Vežame naminius gyvūnus Anglija Lietuva kiekvieną dieną

„Kiekvieną dieną“ – skamba kaip tuščias pažadas. Bet mums tai tiesiog darbo ritmas. Mikroautobusai rieda maršrutu Anglija–Lietuva ir atgal be perstojo, o tarp bagažo ir siuntinių visada yra vieta gyvūnams. Tai ne papildoma paslauga, tai mūsų pagrindinė veikla. Žmonės dažnai klausia: „Ar tikrai kasdien? O jei mano šuo vienintelis tą dieną?“ Atsakymas paprastas – taip, kasdien, ir ne, jis nebus vienintelis. Šiame straipsnyje noriu atsakyti į tuos klausimus, kurie kyla dažniausiai, ir papasakoti, kaip viskas iš tikrųjų vyksta, kai kalbame apie kasdienį gyvūnų pervežimą.

Dienotvarkė – kasdienio pervežimo organizavimas

1. Kaip paskirstote gyvūnus, jei jų yra daugiau?

   Tai logistikos galvosūkis. Kiekvieną rytą peržiūrime užsakymus kelioms dienoms į priekį. Gyvūnai skirstomi pagal dydį, pobūdį ir maršrutą. Dideli šunys negali būti tame pačiame skyriuje su mažomis katėmis. Vienas mikroautobusas gali vežti 6-8 vidutinio dydžio gyvūnus, bet jei yra du dogai, jiems reikia daugiau vietos. Kartais tenka daryti kompromisą – pavyzdžiui, vieną dieną vežėme penkis šunis ir dvi kates, bet vienas šuo buvo labai agresyvus, tad jam skyriau atskirą, izoliuotą vietą, o likusius šunis paskirsčiau kitaip. Tai nėra tikslus mokslas, tai menas, paremtas patirtimi.

2. Kas nutinka, jei tą dieną nėra nė vieno gyvūno?

     Taip nutinka labai retai, bet pasitaiko. Tuomet mikroautobusas važiuoja tuščias (gyvūnų skyriuje). Mes negalime atšaukti reiso, nes jis susietas su kitais įsipareigojimais – keltų bilietai, vairuotojų grafikai, kitos siuntos. Tai yra mūsų kaštai, kuriuos prisiimame, kad išlaikytume patikimumą. Klientams tai nerūpi, bet mums tai svarbu. Pavyzdžiui, praėjusį gruodį buvo viena diena, kai dėl švenčių nebuvo nė vieno gyvūno užsakymo. Mikroautobusas vis tiek išvažiavo. Tai kainuoja, bet tai yra įsipareigojimas.
   

3. Ar galite paimti gyvūną iš bet kurios vietos Anglijoje?

     Teoriškai – taip, praktiškai – yra ribų. Mūsų pagrindiniai maršrutai eina per didžiuosius miestus – Londoną, Birmingemą, Mančesterį, Lidsą. Jei gyvūnas yra Škotijos aukštumose ar Velse, gali tekti važiuoti papildomą kelią, kas kainuoja brangiau. Mes stengiamės surinkti kelis užsakymus iš to paties regiono, kad kelionė būtų efektyvi. Kartais prašome šeimininkų atvežti gyvūną į sutartą vietą, pavyzdžiui, didelę automobilių stovėjimo aikštelę prie greitkelio. Tai sutaupo laiko ir pinigų. Lankstumas yra abipusis.
   

4. Kokia yra tipinė dienos rutina vairuotojui?

     Vairuotojas pradeda dieną apie 6 val. ryto – patikrina mikroautobusą, dokumentus, susitinka su dispečeriu. Apie 8-9 val. prasideda gyvūnų paėmimas iš skirtingų vietų. Tai gali trukti kelias valandas. Tada – kelionė į keltą ar tunelį. Persikėlimas. Kelionė per Europą su sustojimais kas 3-4 val. Pasienis. Galiausiai – pristatymas Lietuvoje. Visa tai trunka apie 30-36 valandas be didelio poilsio. Vairuotojai dirba poromis, kad galėtų keistis. Tai fiziškai ir emociškai sunkus darbas. Reikia ne tik vairuoti, bet ir rūpintis gyvais kroviniais.
   

