Kaip vežti šunį į Kardifą? Vežame kasdieną

Jeigu skaitote šį tekstą, greičiausiai jūsų šuo turi keliauti į Kardifą. Galbūt persikeliate gyventi, galbūt atiduodate augintinį draugams, o gal tiesiog reikia nuvežti keturkojį pas veterinarą Velse. Nesvarbu priežastis – klausimas tas pats: kaip tai padaryti saugiai ir be nereikalingo streso? Dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus, vežame gyvūnus į Jungtinę Karalystę praktiškai kasdien, tad galiu pasidalinti tuo, ką žinau iš praktikos. Ne iš vadovėlių, o iš realių situacijų – kai šuo loja visą kelią, kai dokumentai netvarkingi, kai klientas pamiršo paskiepyti augintinį laiku. Šitas straipsnis yra apie tai, kaip to išvengti.

Dokumentai – šunų vežimas į Kardifą

1. Kokių dokumentų reikia vežant šunį į Kardifą?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo niekur. JK reikalauja, kad kiekvienas įvažiuojantis gyvūnas turėtų Europos gyvūno pasą, kurį išduoda licencijuotas veterinarijos gydytojas. Pase turi būti pažymėti skiepai, mikroschemos numeris, pasiutligės vakcinacijos data. Antra – mikroschema. Ji privaloma, be jos gyvūnas tiesiog nebus įleistas. Trečia – pasiutligės skiepas, padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Jeigu šuo skiepytas pirmą kartą, reikia laukti tuos 21 dieną. Jei revakcinacija – galima vežti iš karto. Dar kartais prašo echinokokozės gydymo pažymos, bet čia jau priklauso nuo konkrečios situacijos.

2. Ar reikia papildomų leidimų po Brexit?

Taip, situacija pasikeitė. Nuo 2021 metų sausio Europos gyvūno pasas nebegalioja JK teritorijoje. Vietoj jo reikia vadinamojo Animal Health Certificate (AHC) – veterinarinio sveikatos sertifikato. Jį išduoda valstybinis veterinarijos gydytojas ne anksčiau kaip 10 dienų iki kelionės. Pats procesas nėra sudėtingas, bet reikia planuoti laiką. Mes dažnai susiduriame su situacija, kai žmogus skambina paskutinę dieną ir sako „šuo paruoštas, važiuojam", o veterinarinis sertifikatas dar net neprašytas. Tada tenka atidėti kelionę. Tas 10 dienų terminas yra griežtas, jo apeiti negalima.

3. Ką daryti, jei dokumentai netvarkingi?

Nieko. Tiesiog negalima vežti. Skamba griežtai, bet taip yra. Pasienyje arba uosto patikroje dokumentus tikrina, ir jei kažkas trūksta – gyvūnas gali būti grąžintas arba, blogiausiu atveju, karantinuotas. O karantinas JK kainuoja ir trunka iki 4 mėnesių. Tai jau kraštutinumas, bet jis egzistuoja. Geriausias patarimas – susitvarkyti viską iš anksto. Pasidaryti dokumentų kopijas, pasitikrinti datas, įsitikinti, kad veterinaras užpildė visus laukelius. Kartą vežėm šunį, kurio pase trūko vieno antspaudo – pusės dienos reikalas buvo tai sutvarkyti. Nereikalingas stresas visiems.

4. Kiek laiko užtrunka dokumentų paruošimas?

Priklauso nuo to, ar šuo jau turi mikroschemą ir skiepus. Jei viskas tvarkoje – veterinarinį sertifikatą galima gauti per vieną vizitą, bet reikia atsiminti tą 10 dienų taisyklę. Jei šuo neskiepytas – reikia paskiepyti, palaukti 21 dieną, tada gauti sertifikatą. Taigi nuo nulio iki paruošto šunio kelionei gali praeiti mėnuo ar daugiau. Rekomenduoju pradėti ruoštis bent 6 savaites prieš planuojamą kelionę. Taip turėsite laiko viskam – ir skiepams, ir dokumentams, ir pačios kelionės organizavimui. Skubėjimas čia nepadeda.

