Anglija Lietuva siuntiniai, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš kelis metus pradėjau dirbti tarptautinių pervežimų srityje, nesitikėjau, kad tiek daug žmonių kasdien siunčia siuntinius tarp Anglijos ir Lietuvos. Ir ne tik kalėdines dovanas ar gimtadienio staigmenas – kasdienius daiktus, dokumentus, maistą, netgi baldų dalis. Anglija Lietuva siuntiniai tapo tokia įprasta paslauga, kad dažnai pamirštame, jog už kiekvieno siuntinio slypi konkretus žmogus su konkrečia istorija. Viena močiutė siunčia anūkui lietuvišką duoną, kitas vaikinas perveža savo motociklo dalis. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntinių pervežimą maršrutu Anglija–Lietuva, remdamasis savo patirtimi ir tų žmonių istorijomis, su kuriomis susiduriu kasdien.

Kainos – siuntiniai iš Anglijos į Lietuvą

1. Kiek kainuoja siuntinio pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo siuntinio dydžio, svorio ir skubumo. Mažas siuntinys iki 5 kg paprastai kainuoja apie 15–25 eurus, o didesni – atitinkamai daugiau. Bet čia reikia suprasti, kad kiekvienas vežėjas turi savo kainodarą. Vieni skaičiuoja pagal svorį, kiti – pagal tūrį. Kartais nutinka taip, kad siuntinys sveria nedaug, bet užima daug vietos – tada kaina gali būti didesnė nei tikėjotės. Pavyzdžiui, jei siunčiate didelę tuščią dėžę, ji gali kainuoti tiek pat, kiek pilna sunkių knygų. Rekomenduoju visada iš anksto pasitikslinti, kaip vežėjas skaičiuoja kainą – ar pagal faktinį svorį, ar pagal tūrinį.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada perspėja?

Deja, taip. Ir tai viena tų nemalonių situacijų, su kuriomis susiduria ne vienas klientas. Pavyzdžiui, jei siuntinys yra nestandartinės formos arba reikalauja specialaus tvarkymo – už tai gali būti priskaičiuotas papildomas mokestis. Taip pat kai kurie vežėjai ima mokestį už siuntinio paėmimą iš namų, ypač jei gyvenate toliau nuo pagrindinių maršrutų. Dar vienas dalykas – draudimas. Pagrindinis draudimas dažniausiai įskaičiuotas, bet jei siunčiate kažką vertingo, papildomas draudimas kainuos. Geriausia visada klausti tiesiai – kokia galutinė kaina su visais mokesčiais, kad nebūtų staigmenų.

3. Kaip sutaupyti siunčiant siuntinius reguliariai?

Jei siunčiate dažnai – bent kartą per mėnesį – verta pasiteirauti apie nuolaidas. Dauguma vežėjų turi lojalumo programas arba siūlo mažesnes kainas pastoviems klientams. Aš pats pažįstu žmogų, kuris kiekvieną savaitę siunčia siuntinius savo mamai į Kauną – jis susitarė dėl fiksuotos kainos, kuri yra gerokai mažesnė nei standartinė. Kitas būdas sutaupyti – kaupti siuntinius ir siųsti juos retesniais intervalais, bet didesniais kiekiais. Tai ypač aktualu, jei siunčiate ne greit gendančius daiktus. Taip pat verta palyginti kelių vežėjų pasiūlymus – skirtumai gali būti nemaži.

4. Kada kaina gali pasikeiti jau suderinus užsakymą?

Tai nutinka rečiau, bet pasitaiko. Dažniausiai kaina keičiasi, kai siuntinys pasirodo esąs sunkesnis ar didesnis nei nurodėte užsakymo metu. Kartą turėjome situaciją, kai klientas sakė, kad siuntinys sveria 10 kg, o paaiškėjo, kad sveria 18 kg. Natūralu, kad kaina pasikeitė. Taip pat gali keistis kaina, jei pasikeičia pristatymo adresas – pavyzdžiui, jei iš pradžių prašėte pristatyti į Vilnių, o vėliau paaiškėjo, kad reikia vežti į Klaipėdą. Visada stenkitės kuo tiksliau nurodyti informaciją iš anksto, kad išvengtumėte tokių nesusipratimų.