Gyvūnai – kasdieniai iššūkiai

1. Ar pasitaiko konfliktų tarp gyvūnų?

   Taip, ir tai yra viena didžiausių rizikų. Net jei gyvūnai yra atskirti, jie gali girdėti ir užuosti vienas kitą. Vienas lojantis šuo gali sukelti stresą visiems kitiems. Mes stengiamės to išvengti, bet kartais tai neįmanoma. Pavyzdžiui, vežėme kalytę rujojančią, apie tai nežinojome. Kitas šuo mikroautobuse pradėjo elgtis labai agresyviai, bandė prasibrauti. Teko skubiai stabdyti ir pertvarkyti gyvūnus. Dabar visada klausiame šeimininkų apie ciklą. Tai nemalonus klausimas, bet būtinas. Konfliktai gali baigtis traumomis.

2. Ką darote su labai triukšmingais gyvūnais?

     Tai didelė problema, ypač ilgoje kelionėje. Nuolatinis lojimas ar klykavimas vargina ne tik kitus gyvūnus, bet ir vairuotoją. Stengiamės nuraminti – kartais padeda uždengimas antklode (sumažina vizualinius dirgiklius), kartais – raminanti muzika. Bet yra riba. Turėjome šunį, kuris lojo be sustojimo 12 valandų. Vairuotojas buvo išsekęs, kiti gyvūnai – išsigandę. Sustojome anksčiau nei planuota, kad visi pailsėtų. Kartais vienintelis sprendimas yra laikas ir kantrybė. Mes negalime duoti raminamųjų be šeimininko leidimo.
   

3. Ar gyvūnai gali susirgti nuo streso?

     Deja, taip. Stresas silpnina imuninę sistemą. Dažniausios problemos – viduriavimas, vėmimas, apetito praradimas. Mes stebime kiekvieną gyvūną. Jei pastebime, kad gyvūnas atsisako vandens arba elgiasi neįprastai, iškart informuojame šeimininką. Kartais tai praeina savaime, kartais reikia veterinaro. Svarbu, kad gyvūnas prieš kelionę būtų sveikas. Jei jis jau serga, kelionė gali pabloginti būklę. Todėl visada prašome veterinaro pažymos – tai ne tik formalumas, tai saugumo garantas.
   

4. Kaip elgiatės su gyvūnais, kurie yra labai prisirišę prie šeimininko?

     Tai yra jautriausia situacija. Gyvūnas verkia, inkščia, nevalgo. Mes negalime pakeisti šeimininko, bet galime suteikti komfortą. Vairuotojai dažnai kalba su gyvūnais, glosto juos per sustojimus (jei gyvūnas leidžia). Kartais padeda daiktas su šeimininko kvapu – palikta palaidinė ar pledas. Turėjome katę, kuri pirmas 10 valandų tiesiog sėdėjo vienoje vietoje ir žiūrėjo į duris. Tik po ilgo laiko ji pradėjo judėti. Tai liūdna, bet mes negalime pagreitinti adaptacijos. Tik būti šalia ir būti kantriems.
   

Logistika – kasdieniai maršrutai

1. Koks yra populiariausias maršrutas?

   Londonas–Vilnius. Tai pagrindinė ašis. Bet mes važiuojame ir į kitus miestus – Kauną, Klaipėdą, Šiaulius. Maršrutas priklauso nuo užsakymų. Kartais mikroautobusas važiuoja tiesiai į Klaipėdą, jei yra daug užsakymų ten. Kartais – per Varšuvą, jei reikia paimti gyvūną Lenkijoje. Nėra vieno fiksuoto kelio. Mes prisitaikome. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę turėjome užsakymą iš Edinburgo į Rygą. Tai nebuvo tiesioginis maršrutas, tad derinome su kitais užsakymais, kad kelionė būtų ekonomiškai pagrįsta. Lankstumas yra raktas.

