kurjeris – brangiausias, bet greičiausias ir su draudimu. Renkiesi pagal tai, ką siunti ir kiek gali mokėti.

2. Kaip rasti vežėją, kuris veža iš konkrečios vietos Anglijoje?

Facebook grupės, lietuvių bendruomenės forumai, skelbimų lentos parduotuvėse. Yra vežėjų, kurie veža tik iš Londono, yra tokių, kurie važiuoja iš visos Anglijos. Vienas žmogus gyvena mažame miestelyje Škotijoje – jam rasti vežėją buvo sudėtinga. Galiausiai surado, bet reikėjo vežti siuntinį 100 kilometrų iki artimiausio surinkimo punkto. Tokia realybė – ne visur yra pasirinkimas. Bet daugumoje didžiųjų miestų – Londonas, Birmingamas, Mančesteris – vežėjų daug.

3. Kuo skiriasi didelė kompanija nuo mažo vežėjo?

Didelė kompanija turi sistemas, sekimą, draudimą, klientų aptarnavimą. Mažas vežėjas – asmeninį kontaktą, lankstumą, dažnai ir geresnę kainą. Vienas žmogus siunčia su didele kompanija, nes jam svarbu sekti siuntinį internetu. Kitas siunčia su mažu vežėju, nes jis pažįsta jį asmeniškai, ir žino, kad siuntinys pasieks. Abi logikos teisingos. Svarbu – kad vežėjas būtų patikimas, o dydis čia antraeilis dalykas.

4. Ar verta rinktis pigiausią vežėją?

Ne visada. Pigiausias kartais reiškia mažiausiai patikimą. Bet brangiausias ne visada reiškia geriausią. Aš pats mačiau, kaip brangi kompanija prarado siuntinį, o pigus vežėjas pristatė laiku su šypsena. Todėl – ne kaina yra svarbiausias kriterijus, o reputacija. Pigus vežėjas su gerais atsiliepimais yra geresnis pasirinkimas nei brangus vežėjas su blogais. Atsiliepimai viską pasako.

5. Kaip patikrinti, ar vežėjas patikimas?

Paklausk pažįstamų. Paskaityk atsiliepimų grupėse. Patikrink, ar turi svetainę, kontaktus, ar atsako į skambučius. Paprašyk rekomendacijų – jei vežėjas veža jau kelerius metus, kas nors jį pažįsta. Vienas žmogus paskambino man ir paklausė apie vežėją – pasirodo, jis veža jau 7 metus, ir aš jį pažįstu. Pasakiau, kad patikimas. Žmogus išsiuntė, viskas atvažiavo. Štai kaip veikia pasitikėjimas – per pažįstamus, ne per reklamą.

Kainos – veža siuntinius Anglija Lietuva

6. Kiek vidutiniškai kainuoja siuntinys iš Anglijos į Lietuvą?

Nuo 10 iki 50 svarų, priklausomai nuo svorio, dydžio ir vežėjo. Mažas siuntinys iki 5 kg – 10-15 svarų. Vidutinis, 10-20 kg – 20-30 svarų. Didelis, 20-30 kg – 30-50 svarų. Tai orientacinės kainos, bet jos atitinka realybę. Vienas vežėjas Londono-Lietuva maršrutu ima 12 svarų už bet kokį siuntinį iki 10 kilogramų. Paprasta, aišku. Kitas skaičiuoja pagal tūrį ir svorį, ir kaina kiekvieną kartą skirtinga. Pirmas variantas paprastesnis klientui.

7. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo to, iš kur Anglijoje?

Taip. Iš Londono pigiau, nes daugiau siuntų ir konkurencija didesnė. Iš mažesnių miestelių – brangiau, nes vežėjas turi nuvažiuoti papildomą atstumą. Vienas žmogus gyvena Nortamptone – kaina 5 svarais didesnė nei iš Londono, nes vežėjas turi specialiai važiuoti ten. Logiška. Bet jei gali atvežti siuntinį į Londoną – sutaupysi. Klausimas, ar verta važiuoti 100 kilometrų, kad sutaupytum 5 svarus. Kiekvienas skaičiuoja pagal save.

