Kas veža naminius gyvūnus į Londoną? Vežame kasdieną

Ieškote, kas galėtų pervežti jūsų augintinį į Londoną? Šis klausimas kyla daugeliui lietuvių, kurie kraustosi dirbti arba gyventi į Didžiąją Britaniją ir nenori palikti savo keturkojo draugo. Naminių gyvūnų vežimas į Londoną – tai paslauga, kuria naudojasi tiek jaunos šeimos, tiek vyresni žmonės, tiesiog negalintys atsiskirti nuo savo katės ar šuns. Mes vežame kiekvieną dieną, tad nereikia laukti savaitėmis, kol susidarys pilna grupė. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie augintinių transportavimą maršrutu Lietuva–Londonas. Nesvarbu, ar jūsų katinas pirmą kartą keliaus, ar šuo jau turi patirties – informacija bus naudinga.

Kainos – naminių gyvūnų vežimas į Londoną

1. Kiek kainuoja naminio gyvūno vežimas į Londoną?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – gyvūno dydžio, veislės ir maršruto sudėtingumo. Paprastai katės vežimas į Londoną kainuoja mažiau nei didelio šuns, nes užima mažiau vietos transporto priemonėje. Kainos prasideda nuo maždaug 150 eurų už mažą gyvūną, bet gali siekti ir 300 eurų, jei reikia specialių sąlygų. Kartais žmonės nustemba, kad kaina aukštesnė nei tikėjosi, bet reikia suprasti – čia ne siuntos vežimas, o gyvas padaras, kuriam reikia priežiūros viso kelio metu. Konkreti suma visada derinama individualiai, todėl geriausia tiesiog paskambinti ir pasikalbėti.

2. Ar kaina skiriasi vežant šunį ir katę?

Taip, skirtumas yra, bet jis ne visada didelis. Šunys paprastai užima daugiau vietos, ypač jei tai vidutinio ar didelio ūgio veislės. Katės dažniausiai keliauja specialiuose transportavimo narvuose ir neužima tiek erdvės. Bet būna ir išimčių – mažas jorkšyro terjeras gali kainuoti panašiai kaip stambus rainas katinas. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Be to, kartais šunims reikia dažniau sustoti, kas prailgina kelionę ir turi įtakos galutinei kainai. Tiesiog pasakykite, kokį gyvūną turėsite, ir gausite tikslią kainą.

3. Ką daryti, jei neturiu tiek pinigų iš karto?

Suprantama, kad ne visada patogu mokėti visą sumą iš karto. Ypač jei kraustotės ir taip turite daug išlaidų. Kartais galima tartis dėl avanso – sumokėti dalį prieš kelionę, o likusią dalį atvykus. Tai nėra kažkokia oficiali programa, tiesiog žmogiškas susitarimas. Aišku, ne visada tai įmanoma, priklauso nuo situacijos. Bet jei tikrai yra poreikis, verta paklausti. Blogiausiu atveju pasakys, kad reikia visos sumos – tada bent jau žinosite.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nežinau?

Paprastai ne, bet yra niuansų. Pavyzdžiui, jei gyvūnas turi specifinių poreikių – reikia vaistų duoti kelionės metu arba jis labai neramus – gali būti taikomas nedidelis papildomas mokestis už priežiūrą. Taip pat būna atvejų, kai klientas prašo pristatyti gyvūną tiesiai į konkrečią Londono vietą, o ne į pagrindinį susitikimo punktą – tada atstumas iki durų gali kainuoti papildomai. Bet visa tai visada aptariama iš anksto. Jokių paslėptų mokesčių nebūna, bent jau pas mus taip nėra. Svarbiausia – klausti prieš užsisakant.

5. Kada reikia mokėti – prieš ar po kelionės?

Dažniausiai prašome avanso prieš kelionę, kad būtų aišku, jog žmogus tikrai planuoja vežti. Likusi dalis mokama atvykus arba prieš pat išvykimą. Bet vėlgi – tai priklauso nuo situacijos. Kartais žmonės perveda visą sumą iš anksto, jei pasitiki ir nenori sukti galvos. Kitais atvejais, ypač kai vežama pirmą kartą, klientai nori sumokėti tik tada, kai mato, kad viskas vyksta sklandžiai. Abu variantai tinka. Svarbiausia, kad abi pusės jaustųsi patogiai. Pinigai – ne pats svarbiausias dalykas, bet reikia apie tai kalbėti atvirai.