2. Ar naudojate keltą ar Eurotunelį?

     Dažniausiai keltą. Jis pigesnis ir suteikia daugiau lankstumo. Eurotunelis yra greitesnis, bet brangesnis ir turi griežtesnius laiko langus. Keltu galima plaukti naktį, o tai yra patogu gyvūnams – jie miega. Tačiau pasitaiko, kad dėl audros keltai vėluoja arba yra atšaukiami. Tada tenka greitai keisti planus. Pavyzdžiui, kartą dėl stipraus vėjo La Manše visi keltai buvo atšaukti 12 valandų. Mes su gyvūnais laukėme uoste. Tai buvo ilgas laukimas, bet saugus. Svarbiau saugumas nei greitis.
   

3. Kaip sprendžiate muitinės formalumus?

     Tai mūsų darbo dalis. Turime visus reikiamus dokumentus ir žinome procedūras. Muitinėje pateikiame gyvūnų sąrašą, dokumentus, kartais gyvūnai vizualiai apžiūrimi. Viskas vyksta gana sklandžiai, jei dokumentai tvarkingi. Problema kyla, kai trūksta kažkokio popieriaus arba veterinaro parašas neryškus. Tada gali tekti laukti papildomos patikros. Todėl mes visada patikriname dokumentus prieš kelionę du kartus. Geriau praleisti papildomas 10 minučių prieš išvykimą, nei valandą pasienyje.
   

4. Ar vežate gyvūnus ir žiemą, kai šalta?

     Taip, žinoma. Mūsų mikroautobusai turi šildymą, tad gyvūnams šalta nebūna. Tačiau žiema kelia kitų iššūkių – slidūs keliai, trumpesnės dienos, dažnesni gedimai. Mes pritaikome važiavimą – lėčiau, atsargiau. Gyvūnams žiema netgi geriau – jie mažiau perkaista. Bet, pavyzdžiui, labai seniems ar sergantiems gyvūnams šaltis gali būti papildomas stresas. Todėl žiemos mėnesiais dar labiau akcentuojame gyvūno sveikatos patikrą prieš kelionę. Pasiruošimas yra viskas.
   

Komunikacija – ryšys su šeimininkais

1. Kaip dažnai informuojate šeimininkus apie kelionę?

   Tai priklauso nuo susitarimo. Standartiškai – pranešame, kai paimame gyvūną, kai persikeliame per jūrą, kai pasiekiame Lietuvą, ir kai pristatome. Tarpiniais pranešimais – jei kas nors neįprasto. Bet mes visada atsakome į skambučius ar žinutes. Suprantame nerimą. Vienas tėvas skambindavo kas dvi valandas. Tai erzino, bet mes kantriai atsakydavome. Galiausiai jis atsiprašė, sakė, kad negali nusiraminti. Mes tai suprantame. Geriau per daug informacijos, nei per mažai. Ypač kai kalbama apie šeimos narį.

2. Ar galima su jumis susisiekti naktį?

     Taip, turime budintį numerį, kuris veikia visą parą. Jei kyla skubi problema – gyvūnas susirgo, vėluojame, dokumentų klausimas – galite skambinti bet kada. Tačiau prašome supratimo – jei tai nėra skubu, geriau palaukti ryto. Vairuotojai turi ilsėtis, o dispečeriai naktį dirba minimaliai. Bet, pavyzdžiui, jei gauname pranešimą, kad gyvūnas labai blogai jaučiasi, mes iškart reaguojame – skambiname artimiausiai veterinarijos klinikai, keičiame planą. Svarbiausia – gyvūno sveikata.
   

