Siuntimas iš Anglijos į Lietuvą kaina gera, vežame kasdien

Kai prieš kelerius metus pats pirmą kartą siunčiau siuntinį iš Londono savo mamai į Kauną, nežinojau nei kur kreiptis, nei kiek tai realiai kainuos. Internete radau krūvą pasiūlymų, bet viskas atrodė kaip loterija – vieni žada pigiai, kiti greitai, treti abu, bet paskui paaiškėja, kad kaina pasikeitė arba terminas pailgėjo. Dabar, kai jau ne vienerius metus dirbu šioje srityje, galiu pasakyti paprastai: siuntimas iš Anglijos į Lietuvą nebūtinai turi būti brangus ar sudėtingas. Svarbu žinoti kelis dalykus – ką vežate, kaip supakuojate, ir kokį vežėją pasirenkate. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jums būtų paprasčiau apsispręsti.

Kainos – siuntimas iš Anglijos į Lietuvą kaina

1. Kiek kainuoja siuntos iš Anglijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – svorio, matmenų ir to, ar siunčiate į namus, ar į paštomatą. Mažas siuntinys iki 5 kg paprastai kainuoja apie 15–25 eurus, priklausomai nuo maršruto. Didesnės siuntos, tarkim 20–30 kg, jau gali kainuoti 40–60 eurų. Bet čia yra vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – jei siuntinys nestandartinių matmenų, pavyzdžiui, ilgas arba labai platus, gali būti pritaikomas papildomas mokestis. Aš pats kartą siunčiau dviračio rėmą ir nustebau, kad kaina šoktelėjo dvigubai, nors svoris buvo nedidelis. Todėl visada rekomenduoju prieš užsakant pasitikslinti galutinę kainą su vežėju, o ne remtis tik skaičiuokle internete.

2. Ar yra skirtingi tarifai priklausomai nuo siuntos dydžio?

Taip, ir tai visiškai normalu. Vežėjai skaičiuoja ne tik faktinį svorį, bet ir vadinamąjį tūrinį svorį. Paprasčiau tariant, jei siunčiate didelę, bet lengvą dėžę – pavyzdžiui, pagalves ar tuščius plastikinius indus – kaina gali būti skaičiuojama pagal užimamą vietą, ne pagal tai, kiek ji sveria. Tai kartais nustebina žmones. Viena klientė man skundėsi, kad už dėžę tuščių indų sumokėjo tiek pat, kiek už pilną knygų dėžę. Logika paprasta – furgone vieta ribota, ir jei užimate daug vietos su lengvu daiktu, vežėjas praranda galimybę vežti kažką sunkesnio. Todėl visada patariu rinktis tinkamo dydžio pakuotę.

3. Kaip sužinoti tikslią kainą prieš siunčiant?

Geriausias būdas – užpildyti užklausą pas vežėją arba paskambinti tiesiogiai. Internete esančios skaičiuoklės dažnai rodo tik orientacinę kainą, o galutinė suma gali skirtis. Aš pats visada prašau klientų nurodyti tikslų svorį, matmenis ir pristatymo adresą. Kartą vienas vaikinas iš Birmingamo siuntė mamai į Šiaulius dėžę su drabužiais ir nurodė, kad sveria 10 kg. Atvykus paaiškėjo, kad dėžė sveria 18 kg, nes jis pamiršo, kad į vidų dar įdėjo knygų. Kaina pasikeitė, ir jis buvo nepatenkintas. Todėl sverkite siuntą su visu pakavimu – tai išvengs nesusipratimų.

4. Ar kaina skiriasi, jei siunčiu iš skirtingų Anglijos miestų?

Iš esmės kaina priklauso nuo atstumo iki pagrindinio maršruto. Jei siunčiate iš Londono ar Birmingamo – didelių miestų, pro kuriuos vežėjai važiuoja reguliariai – kaina paprastai būna standartinė. Bet jei siuntinį reikia paimti iš mažesnio miestelio, pavyzdžiui, iš Kornvalio ar Šiaurės Velsio, gali būti taikomas papildomas paėmimo mokestis. Tai nėra kažkokia apgaulė – tiesiog vežėjui reikia skirti papildomą laiką ir degalus. Vienas mano pažįstamas gyvena mažame miestelyje netoli Škotijos sienos, ir jam visada reikia atvežti siuntinį į artimiausią didesnį miestą, kad vežėjas galėtų jį paimti. Nepatogu, bet taip veikia logistika.

5. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Yra keletas dalykų, kurie gali padidinti galutinę kainą. Pirmas – jau minėtas nestandartinių matmenų mokestis. Antras – draudimas. Pagrindinis draudimas dažniausiai įskaičiuotas, bet jei siunčiate kažką vertingo – elektroniką, brangius rūbus ar antikvarinius daiktus – gali tekti mokėti papildomai už padidintą draudimo sumą. Trečias – pristatymas į namus, jei gyvenate atokesnėje vietoje. Ir dar vienas dalykas – muitinė. Nors tarp ES šalių muitų nėra, bet jei siunčiate ne iš JK po Brexit, gali tekti pildyti deklaracijas, o kartais ir mokėti PVM. Tai dažnai pamirštama, o paskui žmonės stebisi, kodėl siuntinys užstrigo.

6. Ar galima derėtis dėl kainos?

Jei siunčiate vieną kartą – tikriausiai ne. Bet jei esate nuolatinis klientas arba siunčiate reguliariai, visada galima pasikalbėti apie nuolaidą. Mes patys turime klientų, kurie siunčia po kelias siuntas per mėnesį, ir jiems taikome geresnę kainą. Tai normali verslo praktika. Vienas mano klientas iš Notingamo kiekvieną mėnesį siunčia po 3–4 siuntas savo seseriai į Vilnių – jam taikome pastovią kainą, kuri yra mažesnė nei standartinė. Tiesiog reikia paklausti. Blogiausiu atveju atsakys, kad negali sumažinti, bet dažnai vežėjai nori išlaikyti lojalius klientus.

Terminai – siuntimas iš Anglijos į Lietuvą kasdien

7. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Įprastai 3–5 darbo dienos, bet tai labai priklauso nuo maršruto ir vežėjo. Yra įmonių, kurios veža kasdien, ir tada siunta gali atsidurti Lietuvoje per 2–3 dienas. Bet jei vežėjas renka siuntas ir veža tik kartą per savaitę, gali tekti palaukti ir ilgiau. Aš pats dirbu su maršrutu, kuris važiuoja kasdien, ir mūsų vidutinis pristatymo laikas yra 3 dienos. Aišku, kartais būna vėlavimų – ypač žiemą, kai keliai slidūs arba yra eismo apribojimų. Bet tai jau force majeure, ir niekas to negali numatyti iš anksto.

8. Ar vežate kasdien iš visų Anglijos miestų?

Ne iš visų, bet iš pagrindinių – taip. Londonas, Birmingamas, Mančesteris, Lidsas, Bristolis – iš šių miestų siuntos paimamos kasdien arba beveik kasdien. Jei gyvenate mažesniame mieste, siuntą reikia pristatyti į surinkimo punktą arba sutarti dėl paėmimo. Mes patys turime keletą surinkimo taškų Anglijoje, iš kurių siuntos surenkamos kasdien ir išvežiojamos po Lietuvą. Tai leidžia užtikrinti greitą pristatymą net tiems, kurie gyvena ne didmiesčiuose. Svarbu tik susitarti iš anksto, kad žinotume, kur ir kada siuntą paimti.

9. Kas nutinka, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – reikia susisiekti su vežėju ir pasiteirauti, kas vyksta. Dažniausia vėlavimo priežastis – eismo spūstys, orai arba muitinės patikrinimai (jei siunčiate ne iš ES). Mes patys stengiamės informuoti klientus, jei žinome, kad bus vėlavimas, bet ne visada pavyksta tai padaryti laiku. Kartą mūsų furgonas užstrigo prie Doverio dėl streiko keltuose – siuntos vėlavo dviem dienomis, ir mes skambinome kiekvienam klientui asmeniškai. Nemalonu, bet taip jau būna. Svarbiausia – komunikacija. Jei vežėjas neatsako į skambučius arba ignoruoja žinutes, tai jau blogas ženklas.

10. Ar galima sekti siuntos kelią realiu laiku?

Dauguma rimtų vežėjų siūlo sekimą – arba per savo sistemą, arba per SMS pranešimus. Mes patys naudojame paprastą sistemą: klientas gauna numerį, ir pagal jį gali pasitikrinti, kur siunta yra. Aišku, tai ne tas pats, kaip GPS sekimas su tikslia koordinate, bet bent jau žinote, ar siunta jau pakeliui, ar dar sandėlyje. Viena moteris man skambino penkis kartus per dieną klausdama, kur jos siunta – suprantu, kad jaudinasi, bet kartais reikia tiesiog palaukti. Siuntos kelyje praleidžia kelias dienas, ir nuolatinis skambinėjimas nieko nepagreitina.