Terminai – siuntinių pristatymas iš Anglijos

5. Per kiek laiko siuntinys pasiekia Lietuvą?

Įprastai siuntinys iš Anglijos į Lietuvą keliauja 3–5 darbo dienas. Tai jei viskas sklandžiai – nėra eilių pasienyje, nėra ypatingų muitinės patikrinimų. Bet realybė kartais būna kitokia. Ypač prieš Kalėdas ar kitas didesnes šventes, kai visi siunčia dovanas – tada terminai gali pailgėti iki 7–10 dienų. Vieną kartą gruodžio viduryje siuntinys, kuris turėjo pasiekti Vilnių per 4 dienas, keliavo beveik dvi savaites. Tiesiog buvo per daug siuntų ir per mažai transporto. Todėl jei siunčiate kažką svarbaus – nedelskite iki paskutinės minutės.

6. Ar galima siųsti skubiai, kad siuntinys atvyktų per 1–2 dienas?

Taip, yra tokių galimybių, bet tai kainuos gerokai daugiau. Skubus pristatymas – tai paprastai reiškia, kad siuntinys vežamas ne su įprastu kroviniu, o atskirai arba su mažesne partija. Kaina gali būti 2–3 kartus didesnė nei standartinė. Bet jei reikia – reikia. Pavyzdžiui, jei pamiršote svarbius dokumentus arba reikia greitai pristatyti vaistus. Tokiais atvejais skubus pristatymas yra vienintelė išeitis. Tiesa, net ir skubus pristatymas negarantuoja 100 proc. tikslumo – visada gali atsirasti nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, blogas oras ar kelių remontas.

7. Kaip sekti, kur yra mano siuntinys?

Dauguma rimtų vežėjų siūlo siuntinio sekimo paslaugą. Gaunate numerį, kurį suvedę svetainėje galite matyti, kur siuntinys tuo metu yra. Kai kurie netgi siunčia SMS pranešimus kiekviename etape – kai siuntinys paimtas, kai pasiekė sandėlį, kai išvyko iš Anglijos, kai kerta sieną. Bet ne visi vežėjai turi tokias sistemas. Mažesni vežėjai kartais tiesiog paskambina ar parašo žinutę, kai siuntinys jau arti. Tai nėra blogai – tiesiog skirtingas požiūris. Svarbiausia, kad žinotumėte, kaip vežėjas informuoja apie siuntinio būseną, ir ar jums tas būdas tinka.

8. Kas nutinka, jei siuntinys vėluoja?

Pirma – nereikia iškart panikuoti. Vėlavimai nutinka, tai realybė. Bet jei siuntinys vėluoja daugiau nei porą dienų nuo numatyto termino, reikia susisiekti su vežėju ir pasiteirauti. Kartais paaiškėja, kad siuntinys tiesiog užstrigo sandėlyje dėl kokios nors administracinės klaidos. Kitais atvejais – kad vairuotojas susirgo arba transporto priemonė sugedo. Vienas mano pažįstamas vežėjas papasakojo, kaip jų sunkvežimis sugedo Belgijoje ir visi siuntiniai vėlavo tris dienas. Jie bandė susisiekti su visais klientais, bet ne visiems pavyko pranešti laiku. Todėl patarimas – visada turėkite vežėjo kontaktą ir nebijokite skambinti.

Pakavimas – kaip paruošti siuntinį

9. Kaip tinkamai supakuoti siuntinį, kad jis saugiai pasiektų tikslą?

Pakavimas – vienas svarbiausių dalykų, kurio daugelis nepakankamai rimtai vertina. Siuntinys keliauja ne tik keliu, bet ir per rankas – pakrovimo, iškrovimo metu jis gali būti numestas, užspaustas, apverstas. Todėl pakuotė turi būti tvirta. Geriausia – kartoninė dėžė su papildomu užpildymu (putplasčiu, burbuline plėvele, laikraščiais). Trapūs daiktai visada vyniojami atskirai. Ir dar vienas dalykas – lipnios juostos užtenka ne visada. Jei dėžė sunki, geriau papildomai apvynioti stipria lipnia juosta arba naudoti diržus. Mačiau siuntinių, kurie atvykdavo visiškai suplyšusiomis dėžėmis – dažniausiai dėl to, kad buvo prastai supakuoti.

