Siuntos į Angliją iš Vilniaus, Vežame kiekvieną dieną

Kas dieną susiduriu su situacija, kai žmogus skambina iš Vilniaus ir nežino, kaip nusiųsti siuntinį į Angliją. Vieni siunčia vaikams studijuojantiems Londone, kiti – draugams, treti – verslo partneriams. Viskas prasideda nuo paprasto klausimo: „kiek kainuos?" O paskui atsiranda dar dvidešimt kitų. Ką galima vežti? Kada išvažiuoja? Ar saugu? Šiame tekste pasistengsiu atsakyti į visus dažniausius klausimus apie siuntų vežimą iš Vilniaus į Angliją. Rašau iš savo patirties, todėl ne viskas bus „teisingai" sudėliota, bet bus nuoširdu.

Organizavimas – kaip viskas vyksta iš Vilniaus

1. Kaip vežamos siuntos iš Vilniaus į Angliją?

Siuntos surenkamos Vilniuje, tada vežamos į pagrindinį maršrutą – paprastai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir galiausiai į Angliją. Kelionė trunka apie 3-4 dienas, priklausomai nuo maršruto ir krovinio kiekio. Automobiliai iš Vilniaus išvažiuoja reguliariai – kasdien arba kas antrą dieną, priklausomai nuo užsakymų kiekio. Kartais nutinka taip, kad vienai dienai užsakymų mažai, tada siunta gali palaukti kitos dienos. Bet jei susisieksite iš anksto, visada galima suderinti tikslų laiką.

2. Kur Vilniuje galima atiduoti siuntą?

Yra keli variantai. Galima atvežti siuntą į terminalą – dažniausiai jie būna pramoniniuose rajonuose, pvz., Vilkpėdėje arba Šeškinėje. Galima užsisakyti siuntos paėmimą iš namų ar biuro – kurjeris atvažiuoja paima. Trečias variantas – paštomatai, nors ne visi vežėjai turi šią galimybę. Aš pats dirbu su vienu vežėju, kuris surenka siuntas iš skirtingų taškų Vilniuje – kartais net iš „Maximos" stovėjimo aikštelės. Ne pats elegantiškiausias būdas, bet veikia.

3. Ar siuntos vežamos kasdien tikrai?

Tai priklauso nuo vežėjo. Kai kurie iš tiesų veža kasdien, kiti – kelis kartus per savaitę. „Kasdien" dažnai reiškia, kad siuntos surenkamos kasdien, bet išvažiuoja, kai prisirenka pilnas automobilis. Tai gali būti kasdien arba kas antrą dieną. Svarbu paklausti konkrečiai: „ar mano siunta išvažiuos rytoj ar poryt?" Vienas mano klientas manė, kad „kasdien" reiškia, kad siunta bus Londone kitą dieną – nusivylė sužinojęs, kad reikia laukti keturias dienas. Informacijos svarbu klausti iš anksto.

4. Kada geriausia siųsti siuntą iš Vilniaus?

Geriausia pirmadienį-antradienį, kad siunta išvažiuotų savaitės pradžioje ir pasiektų Angliją iki savaitgalio. Jei siunčiate penktadienį, gali būti, kad siunta stovės savaitgalį ir pajudės tik pirmadienį. Šventinėmis dienomis – Kalėdos, Velykos, Joninės – viskas vėluoja, nes dauguma vežėjų nevažiuoja. Planuokite iš anksto, ypač jei siunta skirta kažkokiai konkrečiai progai. Man yra buvę, kad močiutė siuntė dovaną anūkui gimtadieniui – išsiuntė per anksti, siunta atvyko savaite anksčiau. Bent jau nevėlavo.

Kainos – kiek kainuoja siuntos vežimas iš Vilniaus

5. Kokios kainos siunčiant iš Vilniaus į Angliją?

Maža siunta iki 5 kg – apie 15-25 eurai. Vidutinė, iki 20 kg – 35-50 eurų. Didesnės siuntos skaičiuojamos individualiai. Kaina priklauso nuo maršruto – siunčiant į Londoną pigiau nei į Škotiją, nes Londonas yra pagrindinis maršrutas. Taip pat priklauso nuo to, ar siunta paimama iš namų, ar atvežama į terminalą. Paėmimas iš namų paprastai kainuoja 5-10 eurų papildomai. Vienas klientas iš Vilniaus siuntė dvi dėžes knygų – svoris buvo apie 40 kilogramų, sumokėjo 65 eurus. Jam atrodė brangu, bet palyginus su paštu – pigiau.