11. Kada geriausia siųsti, kad siunta greičiau pasiektų gavėją?

Jei vežėjas veža kasdien – skirtumo nėra. Bet jei veža tik tam tikromis dienomis, geriausia siuntą priduoti prieš išvykimo dieną. Pavyzdžiui, jei vežėjas išvyksta pirmadieniais ir ketvirtadieniais, siuntą reikia priduoti ne vėliau kaip sekmadienį arba trečiadienį. Mes patys renkame siuntas iki 18 valandos vakaro prieš išvykimą, bet rekomenduočiau priduoti anksčiau – tada turime laiko viską sutvarkyti ir suplanuoti maršrutą. Vienas klientas visada atveža siuntą paskutinę minutę, ir nors mes priimame, tai sukelia papildomo streso visai komandai.

Pakavimas – siuntimas iš Anglijos į Lietuvą saugiai

12. Kaip teisingai supakuoti siuntą?

Pagrindinė taisyklė – siunta turi atlaikyti kritimą iš metro aukščio. Skamba grubiai, bet taip yra. Furgone siuntos kraunamos viena ant kitos, ir nors stengiamės būti atsargūs, kartais jos pasislenka arba nukrenta. Todėl trapūs daiktai turi būti apvynioti burbuline plėvele arba putų polistirolu, o dėžė turi būti tvirta. Aš pats mačiau, kaip viena siunta su stikliniais indais atvyko sudaužyta, nes siuntėjas sudėjo juos į paprastą kartoninę dėžę be jokio apsauginio sluoksnio. Liūdna, bet to galima išvengti. Investuokite į gerą pakavimą – tai pigiau nei pirkti naujus indus.

13. Ko negalima siųsti?

Yra sąrašas dalykų, kurių vežti negalima arba galima tik su specialiu leidimu. Tai – degios medžiagos, sprogmenys, ginklai, narkotikai (akivaizdu), gyvūnai be reikiamų dokumentų, greitai gendantys maisto produktai be tinkamos temperatūros kontrolės. Taip pat draudžiama siųsti grynuosius pinigus ir vertingus dokumentus. Vienas kartą klientas bandė siųsti dėžę su namine uogiene – mes atsisakėme, nes vasarą furgone būna 40 laipsnių karščio, ir stiklainiai tiesiog sprogtų. Jis supyko, bet mes negalime rizikuoti kitų siuntų saugumu. Sąrašą visada galima rasti vežėjo puslapyje arba tiesiog paklausti.

14. Ar galima siųsti maisto produktus?

Tai sudėtingas klausimas. Po Brexit taisyklės pasikeitė, ir ne visus maisto produktus galima vežti iš JK į ES. Paprastai negalima vežti mėsos, pieno produktų ir kai kurių augalų. Bet galima vežti supakuotus, ilgai galiojančius produktus – konservus, sausainius, šokoladą, arbatą. Mes patys vežame tokius dalykus be problemų. Bet jei norite siųsti mamai anglišką sūrį ar dešrą – deja, tai jau rizikinga. Vienas klientas bandė siųsti dėžę su įvairiais sūriais, ir siunta buvo sulaikyta muitinėje. Jis prarado ir siuntą, ir pinigus. Todėl geriau pasitikrinti taisykles prieš siunčiant.

15. Ką daryti, jei siunta pažeista pristatymo metu?

Pirmiausia – nufotografuoti pažeidimą ir nedelsiant susisiekti su vežėju. Kuo greičiau tai padarysite, tuo didesnė tikimybė gauti kompensaciją. Mes patys prašome klientų pranešti per 24 valandas nuo gavimo, nes po to sunku nustatyti, ar pažeidimas įvyko transportavimo metu, ar jau gavus siuntą. Kartą vienas gavėjas pranešė apie pažeidimą tik po savaitės – mes negalėjome nieko padaryti, nes nežinojome, kas nutiko per tą laiką. Taip pat svarbu išsaugoti pakuotę – kartais vežėjas nori pamatyti, kaip buvo supakuota, kad nustatytų, ar pažeidimas įvyko dėl netinkamo pakavimo.

Draudimas – siuntimas iš Anglijos į Lietuvą be rizikos

16. Ar siuntos yra draustos?

Paprastai taip – dauguma vežėjų į standartinę kainą įskaičiuoja pagrindinį draudimą. Bet jo suma ribota – dažniausiai iki 100 arba 200 eurų. Jei siunčiate kažką vertingesnio, rekomenduoju papildomą draudimą. Jis kainuoja nedaug – paprastai 1–3 procentus nuo deklaruotos vertės. Mes patys siūlome tokį draudimą, ir nors dauguma klientų atsisako, tie, kurie siunčia brangesnius daiktus, visada pasinaudoja. Vienas klientas siuntė fotoaparatą už 800 eurų be papildomo draudimo – fotoaparatas dingo, ir jis gavo tik 100 eurų kompensaciją. Skaudu, bet taip nutinka.