5. Ar reikia deklaruoti gyvūną muitinėje?

Paprastai ne, jei vežate savo augintinį ir nekomerciniais tikslais. Bet jei vežate svetimą gyvūną arba kelis gyvūnus – gali kilti klausimų. Komercinis gyvūnų vežimas turi atskiras taisykles, reikia licencijų, veterinarinių patikrinimų. Mes dirbame su abiem variantais, bet dažniausiai žmonės veža vieną, du šunis – savo. Tokiu atveju užtenka turėti visus veterinarinius dokumentus ir ramiai pravažiuoti. Muitinės deklaracijos pildyti nereikia, nebent kartu vežate didelę sumą pinigų ar draudžiamus daiktus.

Kelionė – šunų transportavimas į Kardifą

6. Koks geriausias būdas vežti šunį į Kardifą?

Yra keli variantai – keltu, lėktuvu arba sausuma mikroautobusu. Kiekvienas turi pliusų ir minusų. Keltu patogu, bet reikia derinti grafikus, o šuo turi likti automobilyje arba specialioje patalpoje. Lėktuvu greita, bet brangu, ir ne visos aviokompanijos priima gyvūnus. Mes vežame mikroautobusu – per Prancūziją, per Lamanšo tunelį arba keltu iš Diunkerko ar Kalė. Tai lėčiau nei lėktuvu, bet šuo yra su mumis visą laiką, galime sustoti, išvesti, pagirdyti. Dauguma klientų renkasi būtent šitą variantą, nes ramiau žinoti, kad augintinis prižiūrimas.

7. Kiek trunka kelionė iki Kardifo?

Iš Lietuvos iki Kardifo – maždaug 24-30 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, tada keltu arba tuneliu į Angliją, ir iš ten į Velsą. Skamba ilgai, bet su tinkamais sustojimais šuo ištveria gerai. Sustojame kas 3-4 valandas, leidžiame išsibėgioti, atlikti reikalus. Vieną kartą vežėm labradorą, kuris pirmas 6 valandas miegojo kaip kūdikis, paskui pradėjo nerimauti – sustojom, pavedžiojom, nurimo ir toliau miegojo. Svarbiausia – nebijoti to laiko, jis praeina greičiau nei atrodo.

8. Ar šuo gali keliauti su manimi vienoje mašinoje?

Žinoma, jei vežatės savo transportu. Bet jei naudojatės mūsų paslaugomis – taip pat galima. Turime klientų, kurie važiuoja kartu su savo augintiniu. Sėdi gale, šalia šuns, ramina jį. Kitiems patogiau atiduoti šunį mums ir atskristi lėktuvu – susitinkame Kardife. Abu variantai veikia. Svarbu tik iš anksto sutarti, kaip viskas vyks. Vieną kartą klientas norėjo važiuoti kartu, bet pamiršo pasakyti, kad jo šuo nemėgsta svetimų žmonių – pirmos kelios valandos buvo įtemptos. Paskui apsiprato, bet geriau tokius dalykus žinoti iš anksto.

9. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Porą dienų prieš kelionę nekeiskite įprasto režimo. Nepradėkite naujos dietos, nekeiskite ėdalo laiko. Šuo turi būti pavalgęs, bet ne persivalgęs – geriausia pašerti 3-4 valandas prieš išvykimą. Paimkite mėgstamą žaislą ar pledą su namų kvapu – tai ramina. Jei šuo linkęs į nerimą, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet neeksperimentuokite patys – kartą klientas davė šuniui „kažką nuo streso" be veterinaro rekomendacijos, ir šuo pusę kelio buvo apsnūdęs, pusę – hiperaktyvus. Ne pats maloniausias vaizdas.

10. Ar galima vežti šunį naktį?

Galima, ir kartais net geriau. Naktį mažiau eismo, ramesnis kelias, šuo dažniausiai miega. Mes kartais planuojame išvykimą vėlai vakare, kad pagrindinė kelionės dalis praeitų tamsiu paros metu. Ypač tai pasiteisina su nerimastingais šunimis – tamsa ir ramybė juos veikia raminančiai. Bet čia individualu. Vienas šuo ramiai miegos visą naktį, kitas – ne. Svarbu, kad pats šeimininkas žinotų savo augintinio įpročius ir galėtų patarti, koks laikas jam tinkamiausias.

