Siuntų vežimas iš Anglijos į Lietuvą

Anglijoje gyvena tūkstančiai lietuvių, ir daugelis jų reguliariai siunčia siuntas į namus – tėvams, draugams, vaikams. Kažkas siunčia vaikų drabužius, kažkas – elektroniką, o kažkas tiesiog nori nusiųsti saldainių močiutei. Problema ta, kad ne visada aišku, kaip tą padaryti pigiau, saugiau ir greičiau. Kokios paslaugos iš tiesų veikia? Kiek viskas kainuoja? Ar verta rinktis paštą ar geriau vežėją? Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš žmonių, kurie siunčia siuntas iš Anglijos į Lietuvą. Ne kažkoks vadovėlis, o tiesiog patirtis iš tos pusės, kurioje kasdien su tuo dirbi.

Kainos – siuntų vežimas iš Anglijos į Lietuvą

1. Kiek kainuoja siuntos vežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo siuntos svorio, dydžio ir to, ar siunčiate iki durų ar iki terminalo. Paprastai maža siunta (iki 5 kg) kainuoja apie 15–30 eurų, vidutinė (10–20 kg) – 30–55 eurų, o didelė (virš 20 kg) – 55–90 eurų. Tie skaičiai ne fiksuoti – kiekvienas vežėjas turi savo kainodarą. Kartais galite rasti pigiau, ypač jei siunta nestandartinė arba jei siunčiate dažnai. Pavyzdžiui, vienas klientas siuntė 12 kg dėžę su drabužiais iš Londono – jam kainavo 38 eurai su pristatymu iki durų Vilniuje. Bet kitas, siuntęs tą patį svorį iš mažesnio miestelio, mokėjo 45 eurus, nes reikėjo papildomai važiuoti paėmimui. Viskas priklauso nuo konkretaus maršruto ir pasirinkto paslaugos lygio.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada perspėja?

Taip, ir tai viena nemaloniausių situacijų. Kartais vežėjai nurodo bazinę kainą, o paskui prideda „administracinį mokestį" arba „paėmimo iš namų mokestį". Būna ir taip, kad siunta nesutelpa į numatytus matmenis, ir tada skaičiuojama pagal tūrį, ne svorį – kaina gali padvigubėti. Dar vienas niuansas – jei siunta eina per muitinę (tarkim, siunčiate vertingą daiktą iš ne ES šalies), gali tekti mokėti PVM. Nors Anglija dabar nebe ES, daugeliu atvejų paprastoms asmeninėms siuntoms muitinė nekliudo. Bet jei siunčiate naują įrangą ar didelių kiekių prekių – tada jau kita kalba. Geriausia prieš užsakant paklausti tiesiai – „ar čia jau visa suma?"

3. Kaip rasti pigiausią variantą siųsti siuntą?

Pigių variantų yra, bet reikia šiek tiek pasidaryti namų darbus. Pirmiausia – palyginkite bent 3–4 vežėjų pasiūlymus. Nežiūrėkite tik į kainą, bet ir ką ji apima. Ar pristatymas iki durų, ar tik iki sandėlio? Ar yra draudimas? Antras dalykas – siuntos pakuotė. Jei pakuosite didesnę dėžę nei reikia, mokėsite už tuščią erdvę. Trečia – laikas. Skubios siuntos visada brangesnės. Jei galite laukti 5–7 dienas vietoj 2–3, sutaupysite. Dar vienas patarimas – kartais vežėjai siūlo nuolaidas nuolatiniams klientams arba grupiniams užsakymams. Jei siunčiate su draugais ar kolegomis, paklauskite ar galima suderinti. Tokiu būdu vienas klientas sutaupė beveik 30%.

4. Ar kaina priklauso nuo Anglijos miesto, iš kur siunčiama?

Taip, ir nemažai. Londonas, Birmingamas, Mančesteris – didieji miestai, kur maršrutai dažni ir konkurencija didelė, tad kainos paprastai mažesnės. Bet jei gyvenate kažkur Škotijos pakraštyje ar mažame Velse miestelyje, vežėjas gali pridėti vadinamą „atokios vietos mokestį". Kartais jis simbolinis (5–10 eurų), kartais – žymus. Vienas žmogus skundėsi, kad siųsdamas iš nedidelio miestelio netoli Liverpulio už 8 kg siuntą sumokėjo tiek pat, kiek kitas – už 20 kg iš Londono. Žodžiu, geografija turi reikšmės. Jei gyvenate toliau nuo didmiesčio, verta pasitikrinti, ar vežėjas daro paėmimą jūsų zonoje, ir už kiek.

