Siuntinių vežimas iš GB į Lietuvą

Ne tik iš Lietuvos į Angliją siunčiame siuntinius – daugybė žmonių veža ir atgal. Kas išsiunčia dovanas artimiesiems Lietuvoje, kas parsisiunčia internetu pirktas prekes, kas persikrausto ir reikia pervežti asmeninius daiktus. Siuntinių vežimas iš GB į Lietuvą yra ne mažiau paklausi paslauga, ir dažnai žmonės turi daugiau klausimų nei vežant pirmyn. Ypač po Brexit atsirado naujų niuansų – muitinės procedūros, dokumentai, mokesčiai. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų, kurie siunčia siuntinius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą.

Procesas – siuntinių vežimas iš GB į Lietuvą

1. Kaip užsisakyti siuntinio vežimą iš Anglijos į Lietuvą?

Procesas paprastas – užpildote užklausą internete arba paskambinate. Nurodote siuntinio svorį, matmenis, paėmimo adresą Anglijoje ir pristatymo adresą Lietuvoje. Mes paskaičiuojame kainą, ir jei tinka – suderiname paėmimo laiką. Vairuotojas atvažiuoja paimti siuntinio iš nurodyto adreso, ir siuntinys keliauja į Lietuvą. Viskas paprasta. Nors reikia pasakyti – kartais procesas užtrunka ilgiau nei tikėtasi, ypač jei paėmimo adresas yra toli nuo pagrindinių maršrutų. Pavyzdžiui, jei gyvenate kažkur Velse ar Škotijoje, gali tekti palaukti kelias dienas, kol vairuotojas bus tame regione.

2. Kiek laiko trunka siuntinio kelionė iš GB į Lietuvą?

Vidutiniškai 4–6 darbo dienos. Tai šiek tiek ilgiau nei vežant iš Lietuvos į Angliją, nes maršrutas yra ilgesnis – reikia keltis per Lamanšą arba važiuoti per Eurotunelį, tada per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją. Tai nemažas atstumas. Express variantas – 2–3 dienos, bet jis žymiai brangesnis. Aš rekomenduoju planuoti bent savaitę, ypač jei siuntinys nėra labai skubus. Geriau nustebti, kad atvyko anksčiau, nei nusivilti, kad vėluoja. Ypač prieš šventes – Kalėdas, Velykas – gali užtrukti ilgiau dėl didelio siuntų srauto.

3. Ar paimate siuntinį iš bet kurios Anglijos vietos?

Teoriškai – taip, praktiškai – priklauso. Dideliuose miestuose – Londone, Birmingame, Mančesteryje, Lide – paėmimas vyksta reguliariai, beveik kasdien. Mažesniuose miesteliuose ar atokesnėse vietovėse – gali tekti palaukti, kol vairuotojas bus tame regione. Kartais siūlome alternatyvą – atvežti siuntinį į artimiausią surinkimo punktą didesniame mieste. Tai gali būti greičiau nei laukti, kol vairuotojas atvažiuos pas jus. Jei gyvenate labai toli – pavyzdžiui, Šiaurės Škotijoje ar Šiaurės Airijoje – visada skambinkite ir klauskite, kokie variantai yra.

4. Ar vežate siuntinius iš GB į Lietuvą kiekvieną dieną?

Taip, vežame kiekvieną darbo dieną. Mūsų furgonai kursuoja reguliariai – pirmyn ir atgal. Tai reiškia, kad jei atiduodate siuntinį pirmadienį, jis greičiausiai išvyks antradienį arba trečiadienį. Bet vėlgi – „vežame kiekvieną dieną" nereiškia, kad siuntinys išvyksta tą pačią dieną. Reikia laiko surinkti, surūšiuoti, paruošti. Savaitgaliais paprastai nevežame, nebent yra specialus užsakymas. Jei jums reikia skubiai – paskambinkite, pažiūrėsime, ką galime padaryti. Kartais pavyksta sutarti dėl skubesnio išsiuntimo, bet tai priklauso nuo situacijos.

