Vežame naminius gyvūnus Velsas Lietuva – kiekvieną dieną

Kai kas nors manęs klausia, ar sunku pervežti gyvūną per pusę Europos, atsakau paprastai: sunkiau nei siuntą, lengviau nei vaiką. Skamba juokingai, bet taip yra. Naminių gyvūnų pervežimas tarp Velsą ir Lietuvos tapo mano kasdienybe – vežame kiekvieną dieną, ir per tą laiką mačiau visko. Nuo šunų, kurie kelionėje elgiasi geriau nei kai kurie žmonės, iki kačių, kurios pirmas dvi valandas protestuoja, o paskui užmiega. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai. Tiesiai, be gražbyliavimo.

Paslaugos – vežame naminius gyvūnus Velsas Lietuva

1. Kokias paslaugas teikiate?

Pagrindinė paslauga – gyvūnų pervežimas maršrutu Velsas Lietuva ir atgal. Tai reiškia, kad paimame gyvūną iš nurodytos vietos Velse ir pristatome į bet kurį Lietuvos miestą, arba atvirkščiai. Be to, padedame su dokumentais – ne pildome už jus, bet patariame, kur kreiptis, ką daryti. Kartais žmonės skambina ir klausia, ar galime tik patarti – taip, galime. Nemokamai konsultuojame telefonu. Vienas žmogus skambino tris kartus prieš užsakydamas – normalu, suprantame.

2. Ar vežate tik šunis ir kates?

Dažniausiai – taip, bet ne tik. Triušiai, jūrų kiaulytės, maži šuniukai – viskas, kas telpa į tinkamą transportavimo dėžę. Dideli gyvūnai – arkliai, pavyzdžiui – ne, tam reikia specializuoto transporto. Mes koncentruojamės į smulkius ir vidutinius naminukus. Vienas žmogus klausė, ar galime vežti žiurkę – galime, bet reikia uždaro narvo. Kita moteris vežė tris jūrų kiaulytes – jos keliavo puikiai, net garsų nesigirdėjo.

3. Kuo skiriasi individualus ir grupinis pervežimas?

Individualus – kai vežame tik jūsų gyvūną. Brangiau, bet greičiau, nes nereikia stabčioti kitose vietose. Grupinis – kai viename reise keliauja keli gyvūnai. Pigiau, bet užtrunka ilgiau. Pasirinkimas priklauso nuo biudžeto ir skubos. Jei gyvūnas labai jautrus – geriau individualus. Jei ramus ir laiko yra – grupinis tinka puikiai. Vienas šuo grupiniame reise net susidraugavo su kitu šunimi – šeimininkai dabar susirašinėja.

4. Ar galite paimti gyvūną iš namų?

Taip, tai įprasta paslauga. Atvažiuojame į nurodytą adresą, paimame gyvūną su visais dokumentais. Svarbu, kad kas nors būtų namuose – mes negalime laukti valandą prie užrakintų durų. Vienas kartą taip nutiko – šeimininkas užtruko darbe, mes laukėme pusvalandį. Nutinka, bet geriau to išvengti. Jei negalite būti namuose – galite palikti gyvūną pas kaimyną arba atvežti į mūsų susitikimo punktą.

5. Kokia jūsų darbo patirtis?

Dirbame šioje srityje jau ne vienerius metus. Pervežėme šimtus gyvūnų – šunų, kačių, triušių, net porą šeškų. Kiekvienas pervežimas moko kažko naujo. Vienas šuo bijo garsų – reikia tyliau muzikos. Kitas katinas nemėgsta tamsos – paliekame švieselę. Trečias šuo serga judesio liga – duodame vaistus prieš kelionę. Patirtis leidžia numatyti problemas ir jas išspręsti, kol jos netapo didelėmis.