8. Kaip sutaupyti siunčiant iš Anglijos į Lietuvą?

Siųsti lengvesnius daiktus. Supakuoti kompaktiškai – kuo mažiau oro dėžėje, tuo mažiau moki už tūrį. Siųsti grupėmis – jei keli žmonės siunčia kartu, galima gauti nuolaidą. Ir – ne siųsti, ko nereikia. Vienas žmogus siuntė dėžę senų žurnalų močiutei. 15 kilogramų, 25 svarai. Močiutė perskaitė ir išmetė. Ar verta? Gal geriau būtų nusiuntęs nuotraukas el. paštu. Kartais pigiausias sprendimas – nesiųsti iš viso.

9. Ar reikia mokėti už draudimą atskirai?

Daugeliu atvejų – taip. Bazinis draudimas gali būti įtrauktas (iki 50 svarų), bet viskas, kas viršija – papildomai. Kaina paprastai 5-10 procentų nuo deklaruotos vertės. Jei siunti daiktą už 200 svarų, draudimas kainuos 10-20 svarų. Ar verta? Priklauso nuo to, ką siunti. Jei drabužius – gal ne. Jei elektroniką – taip. Vienas žmogus atsisakė draudimo, nes „niekada niekas neprarandama". Kitą dieną jo siuntinys dingo. Karma? Gal. Bet draudimas būtų padėjęs.

10. Ar kainos keičiasi prieš šventes?

Taip, ir gana reikšmingai. Prieš Kalėdas kainos gali kilti 20-30 procentų, nes siuntų srautas didžiulis, o vežėjų laikas ribotas. Vienas vežėjas man sakė, kad gruodį jis dirba be poilsio dienų, bet vis tiek negali visko atvežti laiku. Todėl – jei gali, siųsk lapkritį, o ne gruodį. Sutaupysi pinigų ir nervų. Ir vežėjas tau padėkos, nes jo darbo krūvis bus mažesnis.

Terminai – veža siuntinius Anglija Lietuva

11. Kiek laiko trunka siuntinio kelionė iš Anglijos į Lietuvą?

3-5 darbo dienos su specialiu vežėju. Su tarptautiniu kurjeriu – 2-3 dienos. Su autobusu – 1-2 dienos, bet su sąlyga, kad viskas pasisekė. Skirtumas tarp vežėjų minimalus – kelionės atstumas yra kelionės atstumas. Vienintelis dalykas, kuris gali pagreitinti arba sulėtinti – muitinė. Jei dokumentai tvarkingi – greičiau. Jei ne – gali pridėti dieną ar dvi. Todėl – pildyk dokumentus atidžiai.

12. Kas nutinka, jei vežėjas vėluoja ilgiau nei žadėta?

Pirmiausia – skambink ir klausk. Dažniausiai paaiškinimas paprastas – kamščiai, orai, techninė problema. Vienas vežėjas vėlavo dvi dienas, nes sunkvežimis sugedo Vokietijoje. Jis paskambino visiems klientams ir pranešė. Nemalonu, bet sąžininga. Kitas vežėjas tiesiog nustojo atsakyti į skambučius. Tas jau blogiau. Todėl – jei vežėjas komunikuoja, net ir vėluodamas – tai geras ženklas. Jei nekomunikuoja – kitą kartą rinkis kitą.

13. Ar galima paspartinti pristatymą, jei labai reikia?

Kartais. Paskambink vežėjui ir paklausk, ar gali paskubėti. Jei siuntinys jau kelyje – ne, bet jei dar sandėlyje – galima pakeisti maršrutą arba pridėti prie express siuntos. Vienas žmogus prašė pagreitinti – jo mama susirgo, ir jis norėjo nusiųsti vaistus. Vežėjas sutiko pridėti prie kitos dienos siuntos, be papildomo mokesčio. Žmogiškumas vis dar egzistuoja. Bet ne visada – priklauso nuo vežėjo ir situacijos.