5. Ką daryti, jei gyvenu Anglijoje ir noriu išsiųsti siuntinį, bet negaliu būti namuose paėmimo metu?

Yra keli variantai. Pirmas – palikti siuntinį saugioje vietoje, kur vairuotojas galės jį paimti. Pavyzdžiui, prie durų, verandoje, pas kaimyną. Antras – sutarti dėl paėmimo laiko, kai būsite namuose. Trečias – atvežti siuntinį į mūsų surinkimo punktą patys. Ketvirtas – paprašyti draugo ar kaimyno, kad perduotų siuntinį vairuotojui. Svarbiausia – pranešti mums iš anksto, kad žinotume, jog siuntinys bus paliktas, ir kad vairuotojas žinotų, kur jo ieškoti. Kitaip gali būti nesusipratimų – vairuotojas atvažiuos, nerasmės nieko, ir išvažiuos.

Kainos – kiek kainuoja siuntinių vežimas iš GB į Lietuvą

6. Kiek kainuoja siuntinio vežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo tų pačių dalykų kaip ir vežant pirmyn – svorio, matmenų, pristatymo greičio. Mažas siuntinys iki 5 kg – apie 20–30 eurų. Vidutinis – 10–20 kg – 35–60 eurų. Didelis – 30 kg ir daugiau – 70–120 eurų. Bet tai labai apytikriai. Express variantas kainuoja maždaug dvigubai. Be to, jei siuntinys yra nestandartinės formos arba reikia papildomų paslaugų – pavyzdžiui, paėmimas ne darbo valandomis – kaina gali būti didesnė. Geriausia gauti individualų pasiūlymą konkrečiam siuntiniui. Skambinkite arba užpildykite užklausą internete.

7. Ar vežimas iš GB į Lietuvą brangesnis nei priešinga kryptimi?

Kartais taip, bet skirtumas paprastai nėra didelis. Priežastis – kuras Anglijoje brangesnis nei Lietuvoje, ir kai kurios išlaidos didesnės. Bet mes stengiamės išlaikyti panašias kainas abiem kryptimis, nes mūsų furgonai važiuoja pirmyn ir atgal, ir norime, kad abi kryptys būtų paklausios. Kartais net siūlome akcijas vienai krypčiai, jei reikia subalansuoti srautą. Pavyzdžiui, jei daugiau žmonių siunčia iš Lietuvos į Angliją nei atgal, galime sumažinti kainą atgalinei krypčiai, kad pritrauktume daugiau klientų. Taigi verta pasitikrinti – galbūt rasite gerą pasiūlymą.

8. Ar gavėjas Lietuvoje turi mokėti papildomus mokesčius?

Priklauso nuo siuntinio turinio ir vertės. Jei siunčiate asmeninius daiktus – drabužius, knygas, naudotus daiktus – paprastai nereikia. Bet jei siunčiate naujas prekes, ypač didesnės vertės, gavėjas gali turėti sumokėti PVM – 21 procentą Lietuvoje. Taip pat gali būti muito mokesčių, priklausomai nuo prekės kategorijos. Tai nemalonus siurprizas gavėjui, jei jis nebuvo įspėtas. Todėl visada perspėkite gavėją apie galimus mokesčius. Ypač jei siunčiate elektroniką, drabužius su etiketėmis ar kitas naujas prekes. Geriau žinoti iš anksto nei gauti netikėtą sąskaitą iš muitinės.

9. Kaip sumažinti vežimo išlaidas?

Yra keli būdai. Pirmas – planuoti iš anksto ir nesiųsti skubiai. Express paslauga kainuoja daugiau, o standartinė – pigiau. Antras – tinkamai supakuoti, kad siuntinys užimtų kuo mažiau vietos. Kuo mažesni matmenys, tuo mažesnė kaina. Trečias – siųsti kelis siuntinius vienu metu – dažnai gaunate nuolaidą. Ketvirtas – ieškoti akcijų ar nuolaidų, ypač ne piko metu. Penktas – palyginti kelių vežėjų pasiūlymus. Ir dar – jei siunčiate reguliariai, visada prašykite nuolaidos. Ilgalaikiai klientai gauna geresnes sąlygas – tai standartinė praktika.