11. Ką daryti, jei šuo blogai jaučiasi kelionės metu?

Turime pirmosios pagalbos rinkinį – veterinarinį, skirtą gyvūnams. Jei šuo vemia, sustojame, leidžiame atsigauti, duodame vandens. Jei situacija rimtesnė – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Vieną kartą vežėm prancūzų buldogą, kuris pradėjo sunkiai kvėpuoti – pasirodo, šeimininkas nebuvo paminėjęs, kad šuo turi kvėpavimo problemų. Sustojom, radom veterinarą, viskas baigėsi gerai. Bet nuo to karto visada klausiame ne tik apie dokumentus, bet ir apie sveikatos būklę. Tai ne formalumas, tai saugumo klausimas.

Kaina – pervežimas šunų į Kardifą

12. Kiek kainuoja šuns vežimas į Kardifą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – šuns dydžio, ar vežate vieną, ar su kitais gyvūnais, ar reikia paimti iš namų, ar atvežate patys iki mūsų. Vidutiniškai vieno šuns pervežimas iš Lietuvos į Kardifą kainuoja nuo 350 iki 600 eurų. Mažiems šunims pigiau, dideliems – brangiau, nes užima daugiau vietos. Jei vežate du šunis iš tos pačios šeimos – darome nuolaidą. Konkrečią kainą visada sakome po to, kai sužinome visus detalius. Nemėgstame duoti apytikslių skaičių, nes paskui žmogus nustemba – arba į vieną, arba į kitą pusę.

13. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo sezono?

Ne, kaina nesikeičia dėl sezono. Bet keičiasi užimtumas. Vasarą, prieš Kalėdas – daugiau užsakymų, reikia rezervuoti anksčiau. Kartais žmonės skambina likus savaitei iki Kalėdų ir nori, kad rytoj paimtume šunį – deja, grafikas jau pilnas. Tada siūlome kitas datas, bet ne visiems tinka. Todėl rekomenduoju planuoti bent 2-3 savaites į priekį, ypač jei kelionė susijusi su konkrečia data – persikraustymu, skrydžiu ar kitais įsipareigojimais.

14. Kas įeina į pervežimo kainą?

Kelionė, degalai, keltų bilietai arba tunelio mokestis, šuns priežiūra visos kelionės metu, vanduo, maistas jei reikia, sustojimai pasivaikščiojimui. Jei reikia paimti iš namų – tai irgi įskaičiuota. Dokumentų tvarkymas – ne, tai atskiras reikalas, bet galime patarti, pasakyti, kur kreiptis. Draudimas – taip pat atskirai, bet rekomenduojame jį turėti. Viskas, kas susiję su pačia kelione, yra kainoje. Jokių paslėptų mokesčių, jokių „o čia dar reikės primokėti". Nemėgstame tokių staigmenų nei mes, nei klientai.

15. Ar galima mokėti dalimis?

Taip, galima. Imame avansą – paprastai 30 procentų – likusi dalis prieš kelionę arba jos metu. Svarbu, kad viskas būtų sutarta iš anksto. Turėjome situaciją, kai žmogus sumokėjo avansą, o paskui dingo – neatsiliepia, neatsako. Po dviejų savaičių parašė, kad persigalvojo. Avansas negrąžinamas, nes mes jau buvom rezervavę laiką. Tai ne bauda, tai kompensacija už prarastą vietą grafike. Todėl prašome – jei nežinote, ar tikrai važiuosite, geriau nerezervuokite kol nesate tikri.

