Siuntinį į Londoną, Vežame kiekvieną dieną

Žmonės dažnai klausia – kaip išsiųsti siuntinį į Londoną? Atrodo paprasta, bet kai pradedi gilintis, atsiranda klausimų. Ką galima siųsti, ko negalima? Kiek kainuoja? Kiek trunka? Kas atsitinka muitinėje? O jei siuntinys pasimeta? Šie klausimai kyla beveik kiekvienam, kas pirmą kartą siunčia kažką į Jungtinę Karalystę. Aš dirbu pervežimų srityje ir matau, kad dauguma problemų kyla ne dėl vežėjų, o dėl to, kad žmonės nežino pagrindinių dalykų. Todėl surašiau atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus – kad būtų aiškiau.

Pasirinkimas – siuntinį į Londoną vežame kiekvieną dieną

1. Kaip pasirinkti vežėją siuntiniui į Londoną?

Pirmiausia – nesirinkite tik pagal kainą. Pigiausias ne visada geriausias. Žiūrėkite į atsiliepimus, patirtį, ar vežėjas turi draudimą, ar siūlo sekimą. Antras – klauskite pažįstamų, gal kas jau siuntė ir gali rekomenduoti. Trečias – paskambinkite ir pakalbėkite. Jei žmogus atsako aiškiai, kantriai atsako į klausimus – geras ženklas. Jei neatsiliepina arba atsako neaiškiai – ieškokite kito. Ketvirtas – patikrinkite, ar vežėjas turi svetainę su aiškia informacija. Penktas – klauskite apie garantijas, kas atsitinka, jei kažkas negerai.

2. Kuo skiriasi kurjeris nuo pervežimo įmonės?

Kurjeris paprastai veža mažus siuntinius, greitai, bet brangiau. Pervežimo įmonė veža ir didelius, ir mažus siuntinius, lėčiau, bet pigiau. Kurjeris turi fiksuotus tarifus pagal svorį ir matmenis. Pervežimo įmonė dažnai derina kainą individualiai. Kurjeris pristato iki durų su sekimu. Pervežimo įmonė gali pristatyti iki sandėlio, o gavėjas pats pasiima. Kurjeris tinka mažiems, skubiems siuntiniams. Pervežimo įmonė tinka dideliems, neskubiems siuntiniams. Bet riba tarp jų nėra griežta – dauguma vežėjų siūlo abu variantus.

3. Ar galima siųsti siuntinį be vežėjo, savarankiškai?

Galima, bet sudėtinga. Jei važiuojate patys į Londoną – galite vežtis siuntinį automobilyje. Bet tada reikia patiems tvarkyti muitinės formalumus, kas nėra paprasta. Taip pat galite prašyti pažįstamo, kuris važiuoja – bet tai rizikinga, nes jei kas nors nutinka, nėra jokios garantijos. Dar yra variantas – siųsti per paštą, bet tai lėta ir brangu. Todėl dauguma žmonių renkasi vežėją – patogiau, saugiau, aiškiau. Net jei kainuoja šiek tiek daugiau, ramybė verta tų pinigų.

Kainodara – siuntinį į Londoną vežame kiekvieną dieną

4. Iš ko susideda siuntinio vežimo kaina?

Pagrindiniai dalykai – svoris, matmenys, atstumas. Bet yra ir kitų veiksnių – ar siuntinys standartinis ar nestandartinis, ar reikia pristatymo iki durų, ar gavėjas gyvena nutolusioje vietoje, ar reikia draudimo, ar reikia pagalbos su dokumentais. Taip pat kainą veikia sezonas – prieš Kalėdas viskas brangiau. Ir dar – kuo greičiau reikia, tuo brangiau. Todėl, kai klausiate kainos, visada nurodykite visus šiuos dalykus. Kitaip vežėjas gali paskaičiuoti vieną kainą, o paskui pasirodys, kad reikia mokėti daugiau.

