Vežu gyvūnus į Velsą kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą pradėjau vežti gyvūnus į Velsą, maniau, kad tai bus paprasta – sudedi į mašiną, nuvežei, ir viskas. Bet realybė yra visai kitokia. Kiekvienas gyvūnas turi savo ritmą, savo baimes, o kelionė per jūrą arba per tiltą visada įneša netikėtumų. Šiandien, po daugybės pervežimų, galiu pasakyti, kad tai ne tik logistika, bet ir psichologija. Tad jei svarstote vežti savo augintinį į Velsą – ar tai būtų katė, šuo ar retesnis gyvūnas – čia rasite atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus. Pagrįstus ne teorija, o realia praktika.

Pradžia – vežame gyvūnus kasdien į Velsą

1. Kaip dažnai iš tikrųjų vyksta pervežimai į Velsą?

Mes vežame kiekvieną dieną, bet ne visada tuo pačiu laiku ar ta pačia maršrutu. Tai priklauso nuo užsakymų, sezono ir netgi oro. Kartais išvykstame anksti ryte, kartais vėlai vakare – ypač kai reikia laukti tinkamo kelto. Svarbu suprasti, kad „kiekvieną dieną“ nereiškia „kasdien tuo pačiu metu“. Vieną savaitę gali būti trys pervežimai, kitą – penki. Todėl visada rekomenduoju užsakyti bent 3-4 dienas iš anksto, kad galėtume suderinti logistiką. Kartais atsitinka taip, kad klientas skambina paskutinę minutę, o mes jau esame pilnai užimti. Tada tenka ieškoti alternatyvų, o tai brangiau ir sudėtingiau.

2. Kokie gyvūnai dažniausiai keliauja į Velsą?

Daugiausia vežame šunis ir kates – tai apie 80% visų pervežimų. Bet pasitaiko ir egzotikos: papūgos, triušiai, kartais net šeškai. Vieną kartą teko vežti tris jūrų kiaulytes, kurių savininkė persikėlė gyventi į Kardifą. Jos buvo baisiai išsigandusios, bet kelionę ištvėrė geriau nei kai kurie dideli šunys. Svarbu yra ne gyvūno rūšis, o jo paruošimas ir dokumentai. Beje, retesni gyvūnai reikalauja daugiau pasiruošimo – reikia tikrinti, ar jie nėra saugomi rūšys, ar nereikia specialių leidimų. Tai dažnai užtrunka ilgiau nei pati kelionė.

3. Ar vežate tik iš Lietuvos, ar ir iš kitų šalių?

Pagrindinis maršrutas yra Lietuva-Velsas, bet kartais paimame gyvūnus ir iš Latvijos ar Lenkijos, jei tai pakeliui. Pavyzdžiui, jei važiuojame per Varšuvą, o ten yra klientas su šunimi – galime paimti. Bet tai jau derinama individualiai. Iš toliau esančių šalių – kaip Ispanija ar Italija – vežame retai, nes kelionė per ilga gyvūnui. Tada geriau ieškoti vietinių vežėjų. Mūsų specializacija yra Baltijos šalys ir Velsas. Ir taip, kartais atvežame gyvūnus iš Velsio atgal į Lietuvą – tai ne vienpusis procesas.

4. Ką daryti, jei gyvūnas blogai toleruoja keliones automobiliu?

Tai dažna problema. Ypač katės – jos dažnai vemja arba stresuoja. Pirmiausia, reikia pasitarti su veterinaru. Kartais skiriami lengvi raminamieji, bet ne visada. Aš asmeniškai rekomenduoju prieš kelionę išbandyti trumpas išvykas – 15-20 minučių – kad gyvūnas priprastų prie automobilio. Per ilgą kelionę į Velsą (tai apie 24-30 valandų, priklausomai nuo maršruto) svarbu daryti reguliarias pertraukas. Mes sustojame kas 3-4 valandas, kad gyvūnas galėtų atsigerti, pasivaikščioti (jei šuo) ar tiesiog pailsėti. Bet jei gyvūnas labai blogai jaučiasi, kartais tenka stabdyti dažniau. Tai gali prailginti kelionę, bet gyvūno gerovė svarbiau.

5. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Velsą?