5. Kodėl vieni vežėjai siūlo dvigubai mažesnę kainą nei kiti?

Kartais tai susiję su paslaugos kokybe, kartais – su verslo modeliu. Maži vežėjai, kurie veža mikroautobusais, dažnai turi mažesnes išlaidas nei didelės įmonės su sandėliais ir logistikos centrais. Jie gali pasiūlyti mažesnę kainą, bet pristatymo laikas gali būti ne toks stabilus. Kita vertus, didelės kompanijos turi sistemas, sekimą, draudimą – bet už tai reikia mokėti. Dar vienas dalykas – kai kurie vežėjai siūlo „pilno konteinerio" kainą, o tai reiškia, kad jūsų siunta keliauja kartu su kitomis, ir kaina dalinama. Pigiau nebūtinai reiškia blogiau, bet verta paklausti, kas konkrečiai įeina į tą kainą. Ypač jei skirtumas labai didelis – kažkas gali būti neaišku.

Pakavimas – saugus siuntų vežimas iš Anglijos

6. Kaip teisingai supakuoti siuntą, kad ji saugiai pasiektų Lietuvą?

Pakavimas yra vienas tų dalykų, kuriuos daugelis daro atmestinai, o paskui stebisi, kodėl daiktai atvyksta sulaužyti. Pagrindinė taisyklė – niekada nesitikėkite, kad su siunta bus elgiamasi švelniai. Ji bus kraunama, mėtoma, stumiama. Todėl: naudokite tvirtą kartono dėžę (ne tą, kuri jau per pusę suplyšusi), į vidų dėkite burbulinę plėvelę arba susmulkintą popierių. Trapūs daiktai – stiklas, elektronika – turi būti įvynioti atskirai ir negali liestis su dėžės sienomis. Tarpas tarp daikto ir dėžės sienos turi būti bent 5 cm iš visų pusių. Dar viena klaida – per didelė dėžė mažam daiktui. Tuomet daiktas „šokinėja" viduje ir gali sudužti. Geriau mažesnė dėžė su pakankamai užpildo.

7. Ar galima siųsti maisto produktus iš Anglijos į Lietuvą?

Galima, bet ne visus ir ne bet kaip. Sausi maisto produktai – saldainiai, kava, arbata, sausainiai – paprastai problemų nekelia. Bet švieži produktai, mėsa, pieno gaminiai – čia jau sudėtingiau. Po Brexit keitėsi taisyklės dėl gyvūninės kilmės produktų. Nors asmeninėms siuntoms ribojimai ne tokie griežti kaip komercinėms, bet rizika yra. Jei siunčiate sūrį ar dešrą močiutei, tikėtina, kad niekas neklaus. Bet jei gabenate 10 kg mėsos – gali būti klausimų. Dar vienas dalykas – temperatūra. Vasarą šokoladas gali ištirpti, jei siunta ilgai stovi nevėsinamoje patalpoje. Viena moteris siuntė gimtadienio tortą iš Londono – atvyko kaip blynas. Maistui reikia rinktis greitesnį pristatymą ir tinkamą pakuotę.

8. Kokios dažniausios pakavimo klaidos?

Didžiausia klaida – „tikrai atlaikys". Taip, mes visi esame kalti dėl to. Įdedame daiktą į seną maišelį, užklijuojame lipnia juosta ir tikimės geriausio. Realiai: naudojami per ploni kartonai, neužsandarintos dėžės, trūksta vidinio užpildo. Dar viena dažna klaida – lipnios juostos vietoj pakavimo juostos. Paprasta lipni juosta atsiklijuoja, ypač jei drėgna. O Anglijoje drėgna dažnai. Trečia – „papildomi daiktai". Klientas siunčia dėžę knygų, o į vidų įstumia dar kelis indus „kad tilptų". Ir paskui stebisi, kad indai sudužo. Knygos sunkios, indai trapūs – nelabai suderinama. Jei siunčiate skirtingų tipų daiktus, geriau atskirkite į dvi dėžes. Brangiau, bet saugiau.

