Siuntinių kainos Londonas Lietuva geros, vežame kasdieną

Kai pirmą kartą pradėjau vežti siuntinius maršrutu Londonas–Lietuva, niekas manęs neįspėjo, kiek daug žmonių ieško patikimo vežėjo, kuris ne tik pažadėtų, bet ir iš tiesų pristatytų laiku. Per tuos metus mačiau visko – nuo dėžės su močiutės kepta duona, kurią reikėjo nugabenti per pusę Europos, iki dokumentų, be kurių žmogus negalėjo atidaryti banko sąskaitos. Kainos Londonas Lietuva klausimas kyla kone kiekvienam, kas turi giminių, draugų ar verslo ryšių tarp šių dviejų šalių. Ir suprantu – niekas nenori permokėti, bet ir taupyti ten, kur rizikuoji prarasti siuntą, irgi neverta. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntinių gabenimą šiuo maršrutu, pasidalinsiu tuo, ką išmokau per praktiką, ir padėsiu suprasti, ko tikėtis užsisakant pervežimą.

Kainos – siuntinių kainos Londonas Lietuva geros

1. Kiek kainuoja siuntos iš Londono į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – svorio, matmenų ir to, ar siunčiate standartinę dėžę, ar kažką nestandartinio. Paprastai maža siunta iki 5 kg gali kainuoti apie 15–25 svarus, o didesnė, tarkim, 20–30 kg, jau bus apie 35–50 svarų. Bet čia labai apytiksliai skaičiai, nes kiekvienas vežėjas turi savo kainodarą. Vieni skaičiuoja pagal faktinį svorį, kiti – pagal tūrinį, ir tada gali būti netikėtumų. Pavyzdžiui, siunčiate lengvą, bet didelę dėžę su pagalvėmis – ji sveria nedaug, bet užima daug vietos, ir vežėjas gali pritaikyti tūrinio svorio formulę. Visada verta klausti iš anksto, kad nebūtų staigmenų.

2. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo sezono?

Taip, ir tai gana pastebimas skirtumas. Prieš Kalėdas, Velykas ar vasaros pradžią, kai visi siunčia dovanas ar grįžta atostogauti, kainos gali pakilti 10–20 procentų. Tai ne kažkokia paslaptis – tiesiog paklausa didėja, vietos mašinoje mažėja, ir vežėjai natūraliai koreguoja tarifus. Aš pats patariu klientams planuoti siuntimą ne paskutinę savaitę prieš šventes. Kartą viena moteris paskambino gruodžio 20 dieną ir prašė pristatyti didelį paketą iki Kūčių. Pavyko, bet kaina buvo gerokai aukštesnė nei įprastai, ir ji nelabai džiaugėsi. Taip kad planavimas čia tikrai padeda sutaupyti.

3. Kaip sužinoti tikslią kainą prieš siunčiant?

Geriausias būdas – tiesiog parašyti ar paskambinti vežėjui ir nurodyti siuntos svorį, matmenis bei paėmimo bei pristatymo adresus. Dauguma vežėjų turi skaičiuokles savo svetainėse, bet jos ne visada tiksliai atspindi galutinę kainą. Ypač jei siunta nestandartinė – tarkim, dviratis arba baldas. Tada reikia individualaus pasiūlymo. Aš visada prašau klientų nufotografuoti siuntą, kad galėčiau įvertinti, ar reikės papildomos pakuotės, ar užteks to, kas yra. Tai padeda išvengti nesusipratimų, kai atvažiuoju paimti ir matau, kad dėžė per didelė arba per sunku vienam žmogui pakrauti.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Gali būti. Pavyzdžiui, jei siunta turi būti pristatyta į kaimą, kur nėra gero privažiavimo, arba jei reikia nešti į aukštą be lifto – kai kurie vežėjai taiko papildomą mokestį už tai. Taip pat gali būti mokestis už pakavimo medžiagas, jei vežėjas pats pakuos. Ir dar vienas dalykas – jei siunta atvyksta į Lietuvą ir ją reikia saugoti sandėlyje kelias dienas, kol gavėjas atsiims, kartais už tai irgi prašoma primokėti. Ne visada, bet pasitaiko. Todėl visada rekomenduoju išsiaiškinti visus galimus mokesčius prieš sutariant dėl pervežimo. Geriau klausti per daug nei per mažai.