Oficialiai – apie 24 valandos, bet realybėje tai dažnai užtrunka ilgiau. Pavyzdžiui, jei plaukiame keltu iš Karlshamno į Klaipėdą (taip, kartais naudojame šį maršrutą), tada važiuojame per visą Vokietiją, Olandiją, ir galiausiai per Angliją iki Velso. Tai ilgas kelias. O dar priklauso nuo eismo, sienų patikros, oro sąlygų. Vieną kartą dėl audros keltas vėlavo 6 valandas – gyvūnai buvo mašinoje, bet mes radome būdą, kaip juos išvesti pasivaikščioti uoste. Todėl visada sakau klientams: planuokite 1,5-2 dienas. Geriau turėti laiko atsargą, nei stresuoti dėl vėlavimo.

6. Ar kelionė metu gyvūnai būna kartu vienoje patalpoje?

Ne, kiekvienas gyvūnas turi savo atskirą erdvę. Naudojame specialiai pritaikytas transportavimo dėžes arba narvus, priklausomai nuo gyvūno dydžio. Šunys dažniausiai vežami erdviuose narvuose automobilio gale, katės – uždarose, bet gerai vėdinamose dėžėse. Svarbu, kad gyvūnai nebūtų laisvi – tai saugumo reikalavimas, bet ir paties gyvūno saugumui. Jei vežame kelis gyvūnus iš to paties namų ūkio, jie gali būti kartu, bet tik jei jie gerai sutaria. Kartą vežiau dvi kates, kurios, pasirodo, namuose kovojo. Kelionės metu viena kitą subraižė per narvo grotas. Nuo to laiko visada klausiu savininkų apie jų tarpusavio santykius.

7. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – paprastus vaistus nuo skrandžio sutrikimų, pleistrų, dezinfekcinio skysčio. Bet jei situacija rimta – pavyzdžiui, gyvūnas pradeda dusti arba stipriai kraujuoja – stabdome ir ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Vieną kartą Vokietijoje šuo prarijo kažką, kas sukėlė alerginę reakciją. Radome kliniką per 20 minučių, veterinaras suleido vaistus, ir po valandos galėjome važiuoti toliau. Svarbu, kad savininkas būtų pasiekiamas telefonu ir galėtų priimti sprendimus. Mes visada turime gyvūno dokumentus su veterinaro kontaktiniais duomenimis, kad galėtume konsultuotis nuotoliniu būdu.

Dokumentai – vežame gyvūnus su dokumentais į Velsą

8. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Velsą?

Pagrinde – gyvūno pasas (tai ne žmogiškas pasas, bet specialus veterinarinis dokumentas), mikroschemos numeris, skiepų įrašai (ypač pasiutligės). Bet nuo 2021 metų, po Brexit, reikalavimai pasikeitė. Dabar reikia ir veterinarinio sertifikato, kurį išduoda valstybinis veterinaras, o ne bet kuris klinikoje. Tai dažnai sukelia painiavą. Žmonės ateina su pasu, kuriame viskas tvarkinga, bet trūksta to sertifikato. Tada tenka grįžti pas veterinarą ir gaišti laiką. Beje, sertifikatas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Taigi negalima jo pasidaryti prieš mėnesį.

9. Ar reikia specialių leidimų vežant neįprastus gyvūnus?

Taip, ypač jei tai retesnė rūšis. Pavyzdžiui, vežant papūgą, reikia patikrinti, ar ji nėra įrašyta į CITES sąrašą (tai tarptautinė konvencija dėl nykstančių rūšių). Jei taip – reikia specialaus leidimo. Mes patys to neorganizuojame, bet galime nukreipti pas tinkamus specialistus. Kartą klientas norėjo vežti savo sraigę – taip, paprastą sodo sraigę – kaip augintinį. Pasirodo, ir tam reikia dokumentų, nes tai gyvas organizmas. Tad geriau visada pasitikslinti iš anksto, nei vėliau turėti problemų pasienyje. Sienos tarnybos ne visada supranta, kodėl kažkas veža sraigę, bet taisyklės yra taisyklės.

10. Ką daryti, jei dokumentuose padaryta klaida?

Tai nutinka dažniau nei manote. Pavyzdžiui, mikroschemos numeris gali būti neteisingai įrašytas, arba skiepų data sumaišyta. Jei klaida pastebima prieš kelionę – geriau ištaisyti. Bet jei jau esame kelyje ir pasienyje pastebima klaida – tai gali reikšti, kad gyvūnas bus neįleistas. Todėl visada patikriname dokumentus prieš išvykstant. Kartą klientas atvežė dokumentus, kur šuns vardas buvo parašytas kitaip nei pase. Pasirodo, veterinaras padarė klaidą. Teko grįžti ir perrašyti. Tai užtruko pusdienį. Todėl sakau: patikrinkite viską tris kartus. Ypač vardus, datas ir numerius.