10. Ko negalima siųsti į Lietuvą iš Anglijos?

Yra nemažas sąrašas draudžiamų ar ribojamų daiktų. Narkotikai, ginklai, sprogstamos medžiagos – tai aišku. Bet yra ir mažiau akivaizdžių dalykų. Pavyzdžiui, tam tikri maisto produktai – mėsa, pieno gaminiai – yra ribojami, ypač po Brexit. Taip pat negalima siųsti gyvūnų, augalų be specialių leidimų. Vaistus galima siųsti, bet tik asmeniniam naudojimui ir su receptu. Dar vienas dalykas – didelės vertės daiktai (brangakmeniai, grynieji pinigai) – juos siunčiant reikia deklaruoti. Visada pasitikrinkite, ar jūsų siuntinio turinys atitinka taisykles, kad nebūtų nemalonių staigmenų pasienyje.

11. Ar galima siųsti maistą iš Anglijos į Lietuvą?

Galima, bet su apribojimais. Po Brexit taisyklės pasikeitė ir tapo griežtesnės. Negalima siųsti mėsos ir pieno produktų iš trečiųjų šalių, o Jungtinė Karalystė dabar yra laikoma trečiąja šalimi. Tačiau tam tikrus maisto produktus – saldainius, sausainius, konservuotą maistą, kavą, arbatą – siųsti galima. Vienas mano klientas reguliariai siunčia savo mamai anglišką arbatą ir sūrius – pastarųjų, beje, siųsti negalima, bet jis to nežinojo ir siuntė kelis kartus, kol galiausiai siuntinys buvo sulaikytas pasienyje. Geriau iš anksto pasidomėti, kad neprarastumėte nei siuntinio, nei pinigų.

12. Ką daryti, jei siuntinys atvyko pažeistas?

Pirma – nufotografuokite viską. Pažeistą pakuotę, vidų, sugadintus daiktus. Antra – kuo greičiau susisiekite su vežėju ir praneškite apie pažeidimą. Dauguma vežėjų turi nustatytą terminą, per kurį reikia pranešti – paprastai 24–48 valandas nuo gavimo. Jei pranešate vėliau, gali būti sunkiau įrodyti, kad pažeidimas atsirado transportavimo metu. Trečia – jei turite draudimą, kreipkitės dėl kompensacijos. Deja, kompensacijos procesas kartais užtrunka – gali tekti palaukti kelias savaites. Bet geriau pradėti tą procesą kuo anksčiau. Ir dar – visada saugokite siuntinio vertę įrodančius dokumentus (čekius, sąskaitas).

Draudimas – siuntinių apsauga

13. Ar siuntinys yra draustas automatiškai?

Dauguma vežėjų į standartinę kainą įskaičiuoja bazinį draudimą, bet jo suma dažniausiai nėra didelė – paprastai iki 50–100 eurų. Jei siunčiate kažką vertingesnio, rekomenduoju papildomą draudimą. Kaina priklauso nuo deklaruojamos vertės – paprastai 2–5 proc. nuo vertės. Pavyzdžiui, jei siunčiate kompiuterį už 1000 eurų, draudimas gali kainuoti 20–50 eurų. Tai nėra daug, palyginus su tuo, ką prarastumėte, jei siuntinys dingtų ar būtų sugadintas. Asmeniškai manau, kad vertingus daiktus visada verta apsidrausti – tai ramybė, kuri kainuoja nedaug.

14. Kaip deklaruoti siuntinio vertę?

Deklaruojant siuntinio vertę, reikia būti sąžiningam – nei per daug sumažinti, nei per daug padidinti. Jei sumažinsite, kompensacijos atveju gausite mažiau. Jei padidinsite – mokėsite daugiau už draudimą, o jei kils įtarimų dėl sukčiavimo, draudimas gali būti apskritai negaliojantis. Geriausia nurodyti realią rinkos vertę – kiek kainuotų tą daiktą nusipirkti dabar, ne kiek mokėjote prieš penkerius metus. Taip pat reikia turėti vertę įrodančius dokumentus – sąskaitas, čekius, nuotraukas. Be dokumentų kompensacijos procesas bus daug sudėtingesnis.

15. Ką daryti, jei siuntinys dingsta?

Tai vienas blogiausių scenarijų, bet jis nutinka. Pirmas žingsnis – susisiekti su vežėju ir pateikti pretenziją. Antras – jei turite draudimą, pradėti kompensacijos procesą. Trečias – jei vežėjas neatsako arba atsisako kompensuoti, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba, jei vežėjas registruotas Lietuvoje, į Lietuvos transporto saugos administraciją. Deja, procesas kartais užtrunka mėnesius. Vienas mano pažįstamas laukė kompensacijos beveik pusę metų. Bet galiausiai gavo. Svarbiausia – turėti visus dokumentus ir būti atkakliam. Nenukabinkite nosies, jei iš pradžių atrodo, kad niekas nepadės.