5. Ar galima derėtis dėl kainos?

Priklauso nuo vežėjo. Jei siunčiate reguliariai – tarkim, kas mėnesį ar net dažniau – tikrai galima tartis dėl nuolaidos. Verslo klientai dažnai gauna geresnes sąlygas, nes jie garantuoja pastovų srautą. Bet jei siunčiate vieną kartą per metus, tai nelabai yra kur derėtis. Nors, tiesą pasakius, kartais užtenka tiesiog mandagiai paklausti, ar galima kažkiek nuleisti, ir vežėjas sutinka. Priklauso nuo situacijos, nuo to, kiek užimta mašina, ir nuo pačio vežėjo požiūrio. Aš pats kartais nuleidžiu, jei matau, kad žmogus nuoširdžiai prašo ir siunta nėra labai sudėtinga.

Siuntos – UK Lietuva siuntų gabenimas

6. Ką galima siųsti iš Londono į Lietuvą?

Beveik viską, kas nėra draudžiama įstatymais. Drabužiai, maistas (su tam tikromis išimtimis), buitinė technika, baldai, dokumentai, dovanos. Bet yra dalykų, kurių vežti negalima arba labai sudėtinga – tai alkoholis, tabakas, narkotikai, ginklai, gyvūnai be reikiamų dokumentų. Taip pat reikia atsargiau su vaistais – jei siunčiate receptinius vaistus, gali prireikti gydytojo pažymos. Maistas irgi turi savo taisykles – mėsos ir pieno produktai iš trečiųjų šalių turi atitikti ES reikalavimus. Tai nereiškia, kad negalima siųsti močiutės sūrio, bet reikia žinoti, kad gali būti patikrinimas pasienyje.

7. Kaip supakuoti siuntą, kad ji saugiai pasiektų tikslą?

Pakavimas yra vienas svarbiausių dalykų, ir dažnai jis nuvertinamas. Mačiau siuntų, kurios atvykdavo sudaužytos vien todėl, kad žmogus pagailėjo burbulinės plėvelės arba naudojo per ploną kartoną. Jei siunčiate kažką trapią – indus, elektroniką, paveikslus – būtinai apvyniokite kiekvieną daiktą atskirai, užpildykite tuščias vietas putplasčiu arba susuktais laikraščiais. Dėžė turi būti tvirta, o lipni juosta – kokybiška. Ir dar – užrašykite ant dėžės „Fragile“ arba „Dūžta“, nors tai negarantuoja, kad kas nors elgsis ypatingai atsargiai, bet bent jau signalizuoja. Geriau per daug supakuoti nei per mažai.

8. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas iš Londono į Lietuvą?

Paprastai 2–4 dienos, priklausomai nuo to, kada siunta paimama ir koks maršrutas. Jei vežėjas važiuoja tiesiai be sustojimų – greičiau. Jei surenka siuntas iš skirtingų miestų – gali užtrukti ilgiau. Taip pat priklauso nuo muitinės patikrinimų, nors tarp ES šalių jų paprastai nebūna, bet jei kažkas ne taip su dokumentais, gali užtrukti. Aš pats stengiuosi pristatyti per 3 dienas, bet buvo atvejų, kai dėl eismo ar oro sąlygų užtrukdavo ilgiau. Vieną kartą žiemą užstrigau Vokietijoje dėl sniego ir siuntos vėlavo dviem dienomis. Klientas nelabai džiaugėsi, bet suprato – gamtos nesuvaldysi.

9. Ar galima sekti siuntos kelią?

Dauguma rimtų vežėjų siūlo kažkokį sekimo būdą – ar tai būtų SMS žinutės, ar internetinė sistema, ar tiesioginis skambutis vairuotojui. Aš pats naudoju paprastą sistemą – kai siunta pakraunama, pranešu klientui, kada planuojamas išvykimas, o kai pasiekiame Lietuvą – vėl pranešu. Tai nėra kažkokia aukštoji technologija, bet veikia. Kai kurie vežėjai turi GPS sekimą realiu laiku, bet tai labiau verslo klientams skirta paslauga. Paprastam žmogui užtenka žinoti, kad siunta pakeliui ir kad bus pristatyta numatytu laiku. Jei kas nors keičiasi – turiu pranešti, tai ir darau.

10. Ką daryti, jei siunta pasimeta?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Pirmas dalykas – kreiptis į vežėją ir nurodyti siuntos duomenis – kada buvo išsiųsta, kas buvo viduje, koks gavėjo adresas. Jei vežėjas sąžiningas, jis bandys išsiaiškinti, kas nutiko. Kartais siunta nepametama, o tiesiog pristatoma ne ten, kur reikia – panašūs adresai, painūs namų numeriai. Būna ir taip, kad gavėjas nepaima siuntos ilgą laiką ir ji grįžta atgal. Svarbiausia – turėti raštišką susitarimą su vežėju, kad būtų aišku, kas atsakingas praradimo atveju. Be dokumentų sunku ką nors įrodyti. Ir dar – vertingus daiktus visada verta apdrausti, net jei tai kainuoja papildomai.