11. Ar dokumentai turi būti išversti į anglų kalbą?

Veterinarinis pasas jau būna daugiakalbis – ten yra ir lietuvių, ir anglų, ir kitų kalbų įrašai. Bet veterinarinis sertifikatas – jei jis išduotas Lietuvoje – turi būti išverstas. Ir ne bet kaip, o patvirtintas vertėjo. Tai papildomas žingsnis, kurio daugelis nepagalvoja. Mes turime patikimą vertėją, kuris gali tai padaryti greitai, bet tai kainuoja. Geriau tai padaryti iš anksto, nei ieškoti vertėjo paskutinę dieną. Beje, kai kurie dokumentai turi būti legalizuoti – tai reiškia, kad reikia notaro patvirtinimo. Tai priklauso nuo to, iš kurios šalies vežate.

12. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Tai reiškia, kad jo negalima vežti. Mikroschema yra privaloma visoms ES šalims, o Velsas, nors ir ne ES, laikosi panašių taisyklių. Jei gyvūnas jaunesnis nei 3 mėnesių, kartais daroma išimtis, bet tai labai retai. Geriausia mikroschemą įdiegti kuo anksčiau – idealiai, kai gyvūnas yra jaunas. Tai neskausminga procedūra, trunkanti kelias sekundes. Bet jei gyvūnas senas ir niekada neturėjo mikroschemos – tai gali būti problema. Vieną kartą teko vežti 12 metų šunį be mikroschemos. Savininkas nežinojo apie reikalavimą. Teko skubiai kreiptis pas veterinarą, bet šuo jau buvo per senas, kad būtų galima saugiai implantuoti. Galiausiai rizikavome, bet pasisekė – pasienyje nepatikrino. Nerekomenduoju taip daryti.

Paruošimas – kaip paruošti gyvūną pervežimui į Velsą

13. Kuo maitinti gyvūną prieš kelionę?

Rekomenduoju nešerti 4-6 valandas prieš kelionę. Tai sumažina vėmimo riziką. Bet vanduo turi būti visada prieinamas. Mes naudojame specialius kelioninius buteliukus su antgaliu, kad gyvūnas galėtų gerti, bet neišpiltų vandens. Po kelionės pradžios, mes siūlome mažas porcijas maisto kas 4-5 valandas, bet tik jei gyvūnas atrodo ramus. Jei jis stresuoja, geriau palaukti. Kartą katė neėdė 18 valandų, bet veterinaras pasakė, kad tai normalu stresinėje situacijoje. Svarbu neįkyrėti su maistu. O šiaip, savininkai turėtų atsiųsti su gyvūnu jo įprastą maistą – staigus dietos pakeitimas gali sukelti skrandžio sutrikimus.

14. Kokią transportavimo dėžę pasirinkti?

Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Bet ne per didelė – per daug erdvės gali sukelti nerimą. Geriausia yra IATA sertifikuotos dėžės, jos atitinka tarptautinius standartus. Mes galime paskolinti dėžę, jei savininkas neturi, bet tai papildomas mokestis. Svarbu, kad dėžė būtų gerai vėdinama ir saugi. Vieną kartą klientas atvežė katę kartoninėje dėžėje su skylėmis. Tai netinka – katė gali ištrūkti arba dėžė gali sušlapti. Mes visada turime atsarginių dėžių, bet geriau, kai gyvūnas pripratęs prie savo dėžės namuose. Rekomenduoju pradėti dėti gyvūną į dėžę prieš kelias dienas, kad jis jaustųsi ten saugiai.

15. Ar reikia raminamųjų vaistų?

Tai labai individualu. Veterinarai dažnai neskiria stiprių raminamųjų, nes jie gali sukelti kraujospūdžio kritimą ilgos kelionės metu. Vietoj to, gali būti skiriami natūralūs preparatai su feromonais arba lengvi augaliniai raminamieji. Bet aš mačiau, kaip gyvūnai su raminamaisiais tampa apatiški, o tai gali būti pavojinga, jei jie nustoja gerti vandenį. Geriau pasikonsultuoti su veterinaru, kuris pažįsta gyvūną. Kartais geras senas būdas – įdėti į dėžę savininko dėvėtą marškinėlį su pažįstamu kvapu. Tai veikia geriau nei bet kokie vaistai. Bent jau mano patirtimi.