16. Ar brangu vežti didelį šunį?

Brangiau nei mažą, bet ne kosmiškai. Didelis šuo užima daugiau vietos, suvalgo daugiau, reikia didesnio narvo arba daugiau erdvės mikroautobuse. Bet mes nekainuojam pagal svorį kaip paštas – tiesiog turime kainų kategorijas: mažiems, vidutiniams ir dideliems šunims. Vokiečių aviganis kainuos daugiau nei čihuahua, bet skirtumas nėra dvigubas. Ir nesvarbu, ar šuo ramus, ar loja visą kelią – kaina ta pati. Nors kartais už lojimą norėtųsi primokėti... bet ne, juokauju. Kaina yra kaina.

Paruošimas – gyvūnų vežimas į Kardifą

17. Kuo vežti šunį – narve ar be jo?

Pagal taisykles, šuo kelionės metu turi būti saugiai pritvirtintas. Tai reiškia – narvas, transportavimo boksas arba specialūs diržai. Mes naudojame erdvius narvus, pritaikytus šuns dydžiui. Šuo turi galimybę atsistoti, apsisukti, atsigulti. Maži šunys kartais keliauja dėžėse ant sėdynės, pritvirtinti diržais. Dideli – narvuose mikroautobuso gale. Be jokio pritvirtinimo vežti negalima – tai ne tik taisyklės, bet ir saugumas. Staigus stabdymas, o šuo skrenda per saloną – nenoriu net įsivaizduoti.

18. Ką įdėti šuniui į narvą kelionei?

Mėgstamą pledą arba pagalvę su namų kvapu. Vandens buteliuką su gertuve. Žaislą, bet ne tą, kuris barška ar cypia – per ilgą kelionę tai varo iš proto ne tik šunį, bet ir vairuotoją. Ėdalo nereikia daug – kelionės metu šuo paprastai neėda, o jei ir ėda, tai mažai. Svarbiau vanduo. Ir dar – įklotą arba laikraštį dugnui, jei nutiktų „nelaimė". Būna taip. Ypač su jaunais šunimis arba tais, kurie labai nervinasi. Geriau turėti ir nenaudoti, nei neturėti ir gailėtis.

19. Ar šuo turi būti paskiepytas nuo pasiutligės?

Taip, tai privaloma. Be pasiutligės skiepo šuns tiesiog neįleis į JK. Skiepas turi galioti – negali būti pasibaigęs. Jei šuo skiepytas pirmą kartą, reikia palaukti 21 dieną iki kelionės. Jei revakcinacija atlikta laiku – galima vežti iš karto. Be pasiutligės, rekomenduojama turėti ir kitus skiepus – nuo maro, parvoviruso, kitų ligų. Jie neprivalomi įvažiavimui, bet sveikas šuo yra saugus šuo. O veterinarai JK gali paprašyti parodyti visą skiepų istoriją, ypač jei kyla kokių nors klausimų.

20. Kaip elgtis, jei šuo agresyvus svetimų žmonių atžvilgiu?

Pranešti mums iš anksto. Tai svarbu. Jei šuo puola arba labai agresyviai reaguoja į nepažįstamus – mes turime tam pasiruošti. Turime patirties su tokiais šunimis, bet reikia žinoti. Šuo gali būti puikus namuose su šeimininku, bet mikroautobuse su svetimu žmogumi – visai kitas reikalas. Kartą vežėm rotveilerį, kuris, pasak šeimininko, „labai draugiškas". Pirmas 10 minučių urzgė ant manęs taip, kad net kolega išsigando. Paskui apsiprato, bet galėjom išvengti to streso, jei būtume žinoję. Todėl prašome – būkit atviri apie savo šuns charakterį.

21. Ar reikia specialios transportavimo dėžės?

Jei neturite – mes turime. Bet jei šuo pripratęs prie savo dėžės, geriau vežti su ja. Pažįstama aplinka ramina. Svarbu, kad dėžė būtų tinkamo dydžio – ne per maža, ne per didelė. Šuo turi galėti patogiai atsigulti, atsistoti, apsisukti. Per maža dėžė – stresas, per didelė – šuo slydinėja viduje. O jei dėžės visai nėra ir šuo nepratęs prie jos – geriau pradėti pratinti bent savaitę prieš kelionę. Ne paskutinę dieną – tai per mažai laiko.