Dokumentacija – naminių gyvūnų pervežimas Velsas Lietuva

6. Kokie dokumentai reikalingi pervežimui?

Gyvūno pasas su galiojančiais skiepais, mikroschema, sveikatos pažymėjimas. Jei vežate iš Velsą į Lietuvą – reikia Animal Health Certificate, nes JK jau ne ES. Tai svarbu – daugelis pamiršta, kad pasas iš Lietuvos negalioja JK ir atvirkščiai. Dokumentus reikia tvarkyti iš anksto, ne paskutinę savaitę. Viena šeima skambino panikoje – paaiškėjo, kad pasas pasibaigęs prieš mėnesį. Teko skubiai tvarkyti.

7. Kas yra Animal Health Certificate?

Tai sveikatos sertifikatas, kurį išduoda veterinaras, turintis tam specialų leidimą. Jis reikalingas, kai gyvūnas keliauja iš ES į JK arba atvirkščiai. Sertifikatas galioja 4 mėnesius arba vienai kelionei – priklauso nuo situacijos. Jį reikia gauti ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Lietuvoje yra veterinarų, kurie tai išduoda – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi sąrašą. Skamba sudėtingai, bet iš tiesų tai tiesiog papildomas dokumentas.

8. Ką daryti, jei skiepas pasenęs?

Skiepyti iš naujo. Pasiutligės skiepas galioja metus arba trejus metus – priklauso nuo vakcinos. Jei pasibaigė – reikia pakartoti. Po skiepo laukiama 21 dieną, kol jis įsigalioja. Tai dažniausia problema – žmonės pamiršta atnaujinti skiepus, o paskui skuba. Vienas šuo buvo paskiepytas prieš savaitę – teko laukti dar dvi savaites. Šeimininkas piktinosi, bet taisyklės ne mūsų. Geriau priminti sau kasmet – kaip dantų valymą.

9. Ar reikia kirmino gydymo?

Taip, bet tik įvažiuojant į JK. Echinokokų gydymas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 120 valandų (5 dienas) ir ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo. Tai reiškia, kad veterinaras turi duoti tabletę tinkamu laiku. Vienas žmogus davė tabletę per anksti – teko kartoti. Kitas pamiršo – pasienyje kilo problemų. Tai vienas tų mažų dalykų, kurie gali sugadinti visą kelionę.

10. Ką daryti, jei dokumentai prarasti kelionės metu?

Tai labai retai, bet jei nutinka – turime kopijas. Visus dokumentus skenuojame prieš kelionę, saugome debesyje. Jei kažkas dingsta – galime atspausdinti. Bet geriau, kad originalai būtų su gyvūnu – kartais reikia parodyti. Vienas veterinaras pametė sveikatos pažymėjimą – mes turėjome kopiją, viskas išsisprendė. Bet tai buvo pamoka – dabar visada turime atsarginį variantą.

Kelionė – vežame kiekvieną dieną

11. Koks maršrutas iš Velsą į Lietuvą?

Važiuojame per Angliją, tada keltu arba Eurotuneliu į Prancūziją ar Olandiją, per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir į Lietuvą. Maršrutas gali skirtis priklausomai nuo eismo, oro sąlygų ir kitų veiksnių. Bet esmė ta pati – sausuma ir trumpas jūros ar požemio etapas. Kelionė trunka apie 30-35 valandas. Ilgai? Taip, bet gyvūnai pripranta. Po pirmų kelių valandų dauguma tiesiog miega.

12. Kaip dažnai vežate?

Kiekvieną dieną. Tai mūsų pranašumas – nereikia laukti savaitės ar dviejų, kol susidarys grupė. Jei dokumentai tvarkingi, galime išvykti kitą dieną. Žinoma, geriau rezervuoti iš anksto – ypač vasarą, kai paklausa didesnė. Bet esant reikalui – galime ir greičiau. Vienas žmogus skambino antradienį, trečiadienį paėmėme gyvūną, penktadienį jis jau buvo Lietuvoje. Skubos tvarka, bet pavyko.