Dokumentai – augintinių transportavimas į Londoną

6. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Londoną?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo niekur. Šį pasą išduoda veterinarijos gydytojas, ir jame turi būti pažymėti visi skiepai, ypač pasiutligės. Be to, gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema – tai privaloma ES ir Jungtinėje Karalystėje. Kartais žmonės pamiršta, kad pasas turi galioti, o ne būti pasibaigęs. Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad po „Brexit“ pasikeitė kai kurios taisyklės, todėl dokumentai turi būti tvarkingi pagal naujausius reikalavimus. Jei kažkas neaišku, veterinaras paprastai pataria, ką dar reikia padaryti prieš kelionę.

7. Ar reikia kažkokių papildomų leidimų dėl „Brexit“?

Taip, situacija po „Brexit“ pasikeitė. Anksčiau užtekdavo ES gyvūno paso, dabar reikia daugiau dėmesio skirti dokumentams. Konkrečiai – gyvūnas turi turėti galiojantį pasiutligės skiepą, mikroschemą ir sveikatos pažymėjimą, kurį išduoda veterinaras ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Tai gali skambėti biurokratiškai, bet iš tiesų procesas nėra sudėtingas – tiesiog reikia laiko. Vienas klientas kartą pamiršo pasirūpinti sveikatos pažymėjimu laiku, ir teko kelionę atidėti savaitei. Nemalonu, bet geriau taip nei su netvarkingais dokumentais stoti prie sienos.

8. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Tada reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl naujo paso. Senas pasas negalios, net jei visi skiepai dar galiotų. Procesas nėra greitas – kartais užtrunka kelias dienas, priklauso nuo veterinarijos klinikos užimtumo. Jei skubate, galite paskambinti į kelias klinikas ir paklausti, kuri gali priimti greičiau. Beje, kartais žmonės bando vežti su pasibaigusiu pasu, manydami, kad niekas nepatikrins. Tai labai rizikinga – pasienyje gali kilti rimtų problemų, o gyvūną gali netgi konfiskuoti. Geriau skirti papildomą savaitę dokumentams nei rizikuoti.

9. Ar reikia kokio nors draudimo gyvūnui kelionės metu?

Privalomo draudimo nėra, bet rekomenduojama pasidomėti. Yra draudimo bendrovių, kurios siūlo gyvūnų kelionių draudimą – jis gali padengti veterinarines išlaidas, jei kas nutinka kelionės metu. Nors mūsų patirtis rodo, kad rimtų incidentų beveik nebūna, vis tiek geriau būti pasiruošusiam. Vienas šuo kartą susižeidė leteną lipdamas iš transporto priemonės – nieko baisaus, bet veterinaras Londone už paslaugą paėmė nemažai pinigų. Būtų buvę paprasčiau su draudimu. Bet kaip jau sakiau – tai kiekvieno asmeninis sprendimas.

10. Ką daryti, jei neturiu visų dokumentų, bet labai skubu?

Suprantu, kad kartais gyvenimas susiklosto taip, jog reikia vežti gyvūną čia ir dabar. Bet be dokumentų to padaryti tiesiog neįmanoma – ne dėl mūsų taisyklių, o dėl sienos kontrolės reikalavimų. Jei labai skubate, pirmiausia paskambinkite veterinarijos gydytojui ir paaiškinkite situaciją. Kartais jie gali pagreitinti procesą. Kitas variantas – laukti, kol dokumentai bus sutvarkyti, ir vežti savaitę vėliau. Žinau, kad tai skamba kaip prastas patarimas, kai skubi, bet kitaip tiesiog nėra. Geriau prarasti kelias dienas nei susidurti su rimtomis problemomis pasienyje.