5. Kodėl kaina pasikeitė, nors svoris tas pats?

Gali būti keletas priežasčių. Pirmiausia – vežėjas skaičiuoja ne tik pagal svorį, bet ir pagal tūrį. Jei dėžė didelė, bet lengva – skaičiuos pagal tūrinį svorį, kuris gali būti didesnis nei faktinis. Antras – galbūt pasikeitė maršrutas arba pristatymo vieta. Trečias – galbūt pridėjote kažką, kas keičia kategoriją – pavyzdžiui, jei siuntinys tapo nestandartiniu. Ketvirtas – galbūt pasikeitė vežėjo kainos, kas nutinka periodiškai. Todėl visada prašykite galutinės kainos prieš atiduodami siuntinį.

6. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, ypač jei siunčiate dažnai arba siuntinys didelis. Dauguma vežėjų turi lankstumą, ypač mažesni. Bet nesitikėkite didelių nuolaidų – paprastai 5-15 proc. Jei siunčiate vieną kartą ir siuntinys mažas – derėtis sunkiau. Bet niekada nepakenks paklausti. Ypač jei turite kitą pasiūlymą – galite pasakyti „kitas vežėjas siūlo pigiau, ar galite prilygti?" Kartais vežėjas sutinka, kartais ne. Blogiausiu atveju – niekas nesikeičia. Geriausiu – sutaupote.

Pakavimas – siuntinį į Londoną vežame kiekvieną dieną

7. Kaip supakuoti siuntinį, kad jis saugiai pasiektų Londoną?

Pirmiausia – stipri dėžė. Ne ta, kuri jau naudota kelis kartus ir minkšta. Nauja, tvirta kartoninė dėžė arba plastikinis konteineris. Viduje – užpildas. Burbulinė plėvelė, putplastis, laikraščiai, drožlės – bet kas, kas neleidžia daiktams judėti. Svarbu, kad pakratę dėžę negirdėtumėte, kaip kažkas viduje juda. Jei siunčiate kelis daiktus – kiekvieną atskirai suvyniokite. Ir dar – lipnią juostą dėkite ne tik ant viršaus, bet ir ant dugno, ir ant šonų. Mačiau, kaip dėžės atsidaro transportavimo metu – tai labai nemalonu.

8. Ką daryti, jei neturiu tinkamos dėžės?

Galite nusipirkti bet kur – dideli prekybos centrai, biuro reikmenų parduotuvės, net degalinės parduoda kartonines dėžes. Taip pat galite paprašyti parduotuvėje – dažnai turi nereikalingų dėžių ir duoda nemokamai. Arba galite naudoti kelias mažesnes dėžes vietoj vienos didelės. Svarbiausia – nenaudokite maišų arba suplyšusių dėžių. Tai atrodo pigiau, bet rizika, kad kažkas nutiks, daug didesnė. Ir dar – jei siunčiate kažką sunkaus – įsitikinkite, kad dėžė atlaikys svorį. Ne kartą mačiau, kaip dėžės dugnas iškrenta, nes per sunku.

9. Ar reikia specialių ženklų ant pakuotės?

Rekomenduoju. „FRAGILE" – jei trapu. „THIS SIDE UP" – jei svarbu, kuri pusė viršuje. „DO NOT STACK" – jei negalima dėti kitų dėžių ant viršaus. Adresas aiškiai užrašytas – siuntėjo ir gavėjo. Telefono numeriai. Ir dar – jei siunčiate kažką neįprasto – pavyzdžiui, elektroniką su baterijomis – reikia specialių ženklų pagal IATA taisykles. Vežėjas turėtų patarti, kokie ženklai reikalingi. Bet geriau pačiam pasidomėti, kad nebūtų staigmenų.