3. Ką daryti, jei pasikeitė mano planai ir negaliu priimti gyvūno sutartu laiku?

     Tai nutinka. Svarbu kuo greičiau pranešti. Mes galime pakeisti pristatymo laiką ar vietą, bet tai gali kainuoti papildomai, jei reikia laukti ar keisti maršrutą. Kartais gyvūną galime laikyti pas save tam tikrą laiką, bet tai nėra idealu. Geriausia – turėti atsarginį planą. Pavyzdžiui, kaimynas, kuris gali priimti gyvūną. Vieną kartą šeimininkas dėl skrydžio atšaukimo negalėjo atvykti į susitikimo vietą. Gyvūną pristatėme jo mamai, gyvenančiai kitame mieste. Tai užtruko papildomai, bet išsprendė problemą. Lankstumas turi ribas, bet mes stengiamės.
   

4. Ar teikiate nuotraukas ar vaizdo skambučius kelionės metu?

     Nuotraukas – taip, reguliariai. Vaizdo skambučius – tik išskirtiniais atvejais, kai tai įmanoma (pavyzdžiui, per ilgesnį sustojimą). Vairuotojas turi daug darbo, ir nuolatiniai skambučiai blaško. Bet mes suprantame, kad norite pamatyti savo gyvūną. Todėl stengiamės daryti bent po vieną nuotrauką per pagrindinius sustojimus – pavalgius, pailsėjus. Kartais tai būna juokingos nuotraukos – šuo, apsivogęs vairuotojo sumuštinį, ar katė, žiūrinti pro langą. Tai suteikia šeimininkams ramybės ir šypsenos.
   

Specifika – kasdienybės detalės

1. Ar vežate gyvūnus su visais jų daiktais?

   Taip, bet saikingai. Mėgstamas žaislas, pledas, maistas, vaistai – tai telpa. Tačiau negalime vežti didelių narvų, guolių ar didelių maisto atsargų. Vietos yra ribota. Prašome šeimininkų supakuoti būtiniausius dalykus į vieną krepšį. Kartą moteris atvežė tris didžiules dėžes su visais katės daiktais – nuo draskyklės iki penkių kilogramų kraiko. Teko paaiškinti, kad tai neįmanoma. Mes sutalpinome tik būtiniausius dalykus. Likusius ji išsiuntė atskirai. Svarbu būti realistais.

2. Ką darote su gyvūnų atliekomis kelionės metu?

     Tai nemaloni, bet neišvengiama darbo dalis. Turime specialius maišus, pirštines, valymo priemones. Kiekvieno sustojimo metu valome skyrius. Tai užima laiko, bet būtina dėl higienos ir kvapų. Ypač katės – jos gali būti labai jautrios nešvariam kraiko dėžės kvapui. Mes stengiamės palaikyti švarą. Kartais, jei gyvūnas serga viduriavimu, tenka valyti kelis kartus per valandą. Tai yra darbo dalis, kurios nematote, bet ji labai svarbi gyvūnų komfortui.
   

3. Ar turite specialius mokymus dirbti su gyvūnais?

     Taip, visi vairuotojai praeina privalomus mokymus. Jie mokomi atpažinti streso požymius, suteikti pirmąją pagalbą, elgtis su agresyviais ar bailiais gyvūnais. Be to, daugelis mūsų vairuotojų turi asmeninės patirties – jie augina gyvūnus namuose. Tai padeda suprasti. Bet mokymai yra nuolatiniai. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį turėjome seminarą apie kačių elgesį stresinėse situacijose. Žinios atnaujinamos, nes kiekvienas gyvūnas yra skirtingas. Mes ne ekspertai, bet mes mokomės.
   

4. Kaip dažnai valote ir dezinfekuojate mikroautobusą?

     Po kiekvieno reiso. Kruopščiai. Naudojame specialias, gyvūnams saugias dezinfekavimo priemones. Valome ne tik grindis, bet ir sienas, ventiliacijos angas, vandens indus. Tai užima kelias valandas. Bet tai būtina, kad išvengtume ligų plitimo. Pavyzdžiui, jei vienas gyvūnas turėjo kokį nors virusą, mes turime užtikrinti, kad kitas gyvūnas, kuris važiuos po savaitės, neužsikrėstų. Higiena yra prioritetas. Mes neturime prabangos atsipalaiduoti.
   