Vežame – kasdienis siuntinių pervežimas

11. Ar tikrai vežate kasdieną?

Kasdieną – tai gal kiek per stipru pasakyta. Bet išvykstame labai dažnai – maždaug 3–4 kartus per savaitę, priklausomai nuo siuntų kiekio. Jei yra pakankamai užsakymų, važiuojame kas antrą dieną. O prieš didžiąsias šventes – ir kasdieną, nes srautas toks didelis, kad viena mašina nebespėja. Bet jei klausiate, ar galite atsiųsti siuntą bet kurią dieną – taip, priimame užsakymus nuolat, tik išvykimo laikas gali šiek tiek skirtis. Stengiamės būti lankstūs, nes suprantame, kad žmonėms reikia skirtingais laikais. Vienas skambina ryte, kitas parašo vakare – abiem randame sprendimą.

12. Kaip dažnai važiuojate maršrutu Londonas–Lietuva?

Kaip minėjau – 3–4 kartus per savaitę, bet tai priklauso nuo sezono. Vasarą ir prieš šventes dažniau, žiemą – rečiau, nes mažiau siuntų. Maršrutas paprastai būna Londonas – Doveris – keltas arba tunelis – Prancūzija – Belgija – Vokietija – Lenkija – Lietuva. Kartais važiuojame per Olandiją, jei reikia paimti siuntas iš kitų miestų. Kelias ilgas – apie 2000 kilometrų – ir užtrunka maždaug 24–30 valandų gryno važiavimo laiko. Su sustojimais ir poilsio pertraukomis – dvi su puse, trys dienos. Vairuotojai keičiasi, kad būtų saugu, nes vienam žmogui tiek vairuoti be poilsio būtų neatsakinga.

13. Ar paimate siuntą iš namų?

Taip, tai viena pagrindinių mūsų paslaugų. Atvažiuojame į nurodytą adresą Londone ar aplinkiniuose miestuose ir paimame siuntą tiesiai iš jūsų durų. Nereikia niekur vežti patiems, nereikia stovėti eilėse pašte. Tiesa, kartais būna situacijų, kai adresas sunkiai randamas – ypač naujuose rajonuose, kur gatvių pavadinimai dar ne visuose žemėlapiuose. Arba kai žmogus nurodo vieną adresą, o paskui paaiškėja, kad persikraustė kitur. Tada tenka skambinti ir aiškintis. Bet tai smulkmenos. Svarbiausia, kad siunta paimama patogiai, be papildomo vargo klientui.

14. Kada siunta pasiekia gavėją Lietuvoje?

Paprastai per 2–4 dienas nuo paėmimo, bet kaip jau minėjau, tai priklauso nuo daugelio dalykų. Jei siunta paimama pirmadienį, dažniausiai ketvirtadienį ar penktadienį jau būna Lietuvoje. Pristatymas į namus gali užtrukti dar vieną dieną, ypač jei gavėjas gyvena ne didmiestyje. Stengiamės derinti pristatymo laiką su gavėju, kad jis būtų namie ir galėtų priimti siuntą. Bet pasitaiko, kad gavėjas nurodo vieną laiką, o paskui jo nėra namie. Tada tenka bandyti kitą dieną arba palikti siuntą pas kaimyną, jei sutinka. Komunikacija čia labai svarbu.

15. Ar vežate ir į kitus Lietuvos miestus, ne tik į Vilnių?

Žinoma. Lietuva maža šalis, tai nuo Vilniaus iki bet kurio kito miesto – ne taip toli. Vežame į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę – kur tik reikia. Kartais siuntos keliauja per kurjerių tarnybas Lietuvoje, jei patys negalime pristatyti tą pačią dieną. Bet dažniausiai stengiamės patys nuvežti, nes taip greičiau ir patikimiau. Ypač jei siunta svarbi ar skubi. Vieną kartą vežiau dokumentus į mažą miestelį netoli Šiaulių – kelias nebuvo pats patogiausias, bet žmogui reikėjo, tai nuvažiavau. Toks jau tas darbas.

Dokumentai – siuntų dokumentacija ir taisyklės

16. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą?