14. Ką daryti, jei siuntinys įstrigo muitinėje?

Pirmiausia – išsiaiškinti, kodėl. Dažniausiai priežastis – neteisinga deklaracija, trūkstami dokumentai, arba įtarimas dėl turinio. Tada – pateikti trūkstamus dokumentus arba paaiškinimus. Procesas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Vienas žmogus laukė tris savaites, kol jo siuntinys su vaistais buvo išleistas iš muitinės. Galiausiai gavo, bet nervų kainavo. Todėl – pildyk dokumentus teisingai iš pirmo karto, ir problemų nebus.

15. Ar vežėjas praneša, kai siuntinys pasiekia Lietuvą?

Priklauso. Vieni praneša automatiškai – SMS, el. paštu, skambučiu. Kiti – tik jei paklausi. Trečių – niekada, tiesiog pristato. Klauskit prieš siunčiant, kokia komunikacija. Vienas vežėjas turi netgi programėlę, kur matai visą informaciją – kada išvažiavo, kur yra, kada bus. Modernu ir patogu. Bet ne visi turi tokias sistemas – mažesni vežėjai vis dar dirba su skambučiais.

Pakavimas – veža siuntinius Anglija Lietuva

16. Kaip supakuoti siuntinį, kad jis saugiai pasiektų Lietuvą?

Stora dėžė, burbulinė plėvelė, lipni juosta. Paprasta, bet veiksminga. Ir dar – nepalik tuščios vietos dėžės viduje. Kiekviena tuščia erdvė – tai vieta, kur daiktas gali judėti ir lūžti. Užpildyk laikraščiais, putplasčiu, senais drabužiais – bet kuo. Vienas žmogus siuntė tris butelius vyno – įdėjo juos į dėžę be jokio užpildo. Atvažiavo trys sudaužyti buteliai. Jei būtų įvyniojęs kiekvieną butelį atskirai ir užpildęs tarpus – būtų sveiki. Penkiolika minučių papildomo darbo sutaupo valandų nusivylimo.

17. Ar galima siųsti daiktus be dėžės, tik maiše?

Galima, bet nerekomenduojama. Maišas neapsaugo nuo smūgių, drėgmės, ar kitų siuntinių svorio. Vienas vežėjas pasakojo, kad maišai dažniausiai atvažiuoja suplyšę, o dėžės – sveikos. Skirtumas akivaizdus. Jei siunti drabužius – maišas gal ir tinka. Bet jei siunti bet ką, kas gali susigadinti – dėžė. Kainuoja 2-3 eurus, bet išgelbsti daiktą.

18. Ką daryti su senais ar nereikalingais daiktais – siųsti ar išmesti?

Pagalvok, ar kas nors jų nori. Jei mama prašė atsiųsti senus megztinius – siųsk. Bet jei siunti tik todėl, kad gaila išmesti – gal geriau padovanoti labdarai Anglijoje. Siuntimas kainuoja, ir kartais daiktų vertė mažesnė nei siuntimo kaina. Vienas žmogus skaičiavo – siuntė 30 kilogramų senų drabužių, sumokėjo 40 svarų. Drabužių vertė – gal 20 svarų. Ar apsimokėjo? Jam – taip, nes tai buvo sentimentaliai vertingi daiktai. Bet racionaliai – ne.

Draudžiami daiktai – veža siuntinius Anglija Lietuva

19. Ko negalima siųsti iš Anglijos į Lietuvą?

Tų pačių dalykų, kaip visada – ginklai, narkotikai, gyvūnai, pavojingos medžiagos. Bet yra specifinių po Brexit – tam tikri maisto produktai, augalai su žeme, gyvūninės kilmės produktai be sertifikatų. Sąrašas ilgas, ir jis keičiasi. Vienas žmogus norėjo siųsti šaldytą mėsą – nebuvo leista. Kitas siuntė sūrį – praėjo, nes tai buvo supakuotas, vakuumuotas produktas. Skirtumas – vienas be dokumentų, kitas su. Jei nežinai, ar galima – klausk vežėjo arba muitinės.