Patirtis – kasdieniai nutikimai

1. Koks buvo keisčiausias dalykas, kurį vežėte?

   Žmogus prašė pervežti... gyvą vištą. Kaip augintinį. Tai buvo didelis, gražus gaidys, vardu Ponis. Jis buvo labai ramus, sėdėjo specialiame narve. Visi kiti gyvūnai mikroautobuse buvo šokiruoti. Tai buvo keista, bet mes sutikome. Gyvūnas yra gyvūnas. Poniai kelionę ištvėrė geriau nei kai kurie šunys. Tai buvo viena iš tų dienų, kai supranti, kad šiame darbe nėra nieko neįprasto. Svarbiausia – saugumas ir dokumentai. O višta turėjo visus reikiamus popierius.

2. Ar yra buvę, kad gyvūnas pabėgo?

     Laimei, ne. Bet buvo arti. Kartą, sustojus degalinėje, vairuotojas atidarė duris, o mažas terjeras išsmuko tarp kojų. Jis pradėjo bėgti link greitkelio. Vairuotojas puolė paskui jį, šaukdamas. Laimei, šuo sustojo išsigandęs mašinų triukšmo, ir vairuotojas jį pagavo. Tai truko gal 30 sekundžių, bet atrodė kaip amžinybė. Po to įvedėme papildomą taisyklę – prieš atidarant bet kurias duris, visada patikrinti, ar gyvūnas pritvirtintas. Tai buvo gera pamoka.
   

3. Koks yra didžiausias jūsų kaip vežėjo pasiekimas?

     Kai pavyksta nugabenti gyvūną, kuris, atrodė, nebegalės keliauti. Pavyzdžiui, vežėme labai seną, aklą šunį. Veterinarai abejojo, ar jis ištvers. Mes skyrėme jam ypatingą dėmesį – minkščiausią guolį, dažniausius sustojimus, švelniausią elgesį. Jis miegojo didžiąją kelionės dalį. Kai pristatėme jį šeimininkei, ji apsiverkė iš džiaugsmo. Šuo atpaudo ją, pradėjo vizginti uodegą. Tai buvo verta visų pastangų. Tai ne pasiekimas, tai dovana.
   

4. Ko palinkėtumėte žmogui, kuris pirmą kartą veža gyvūną?

     Kantrybės ir pasitikėjimo. Pasitikėjimo savimi, kad priėmėte teisingą sprendimą. Pasitikėjimo mumis, kad padarysime viską, ką galime. Ir kantrybės, nes kelionė ilga, o gyvūnas gali elgtis nenuspėjamai. Neplanuokite nieko svarbaus tos dienos, kai turėtumėte gauti gyvūną. Gali vėluoti. Būkite pasiruošę tam, kad gyvūnas bus pavargęs, išsigandęs, galbūt nešvarus. Duokite jam laiko. Ir pats svarbiausias patarimas – prieš kelionę leiskite jam išbėgioti, pavargti. Pavargęs gyvūnas geriau keliauja. Tai paprasta, bet veikia.
   

Kasdienis gyvūnų pervežimas iš Anglijos į Lietuvą yra daugiau nei darbas. Tai įsipareigojimas, kuris reikalauja lankstumo, atsakomybės ir daug kantrybės. Kiekviena diena atneša naujų iššūkių – nuo neįprastų užsakymų iki nenumatytų kliūčių. Bet kai matai, kaip pavargęs šuo pagaliau atsiduria savo namuose, supranti, kodėl tai darai. Tai ne apie transportą. Tai apie pasitikėjimą. Ir mes darome viską, kad to pasitikėjimo nenuviltume. Kiekvieną dieną.