Atvykimas – šunų pervežimas į Kardifą

22. Kas atvykus į Kardifą?

Priklauso nuo to, ką sutarėme. Jei vežate kartu – išsikraunate, apžiūrite, kad viskas tvarkoje, ir važiuojate į savo naujus namus. Jei vežame mes – susitinkame sutartoje vietoje, perduodame šunį, dokumentus, pasakome, kaip kelionė praėjo. Paprastai žmonės susitinka prie savo namų arba prie viešbučio, jei dar neapsistoję. Kardifas nėra didelis miestas, susitikti paprasta. Svarbiausia – kad žmogus būtų pasiekiamas telefonu, nes kartais atvykstame anksčiau ar vėliau nei planuota. Eismas yra eismas, jo nenumatysi.

23. Ką daryti, jei šuo atvykęs atsisako ėsti?

Nepanikuoti. Po ilgos kelionės šuo gali būti pavargęs, išsigandęs, ne savo aplinkoje. Tai normalu. Duokite laiko adaptuotis – parą, dvi. Pasiūlykite vandens, pažįstamo ėdalo, leiskite apuostyti naują vietą. Jei po 2-3 dienų vis dar neėda – kreipkitės į veterinarą. Bet dažniausiai taip nebūna. Šunys prisitaiko greičiau nei mes, žmonės. Vienas mūsų vežtas kokerspanielis atvykęs į Kardifą iškart pradėjo tyrinėti sodą, rado kažkokį kaulą ir ramiai sau graužė. Šeimininkas skambino ir sakė – „atrodo, jis čia jau gyvena seniai".

24. Ar galima sekti kelionės eigą?

Taip, palaikome ryšį visos kelionės metu. Rašome žinutes, siunčiame nuotraukas, pranešame apie sustojimus. Jei kas nors keičiasi – maršrutas, laikas, bet kas – informuojame iš karto. Turime klientų, kurie prašo nuotraukų kas valandą – ir gauna. Kitiems užtenka žinoti, kad viskas gerai, ir susisiekti tik atvykus. Pritaikomės prie poreikių. Svarbu, kad žmogus jaustųsi ramus, o ne kad nuolat nerimautų, kas ten su jo šunimi vyksta.

25. Ką daryti, jei atvykus šuo pasimetė?

Taip nenutiko per visą mūsų darbo praktiką, bet teoriškai – šuo visada būna su pavadėliu, antkakliu su kontaktiniais duomenimis, mikroschema registruota. Jei nutiktų kas nors netikėto – iš karto skambintume šeimininkui, ieškotume, naudotumėmės mikroschemos duomenimis. Bet pakartosiu – taip nenutiko. Mes rimtai žiūrime į saugumą. Šuo ne išleidžiamas laisvai bėgioti po aikštelę, o vedžiojamas su pavadžiu. Kiekvienas sustojimas – kontroliuojamas. Saugumas yra prioritetas numeris vienas.

26. Ar galima vežti šunį su kitais gyvūnais?

Galima, bet reikia žinoti, ar jie sutaria. Mes nevežame agresyvių gyvūnų kartu su kitais – tai rizika. Jei jūsų šuo draugiškas, toleruoja kitus gyvūnus – galime sudėti į vieną reisą. Bet jei žinote, kad jūsų šuo puola kitus šunis – geriau atskirai. Kartą turėjom situaciją, kai vienas šuo ramiai sėdėjo, o kitas lojo ant jo visą kelią. Abu buvo vieno šeimininko, bet skirtingo temperamento. Išmokom pamoką – dabar visada klausiame ne tik apie sveikatą, bet ir apie socializaciją.

Išvada

Vežti šunį į Kardifą nėra sudėtinga, bet reikia pasiruošimo. Dokumentai, skiepai, tinkamas transportavimo būdas, kantrybė – tai pagrindiniai dalykai. Mes vežame kasdien, turime patirties su įvairiais šunimis – nuo mažų jorkšyrų iki didelių dogų. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Kelionė turi būti saugi tiek jums, tiek jūsų augintiniui. O mes pasirūpinsime, kad taip ir būtų.