Gyvūno paruošimas – kačiukų ir šunų vežimas į Londoną

11. Kaip paruošti katę kelionei į Londoną?

Katės paprastai nemėgsta kelionių, tai faktas. Bet yra būdų, kaip procesą padaryti švelnesnį. Pirmiausia – transportavimo narvas. Jis turi būti pakankamai didelis, kad katinas galėtų atsistoti ir apsisukti, bet ne per didelis, kad nesisiotų. Prieš kelionę verta katę pratinti prie narvo – pastatyti jį namuose, įdėti skanėstų, kad gyvūnas susipažintų. Kelionės dieną geriau nešerti ryte, kad nepykintų. Taip pat galima pasikalbėti su veterinaru dėl raminamųjų, bet ne visi gyvūnai į jas reaguoja vienodai. Svarbiausia – ramus balsas ir kantrybė.

12. O kaip su šunimis – ar jie keliauja kitaip?

Šunys paprastai lengviau prisitaiko prie kelionių, ypač jei nuo mažens buvo vedžiojami automobiliu. Bet dideli šunys užima daugiau vietos, todėl reikia apie tai pagalvoti iš anksto. Mūsų transporto priemonėse yra specialios zonos šunims – su paklotais ir ventiliacija. Šunys paprastai keliauja be narvo, bet pririšti saugos diržu, kad nenukristų staigiai stabdant. Beje, vienas labradoras mėgsta keliauti tik tada, kai šalia jo mėgstamas žaislas – keista, bet tiesa. Kiekvienas šuo turi savo charakterį, ir mes bandome prie to prisitaikyti.

13. Ką daryti, jei gyvūnas labai bijo kelionių?

Tai dažna problema, ypač su katėmis ir mažais šunimis. Pirmas žingsnis – pasikalbėti su veterinaru. Jis gali rekomenduoti feromonų purškalą arba lengvus raminamuosius. Antras dalykas – pratinti prie transportavimo narvo arba automobilio aplinkos palaipsniui. Trečias – kelionės dieną stengtis išlikti ramiems, nes gyvūnai jaučia šeimininko nervų sistemą. Būna atvejų, kai žmogus labiau išsigandęs nei pats gyvūnas. Tiesa, kartais viskas vyksta ne taip sklandžiai, kaip planuota – vienas katinas pradėjo kniaukti vidury kelionės ir nesustojo dvi valandas. Nemalonu, bet išgyvenome visi.

14. Ar galiu duoti gyvūnui raminamųjų prieš kelionę?

Galima, bet tik pasitarus su veterinaru. Savavališkai duoti vaistų gyvūnui – ne pats geriausias sprendimas, nes nežinote, kaip jis reaguos. Veterinaras įvertins gyvūno sveikatą, svorį ir parinks tinkamą dozę. Būna, kad raminamieji suveikia puikiai – gyvūnas miega visą kelią. Bet kartais nutinka priešingai – vienas šuo, kuriam savininkai davė per stiprią dozę, atrodė apsvaigęs dar kelias valandas po kelionės. Veterinarai Londone patvirtino, kad dozė buvo per didelė. Todėl – tik su specialisto rekomendacija, jokių eksperimentų.

15. Ką įdėti į transportavimo narvą?

Paprastai užtenka minkšto pakloto arba pledo su namų kvapu – tai padeda gyvūnui jaustis saugiau. Vandens buteliukas su snapeliu, kad galėtų atsigerti. Maisto kelionės metu geriau neduoti, nebent kelionė labai ilga. Katėms galima įdėti nedidelį kraiko dėžutę, bet praktika rodo, kad jos retai ja naudojasi kelionės metu – tiesiog laukia. Šunims užtenka pakloto. Jokių žaislų su smulkiomis detalėmis, kurias gyvūnas galėtų praryti. O šiaip – paprastumas geriausia. Gyvūnui kelionėje svarbiausia ne patogumai, o saugumas ir ramybė.

Kelionės trukmė – gyvūnų pervežimas maršrutu Lietuva–Londonas

16. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Londoną su gyvūnu?