16. Ką dėti į gyvūno krepšį kelionei?

Be akivaizdžių dalykų – maistas, vanduo, vaistai – rekomenduoju įdėti: gyvūno mėgstamą žaislą, pledą su namų kvapu, popierinių rankšluosčių (nelaimės atvejui), maišelių išmatoms (jei šuo), ir drėgnų servetėlių. Taip pat – dokumentų kopijas, ne tik originalus. Kartą originalai sušlapo, kai šuo išpylė vandenį. Kopijos išgelbėjo situaciją. Ir dar – nedidelį pirmosios pagalbos rinkinį: pleistrų, dezinfekcinio, pincetą. Niekada nežinai, ko prireiks. Ypač ilgoje kelionėje. O svarbiausia – kantrybę. Gyvūnai jaučia stresą, todėl kuo ramesnis vairuotojas, tuo ramesnis gyvūnas.

Kelionė – vežame gyvūnus į Velsą kiekvieną dieną

17. Kaip dažnai darote sustojimus ilgoje kelionėje?

Kas 3-4 valandas, bet tai priklauso nuo gyvūno. Jei matome, kad gyvūnas neramus, sustojame dažniau. Sustojimai trunka apie 15-20 minučių – pakankamai, kad gyvūnas galėtų atsigerti, pasivaikščioti (jei šuo) ar tiesiog pailsėti nuo vibracijos. Mes turime mėgstamas vietas sustojimams – dažniausiai tai didelės aikštelės su žaliais plotais, toli nuo greitkelių. Venkame triukšmingų degalinių, nes tai gąsdina gyvūnus. Kartais, jei gyvūnas labai stresuoja, sustojame tiesiog pakelėje, kad jis galėtų išeiti iš dėžės. Bet tik saugioje vietoje. Ir visada su pavadėliu – net jei šuo paklusnus, svetimoje aplinkoje jis gali išsigąsti ir pabėgti.

18. Ar galima aplankyti gyvūną kelionės metu?

Deja, ne. Dėl saugumo ir higienos priežasčių mes neleidžiame savininkams būti transporto priemonėje kelionės metu. Tai griežta taisyklė, ir jos laikomės. Bet mes siunčiame nuotraukas ir vaizdo įrašus kas kelias valandas, kad savininkas galėtų matyti, kaip jo augintinis jaučiasi. Taip pat galima skambinti bet kada – mes visada atsiliepiame. Suprantu, kad tai sunku, ypač pirmą kartą vežant gyvūną. Bet patikėkite, tai saugiau visiems. Vieną kartą leidome savininkui važiuoti kartu, ir jis nuolat trukdė, atidarinėjo narvą, maitino gyvūną netinkamu metu. Tai sukėlė stresą ir gyvūnui, ir vairuotojui. Nuo tada – griežtas „ne“.

19. Ką daryti, jei gyvūnas pradeda loti ar kaukti?

Pirma, ne panikuoti. Antra, patikrinti, ar viskas gerai – gal gyvūnui reikia vandens, ar jis susižeidė. Jei viskas tvarkoje, tai greičiausiai stresas ar nuobodulys. Mes naudojame kelis metodus: uždengiame dėžę lengvu audiniu, kad sumažintume vizualinius dirgiklius, paleidžiame ramią muziką (taip, gyvūnams tinka klasikinė muzika), arba tiesiog kalbamės su gyvūnu ramiu balsu. Kartais padeda paprastas fizinis kontaktas – paglostymas per grotas. Bet jei lojimas tęsiasi valandų valandas, tai gali reikšti, kad gyvūnas turi sveikatos problemų. Tada stabdome ir tikriname išsamiau. Svarbu nebausti gyvūno – jis taip reiškia savo nerimą.

20. Kaip elgtis su gyvūnu persikėlus keltu?

Keltas yra ypatingas etapas. Gyvūnai paprastai lieka automobilyje, bet mes visada išvedame juos pasivaikščioti prieš įlipimą ir po išlipimo. Jei kelionė ilga (pvz., iš Karlshamno į Klaipėdą – apie 13 valandų), mes prašome leidimo išvesti gyvūnus į tam skirtą zoną. Tai ne visada leidžiama, bet dažniausiai sutinka. Svarbu turėti antkaklį su identifikacija ir pavadėlį. Keltuose būna triukšmo ir vibracijos, todėl kai kurie gyvūnai labai išsigąsta. Mes turime specialius ausų kamštukus šunims (taip, tai egzistuoja), bet ne visi gyvūnai juos toleruoja. Geriau tiesiog būti šalia ir raminti. O svarbiausia – saugumas. Atidaryti langai automobilyje, kad būtų gryno oro, bet ne per daug, kad gyvūnas neiššoktų.