17. Kaip apskaičiuojama kompensacija, jei siunta dingsta?

Kompensacija skaičiuojama pagal deklaruotą vertę, bet ne daugiau nei draudimo suma. Jei nenurodėte vertės, vežėjas gali mokėti tik pagal svorį – pavyzdžiui, 10 eurų už kilogramą. Tai reiškia, kad jei siunčiate lengvą, bet brangų daiktą – pavyzdžiui, auksinį laikrodį – ir nenurodėte vertės, kompensacija bus juokingai maža. Todėl visada nurodykite tikrąją vertę ir, jei reikia, papildomai apsidrauskite. Mes patys turėjome atvejį, kai dingo siunta su dizainerio rankine už 500 svarų – klientė nenurodė vertės, ir mes galėjome sumokėti tik 50 eurų. Ji buvo labai nepatenkinta, bet mes negalėjome padaryti daugiau.

18. Ar draudimas taikomas visoms siuntoms?

Ne visoms. Yra išimčių – pavyzdžiui, draudimas negalioja, jei siunta buvo netinkamai supakuota arba jei siuntėte draudžiamus daiktus. Taip pat draudimas negalioja, jei siunta buvo palikta be priežiūros – pavyzdžiui, prie durų, ir kas nors ją pavogė. Mes patys visada stengiamės įteikti siuntą asmeniškai arba palikti saugioje vietoje, bet kartais gavėjo nėra namuose, ir tenka palikti prie durų. Vieną kartą siunta dingo iš prieangio – gavėjas kaltino mus, bet mes negalime atsakyti už tai, kas nutinka po pristatymo. Todėl rekomenduoju visada nurodyti patikimą pristatymo adresą.

Adresai – siuntimas iš Anglijos į Lietuvą tiksliai

19. Kaip teisingai nurodyti adresą?

Adresas turi būti kuo tikslesnis – gatvė, namo numeris, buto numeris (jei yra), pašto kodas, miestas. Angliški pašto kodai yra labai tikslūs, ir jų nurodymas labai palengvina kurjerio darbą. Lietuvoje taip pat svarbu nurodyti tikslų adresą – ne tik miestą, bet ir gatvę bei namo numerį. Kartą vienas klientas nurodė tik „Vilnius“ be jokio gatvės pavadinimo – mes skambinome jam tris kartus, kol gavome tikslų adresą. Tai vėlino visą procesą. Taip pat rekomenduoju nurodyti gavėjo telefono numerį – jei kurjeris neranda adreso, jis gali paskambinti ir pasitikslinti.

20. Ar galima siųsti į paštomatą Lietuvoje?

Taip, dauguma vežėjų siūlo tokį variantą. Paštomatai patogūs, nes gavėjas gali atsiimti siuntą bet kuriuo paros metu, nereikia laukti kurjerio. Bet yra vienas apribojimas – paštomato dėžutės turi fiksuotus matmenis, ir jei siunta per didelė, ji netilps. Mes patys siūlome pristatymą į Omniva, LP Express ir DPD paštomatus, bet visada perspėjame klientus, kad prieš siunčiant reikia patikrinti, ar siunta tilps. Vienas klientas siuntė dėžę, kuri buvo 2 cm per ilga paštomato dėžutei – siunta grįžo atgal, ir jis turėjo mokėti už pakartotinį siuntimą.

21. Ką daryti, jei gavėjas persikraustė?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Žmonės persikrausto, pamiršta pranešti, ir siunta atvyksta į seną adresą. Mes patys stengiamės susisiekti su gavėju prieš pristatymą, bet ne visada turime jo telefono numerį. Jei siunta grįžta dėl neteisingo adreso, siuntėjas turi sumokėti už pakartotinį siuntimą. Viena moteris iš Mančesterio siuntė dukrai į Klaipėdą, bet dukra persikraustė į Vilnių ir pamiršo pasakyti. Siunta klaidžiojo dvi savaites, kol galiausiai pasiekė gavėją. Nemalonu visiems. Todėl visada patikrinkite adresą prieš siunčiant.