Deklaravimas – siuntinį į Londoną vežame kiekvieną dieną

10. Kaip teisingai deklaruoti siuntinį?

Pirmiausia – sąžiningai. Nurodykite, kas yra viduje, kiek verta. Antras – būkite tikslūs. Ne „daiktai", o „drabužiai – striukė, megztinis, džinsai". Ne „daug", o „3 vnt." Trečias – nurodykite vertę eurais arba svarais. Ketvirtas – jei tai dovana, parašykite „gift". Penktas – jei tai prekės pardavimui, parašykite „commercial goods". Šeštas – nurodykite siuntėjo ir gavėjo pilnus duomenis – vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Septintas – pasirašykite ir datuokite. Tai pagreitina muitinės procesą.

11. Kas atsitinka, jei neteisingai deklaruoji?

Gali būti keli variantai. Blogiausias – siuntinys konfiskuojamas ir bauda. Tai retai, bet nutinka, ypač jei muitinė įtaria sukčiavimą. Kitas variantas – siuntinys sulaikomas, kol pateikiami teisingi duomenis. Tai užtrunka savaites. Trečias – gavėjas turi sumokėti didesnius mokesčius, nei tikėjosi. Ketvirtas – siuntinys grąžinamas siuntėjui. Todėl geriau skirti laiko ir teisingai užpildyti, nei vėliau spręsti problemas. Ypač jei siuntinys vertingas arba skubus.

12. Ar reikia deklaruoti asmeninius daiktus?

Taip, bet kitaip nei prekes. Asmeniniai daiktai – drabužiai, knygos, asmeninės higienos priemonės – paprastai neapmokestinami, bet deklaruoti reikia. Ypač jei vertė viršija 45 eurus. Jei siunčiate naudotus drabužius – nurodykite, kad naudoti, ir nurodykite mažesnę vertę. Bet ne nulinę – muitinė gali įtarti. Sąžininga vertė – geriausias pasirinkimas. Ir dar – jei siunčiate kažką, kas atrodo kaip prekė – pavyzdžiui, naują telefoną – muitinė gali prašyti įrodymų, kad tai asmeninis daiktas, ne prekė pardavimui.

Laikas – siuntinį į Londoną vežame kiekvieną dieną

13. Kiek laiko užtrunka siuntinys iki Londono?

Paprastai 2-5 darbo dienos. Bet tai labai priklauso nuo daugelio dalykų – kurioje Lietuvos vietoje esate, kokį vežėją pasirinkote, ar siuntinys eina per muitinę sklandžiai, ar yra kokių nors vėlavimų. Jei vežėjas veža kasdien ir viskas gerai – 2-3 dienos. Jei vežėjas veža rečiau arba yra problemų – gali užtrukti ir savaitę. Aš visada sakau – pridėkite 1-2 dienas prie to, ką žada vežėjas. Taip turėsite atsargą ir nesinervinsite, jei kas nors užtruks ilgiau.

14. Ar galima pagreitinti siuntinio pristatymą?

Galima, bet kainuos daugiau. Pirmas būdas – rinkitės greitą kurjerį, kuris veža per 1-2 dienas. Antras – rinkitės tiesioginį maršrutą be tarpinių stotelių. Trečias – pasirūpinkite, kad dokumentai būtų tvarkingi – tada muitinė neužtruks. Ketvirtas – atiduokite siuntinį ryte, kad išvyktų tą pačią dieną. Penktas – nurodykite gavėjo telefono numerį, kad vairuotojas galėtų greitai susisiekti. Šeštas – jei labai skubu – galite užsakyti specialų vežimą, bet tai jau brangu.

15. Kada geriausia siųsti, kad pasiektų greičiausiai?

Pirmadienį arba antradienio rytą. Tada siuntinys turi visą savaitę kelyje. Jei siunčiate ketvirtadienį arba penktadienį – siuntinys gali praleisti savaitgalį sandėlyje ir pajudėti tik pirmadienį. Taip pat venkite siųsti prieš šventes – tada visi siunčia, vežėjai perkrauti. Ir dar – jei žinote, kad vežėjas išvyksta tam tikru laiku – atiduokite siuntinį prieš tą laiką. Kiekviena praranda diena – tai papildoma diena prie pristatymo.