13. Ką vežate su gyvūnu?

Narvą, dokumentus, maistą, vandenį, vaistus (jei reikia), mėgstamą žaislą ar pledą. Šeimininkai gali palikti daiktus su kvapu namų – tai padeda gyvūnui jaustis saugiau. Vienas šuo važiavo su sena megztine – atsigulė ant jos ir miegojo visą kelią. Nereikia vežti viso gyvūno garderobo – užtenka kelių esminių dalykų. Svarbiausia – narvas, dokumentai ir maistas.

14. Ar galima kartu važiuoti su gyvūnu?

Paprastai ne – mūsų transportas skirtas gyvūnams, ne žmonėms. Bet jei tai individualus pervežimas ir yra vieta – galime tartis. Tai ne standartinė paslauga, bet esame lankstūs. Viena moteris važiavo kartu su savo katinu – sėdėjo priekyje, katinas gale. Abu patenkinti. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Dažniausiai žmonės skrenda lėktuvu ar važiuoja atskirai.

15. Kas nutinka, jei vėluojame?

Pranešame iš anksto. Vėlavimai nutinka – kamščiai, keltų vėlavimai, oro sąlygos. Svarbiausia – komunikacija. Skambiname ar rašome žinutę, paaiškiname situaciją. Vienas reisas vėlavo 4 valandas dėl avarijos autostradoje – pranešėme visiems klientams, niekas nepiktino. Suprantama, kad laukti nemalonu, bet geriau žinoti, nei nežinoti. Maksimalus vėlavimas, kurį turėjome – 6 valandos. Dėl sniego Lenkijoje.

Gyvūnų gerovė – naminių gyvūnų vežimas Velsas

16. Kaip užtikrinate gyvūnų saugumą?

Narvai tvirtinami, kad nejudėtų. Temperatūra reguliuojama. Vairuotojai mokyti. Turime pirmosios pagalbos rinkinį. GPS sekimas. Reguliarūs sustojimai. Visa tai kartu sudaro saugią aplinką. Bet pripažįstu – šimto procentų garantijos nėra. Gyvūnas gali susirgti, gali išgąsti. Svarbu, kad mes žinotume, kaip reaguoti. Vienas katinas išsigando fejerverkų (važiavome per Naujųjų metų laikotarpį) – uždengėme narvą antklode, nurimo.

17. Ką darote, jei gyvūnas atsisako gerti vandenį?

Bandome įvairiai. Kartais padeda kitas dubenėlis, kartais – švirkštas (be adatos) su vandeniu. Jei ilgiau nei 12 valandų negeria – tai jau problema, reikia veterinaro. Bet taip nutinka retai. Dažniausiai gyvūnai geria, kai nurimsta. Vienas šuo negerė 8 valandas – pradėjome nerimauti, bet paskui išgėrė visą dubenį iš karto. Matyt, tiesiog nenorėjo prie kitų.

18. Ar gyvūnai gali susirgti kelionės metu?

Gali, bet retai. Dažniausiai – stresas, pykinimas, viduriavimas. Rimtesni atvejai – labai reti. Turime veterinarų kontaktus kiekviename maršruto taške. Jei kas nors negera – sustojame, vertiname, sprendžiame. Vienas šuo susirgo viduriavimu – pasirodė, kad šeimininkas davė per daug skanėstų prieš kelionę. Sustojome, davėme vaistų, viskas praėjo. Bet tai pamoka – neperkrauti skrandžio prieš ilgą kelionę.

19. Kaip elgiatės su agresyviais gyvūnais?

Atsargiai. Jei žinome iš anksto – ruošiamės. Stipresni narvai, atskirtis nuo kitų gyvūnų. Vairuotojai žino, kaip elgtis – nesiartinti staiga, nežiūrėti tiesiai į akis, kalbėti ramiai. Vienas šuo buvo agresyvus svetimiems – mes davėme jam laiko, po poros valandų jis nurimo. Bet jei gyvūnas pavojingas – galime atsisakyti vežti. Saugumas pirmiausia. Tai nutiko vieną kartą – šuo bandė įkąsti per narvą. Šeimininkas suprato.