10. Ar kaina skiriasi priklausomuo nuo to, kur Anglijoje paimate siuntinį?

Kartais taip. Jei paėmimo adresas yra Londone ar kitame dideliame mieste – kaina gali būti mažesnė, nes ten mūsų vairuotojai dažnai būna. Jei adresas yra toli nuo pagrindinių maršrutų – pavyzdžiui, mažas kaimelis Kornvalyje – gali būti taikomas papildomas mokestis už atvažiavimą. Bet tai ne visada. Kartais, jei vairuotojas jau yra tame regione, papildomo mokesčio nėra. Geriausia paskambinti ir paklausti – mes visada stengiamės rasti geriausią variantą. Svarbiausia – nurodyti tikslų adresą, kad galėtume tiksliai paskaičiuoti.

Dokumentai – formalumai vežant iš GB į Lietuvą

11. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntinį iš GB į Lietuvą?

Po Brexit reikia muitinės deklaracijos – CN22 arba CN23, priklausomai nuo vertės. Jei siuntos vertė iki 45 eurų – pakanka CN22. Jei daugiau – reikia CN23. Be to, jei siunčiate prekes – reikia komercinės sąskaitos (commercial invoice) su detaliu prekių aprašymu. Asmeniniams daiktams paprastai pakanka deklaracijos, bet kartais muitinė gali paprašyti papildomų dokumentų – pavyzdžiui, įrodymo, kad daiktai yra asmeniniai, o ne skirti pardavimui. Svarbu – visi dokumentai turi būti užpildyti teisingai. Klaidos dokumentuose – viena dažniausių priežasčių, kodėl siuntos užstringa muitinėje.

12. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją, jei siunčiu asmeninius daiktus?

Taip, reikia. Net jei siunčiate savo drabužius ar knygas, muitinės deklaraciją reikia užpildyti. Bet asmeniniams daiktams procesas paprastesnis – nereikia komercinės sąskaitos, nereikia mokėti muito ar PVM (jei tai tikrai asmeniniai daiktai, o ne naujos prekės). Svarbu aiškiai nurodyti, kad tai asmeniniai daiktai, ir pateikti sąrašą, kas yra siuntinyje. Kartais žmonės tingi pildyti deklaraciją arba bando apeiti – tai bloga idėja. Muitinė gali sulaikyti siuntinį, ir tada procesas užtruks daug ilgiau nei užpildyti paprastą formą.

13. Ką daryti, jei dokumentuose padariau klaidą?

Priklauso nuo klaidos. Jei tai nedidelė klaida – pavyzdžiui, neteisingas pašto kodas – dažnai galima ištaisyti susisiekus su vežėju. Jei klaida didesnė – pavyzdžiui, neteisingai nurodyta vertė ar turinys – gali tekti pildyti naują deklaraciją. Kartais muitinė pati prašo pataisyti dokumentus – tada gaunate pranešimą ir turite pateikti teisingą informaciją. Blogiausiu atveju, jei klaida yra esminė – pavyzdžiui, melaginga deklaracija – siuntinys gali būti grąžintas arba konfiskuotas. Todėl visada patikrinkite dokumentus prieš išsiunčiant. Du kartus patikrinkite – geriau praleisti papildomas penkias minutes nei spręsti problemas savaitę.

14. Ar reikia paso ar asmens tapatybės kortelės numerio?

Paprastai ne, bet kartais gali prireikti. Jei siuntinys yra didelės vertės arba jei muitinė turi klausimų dėl turinio, gali paprašyti gavėjo asmens duomenų. Taip pat gali prireikti, jei siunčiate kažką, kas reikalauja specialaus leidimo – pavyzdžiui, vaistus ar tam tikras chemines medžiagas. Bet standartinėms siuntoms – drabužiams, knygoms, dovanoms – asmens dokumento numerio nereikia. Užtenka gavėjo vardo, pavardės, adreso ir telefono numerio. Svarbiausia – kad duomenys būtų teisingi ir atitiktų realybę.