9. Ar vežėjas paims siuntą iš namų Anglijoje?

Dauguma vežėjų siūlo paėmimą iš namų, bet ne visi ir ne visur. Didžiuosiuose miestuose – taip, be problemų. Mažesniuose miesteliuose – gali tekti patiems nuvežti į artimiausią surinkimo punktą. Kartais paėmimas iš namų kainuoja papildomai (5–15 eurų), kartais įskaičiuota į kainą. Būna ir taip, kad vežėjas atvažiuoja sutartu laiku, bet jūsų nėra namie – tada gali tekti susitarti dėl pakartotinio paėmimo arba vežti patiems. Vienas klientas pasakojo, kad užsisakė paėmimą 10 valandą ryto, bet kurjeris atvažiavo 7:30, kai dar miegojo. Po to teko važiuoti į terminalą pačiam. Todėl visada patikrinkite, ar vežėjas suteikia tikslų laiko langą, o ne „kažkada ryte".

10. Kokios pakuotės draudžiamos siunčiant iš Anglijos?

Ne viskas, ką norite, galima siųsti. Draudžiami sprogstamieji, degieji skysčiai, ginklai, narkotinės medžiagos – čia aišku. Bet yra ir mažiau akivaizdžių draudimų. Pavyzdžiui, ličio baterijos (jos yra daugelyje elektronikos prietaisų) – kai kurie vežėjai jų visai nepriima, kiti – tik jei įrenginys su baterija yra originalioje pakuotėje. Dar viena kategorija – brangakmeniai, pinigai ir vertybiniai popieriai – dažnai neapdrausti arba draudžiami. Plius, kvepalai ir kiti alkoholio turintys produktai – ribojami dėl degumo. Vienas žmogus bandė siųsti dėžę kvepalų draugams – grąžino atgal. Geriau prieš siunčiant pasitikrinkite draudžiamų daiktų sąrašą pas vežėją. Tai užtruks 5 minutes, bet sutaupys nervų.

Terminai – greitas siuntų vežimas iš Anglijos

11. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Įprastai – nuo 3 iki 7 darbo dienų, priklausomai nuo vežėjo ir maršruto. Greitesni vežėjai žada 2–3 dienas, bet tai dažniausiai galioja tik dideliems miestams –Londonas, Vilnius, Kaunas. Jei siunta keliauja iš mažesnio Anglijos miestelio į kaimą Lietuvoje – pridėkite dar 1–2 dienas. Vasarą ir prieš Kalėdas terminai ilgėja dėl didesnio siuntų srauto. Vienas klientas siuntė siuntą lapkričio pabaigoje – užtruko 10 dienų vietoj žadėtų 5. Ne todėl, kad vežėjas blogas, o todėl, kad visi tuo pačiu metu siunčia dovanas. Jei jums svarbus terminas – nesitikėkite minimalaus. Planuokite su atsarga.

12. Ar galima sekti siuntos kelią realiu laiku?

Dauguma rimtų vežėjų siūlo sekimą, bet „realiu laiku" – tai jau skamba gražiau nei dažnai yra. Paprastai gaunate numerį, ir pagal jį matote pagrindinius etapus: „siunta priimta", „pakeliui", „pasiekė Lietuvą", „pristatyta". Bet tarp tų etapų gali būti 2–3 dienos tylos, ir jūs nežinote, kur ji yra. Tai normalu – siunta ne GPS įrenginys, ji juda kartu su kitomis ir atnaujinimai pasirodo tik tada, kai per skenuoja. Kai kurie vežėjai turi išsamesnę sistemą ir rodo tarpinius taškus. Bet jei jums reikia tikro realaus laiko – tokių paslaugų paprastai nėra standartinėje kainoje. Geriausia, ką galite padaryti – gauti vežėjo kontaktą ir paklausti, jei ilgokai nėra naujienų.

13. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuokite. Vėlavimai nutinka. Kartais dėl eismo, kartais dėl muitinės patikrinimo, kartais tiesiog dėl to, kad sumažėjo automobilių tam maršrutui. Pirmas žingsnis – parašykite arba paskambinkite vežėjui. Ne su priekaištu, o tiesiog „labas, gal galite pažiūrėti, kas su mano siunta?" Dažniausiai jie gali paaiškinti priežastį ir duoti naują terminą. Jei vėlavimas ilgas (daugiau nei savaitė), prašykite raštiško paaiškinimo. Gali būti, kad siunta „įstrigo" kažkur – pavyzdžiui, neteisingai užrašytas adresas, ir kurjeris nežino, kur ją pristatyti. Viena moteris laukė siuntos dvi savaites, pasirodo adrese buvo klaida – viena raidė, ir siunta keliavo atgal į sandėlį. Po to pradėjo tikrinti adresus dukart.