20. Ar galima siųsti elektroniką – telefonus, kompiuterius?

Galima, bet reikia nurodyti deklaracijoje. Baterijos gali būti problema – ypač ličio baterijos, kurios laikomos pavojingomis. Dauguma vežėjų priima elektroniką su baterijomis, bet ne visi. Vienas vežėjas atsisakė priimti nešiojamą kompiuterį, nes „baterija pavojinga". Kitas priėmė be problemų. Priklauso nuo vežėjo politikos. Klauskit prieš atiduodant, kad nebūtų siurprizų.

21. Ką daryti su vaistais – galima siųsti?

Asmeniniam naudojimui – nedidelis kiekis – paprastai leidžiama. Bet turi būti originalioje pakuotėje su receptu arba gydytojo pažyma. Vienas žmogus siuntė pusę vaistinėlės – viskas praeity be problemų, nes kiekiai nedideli. Bet kitas siuntė dvi dėžes antibiotikų – muitinė sulaikė ir klausė, ar tai ne prekyba. Galiausiai praleido, bet su papildomais dokumentais. Saikas čia svarbus.

22. Kaip elgtis, jei siuntinys turi draudžiamą daiktą, kurio nežinojai?

Nieko negali padaryti, jei jau paimta. Bet galima išvengti – visada pranešk vežėjui, ką siunti, ir jis pasakys, ar galima. Jei nežinai pats – pasitark. Geriau klausimas prieš nei problemos po. Vienas žmogus siuntė lauktuvės – tarp jų buvo ir peilis dekoratyvinis. Nežinojo, kad negalima. Peilis buvo konfiskuotas, likusi siunta – praleista. Nemalonu, bet ne tragedija. Svarbiausia – ne tyčia.

Praktiniai niuansai – veža siuntinius Anglija Lietuva

23. Kaip susisiekti su vežėju, jei kyla klausimų?

Telefonu – geriausia. El. paštu – antras variantas. Facebook žinutė – trečias, bet ne visada patikimas. Vienas vežėjas atsako į skambučius iš karto, bet į žinutes – po trijų dienų. Kitas – atvirkščiai. Reikia žinoti, koks tavo vežėjo stilius, ir naudoti tinkamą kanalą. Svarbiausia – turėti bent vieną būdą susisiekti. Jei vežėjas neatsako jokiais kanalais – blogas ženklas.

24. Ką daryti, jei gavėjas negauna siuntinio, o vežėjas sako, kad pristatė?

Prašyti įrodymo – nuotraukos, parašo, patvirtinimo. Jei vežėjas turi – tada aiškintis su gavėju. Gal kas nors paėmė iš laiptinės, gal kaimynas pasiėmė, gal adresas neteisingas. Vienas atvejis – vežėjas sakė „pristačiau", gavėjas sakė „negavau". Paaiškėjo, kad vežėjas paliko prie netinkamų durų – kitas butas tame pačiame name. Žmogus rado siuntinį pas kaimyną. Viskas gerai, bet nervų kainavo. Todėl – aiškus adresas, aiškūs nurodymai kur palikti.

25. Ar verta siųsti dovanas per vežėją, ar geriau pačiam vežti?

Priklauso nuo to, kada ir ką. Jei gali pats vežti – visada geriau. Bet jei negali – vežėjas yra geriausias variantas. Dovanos paprastai mažos, nebrangios, ir joms nereikia kažkokių ypatingų sąlygų. Vienas žmogus siunčia mamai gimtadienio dovaną kasmet per vežėją – visada atvažiuoja laiku, visada sveika.