Paprastai nuo 24 iki 30 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją, tada keltu arba „Eurotuneliu“ į Angliją. Kelionė nėra greita, bet ji saugi – ir tai svarbiausia. Stojame reguliariai, kad gyvūnai galėtų atsigerti ir, jei reikia, pasivaikščioti. Šunims sustojimai būna dažnesni nei katėms. Kartais, priklausomai nuo eismo ar oro sąlygų, kelionė gali užtrukti ilgiau – buvo atvejis, kai dėl rūko kelto išvykimas vėlavo keturias valandas. Nemalonu, bet saugumas svarbiau nei greitis.

17. Ar gyvūnai kelionės metu gauna vandens ir maisto?

Taip, vanduo visada prieinamas. Dėl maisto – tai priklauso nuo kelionės trukmės ir gyvūno poreikių. Trumpoms kelionėms maisto duoti nerekomenduojama, kad nepykintų. Bet jei kelionė ilga ir gyvūnas įpratęs valgyti tam tikru metu, stengiamės tai suderinti. Katės paprastai kelionės metu nevalgo – jos tiesiog laukia. Šunys yra lankstesni. Turėjome vieną atvejį, kai šeimininkė paprašė maitinti jos šunį kas tris valandas specialiu maistu dėl sveikatos problemų – tai ne problema, tiesiog reikia žinoti iš anksto.

18. Kaip dažnai sustojama kelionės metu?

Maždaug kas 3-4 valandas, bet tai priklauso nuo gyvūnų poreikių. Jei vežame kelis šunis, sustojimai gali būti dažnesni. Sustojimai trunka apie 15-20 minučių – gyvūnai gauna vandens, šunys gali pasivaikščioti, katės tiesiog pailsi. Mūsų vairuotojai žino, kur yra tinkamos vietos sustoti – ne bet kur pakelėje, o saugiose aikštelėse. Kartais klientai klausia, ar gali patys važiuoti kartu – taip, tai įmanoma, bet tada reikia derintis prie bendro grafiko. Kelionė su gyvūnu – tai ne lenktynės, o kantrus judėjimas tikslo link.

19. Ar galima sekti, kur yra gyvūnas kelionės metu?

Taip, stengiamės palaikyti ryšį su šeimininkais. Vairuotojas gali siųsti nuotraukas arba trumpus pranešimus, ypač jei kelionė ilga. Kai kurie klientai naudoja GPS antkaklius – tai papildomas būdas sekti gyvūno buvimo vietą. Bet realiai dažniausiai užtenka paprasto pranešimo „viskas gerai, ką tik perėjome Belgijos sieną“. Vienas vyresnis ponas kiekvieną valandą skambindavo paklausti, kaip jo katinas – suprantama, nerimavo. Po trečio skambučio pradėjome siųsti automatiškai nuotraukas, ir žmogus nurimo. Svarbiausia – komunikacija.

20. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Taip nutinka, nors ir retai. Priežastys gali būti įvairios – spūstys, kelių remontas, oro sąlygos arba vėluojantis keltas. Svarbiausia – informuoti klientą kuo greičiau. Mes visada pranešame, jei kažkas keičiasi. Gyvūnai paprastai ištveria papildomas kelias valandas be didesnio streso, jei jiems užtikrintas vanduo ir komfortas. Bet suprantu, kad šeimininkai Londone laukia ir nerimauja – tai natūralu. Vieną kartą dėl avarijos kelyje kelionė užtruko papildomas penkias valandas. Nemalonu visiems, bet svarbiausia, kad gyvūnas saugiai pasiekė tikslą.

Specialūs atvejai – neįprastų augintinių vežimas

21. Ar vežate tik kates ir šunis, ar ir kitus gyvūnus?

Pagal nutylėjimą – taip, dažniausiai vežame kates ir šunis. Bet pasitaiko ir kitų gyvūnų – triušiai, šinšilos, dekoratyvinės žiurkės. Su jais paprastai paprasčiau, nes mažesni ir užima mažiau vietos. Egzotiniai gyvūnai – iguanos, papūgos, vėžliai – tai jau kitas reikalas. Kartais galime sutikti, bet reikia išsiaiškinti konkrečius reikalavimus, nes kiekvienai rūšiai gali būti skirtingos taisyklės. Vieną kartą vežėme žiurkėną – mažas, bet labai svarbus savininkui. Visiems buvo linksma, bet gyvūnas saugiai pasiekė Londoną.