Adresai – pristatymo ir paėmimo vietos

16. Ar siuntinys pristatomas iki durų, ar reikia atsiimti patiems?

Tai priklauso nuo pasirinkto vežėjo ir paslaugos tipo. Yra vežėjų, kurie pristato tiesiai į namus – tai patogiausias variantas. Bet yra ir tokių, kurie veža tik iki tam tikro taško – sandėlio, stoties, parduotuvės – ir ten reikia atsiimti. Pastarasis variantas paprastai pigesnis. Pavyzdžiui, kai kurie vežėjai turi surinkimo punktus didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Jei gyvenate mažesniame mieste ar kaime, gali tekti važiuoti atsiimti. Prieš užsakydami paslaugą, visada pasitikrinkite, kur tiksliai bus pristatytas jūsų siuntinys.

17. Kaip nurodyti teisingą pristatymo adresą?

Skamba paprastai, bet klaidų pasitaiko. Ypač kai žmonės nurodo seną adresą, kuriuo jau nebegyvena. Arba kai nurodo tik miestą ir gatvę, bet pamiršta buto numerį. Arba kai adresas parašytas neaiškiai – su trumpiniais, kurie suprantami tik tam regionui. Geriausia nurodyti pilną adresą: šalis, miestas, pašto kodas, gatvė, namo numeris, buto numeris (jei reikia). Ir dar – telefono numerį gavėjo. Jei vairuotojas neranda adreso, jis skambins. Jei telefono nėra, siuntinys gali grįžti atgal. Tai nutiko vienam mano klientui – jis pamiršo nurodyti telefono numerį, ir siuntinys grįžo į sandėlį, kol galiausiai susisiekė.

18. Ar galima keisti pristatymo adresą jau išsiuntus siuntinį?

Kartais galima, bet ne visada. Jei siuntinys dar nepaliko sandėlio arba yra pakeliui, dažniausiai galima pakeisti adresą susisiekus su vežėju. Bet jei jis jau arti galutinio taško, gali būti per vėlu. Be to, adreso keitimas gali kainuoti papildomai – priklauso nuo vežėjo politikos. Vienas mano pažįstamas paprašė pakeisti adresą, kai siuntinys jau buvo Lietuvoje – vežėjas sutiko, bet paprašė 10 eurų už papildomą važiavimą. Tai nebuvo daug, palyginus su tuo, kad siuntinys būtų nuvežtas ne ten, kur reikia. Todėl geriau iš karto nurodyti teisingą adresą, bet jei reikia pakeisti – nedelskite ir skambinkite.

Dokumentai – muitinė ir formalumai

19. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant siuntinį iš Anglijos?

Taip, po Brexit situacija pasikeitė. Jungtinė Karalystė nebėra ES dalis, todėl siuntiniai iš Anglijos į Lietuvą yra laikomi importu iš trečiosios šalies. Tai reiškia, kad gali reikėti pildyti muitinės deklaraciją, ypač jei siuntinio vertė viršija tam tikrą sumą. Asmeninėms siuntoms iki 45 eurų paprastai nereikia mokėti muito, bet jei vertė didesnė – gali tekti. Be to, jei siunčiate prekes, o ne asmeninius daiktus, procedūros dar sudėtingesnės. Aš pats mačiau, kaip žmogus siuntė naudotus drabužius savo seseriai, ir muitinėje kilo klausimų – ar tai dovana, ar prekė. Galiausiai viskas išsisprendė, bet užtruko kelias dienas.

20. Kokie dokumentai reikalingi siunčiant siuntinį?

Priklauso nuo siuntinio turinio ir vertės. Pagrindiniai dokumentai: siuntėjo ir gavėjo duomenys, siuntinio turinio aprašymas, vertės deklaracija. Jei siunčiate vertingus daiktus – elektroniką, juvelyriką – gali reikėti papildomų dokumentų: pirkimo čekio, garantinio lapo. Jei siunčiate maistą – sveikatos sertifikato. Jei siunčiate vaistus – recepto kopijos. Visada geriau turėti daugiau dokumentų nei per mažai. Vienas vežėjas man pasakojo, kaip siuntinys su brangiais laikrodžiais užstrigo muitinėje, nes nebuvo pirkimo dokumentų. Galiausiai savininkas turėjo siųsti dokumentus atskirai, ir tai užtruko papildomą savaitę.