14. Ar siuntos vežamos ir savaitgaliais?

Dauguma vežėjų dirba pirmadienį–penktadienį. Savaitgaliais siuntos paprastai nevežamos, nors kai kurios didelės kompanijos turi šeštadienio pristatymą už papildomą mokestį. Jei siunta išvyksta penktadienį, ji greičiausiai pasieks Lietuvą ne anksčiau pirmadienio. Tą reikia turėti omenyje, ypač jei planuojate dovaną gimtadieniui. Vienas žmogus siuntė siuntą ketvirtadienį vakare su žadėtu 3 dienų terminu, bet penktadienį nebuvo surinkimo, savaitgalį – nebuvo vežimo, tai realiai išvyko tik pirmadienį. Užtruko beveik savaitę. Todėl jei terminas svarbus – siųskite pirmadienį ar antradienį, kad turėtų pakankamai laiko.

15. Kada geriausia siųsti siuntas, kad jos greičiau pasiektų?

Antradienis, trečiadienis – geriausios dienos. Pirmadienis dažnai būna perkrautas dėl siuntų, susikaupusių per savaitgalį. Penktadienį siunčiant rizikuojate, kad siunta „užsistovės" savaitgalį. Be to, vengiame prieššventinių laikotarpių – Kalėdos, Velykos, Juodasis penktadienis – tada visi siunčia, ir logistikos centrai dirba maksimaliu pajėgumu, bet vis tiek nespėja. Jei turite rinktis tarp mėnesio pradžios ir pabaigos – rinkitės pradžią. Mėnesio pabaigoje dažniausiai daugiau siuntų, nes žmonės gauna algas ir perka dovanas. Taip pat atkreipkite dėmesį į orą – stiprus vėjas ar sniegas gali uždelsti keltą tarp Anglijos ir Prancūzijos, o tai reiškia ir visą maršrutą.

Draudimas – apsauga siuntų vežimo metu

16. Ar siuntos draudžiamos automatiškai?

Priklauso nuo vežėjo. Vieni automatiškai apdraudžia siuntą iki tam tikros sumos (dažniausiai 50–100 eurų), kiti – visai neapdraudžia, nebent prašote papildomai. Tai labai svarbus dalykas, kurį reikia patikrinti prieš siunčiant. Ypač jei siunčiate ką nors vertingo. Vienas žmogus siuntė nešiojamą kompiuterį be papildomo draudimo – siunta pasimetė, ir jis gavo tik 50 eurų kompensaciją už 800 eurų vertės įrenginį. Skaudu. Todėl visada klausiu: koks draudimas įskaičiuotas? Kiek kainuoja papildomas? Ar draudimas apima ir dingimą, ir sugadinimą? Atsakymai į šiuos klausimus gali sutaupyti labai daug pinigų ir nervų.

17. Ką daryti, jei siunta atvyksta sugadinta?

Jeigu atidarote dėžę ir matote, kad kažkas sulaužyta ar sugadinta – pirmiausia fotografuokite. Viską. Dėžę iš išorės, vidų, sugadintą daiktą iš arti. Tai bus jūsų įrodymas. Tada – iš karto (tą pačią dieną) praneškite vežėjui. Kuo ilgiau lauksite, tuo sunkiau bus įrodyti, kad sugadinimas įvyko vežimo metu. Paprastai vežėjai prašo užpildyti pretenzijos formą, pridėti nuotraukas ir pirkimo čekį (jei turite). Procesas gali užtrukti nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių. Nemalonu, bet kitaip nebus. Vienas patarimas – jei siunčiate kažką labai trapio, padarykite „išpakavimo" vaizdo įrašą. Taip turėsite neabejotiną įrodymą, kad sugadinimas atsirado transportavimo metu, o ne jūsų namuose.

18. Ar verta drausti siuntą papildomai?

Jei siuntos vertė didesnė nei 100 eurų – taip, verta. Papildomo draudimo kaina paprastai yra 3–5% nuo deklaruotos vertės. Tai reiškia, kad už 500 eurų vertės siuntą mokėsite apie 15–25 eurus. Ar tai daug? Priklauso nuo to, ar norite rizikuoti prarasti 500 eurų. Aš asmeniškai visada rekomenduoju drausti elektroniką, meno kūrinius, brangius rūbus. Pigius drabužius ar knygas – galima ir be papildomo draudimo. Bet čia jau kiekvieno sprendimas. Dar vienas niuansas – kai kurie daiktai turi ribotą draudimą net su papildomu. Pavyzdžiui, antikvariniai daiktai arba kolekcinės prekės – draudimas gali nepadengti visos vertės. Tą reikia aiškintis iš anksto.