Saugumas – siuntinių vežimas iš GB į Lietuvą

15. Ar saugu siųsti brangius daiktus iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, su tinkamomis atsargumo priemonėmis. Pirmiausia – tinkamas pakavimas. Antra – papildomas draudimas. Trečia – patikimas vežėjas. Aš mačiau visko per savo darbo metus – ir dingusių siuntinių, ir sugadintų. Bet tai nutinka retai, ypač jei pasirenkate patikimą paslaugų teikėją. Vienas klientas siuntė brangų fotoaparatą iš Londono – supakavo jį labai kruopščiai, apdraudė, ir siuntinys atvyko be problemų. Kitas siuntė nešiojamą kompiuterį be draudimo, ir jis dingo. Skirtumas – atsargumas. Niekada nesiųskite brangių daiktų be draudimo. Tai paprasta taisyklė, kuri gali išgelbėti daug pinigų.

16. Kaip sekti siuntinio kelią iš Anglijos į Lietuvą?

Gausite sekimo numerį, kurį įvedę mūsų svetainėje galėsite matyti, kur yra jūsų siuntinys. Sekimo sistema rodo pagrindinius taškus – kai siuntinys paimamas, kai pasiekia sandėlį, kai išvyksta iš Anglijos, kai kerta sienas, kai pasiekia Lietuvą, kai pristatomas. Bet tarp šių taškų gali būti „tylos" periodai – tai normalu. Svarbiausia – jei ilgiau nei 48 valandas nematote jokio atnaujinimo, verta paskambinti. Kartais siuntinys tiesiog užstringa kažkur – sandėlyje, muitinėje – ir reikia pajudinti procesą. Geriau skambinti per anksti nei per vėlai.

17. Ką daryti, jei siuntinys pasiekė gavėją pažeistas?

Gavėjas turi iškart nufotografuoti pažeidimus – tiek pakuotės, tiek turinio. Tada pranešti vežėjui – kuo greičiau, geriausia tą pačią dieną. Dauguma vežėjų turi nustatytą terminą pretenzijoms – paprastai 7 dienas. Po to gali būti per vėlu. Tada pildote pretenzijos formą, pridedate nuotraukas ir dokumentus. Procesas gali užtrukti – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Nemeluosiu – tai nemalonus procesas, bet jei turite tinkamą draudimą ir dokumentus, šansai gauti kompensaciją yra geri. Svarbiausia – veikti greitai ir turėti įrodymų.

18. Ar siuntiniai yra drausti automatiškai?

Dauguma vežėjų siūlo bazinį draudimą, įskaičiuotą į kainą. Bet tas bazinis draudimas dažniausiai dengia tik nedidelę sumą – 50–100 eurų. Jei siuntinys vertas daugiau, rekomenduoju papildomą draudimą. Jis kainuoja 2–5 procentus nuo deklaruotos vertės. Tai nėra dideli pinigai, palyginus su tuo, ką galite prarasti. Vieną kartą klientas siuntė brangius batus be papildomo draudimo, ir siuntinys dingo. Jis gavo tik 100 eurų, nors batai kainavo 400. Skaudi pamoka. Visada deklaruokite tikrąją vertę ir apsidrauskite, jei siuntinys vertas daugiau nei 50 eurų.

Pakavimas – kaip paruošti siuntinį ilgai kelionei

19. Kaip tinkamai supakuoti siuntinį, kad jis atvyktų sveikas?

Pakavimas yra labai svarbu, ypač kai siuntinys keliauja toli – iš Anglijos į Lietuvą tai nemažas atstumas. Rekomenduoju dvigubą dėžę – vidinę ir išorinę – su pakankamai užpildo tarp jų. Burbulinė plėvelė, putplastis, susmulkintas popierius – viskas tinka. Svarbiausia, kad turinys nejudėtų viduje. Jei pakratote dėžę ir girdite, kad kažkas juda – reikia daugiau užpildo. Trapiems daiktams – papildomi sluoksniai burbulinės plėvelės ir oro tarpas tarp dėžės sienelių. Ir visada pažymėkite dėžę „Fragile", jei turinys trapus. Tai ne garantuoja, bet padeda.

20. Kokios dažniausios pakavimo klaidos?

Dažniausia – per mažas užpildas. Žmogus įdeda daiktą į dėžę, užklijuoja ir galvoja, kad viskas gerai. Bet siuntinys kratomas visą kelionę, ir jei viduje yra laisvos vietos – daiktas juda ir gali sudužti. Kita klaida – naudoti per silpną dėžę. Kartą klientas atnešė siuntinį supakuotą į batų dėžę – ji buvo per plona sunkiam turiniui. Dar viena klaida – nenuimti senų lipdukų. Tai gali sukelti painiavą. Ir dar – nerašyti gavėjo adreso aiškiai. Kartą siuntinys grįžo atgal, nes adresas buvo neįskaitomas. Visada naudokite tvirtą dėžę, pakankamai užpildo ir aiškų adresą.