6. Ar yra kainų skirtumas tarp skirtingų Vilniaus rajonų?

Ne, kaina vienoda visame Vilniuje. Nesvarbu, ar gyvenate Senamiestyje ar Balsiuose – kaina ta pati, jei užsisakote siuntos paėmimą. Bet yra vienas niuansas: jei gyvenate toli nuo centro, kurjeris gali užtrukti ilgiau atvažiuoti. Tai nekeičia kainos, bet gali paveikti laiką. Kartą važiavome į Fabijoniškes pasiimti siuntos – navigacija nuvedė į aklavietę, užtrukom papildomas 20 minučių. Smulkmena, bet jei skubate – geriau patiems atvežti siuntą į terminalą.

7. Kaip sumažinti siuntimo kainą iš Vilniaus?

Yra keli patikrinti būdai. Pirmas – siųsti grupinį krovinį su kitais žmonėmis. Antras – naudoti mažesnę pakuotę. Trečias – rinktis ne skubų pristatymą. Ketvirtas – sutikti, kad siunta bus pristatyta ne į duris, o į terminalą Anglijoje. Penktas – siųsti ne per aukščiausio sezono metu. Prieš Kalėdas kainos kyla visiems, nes paklausa didelė. Jei galite palaukti sausio – siųskite tada. Sutaupysite ir nervų, ir pinigų.

Draudžiami daiktai – ko negalima siųsti

8. Ką draudžiama siųsti iš Vilniaus į Angliją?

Sąrašas panašus kaip ir kitur: sprogmenys, narkotikai, ginklai, gyvi gyvūnai. Bet yra ir specifinių dalykų. Negalima siųsti lituotų baterijų atskirai – tik įmontuotų į įrenginį. Negalima siųsti skysčių didesniuose kiekiuose nei 100 ml, jei tai nėra specialiai supakuota. Maistas – sudėtinga sritis. Cepelinų siųsti negalima (juokauju), bet rimtai – bet koks greitai gendantis maistas yra rizikingas. Vienas klientas norėjo išsiųsti kaimiškų dešrų savo sūnui – teko atsisakyti, nes tai mėsos produktas su neaiškia kilmės dokumentacija.

9. Ar galima siųsti alkoholį iš Vilniaus į Angliją?

Ne be specialaus leidimo. Alkoholis yra akcizinė prekė, todėl jį vežti per sieną reikia atitinkamų dokumentų ir mokėti mokesčius. Asmeniniam vartojimui galima pervežti nedidelį kiekį, bet tai labiau taikoma, kai pats keliauji, o ne kai siunti. Jei norite nusiųsti butelį lietuviško midų draugui Londone – geriau perduoti per pažįstamą, kuris skrenda. Siuntos būdu tai sudėtinga ir brangu. Dažniausiai neverta.

10. Kaip siųsti vaistus iš Lietuvos į Angliją?

Receptinių vaistų siųsti negalima be gydytojo išrašo ir farmacijos leidimo. Nereceptinius vaistus – vitaminai, skausmo malšintuvai, pleistrai – galima siųsti nedideliu kiekiu asmeniniam naudojimui. Bet geriau turėti pirkimo kvitą ar bent nuotrauką. Vieną kartą mama siuntė vaikui vitaminų – niekas nesukėlė klausimų. Kitą kartą kažkas bandė siųsti dvi dėžes paracetamolio – muitinė sulaikė ir paprašė paaiškinti, ar tai ne prekyba. Sąmojinga.

Pristatymas Anglijoje – kas laukia gavėjo pusėje

11. Kur pristatomos siuntos Anglijoje?

Dažniausiai tiesiai į nurodytą adresą. Bet yra ir kitų variantų: terminalai didžiuosiuose miestuose, paštomatai (nors jų mažiau nei Lietuvoje), arba susitikimo vietos. Londone siuntos pristatomos gana greitai, nes kurjerių daug. Mažesniuose miestuose – gali tekti važiuoti patiems atsiimti. Vienas mano klientas gyvena kaime prie Kembridžo – siunta atvyko į terminalą Norwiche, o ne pas jį namo. Reikėjo važiuoti 40 minučių automobiliu. Nemalonu, bet kartais taip būna, kai gyveni atokiau nuo didelių maršrutų.

12. Kada siunta pasiekia gavėją Anglijoje?

Paprastai 3-5 dienos nuo išsiuntimo iš Vilniaus. Bet tai priklauso nuo daugelio dalykų: kada išvažiavo, koks maršrutas, ar reikia papildomų sustojimų. Iš Vilniaus į Londoną – greičiau. Iš Vilniaus į Šiaurės Airiją – ilgiau, nes reikia keltis per jūrą. Svarbu suprasti, kad „3-5 dienos" yra orientacinis laikas, ne garantija. Viskas gali užtrukti ir savaitę, ypač jei kažkas nutinka kelyje. Planuokite su atsarga.