22. Ar vežate agresyvius arba sunkiai valdomus gyvūnus?

Žiūrime į situaciją individualiai. Jei gyvūnas agresyvus dėl baimės, tai viena – galime padėti, sudaryti tinkamas sąlygas. Bet jei gyvūnas išties pavojingas, turime galvoti apie visų saugumą – tiek kitų gyvūnų, tiek vairuotojo. Būna, kad šuo atrodo bauginančiai, bet iš tiesų tiesiog bijo žmonių – tokiu atveju randame sprendimą. Tačiau yra buvę atvejų, kai teko atsisakyti vežti, nes gyvūnas buvo per daug nenuspėjamas. Tai nemalonus sprendimas, bet saugumas – prioritetas. Geriau atvirai pasakyti nei rizikuoti.

23. Ką daryti, jei gyvūnas serga arba turi sveikatos problemų?

Pirmiausia – pasakyti mums iš anksto. Jei gyvūnas turi sveikatos problemų, galime pasiruošti. Pavyzdžiui, diabetu sergančiam šuniui reikia leisti insuliną tam tikru metu – tai mes galime padaryti, jei šeimininkas paaiškina procedūrą. Bet jei gyvūnas serga užkrečiama liga, vežti negalime – tai pavojinga ir pačiam gyvūnui, ir kitiems. Vienas katinas kartą keliavo su inkstų liga – šeimininkė davė išsamias instrukcijas, ir viskas praėjo gerai. Svarbiausia – sąžiningumas. Netylėkite apie sveikatos problemas, nes jos gali pasunkėti kelionės metu.

24. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Tai priklauso nuo nėštumo stadijos. Ankstyvuoju periodu paprastai galima, bet vėlyvuoju – griežtai nerekomenduojame. Kelionės stresas gali sukelti komplikacijų, o gimdymas transporto priemonėje – tikrai ne tai, ko kas nors norėtų. Veterinarai paprastai pataria nevežti gyvūno paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Turėjome vieną atvejį, kai šeimininkė nežinojo, kad jos katė nėščia – pastebėjome tik kelionės metu. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tai buvo pamoka visiems. Prieš kelionę verta pasitikrinti pas veterinarą, ypač jei katė ar šuo nėra sterilizuotas.

Praktiniai patarimai – naminių gyvūnų vežimas į Londoną

25. Kada geriausia užsisakyti gyvūno vežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau – bent savaitę ar dvi prieš planuojamą kelionę. Taip turėsite laiko sutvarkyti dokumentus, paruošti gyvūną ir ramiai viską suplanuoti. Skubūs užsakymai irgi priimami, bet tada mažiau lankstumo – gali būti, kad konkrečią dieną jau esame užimti. Ypač vasarą ir prieš Kalėdas užsakymų daugiau, todėl reikia planuoti iš anksto. Vienas žmogus paskambino trečiadienį ir norėjo vežti penktadienį – pavyko, bet vos vos. Geriau nesikliauti sėkme ir rezervuoti vietą laiku.

26. Kaip vyksta gyvūno perdavimas – ką turiu žinoti?

Gana paprastai. Susitariame dėl vietos ir laiko – dažniausiai paimame tiesiai iš namų, bet gali būti ir kitas susitarimas. Perdavimo metu pasirašome paprastą sutartį, kurioje nurodyta informacija apie gyvūną, maršrutą ir kainą. Perduodate gyvūną su visais dokumentais, ir mes pradedame kelionę. Jei turite specialių pageidavimų – pavyzdžiui, norite, kad paskambintume pasiekus Vokietiją – tiesiog pasakykite. Kartais žmonės atsisveikina su ašaromis, ypač jei pirmą kartą atskiria nuo augintinio. Suprantama, bet nesijaudinkite – pasirūpinsime.