Muitinė – siuntinį į Londoną vežame kiekvieną dieną

16. Kaip veikia muitinė siunčiant į Londoną?

Kai siuntinys išvyksta iš Lietuvos, jis keliauja per kelias šalis, kol pasiekia Jungtinę Karalystę. Kiekvienoje šalyje gali būti patikra, bet pagrindinė muitinė yra JK pusėje. Ten patikrinami dokumentai, įvertinamas turinys, paskaičiuojami mokesčiai. Jei viskas tvarkinga – siuntinys praleidžiamas per kelias valandas. Jei kažkas neaišku – gali užtrukti kelias dienas. Kartais muitinė atsitiktinai patikrina siuntinius – net jei viskas tvarkinga. Tai ne jūsų kaltė, tiesiog taip nutinka.

17. Kada reikia mokėti muito mokesčius?

Kai siuntinio vertė viršija 150 svarų (apie 175 eurus). Tada taikamas muito mokestis, kuris priklauso nuo prekės kategorijos. Be to, visada mokamas PVM – 20 proc. JK. Taigi, jei siunčiate prekę verta 200 eurų, gavėjas gali sumokėti apie 50-60 eurų mokesčių. Jei siuntinys vertas mažiau nei 150 svarų – tik PVM. Jei mažiau nei 45 eurai – jokių mokesčių. Bet deklaruoti visada reikia, net jei vertė maža.

18. Kas atsitinka, jei muitinė sulaiko siuntinį?

Pirmiausia – ne panikuoti. Dauguma sulaikytų siuntinių išleidžiami per kelias dienas. Muitinė gali prašyti papildomų dokumentų – sąskaitos, nuotraukų, paaiškinimų. Jei pateiksite greitai – siuntinys bus greitai paleistas. Jei ne – gali užtrukti savaites. Blogiausiu atveju – siuntinys grąžinamas arba konfiskuojamas. Bet tai retai, tik jei yra rimtų pažeidimų. Todėl – teisingi dokumentai, sąžininga deklaracija, tinkama pakuotė. Tai trys dalykai, kurie padeda išvengti muitinės problemų.

Draudimas – siuntinį į Londoną vežame kiekvieną dieną

19. Ar reikia drausti siuntinį?

Neprivaloma, bet rekomenduoju, ypač jei siuntinys vertingas. Pagrindinis draudimas, kurį siūlo vežėjas, paprastai ribotas – iki 50 arba 100 eurų. Jei siunčiate kažką brangesnio – reikia papildomo draudimo. Tai kainuoja papildomai – paprastai 2-5 proc. nuo vertės. Bet tai ramina. Jei siuntinys pasimeta arba sugadinamas – gausite kompensaciją. Be draudimo – nieko negausite, arba labai mažai. Todėl, jei siuntinys vertas daugiau nei 100 eurų – apsidrauskite.

20. Kaip apsidrausti siuntinį?

Paprastai vežėjas siūlo draudimą užsakymo metu. Jūs nurodote vertę, sumokate papildomą mokestį, ir siuntinys apdraustas. Bet yra ir kitų variantų – galite drausti per draudimo bendrovę, ne per vežėją. Tai kartais pigiau, bet sudėtingiau. Taip pat galite drausti tik tam tikrus daiktus – pavyzdžiui, elektroniką, bet ne drabužius. Svarbu – išsaugokite draudimo dokumentus ir čekius. Jei kas nors nutinka – be dokumentų negausite kompensacijos.

21. Ką daryti, kad gauti draudimo išmoką?

Pirmiausia – praneškite vežėjui kuo greičiau. Antras – pateikite pretenziją raštu su visais dokumentais – sekimo numeriu, nuotraukomis žalos, pirkimo čekiais. Trečias – saugokite pakuotę – kartais draudimo bendrovė nori pamatyti, kaip buvo supakuota. Ketvirtas – būkite kantrūs – draudimo išmokos procesas gali užtrukti kelias savaites. Penktas – jei draudimo bendrovė atsisako mokėti – klauskite kodėl ir, jei reikia, kreipkitės į vartotojų teisių apsaugą. Svarbiausia – turėti visus dokumentus.