13. Ar gavėjas turi būti namuose priimdamas siuntą?

Pageidautina, bet ne visada būtina. Jei siunta maža, gali būti palikta prie durų ar pas kaimyną. Jei didelė – gavėjas turi būti, nes reikia pasirašyti. Vienas dalykas, kurį verta žinoti: Anglijoje kurjeriai ne visada skambina prieš atvykdami. Gali atvykti bet kada, ypač jei tai savaitės vidurys. Todėl geriau įspėti gavėją, kad siunta turėtų atvykti tam tikrą dieną, ir kad jis būtų pasiekiamas. Arba nurodyti darbovietės adresą, jei ten priimti siuntas patogiau.

Dažnos problemos – kas gali nutikti

14. Ką daryti, jei siunta strigo muitinėje?

Pirmiausia – nesijaudinti per daug. Muitinė kartais tiesiog patikrina atsitiktinai. Jei siunta strigo, vežėjas turėtų gauti pranešimą ir informuoti jus. Gali tekti pateikti papildomus dokumentus – pirkimo kvitą, paaiškinimą, kas ir kam siunčiama. Šis procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki savaitės. Svarbiausia – bendradarbiauti ir atsakyti į užklausas greitai. Vienas mano klientas ignoravo vežėjo pranešimą – siunta buvo grąžinta atgal į Vilnių. Pinigai negrąžinti. Skaudu.

15. Ar gali siunta sugesti kelionės metu?

Gali, bet tai retai. Automobiliai, kuriais vežamos siuntos, paprastai yra uždari ir sausi. Bet būna išimčių – ypač žiemą, kai drėgmė didelė, arba vasarą, kai karšta. Elektronika gali nukentėti nuo temperatūros pokyčių. Maistas, jei leidžiama vežti, gali sugesti. Drabužiai gali sudrėkti, jei dėžė suplyšo. Todėl pakavimas toks svarbus. Ne dėl to, kad vežėjas neatsargus, o dėl to, kad kelionė trunka kelias dienas ir per tą laiką daug kas gali nutikti.

16. Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti siuntą?

Tai nutinka dažniau nei manote. Kartais žmonės persigalvoja, kartais pasikeičia adresas, kartais tiesiog nesusikalba su siuntėju. Tokiu atveju siunta grąžinama atgal į Lietuvą arba laikoma terminale Anglijoje. Jei grąžinama atgal – reikia mokėti už grąžinimą, o tai paprastai kainuoja tiek pat, kiek siuntimas. Vienas atvejis: žmogus siuntė dovaną buvusiai draugei, o ši atsisakė priimti. Nepatogi situacija visiems. Siunta grįžo atgal, pinigai negrąžinti.

Specifiniai klausimai – kas aktualu vilniečiams

17. Ar galima siųsti iš Vilniaus į mažus Anglijos miestus?

Galima, bet ne visada tiesiai. Dažniausiai siunta pirmiausia atvyksta į pagrindinį terminalą – Londoną, Birmingamą ar Mančesterį – o paskui persiunčiama toliau. Tai reiškia papildomą laiką ir kartais papildomą kainą. Jei siunčiate į mažą miestelį Škotijoje ar Velse – geriausia išsiaiškinti iš anksto, ar vežėjas pristato iki tos vietos, ar tik iki artimiausio didesnio miesto. Klientas vienas norėjo siųsti į kažkur šalia Aberystwyth – teko siųsti iki Kardifo, o jis pats važiavo atsiimti.

18. Kaip vežami baldai iš Vilniaus į Angliją?

Baldai – atskira kategorija. Reikia išrinkti, supakuoti, suderinti pakrovimą. Kaina priklauso nuo dydžio – spinta gali kainuoti 80-150 eurų, sofa – 100-200 eurų. Laikas – ilgesnis nei su paprastomis siuntomis, nes baldai ne visada telpa į kiekvieną automobilį. Kartais tenka laukti, kol prisirenka pakankamai užsakymų vienam reisui. Vienas vilnietis siuntė visą virtuvės komplektą – stalą, keturias kėdes, spintelę. Užtruko dvi savaites, nes viskas netilpo vienu kartu. Bet atvyko sveika.