Atvykimas – ką daryti atvykus į Velsą

21. Ką daryti iš karto po atvykimo į Velsą?

Pirma, leisti gyvūnui pailsėti. Nesistebėkite, jei jis atsisako maisto ar vandens – tai normalu po ilgos kelionės. Mes visada rekomenduojame pirmąsias 24 valandas tiesiog leisti gyvūnui adaptuotis naujoje vietoje. Neskubėkite su pasivaikščiojimais ar susitikimais su kitais gyvūnais. Jei gyvūnas atrodo labai pavargęs ar sergantis, kreipkitės į vietinį veterinarą. Mes turime patikimų veterinarų sąrašą Velse, bet geriau, kai savininkas iš anksto susiranda kliniką šalia savo naujų namų. Ir dar – patikrinkite, ar gyvūnas gerai geria vandenį. Dehidratacija po kelionės yra dažna problema, ypač katėms.

22. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis naujoje šalyje?

Kantrybė. Tai pats svarbiausias dalykas. Gyvūnui viskas nauja – kvapai, garsai, netgi vandens skonis. Rekomenduoju pirmąsias dienas laikytis įprasto režimo: tą patį maistą, tą pačią miego vietą, panašius pasivaikščiojimus. Neskubėkite tyrinėti naujos aplinkos – leiskite gyvūnui pačiam norėti išeiti. Vienas mano klientas iš karto po atvykimo nuvedė šunį į parką, kur buvo daug kitų šunų. Šuo taip išsigando, kad slėpėsi po stalu tris dienas. Geriau pradėti nuo trumpų pasivaikščiojimų ramiose vietose. O kalbant apie kitus gyvūnus – susipažinimas turi būti lėtas, per atstumą, palaipsniui.

23. Ar reikia registruoti gyvūną Velse?

Taip, bet tai priklauso nuo savivaldybės. Kai kuriose vietovėse reikia registruoti šunis, kitose – ne. Geriausia pasitikrinti vietinės valdžios svetainėje. Mes galime padėti su informacija, bet registracija yra savininko atsakomybė. Beje, jei gyvūnas yra tam tikros veislės (pvz., Pitbulas), gali būti papildomų reikalavimų. Velsas turi savo taisykles dėl pavojingų šunų, ir jos skiriasi nuo Lietuvos. Todėl rekomenduoju pasidomėti prieš kelionę, o ne po jos. Kartą klientas atvyko su šunimi, kuris buvo draudžiamas tam tikroje Velso dalyje. Teko ieškoti alternatyvaus būsto. Tai sukėlė daug streso.

24. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo atvykus?

Tai baisiausias košmaras. Bet jei taip nutiko – nepanikuokite. Pirmiausia, praneškite mums ir vietinei veterinarijos klinikai. Taip pat – policijai, jei tai šuo, kuris gali būti pavojingas. Mes visada turime gyvūno nuotrauką ir mikroschemos numerį, todėl galime greitai paskelbti paiešką. Svarbu, kad gyvūnas turėtų antkaklį su kontaktiniais duomenimis – tai pagreitina paiešką. Vieną kartą katė pabėgo per pirmąją dieną naujuose namuose. Ją rado po 3 dienų, pasislėpusią po gretimo namo veranda. Laimei, ji buvo su mikroschema, todėl veterinaras galėjo susisiekti su savininku. Nuo tada visada rekomenduoju pirmąsias savaites laikyti gyvūną viduje arba su pavadėliu, kol jis pripras prie naujos vietos.

Vežti gyvūną į Velsą nėra sudėtinga, bet reikalauja pasiruošimo ir kantrybės. Svarbiausia – dokumentai, tinkama dėžė ir realistinis lūkestis dėl kelionės trukmės. Mes vežame kiekvieną dieną, bet kiekviena kelionė yra skirtinga, nes kiekvienas gyvūnas yra unikalus. Jei turite daugiau klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. O jei jau nusprendėte vežti – sveikiname su nauju gyvenimo etapu tiek jums, tiek jūsų augintiniui. Velsas yra graži šalis, ir dauguma gyvūnų čia greitai pripranta. Sėkmės.