19. Kaip paskaičiuoti siuntos vertę draudimui?

Paprastas atsakymas – nurodykite pirkimo kainą arba, jei daiktas naudotas, dabartinę rinkos vertę. Pavyzdžiui, jei siunčiate metų senumo telefoną, kuris naujas kainavo 800 eurų, bet dabar rinkoje panašus kainuoja 400 – nurodykite 400. Nereikia nei pervertinti, nei nuvertinti. Pervertinus – mokėsite daugiau draudimo, o jei prireiks kompensacijos, draudimas vis tiek mokės tik faktinę vertę. Nuvertinus – sutaupysite ant draudimo, bet prarasite, jei kas nutiks. Jei siunčiate keletą daiktų vienoje dėžėje – sudarykite sąrašą su kiekvieno daikto verte. Tai padės, jei reikės pateikti pretenziją. Vienas klientas siuntė dėžę su įvairiais daiktais ir nurodė bendrą sumą – kai vienas daiktas sudužo, teko ilgai įrodinėti, kiek jis vertas.

20. Ar draudimas galioja, jei pakuotė buvo netinkama?

Šitas klausimas labai svarbus, ir daugelis apie tai nepagalvoja. Atsakymas – dažniausiai ne. Jei vežėjas nustato, kad siunta buvo supakuota netinkamai (per plonas kartonas, neužpildytas tarpas, trapūs daiktai be apsaugos), draudimas gali būti negaliojantis. Tą smulkiu šriftu parašo beveik visų vežėjų taisyklėse. Ir tai logiška – jei stiklinė įdėta į popierinį maišelį ir sudužo, tai ne vežėjo kaltė. Todėl dar kartą – pakavimas yra jūsų atsakomybė. Jei nesate tikri, kaip supakuoti kažką trapio, paprašykite vežėjo patarimo arba pasinaudokite jų pakavimo paslauga (jei siūlo). Tai kainuos papildomai, bet bent jau draudimas galios.

Taisyklės – siuntų vežimas iš Anglijos po Brexit

21. Kaip Brexit pakeitė siuntų vežimą iš Anglijos į Lietuvą?

Bre Brexit sukėlė nemažai sumaišties, ir nors situacija jau stabilizavosi, kai kurie dalykai pasikeitė visam laikui. Pirmiausia – atsirado papildomų dokumentų komercinėms siuntoms. Asmeninėms siuntoms reikalavimai mažesni, bet jei siunčiate naujus daiktus dideliais kiekiais, gali tekti pildyti muitinės deklaraciją. Antra – kai kurie vežėjai nutraukė maršrutus, nes neapsimokėjo dėl naujų procedūrų. Tai reiškia mažiau pasirinkimo. Trečia – pristatymo laikas kai kuriais atvejais pailgėjo, ypač kai siunta turi eiti per patikrinimą. Bet kasdieniam žmogui, siunčiančiam drabužius mamai ar knygas draugui – dažniausiai jokių pokyčių. Tiesiog reikia žinoti, kad sistema jau ne tokia paprasta kaip anksčiau.

22. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siuntai iš Anglijos?

Paprastai ne, jei siunčiate asmeninius daiktus nekomerciniais tikslais. Bet yra išimčių. Jei siuntos vertė viršija 45 eurus, ji gali būti apmokestinta PVM Lietuvoje. Nauji daiktai su etiketėmis irgi gali kelti įtarimų – muitinė gali pagalvoti, kad tai prekyba. Jei siunčiate dovaną, geriau aiškiai pažymėti, kad tai dovana, ir nurodyti maždaug vertę. Jei siunčiate naudotus asmeninius daiktus – problemų neturėtų būti. Bet jei abejojate – pasitarkite su vežėju. Jie geriau žino, kokiais atvejais deklaracija reikalinga. Vienas žmogus siuntė naują striukę su etikete – gavo pranešimą, kad reikia sumokėti PVM. Jei būtų nukirtęs etiketę – nebūtų buvę klausimų.