21. Kas moka muito mokesčius – siuntėjas ar gavėjas?

Paprastai muito mokesčius moka gavėjas, nes tai yra importo mokestis. Bet gali būti ir kitaip – jei siuntėjas iš anksto susitaria su vežėju, kad padengs visus mokesčius. Tai vadinama DDP (Delivered Duty Paid) paslauga. Tai patogu gavėjui, bet brangiau siuntėjui. Dažniausiai žmonės renkasi standartinį variantą – gavėjas moka mokesčius gavęs siuntinį arba prieš gaudamas. Mokesčių suma priklauso nuo siuntinio vertės ir turinio. Kartais būna nemalonių staigmenų – gavėjas tikisi gauti siuntinį, o gauna pranešimą, kad reikia sumokėti 20–30 eurų muito. Todėl visada geriau iš anksto įspėti gavėją apie galimus mokesčius.

Specifiniai siuntiniai – nestandartiniai atvejai

22. Ar galima siųsti dviratį arba motociklo dalis iš Anglijos?

Galima, bet tai jau nestandartinis siuntinys. Dviratis turi būti išardytas arba specialiai supakuotas – visas rėmas su ratais paprastai netelpa į standartinę pakuotę. Motociklo dalys – taip pat, priklauso nuo dydžio. Tokių siuntinių kaina paprastai didesnė, nes jos užima daugiau vietos ir reikalauja specialaus tvarkymo. Vienas mano klientas siuntė seną anglišką dviratį savo tėvui į Lietuvą – kaip dovaną. Dviratis buvo gražiai supakuotas, bet vis tiek atvyko su įbrėžimu ant rėmo. Tėvas nenusiminė – sakė, kad tai suteikia dviračiui charakterio. Bet jei siunčiate kažką brangaus, geriau papildomai apsidrausti.

23. Kaip siųsti trapius daiktus – pavyzdžiui, stiklo dirbinius ar elektroniką?

Trapūs daiktai reikalauja ypatingo dėmesio pakavimui. Stiklo dirbinius reikia vynioti į burbulinę plėvele, tarp jų dėti putplasčio ar kartono pertvaras, o dėžę užpildyti, kad viduje niekas nejudėtų. Elektronika – panašiai, bet dar svarbu apsaugoti nuo drėgmės ir statinės elektros. Ant dėžės visada užrašykite „TRAPU" arba „FRAGILE" – nors tai negarantuoja, kad siuntinys bus nešamas kaip kūdikis, bent jau atkreips dėmesį. Ir dar – visada fotografuokite siuntinį prieš išsiunčiant, kad turėtumėte įrodymą, kaip jis atrodė. Tai labai padeda, jei vėliau kyla ginčų dėl pažeidimų.

24. Ar galima siųsti vaistus iš Anglijos į Lietuvą?

Galima, bet su sąlygomis. Asmeniniam naudojimui skirtus vaistus siųsti leidžiama, bet geriausia turėti receptą arba gydytojo pažymą. Jei siunčiate didesnį kiekį, gali kilti įtarimų, kad tai ne asmeniniam naudojimui. Be to, kai kurie vaistai, kurie yra legalūs Anglijoje, gali būti ribojami Lietuvoje arba ES. Pavyzdžiui, tam tikri stiprūs skausmą malšinantys vaistai. Vienas mano pažįstamas bandė siųsti savo mamai vaistus nuo sąnarių skausmo – viskas praėjo gerai, bet jis turėjo recepto kopiją. Be jos būtų buvę problemų. Todėl jei siunčiate vaistus – visada turėkite dokumentus.

Grąžinimas – ką daryti, jei siuntinys grįžta

25. Kada siuntinys gali grįžti atgal į Angliją?

Siuntinys gali grįžti, jei gavėjas jo nepriima – pavyzdžiui, jei adresas neteisingas, gavėjas išvykęs arba atsisako priimti. Taip pat siuntinys gali grįžti, jei muitinėje nustatoma, kad jis neatitinka reikalavimų – pavyzdžiui, jei siunčiami draudžiami daiktai. Dar vienas atvejis – kai gavėjas turi sumokėti muito mokesčius, bet atsisako. Tada siuntinys grįžta siuntėjui. Ir tai ne tik laiko, bet ir pinigų praradimas – grąžinimo kaina paprastai tenka siuntėjui. Todėl prieš siunčiant visada įsitikinkite, kad gavėjas žino apie siuntinį ir yra pasiruošęs jį priimti.