Paprastai užtenka užpildyti siuntos deklaraciją – ten nurodote siuntėjo ir gavėjo duomenis, siuntos turinį, vertę. Jei siunta vertinga – virš tam tikros sumos – gali reikėti papildomų dokumentų. Tarp ES šalių muitinės procedūrų paprastai nėra, bet jei siunčiate kažką neįprasto – tarkim, antikvarinius daiktus ar meno kūrinius – gali prireikti įsigijimo dokumentų. Taip pat reikia nepamiršti, kad kai kurios prekės turi būti deklaruojamos, net jei jos nėra draudžiamos. Aš visada patariu klientams pasitikrinti, ar jų siunčiami daiktai nepatenka į specialių taisyklių kategoriją. Geriau išsiaiškinti iš anksto nei vėliau aiškintis su muitinės pareigūnais.

17. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją?

Tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos – taip, dabar jau reikia, nes JK išėjo iš ES. Tai reiškia, kad siuntos gali būti tikrinamos ir gali būti taikomi mokesčiai, priklausomai nuo siuntos vertės. Jei siunčiate asmeninius daiktus ar dovanas iki tam tikros vertės, paprastai mokesčių nėra, bet deklaraciją pildyti reikia. Tai nėra labai sudėtinga – yra standartinės formos, kurias galima rasti internete arba gauti iš vežėjo. Bet jei nežinote, kaip pildyti, geriau kreiptis į vežėją, kad padėtų. Aš pats dažnai padedu klientams su deklaracijomis, nes ne visi susiduria su tuo kasdien.

18. Kas atsitinka, jei siunta sulaikoma muitinėje?

Tai nutinka retai, bet nutinka. Dažniausiai dėl neteisingai užpildytos deklaracijos arba dėl to, kad siuntos turinys neatitinka deklaruoto. Tada siunta gali būti sulaikyta patikrinimui, ir tai gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Jei taip atsitinka, vežėjas turėtų informuoti siuntėją ir padėti išspręsti situaciją. Kartais pakanka pateikti papildomus dokumentus, kartais reikia sumokėti muito mokesčius. Nemaloniausia, kai siunta sulaikoma be aiškios priežasties – tada tenka skambinėti, rašyti užklausas ir laukti. Bet tai jau ne vežėjo, o institucijų reikalas. Mes galime tik padėti komunikuoti.

Pristatymas – siuntų pristatymo ypatumai

19. Kaip pristatote siuntas Lietuvoje?

Priklauso nuo to, kur gavėjas gyvena. Jei didmiestyje – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – pristatome tiesiai į namus arba į darbo vietą, jei gavėjas sutinka. Jei mažesniame mieste ar kaime – gali tekti derinti, nes ne visada pavyksta pristatyti tą pačią dieną. Kartais siuntos pristatomos į paštomatą, jei gavėjas pageidauja – tai patogu, nes nereikia laukti namie. Bet dauguma mūsų klientų nori, kad siunta būtų pristatyta tiesiai į rankas, ypač jei tai vertingi daiktai. Stengiamės lanksčiai reaguoti į pageidavimus, nes kiekvienas atvejis kitoks.

20. Ar pristatote ir savaitgaliais?

Kartais, bet ne visada. Jei siunta atvyksta penktadienį ir gavėjas prašo pristatyti šeštadienį – bandome sutarti. Bet negalime garantuoti, kad kiekvieną savaitgalį dirbsime, nes vairuotojams irgi reikia poilsio. Ypač po ilgo maršruto iš Londono – žmogus pavargęs, nori pailsėti. Tačiau suprantame, kad kartais siunta skubi, ir stengiamės padėti. Geriausia iš anksto pranešti, jei reikia pristatymo savaitgalį, kad galėtume planuoti. Paskutinės minutės prašymai ne visada įgyvendinami, bet stengiamės.

21. Ką daryti, jei gavėjas ne namie pristatymo metu?

Bandome susisiekti telefonu ir sutarti kitą laiką. Jei gavėjas neatsiliepia – paliekame pranešimą, kad bandėme pristatyti, ir bandome kitą dieną. Kartais gavėjas prašo palikti siuntą pas kaimyną arba prie durų – tai galima, bet tik jei gavėjas aiškiai sutinka ir prisiima atsakomybę. Aš asmeniškai nelabai mėgstu palikti siuntų be priežiūros, nes kas nors gali paimti, o tada kas atsakingas? Bet jei žmogus prašo – palieku. Vieną kartą palikau prie durų, nes gavėjas sakė, kad grįš po valandos, o siuntą kas nors paėmė. Laimei, tai buvo kaimynas, bet nemalonu buvo visiems.