21. Ar galima siųsti daiktus be dėžės?

Techniškai galima, bet labai nerekomenduoju. Maišas ar plastikinis krepšys nesaugo nuo smūgių, drėgmės ar suspaudimo. Jei maiše yra minkšti daiktai – drabužiai, patalynė – tai dar pusė bėdos. Bet jei maiše yra kažkas kieto ar trapių – tai beveik garantuota, kad kažkas nutiks. Be to, maišai lengviau plyšta. Aš mačiau, kaip maišas su drabužiais suplyšo sandėlyje ir viskas išsibarstė. Užtruko valandą surasti, kam kas priklauso. Geriau investuoti į tinkamą dėžę – tai kainuoja kelis eurus, bet sutaupo daug nervų ir laiko.

Specialūs atvejai – nestandartiniai siuntiniai

22. Ar vežate baldus ir didelius daiktus iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, vežame, bet tai jau kita kategorija. Baldų gabenimas reikalauja daugiau planavimo – reikia išmatuoti, įvertinti svorį, parinkti tinkamą transportą. Kartais baldus tenka išardyti, kad tilptų. Kaina didesnė – priklauso nuo dydžio ir svorio. Bet žmonės veža viską – sofas, lovas, spintas, net pianinus. Vieną kartą teko vežti senovinį spintą iš Mančesterio į Kauną – klientas labai jaudinosi, bet spinta atvyko sveika. Svarbiausia – tinkamas pakavimas ir patikimas vežėjas. Ir dar – planuoti iš anksto, nes didelių siuntinių gabenimas užtrunka ilgiau.

23. Kaip siųsti trapius daiktus – pavyzdžiui, indus ar paveikslus?

Trapiems daiktams reikia ypatingo dėmesio. Pirmiausia – kiekvienas daiktas atskirai suvyniotas į burbulinę plėvelę. Tada – tarpai užpildyti putplasčiu. Dėžė turi būti pažymėta „Fragile". Bet net ir tinkamai supakavus, visada yra rizika. Todėl rekomenduoju papildomą draudimą. Paveikslams yra specialios dėžės – plokščios, tvirtos, su minkštu vidumi. Jei paveikslas vertingas – gal net verta pasinaudoti specializuota meno kūrinių gabenimo paslauga. Tai brangiau, bet saugiau. Kartais taupymas ant pakavimo vėliau kainuoja daug daugiau nei papildomas draudimas.

24. Ar galima siųsti maistą iš Anglijos į Lietuvą?

Tai sudėtingas klausimas. ES taisyklės draudžia importuoti mėsą, pieno produktus ir daugumą gyvūninės kilmės produktų iš trečiųjų šalių, įskaitant JK. Taip pat yra apribojimų vaisiams, daržovėms ir sėkloms. Bet kai kurie produktai leidžiami – supakuotas ir ne greitai gendantis maistas, saldainiai, kava, arbata. Prieš siunčiant maistą visada patikrinkite dabartines taisykles. Jei siunta su draudžiamu maistu bus sulaikyta muitinėje, ji gali būti sunaikinta. Geriau neeksperimentuoti – tiesiog neverta rizikos. Ypač jei siuntinys vertingas ir jo turinys svarbus.

Išvada

Siuntinių vežimas iš GB į Lietuvą nėra sudėtingas procesas, bet reikalauja dėmesio detalėms. Tinkamas pakavimas, teisingi dokumentai, aiškus komunikavimas su vežėju – tai trys dalykai, kurie užtikrina sklandų siuntinio kelionę. Po Brexit atsirado daugiau formalumų, bet su patyrusiu vežėju viskas išsprendžiama. Jei pirmą kartą siunčiate siuntinį iš Anglijos, nesidrovėkite klausti. O jei siunčiate reguliariai – ieškokite patikimo partnerio. Tai atsiperka tiek kokybe, tiek kaina.