26. Kiek kainuoja siuntinio grąžinimas?

Grąžinimo kaina priklauso nuo to paties, kaip ir siuntimo – svorio, dydžio, atstumo. Paprastai grąžinimas kainuoja tiek pat, kiek siuntimas, arba šiek tiek daugiau, nes tai papildomas darbas vežėjui. Jei siuntinys grįžta dėl vežėjo kaltės – pavyzdžiui, dėl neteisingai nurodyto adreso, kurį pats vežėjas suvedė – tada grąžinimas turėtų būti nemokamas. Bet praktikoje ne visada taip būna. Kartais tenka ginčytis ir įrodinėti. Todėl dar kartą – visada tikrinkite adresą ir duokite aiškias instrukcijas, kad išvengtumėte grąžinimo.

Sezoniškumas – kada geriausia siųsti

27. Ar yra laikotarpių, kai siuntiniai vėluoja dažniau?

Taip, ir tai gana nuspėjama. Didžiausias apkrovimas būna prieš Kalėdas – nuo lapkričio vidurio iki gruodžio pabaigos. Tada visi siunčia dovanas, ir vežėjų pajėgumai tiesiog neužtenka. Taip pat vasarą, prieš Jonines ir per atostogų sezoną, kai daug žmonių grįžta į Lietuvą arba išvyksta į Angliją. Dar vienas intensyvus laikotarpis – rugsėjo pradžia, kai studentai vyksta studijuoti ir siunčia savo daiktus. Jei planuojate siųsti per šiuos laikotarpius – užsisakykite iš anksto. Ir būkite pasiruošę, kad viskas gali užtrukti ilgiau nei įprastai.

28. Ar švenčių dienomis siuntiniai nevežami?

Paprastai taip – per didžiąsias šventes (Kalėdas, Velykas, Naujus metus) vežėjai nedirba. Bet yra išimčių – kai kurie vežėjai dirba ir per šventes, ypač jei tai ne Lietuvos ar Anglijos šventės. Pavyzdžiui, per Lietuvos nepriklausomybės dieną Anglijos vežėjai paprastai dirba, ir atvirkščiai. Bet jei siuntinys turi būti pristatytas per šventes, geriau iš anksto pasitikslinti, ar vežėjas dirba. Vienas mano klientas užsisakė pristatymą gruodžio 25-ąją – nesuvokė, kad tai Kalėdos Anglijoje. Siuntinys, žinoma, nebuvo pristatytas tą dieną.

Patarimai – praktiniai patarimai siuntėjams

29. Ką daryti prieš siunčiant siuntinį pirmą kartą?

Pirmą kartą siunčiant visada šiek tiek neramu – nežinai, ko tikėtis. Patarčiau pradėti nuo mažiau vertingo siuntinio, kad suprastumėte procesą. Išsirinkite keletą vežėjų, palyginkite kainas ir atsiliepimus. Perskaitykite, ką kiti žmonės rašo – ne tik teigiamus, bet ir neigiamus komentarus. Paskambinkite vežėjui ir paklauskite visko, kas neaišku. Geras vežėjas atsakys į visus klausimus kantriai. Ir dar – neskubėkite. Geriau skirti laiko pasiruošimui, nei vėliau gailėtis dėl prastai supakuoto siuntinio ar neteisingai nurodyto adreso.

30. Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Patikimumas – tai ne tik greitis ar kaina. Tai ir komunikacija, ir požiūris į problemas. Patikimas vežėjas atsako į skambučius, suteikia sekimo numerį, informuoja apie vėlavimus. Jis turi aiškią kainodarą be paslėptų mokesčių. Ir svarbiausia – jis prisiima atsakomybę, kai kas nors nutinka. Deja, yra vežėjų, kurie dingsta, kai tik gauna pinigus. Todėl visada rekomenduoju rinktis vežėją, kuris turi gerą reputaciją, bent keletą metų dirba rinkoje ir turi aiškią internetinę svetainę su kontaktiniais duomenimis. Ir dar – jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.

Išvada

Siuntinių pervežimas tarp Anglijos ir Lietuvos jau tapo kasdienybe tūkstančiams žmonių. Tai ne tik logistika – tai ryšys tarp šeimų, draugų, verslo partnerių. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, tinkamai supakuoti siuntinį ir būti informuotam apie taisykles. Klaidų pasitaiko, vėlavimai nutinka, bet tinkamai pasiruošus daugumos problemų galima išvengti. Jei turite klausimų – klauskite vežėjo tiesiogiai. Geriau užduoti per daug klausimų, nei vėliau gailėtis.