Specifika – siuntimas iš Anglijos į Lietuvą po Brexit

22. Kaip Brexit paveikė siuntimą iš Anglijos į Lietuvą?

Po Brexit procesas tapo šiek tiek sudėtingesnis. Anksčiau siuntos tarp ES šalių ir JK keliavo be jokių muitinės procedūrų, dabar reikia pildyti deklaracijas. Asmeninėms siuntoms iki 45 eurų vertės paprastai nereikia mokėti jokių mokesčių, bet jei siuntos vertė didesnė, gali tekti mokėti PVM. Tai dažnai nustebina žmones. Vienas klientas siuntė mamai naują telefoną už 300 eurų, ir mama turėjo sumokėti 21 procentą PVM – 63 eurus. Jis buvo pasipiktinęs, bet tai ne mūsų taisyklės, tai muitinės reikalavimai. Mes stengiamės informuoti klientus apie tai iš anksto, bet ne visi skaito.

23. Kokius dokumentus reikia pildyti?

Asmeninėms siuntoms paprastai užpildome CN22 arba CN23 deklaraciją, kurioje nurodomas siuntos turinys, vertė ir svoris. Jei siunčiate kažką vertingo arba komercinę siuntą, gali prireikti ir sąskaitos faktūros. Mes patys padedame klientams užpildyti šiuos dokumentus, bet kartais žmonės bando nuslėpti tikrąją vertę, kad išvengtų mokesčių. Tai bloga idėja – jei muitinė patikrina ir randa neatitikimą, siunta gali būti sulaikyta arba konfiskuota. Vienas vaikinas nurodė, kad siunčia „drabužius, vertė 10 eurų“, bet viduje buvo naujas iPhone. Muitinė atidarė siuntą, telefonas buvo konfiskuotas, ir jis dar gavo baudą. Neverta rizikuoti.

24. Ar galima siųsti dovanas be muito?

Taip, bet su sąlygomis. Dovana turi būti siunčiama fizinio asmens fiziniam asmeniui, jos vertė negali viršyti 45 eurų, ir ji negali būti komercinio pobūdžio. Tai reiškia, kad negalite siųsti „dovanos“ savo verslo partneriui arba siųsti 10 identiškų „dovanų“ skirtingiems žmonėms – muitinė tai atpažins kaip komercinę siuntą. Mes patys turėjome atvejį, kai vienas klientas siuntė 5 „dovanas“ savo „šeimos nariams“ – visos tos pačios prekės, visos tos pačios vertės. Muitinė suabejojo, ir siuntos buvo sulaikytos. Todėl jei siunčiate tikrą dovaną – vieną, asmeninę – problemų neturėtų kilti.

Patarimai – siuntimas iš Anglijos į Lietuvą be rūpesčių

25. Kokie yra pagrindiniai patarimai pirmą kartą siunčiant?

Pirmas – pasirinkite patikimą vežėją. Ne pigiausią, o patikimą. Pigiausias dažnai reiškia, kad kažkur taupoma – arba ant draudimo, arba ant transporto, arba ant klientų aptarnavimo. Antras – gerai supakuokite. Trečias – nurodykite tikslius duomenis – svorį, matmenis, vertę, adresą. Ketvirtas – pasidomėkite, ar jūsų siunčiami daiktai leidžiami. Penktas – būkite kantrūs. Siuntos kelyje praleidžia kelias dienas, ir nuolatinis stebėjimas nieko nepagreitina. Aš pats visada sakau klientams: jei po 5 dienų siunta neatvyko, tada skambinkite. Iki tol – ramiai laukite.

26. Kaip išvengti dažniausių klaidų?

Dažniausios klaidos – neteisingas adresas, netinkamas pakavimas, nenurodyta vertė ir draudžiamų daiktų siuntimas. Visas jas galima išvengti, jei skiriate 10 minučių pasiruošimui. Patikrinkite adresą du kartus. Supakuokite taip, kad siunta atlaikytų kritimą. Nurodykite tikrąją vertę. Ir prieš siunčiant pasitikrinkite, ar jūsų daiktai leidžiami. Mes patys turime kontrolinį sąrašą, kurį duodame klientams – jame surašyti visi svarbiausi dalykai. Tie, kurie juo naudojasi, beveik niekada neturi problemų. Tie, kurie jo nepaiso – dažniausiai skambina po savaitės su klausimu „kur mano siunta?“.

Išvada

Siuntimas iš Anglijos į Lietuvą nebūtinai turi būti stresas. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, gerai supakuoti siuntą ir nurodyti tikslius duomenis. Kaina priklauso nuo svorio, matmenų ir maršruto, bet gera kaina nereiškia, kad kažkur bus paslėptų mokesčių – tiesiog reikia viską išsiaiškinti iš anksto. Mes vežame kasdien, ir mūsų tikslas – kad jūsų siunta saugiai ir greitai pasiektų gavėją. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti prieš siunčiant, nei taisyti klaidas po to.