19. Ar galima siųsti maistą iš Vilniaus į Angliją?

Sausą maistą – taip. Šokoladus, saldainius, sausainius, riešutus – viskas ok. Šlapias produktus – ne. Duoną galima, bet ji gali sugesti. Sūrį – priklauso, kietą galima, minkštą rizikingiau. Alų ar gira – ne be leidimo. Vienas klientas norėjo išsiųsti visą krepšį lietuviškų gėrybių – juodą duoną, šakotį, „Rūtos" šokoladą. Supakavome atskirai kiekvieną produktą, įvyniojome į burbulinę plėlovę. Atvyko be problemų. Svarbiausia – sausas ir gerai supakuotas.

20. Ką daryti, jei gyvenu ne Vilniuje, bet noriu siųsti per Vilnių?

Galite atsiųsti siuntą į Vilnių per vietinį kurjerį ar paštomatą, o tada mes paimsime iš Vilniaus. Arba galite atvežti patys. Yra ir kitas variantas – kai kurie vežėjai surenka siuntas iš kitų miestų ir veža į Vilnių, o tada į Angliją. Tai vadinama „tranzitu". Kaina gali būti šiek tiek didesnė dėl papildomo maršruto. Bet jei gyvenate, tarkim, Utenoje ir neturite galimybės atvažiuoti į Vilnių – tai geras sprendimas.

Patarimai – kaip išvengti problemų

21. Kaip tinkamai užpildyti siuntos dokumentus?

Viskas paprasta: siuntėjo vardas, pavardė, adresas, telefonas. Gavėjo vardas, pavardė, adresas, telefonas. Siuntos turinys – ką vežate. Vertė – kiek vertas turinys. Svoris – jei žinote. Ir tiek. Nereikia rašyti romano. Vienas klientas parašė „drabužiai" ir nieko daugiau – pakako. Kitas parašė puslapį teksto apie kiekvieną daiktą – nereikalinga. Svarbiausia – teisingas adresas ir telefono numeris. Be telefono numerio Anglijoje kurjeris gali nerasti gavėjo, ypač jei adresas sudėtingas.

22. Ar reikia drausti siuntą?

Jeigu siunčiate kažką vertingo – taip. Jei siunčiate drabužius mamai – tikriausiai ne. Draudimas kainuoja procentą nuo vertės, bet ramybė verta tų kelių eurų. Aš visada klausiu kliento: „ar ši siunta jums svarbi?" Jei atsako „taip" – siūlau draudimą. Jei atsako „na, ne labai" – galima ir be. Bet jei siunčiate naują telefoną už 800 eurų be draudimo – rizikuojate. Vienas žmogus taip rizikavo ir prarado. Dabar draudžia viską.

23. Kada geriau nesiųsti siuntos?

Kai siuntos vertė mažesnė už siuntimo kainą. Jei norite nusiųsti senus marškinėlius, kuriuos galima nusipirkti už 5 svarus – neverta mokėti 20 eurų už siuntimą. Geriau nupirkti vietoje. Taip pat neverta siųsti, kai labai skubate ir negalite laukti – skubus siuntimas brangus, o garantijų nėra. Kartais pigiau nupirkti lėktuvo bilietą ir pačiam nusivežti. Juokauju, bet iš dalies ne.

24. Kokių klaidų dažniausiai daro siuntėjai?

Dažniausia klaida – blogas adresas. Trūksta pašto kodo, neteisingas gatvės pavadinimas, nurodytas senas adresas. Antroji klaida – blogas telefono numeris. Trečioji – netinkamas pakavimas. Ketvirtoji – nenurodyta siuntos vertė. Penktoji – siuntėjas neįspėja gavėjo, kad siunta keliauja. Vienas atvejis: siunta atvyko į Londoną, kurjeris skambino gavėjui, bet numeris buvo neteisingas. Siunta grįžo atgal į terminalą, gulėjo ten dvi savaites. Galiausiai atsiėmė, bet nervų kainavo.

Išvada

Siuntos iš Vilniaus į Angliją vežamos kasdien, procesas gana paprastas, bet reikia žinoti kelis dalykus. Supakuokite gerai, nurodykite teisingus duomenis, pasirinkite tinkamą vežėją. Jei siunčiate kažką vertingo – apsidrauskite. Jei abejojate – klauskite. Geriau užduoti dešimt klausimų prieš siunčiant, nei po to sprendinėti problemas. Siuntų vežimas iš Vilniaus į Angliją – kasdienė paslauga, bet kiekviena siunta yra svarbi tam žmogui, kuris ją siunčia. Todėl verta skirti laiko pasiruošimui.