23. Kaip teisingai užpildyti siuntos dokumentus?

Visų pirma – rašykite aiškiai. Ne ranka, kurią tik jūs suprantate, o spausdinėmis arba kompiuteriu. Adresas turi būti pilnas: gatvė, namo numeris, buto numeris, pašto kodas, miestas, šalis. Lietuvoje pašto kodai penkių skaitmenų – ne kelių. Anglijoje – raidės su skaičiais. Jei supainiosite, siunta gali nukeliauti ne ten. Kontaktinis telefono numeris – būtinas. Be jo kurjeris negali susisiekti, jei kyla klausimų. Turinio aprašymas – trumpai bet tiksliai. „Drabužiai", „knygos", „elektronika". Nerašykite „daiktai" arba „įvairūs" – tai kelia įtarimų. Vienas vežėjas papasakojo, kad gavo siuntą, kurios turinys buvo aprašytas kaip „stuff" – teko atidaryti ir tikrinti. Užtruko kelias dienas.

24. Ar galiu siųsti vaistus iš Anglijos į Lietuvą?

Receptiniai vaistai – sudėtingas reikalas. Pagal taisykles, receptiniai vaistai gali būti siunčiami tik su gydytojo receptu ir tik asmeniniam naudojimui. Ir tik nedideliais kiekiais. Nereceptiniai vaistai – aspirinas, nuo skausmo, vitaminai – paprastai siunčiami be problemų. Bet jei siunčiate dėžę vaistų, net ir nereceptinių, gali kilti klausimų, ar tai ne komercinė siunta. Ypač jei viskas supakuota vienodai. Vienas žmogus norėjo siųsti mamai vaistų nuo sąnarių skausmo – 10 pakuočių, nes Lietuvoje jų nėra. Patariau siųsti 3–4 pakuotes, kad nekeltų įtarimų. Mama gavo be problemų. Kitaip būtų buvę ilgas aiškinimasis su muitine.

Specifika – nestandartinės siuntos iš Anglijos

25. Ar galima siųsti dviračius ar didelius daiktus?

Galima, bet tai jau kita kategorija. Dviratis, baldai, televizorius didelis – tai nėra standartinė siunta. Kainos žymiai didesnės, nes skaičiuojamas tūris, ne tik svoris. Dviratį iš Anglijos į Lietuvą gali kainuoti 80–150 eurų, priklausomai nuo to, kaip supakuotas ir kokiu maršrutu vežamas. Dviračių transportavimui reikia specialios pakuotės arba dėžės. Dažniausiai vežėjai prašo nuimti ratą (priekinį arba abu) ir vairą, kad tilptų į standartinio dydžio dėžę. Vienas klientas vežė dviračius penkis kartus – pirmą kartą nenuėmė rato, ir vežėjas atsisakė priimti. Po to jau žinojo. Baldus vežti dar sudėtingiau, nes jie dažnai neįeina į mikroautobusą ir reikia didesnio transporto arba specialaus maršruto.

26. Kaip siųsti žaislus ir vaikų daiktus?

Vaikų daiktai – viena populiariausių siuntų kategorijų. Tėvai Anglijoje siunčia vaikų drabužius, žaislus, knygas giminėms Lietuvoje. Ir atvirkščiai. Geros naujienos – tai paprasta. Drabužiai ir žaislai paprastai nėra trapūs, nereikalauja specialios pakuotės. Bet yra pora niuansų. Pirmas – dydis. Vaikiški žaislai dažnai būna didelių gabaritų (kaladėlių rinkiniai, dideli pliušiniai meškinai), bet lengvi. Todėl vežėjas gali skaičiuoti pagal tūrį, o tai brangiau. Antras – baterijos. Daugelyje žaislų yra baterijos, ir to jau reikia atkreipti dėmesį. Trečias – kiekis. Jei siunčiate visą vaiko garderobą su žaislais, geriau padalinti į dvi dėžes – vieną drabužiams, kitą žaislams. Taip ir kaina gali būti palankesnė, ir mažesnė rizika.

Tai buvo pagrindiniai klausimai apie siuntų vežimą iš Anglijos į Lietuvą. Kaip matote, procesas nėra sudėtingas, bet reikalauja šiek tiek dėmesio – nuo pakavimo iki dokumentų. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, tinkamai supakuoti siuntą ir žinoti, ko tikėtis. Nesvarbu, ar siunčiate mažą dėžę saldainių, ar didesnį krovinį – pagrindai tie patys. Tikiuosi, kad ši informacija padės jums priimti geriau sprendimus ir išvengti nemalonių situacijų.