Patarimai – siuntinį į Londoną vežame kiekvieną dieną

22. Ką daryti, jei siuntinys pasimeta?

Pirmiausia – susisiekti su vežėju. Pateikti sekimo numerį, siuntėjo ir gavėjo duomenis. Antras – pateikti pretenziją raštu. Trečias – jei turite draudimą – kreiptis į draudimo bendrovę. Ketvirtas – jei vežėjas neatsako – kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Penktas – būti kantriam – dauguma „prarastų" siuntinių randami per kelias dienas. Šeštas – jei siuntinys nerandamas – prašyti kompensacijos pagal sutartį. Svarbiausia – ne panikuoti ir veikti sistemingai.

23. Kaip išvengti dažniausių klaidų?

Pirma – tinkamai supakuokite. Antra – teisingai užpildykite dokumentus. Trečia – nurodykite tikslų adresą su pašto kodu. Ketvirta – nurodykite gavėjo telefono numerį. Penkta – pasiimkite sekimo numerį. Šešta – apsidrauskite, jei siuntinys vertingas. Septinta – ne siųskite draudžiamų daiktų. Aštunta – būkite kantrūs ir nesitikėkite stebuklų. Devinta – klauskite, jei kažkas neaišku. Dešimta – saugokite visus dokumentus. Tai paprasti dalykai, bet jie padeda išvengti 90 proc. problemų.

24. Ką patartumėte žmogui, kuris siunčia pirmą kartą?

Nepergyvenkite. Tai ne taip sudėtinga, kaip atrodo. Pasirinkite patikimą vežėją, tinkamai supakuokite, teisingai užpildykite dokumentus, pasiimkite sekimo numerį ir būkite kantrūs. Jei kažkas neaišku – klauskite vežėjo. Jie tai daro kiekvieną dieną ir žino atsakymus. Ir dar – nesitikėkite, kad viskas bus tobula. Kartais siuntinys užtrunka ilgiau, kartais kaina būna didesnė, kartais dokumentus reikia taisyti. Tai normalu. Svarbiausia – pradėti ir mokytis iš patirties.

25. Ar galima siųsti siuntinį atgal iš Londono į Lietuvą?

Galima, ir dauguma vežėjų siūlo abipusį vežimą. Procesas panašus – reikia dokumentų, tinkamos pakuotės, sekimo numerio. Bet kainos gali skirtis – kartais brangiau, kartais pigiau, priklausomai nuo krypties ir vežėjo. Taip pat reikia žinoti, kad muitinės taisyklės gali skirtis – kas leidžiama vežti iš JK į ES, gali skirtis nuo to, kas leidžiama iš ES į JK. Todėl visada klauskite vežėjo apie abu kryptis, jei planuojate siųsti atgal.

26. Kaip dažnai žmonės siunčia siuntinius į Londoną?

Labai dažnai. Londone gyvena daug lietuvių – šeimos, draugai, kolegos. Jie gauna siuntinius su maistu, drabužiais, dovanomis, dokumentais. Kai kurie gauna kas savaitę, keli – kas mėnesį, kiti – tik per šventes. Verslai siunčia dar dažniau – prekes, medžiagas, įrangą. Tai didelė ir nuolatinė srautas. Todėl vežėjų, kurie veža maršrutu Lietuva-Londonas, yra daug ir konkurencija didelė. Tai gerai klientams – daugiau pasirinkimo, geresnės kainos.

Siuntinio siuntimas į Londoną nėra sudėtingas, bet reikia žinoti pagrindus. Tinkamas vežėjas, gera pakuotė, teisingi dokumentai – tai trys kertiniai akmenys. Jei jie tvarkingi – viskas vyksta sklandžiai. Jei kažkas neaišku – klauskite. Geriau paklausti prieš siunčiant, nei taisyti klaidas po to. Sėkmės su siuntimu.