20. Ar vežate nėščias kalytes ar kates?

Nerekomenduojame. Kelionės stresas gali pakenkti ir mamai, ir būsimiems jaunikliams. Jei būtina – pasitarkite su veterinaru. Mes galime vežti, bet atsakomybė tenka šeimininkui. Viena kalytė buvo ankstyvoje nėštumo stadijoje – veterinaras leido, viskas praėjo gerai. Bet tai buvo išimtis. Paprastai sakome – palaukite, kol atsives.

Praktiniai patarimai – vežame naminius gyvūnus Velsas Lietuva

21. Kaip pasirinkti tinkamą narvą?

Pagal gyvūno dydį. Išmatuokite nuo nosies iki uodegos pagrindo, pridėkite 10 cm. Aukštis – kad gyvūnas galėtų stovėti neprisiliesdamas prie lubų. Narvas turi būti tvirtas, su ventiliacija. Plastikiniai geriau nei vielos – mažiau streso. Vienas žmogus atvežė narvą iš senų laikų – per mažas, sulūžęs. Teko skolinti mūsų. Geriau investuoti į gerą narvą – jis tarnaus metų metus.

22. Ką dėti į narvą kelionei?

Antklodę ar pledą su namų kvapu, vandens gertuvę, galbūt žaislą. Ne per daug – gyvūnui reikia vietos. Ne maistą – jis gali išsibarstyti ir sukelti papildomą stresą. Vienas šeimininkas pridėjo tiek daiktų, kad šuo vos tilpo – teko išimti pusę. Mažiau yra daugiau. Svarbiausia – patogumas ir pažįstamas kvapas.

23. Ar reikia raminamųjų vaistų?

Kartais – taip. Bet ne savavališkai. Pasitarkite su veterinaru. Kai kurie vaistai gali būti pavojingi transportuojant – kvėpavimo slopinimas, kraujospūdžio kritimas. Yra natūralių variantų – feromonų purškalai, žolelių tabletės. Vienas katinas gavo raminamąjį – miegojo visą kelią. Kitas gavo tą patį vaistą – buvo dar nervingesnis. Kiekvienas gyvūnas skirtingas. Geriau pasitarti su specialistu.

24. Ką daryti prieš kelionę?

Nešerti 4-6 valandas prieš. Pasivaikščioti su šunimi. Patikrinti dokumentus. Supakuoti maistą, vandenį, vaistus. Parašyti instrukciją – kada šerti, kokių vaistų duoti. Ir svarbiausia – nesijaudinti per daug. Gyvūnai jaučia šeimininko emocijas. Jei jūs ramus – jis ramesnis. Viena moteris verkė atsisveikindama – katinas iš karto pradėjo nerimauti. Suprantama, bet geriau susiimti.

25. Kaip elgtis atsiimant gyvūną?

Ramiai. Negriebti iš karto, leisti gyvūnui apsiprasti. Atidaryti narvą, leisti išeiti pačiam. Turėti vandens ir skanėsto. Pirmos kelios minutės svarbios – jei gyvūnas pavargęs, nereikalauti iš karto dėmesio. Vienas šuo atvykęs pradėjo lakstyti kaip pašėlęs – energijos perteklius. Kitas tiesiog atsigulė ir miegojo dvi valandas. Abu normalūs variantai.

Vežame naminius gyvūnus Velsas Lietuva kiekvieną dieną – tai ne tik darbas, bet ir atsakomybė. Kiekvienas gyvūnas mums svarbus, nes žinome, ką jis reiškia savo šeimininkui. Jei planuojate pervežti savo augintinį – kreipkitės. Atsakysime į visus klausimus, net jei dar nežinote, ar tikrai vešite. Konsultacija nieko nekainuoja.