Apribojimai – draudžiami ir ribojami daiktai

22. Ko negalima siųsti iš Londono į Lietuvą?

Draudžiamų daiktų sąrašas gana ilgas – narkotikai, ginklai, sprogmenys, padirbti dokumentai, kontrabandinės prekės. Taip pat negalima siųsti gyvūnų be reikiamų veterinarinių dokumentų, augalų su dirvožemiu (dėl kenkėjų rizikos), pavojingų cheminių medžiagų. Alkoholis ir tabakas – ribojami, galima siųsti tik tam tikrus kiekius asmeniniam naudojimui. Vaistai – priklauso nuo tipo, receptiniai vaistai gali reikalauti gydytojo pažymos. Visada patariu klientams pasitikrinti, ar jų siunčiami daiktai nėra draudžiami, nes jei muitinė randa draudžiamą daiktą, siunta gali būti konfiskuota, o siuntėjas gali turėti nemalonumų.

23. Ar galima siųsti maistą?

Taip, bet su tam tikromis išimtimis. Sausi produktai – saldainiai, sausainiai, kava, arbata – paprastai problemų nekelia. Bet švieži produktai – mėsa, pienas, sūris – turi atitikti ES sveikatos reikalavimus. Po Brexit situacija pasikeitė, ir dabar yra daugiau apribojimų maisto produktams iš JK. Tai nereiškia, kad negalima siųsti močiutės mėgstamo sūrio, bet reikia žinoti, kad gali būti patikrinimas, ir jei produktas neatitinka reikalavimų, jis gali būti sunaikintas. Aš pats mačiau, kaip vienam klientui muitinėje išmetė dėžę su mėsos gaminiais, nes nebuvo tinkamų dokumentų. Žmogus labai nusivylė, bet taisyklės yra taisyklės.

24. Ką daryti, jei nežinau, ar mano siunčiamas daiktas leidžiamas?

Klauskite vežėjo. Rimtai – geriau paklausti prieš siunčiant nei vėliau aiškintis su muitine. Aš pats visada pasiruošęs atsakyti į tokius klausimus, o jei nežinau – pasitikrinu. Yra oficialūs šaltiniai – Lietuvos muitinės svetainė, JK muitinės svetainė – kur galima rasti informacijos apie draudžiamus ir ribojamus daiktus. Bet suprantu, kad ne visi nori naršyti po oficialius puslapius, todėl paprasčiau tiesiog paskambinti vežėjui ir paklausti. Mes susiduriame su tuo kasdien, tai žinome, kas galima, o kas ne. O jei nežinome – pasitikriname. Geriau užtrukti penkias minutes papildomai nei prarasti siuntą.

Apibendrinimas – ką svarbu žinoti prieš siunčiant

25. Kokie svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš siunčiant siuntą?

Pirmiausia – supakuoti tvirtai ir saugiai. Antra – aiškiai nurodyti siuntėjo ir gavėjo duomenis, kad nekiltų painiavos. Trečia – užpildyti reikiamus dokumentus, ypač jei siunta vertinga arba jei siunčiate per JK-Lietuvos sieną, kur dabar reikia deklaracijų. Ketvirta – pasitikrinti, ar siunčiami daiktai nėra draudžiami ar ribojami. Penkia – susitarti dėl kainos ir pristatymo laiko iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų. Ir šešta – išsirinkti patikimą vežėją, kuris ne tik pažadės, bet ir padarys. Tai skamba paprastai, bet dažnai žmonės pamiršta bent vieną iš šių dalykų, ir tada kyla problemų.

26. Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Žiūrėkite atsiliepimus, klauskite draugų ar pažįstamų, ar jie naudojosi konkrečiu vežėju. Patikrinkite, ar vežėjas turi reikiamus leidimus ir draudimą. Paklauskite, kas atsitiks, jei siunta bus pažeista arba pasimes – ar vežėjas prisiima atsakomybę. Ir svarbiausia – bendraukite prieš siunčiant. Jei vežėjas neatsako į klausimus, vengia atsakyti į tiesioginius klausimus apie kainą ar terminus – tai jau signalas. Patikimas vežėjas visada atsakys aiškiai ir be išsisukinėjimų. Aš pats stengiuosi būti kuo atviresnis su klientais, nes pasitikėjimas – tai vienintelis dalykas, kurio negalima nusipirkti ar suklastoti.

Siuntinių gabenimas maršrutu Londonas–Lietuva nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti keletą dalykų, kad viskas vyktų sklandžiai. Kainos priklauso nuo daugelio faktorių, ir geriausia jas sužinoti iš anksto. Pakavimas svarbus – ne taupykite ant jo. Dokumentai turi būti tvarkingi, ypač po Brexit. Ir svarbiausia – raskite vežėju, kuriuo pasitikite. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau vienas skambutis nei dešimt nervų. Sėkmės siunčiant.