Vežame naminius gyvūnus į Londoną, Vežame kiekvieną dieną

Planuojate savo augintinio kelionę į Londoną? Mes vežame naminius gyvūnus kiekvieną dieną – tai mūsų kasdienis darbas, ne šalutinė veikla. Per daugelį metų išvežėme šimtus kačių, šunų ir kitų augintinių, todėl žinome, kaip tai padaryti saugiai ir patogiai. Nesvarbu, ar kraustotės gyventi į Londoną, ar tiesiog laikinai išvykstate – mes galime pervežti jūsų keturkojį draugą. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, planuojantiems augintinio kelionę. Informacija paremta realia patirtimi, o ne teoriniais samprotavimais.

Kelionės planavimas – naminių gyvūnų vežimas į Londoną

1. Kada geriausia planuoti gyvūno kelionę?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent dvi savaitės prieš planuojamą datą – optimalu. Taip turėsite laiko sutvarkyti dokumentus, paruošti gyvūną ir ramiai suplanuoti viską. Vasaros mėnesiais ir prieš Kalėdas užsakymų daugiau, todėl gali tekti laukti ilgiau. Jei planuojate kraustytis rugpjūčio pradžioje – užsisakykite liepos viduryje. Vienas klientas bandė užsisakyti liepos 31 dieną rugpjūčio 2 dienai – teko nusivilti, nes visos vietos buvo užimtos. Planavimas – pusė sėkmės, o gal net daugiau.

2. Kaip pasirinkti tinkamą kelionės datą?

Žiūrėkite į kelis dalykus. Pirmiausia – ar turėsite laiko sutvarkyti dokumentus iki tos dienos. Antra – ar jūsų patogumas. Jei kraustotės, galbūt norite, kad gyvūnas atvyktų tą pačią dieną kaip ir jūs. Trečia – oro sąlygos. Vasaros karštyje ilga kelionė gali būti sudėtingesnė, ypač plokščianosėms veislėms. Ketvirta – savaitės diena. Kartais savaitės viduryje yra daugiau laisvų vietų nei savaitgaliais. Svarbiausia – derinti su mumis. Mes žinome savo grafiką ir galime patarti, kuri diena geriausia.

3. Ką daryti, jei data pasikeitė paskutinę minutę?

Gyvenime nutinka visko – kartais datos keičiasi dėl priežasčių, kurių negalite kontroliuoti. Jei pranešate kuo anksčiau, visada randame sprendimą. Galime perkelti kitai dienai, kitai savaitei. Blogiausia, ką galite padaryti – tiesiog neateiti ir nepranešti. Tai gadina planus ir mums, ir kitiems klientams. Bet jei sąžiningai pasakote, kad kažkas pasikeitė – suprantame. Vienas žmogus turėjo atšaukti kelionę, nes jo mama netikėtai susirgo – perkėlėme kitai savaitei be jokių problemų. Žmogiškumas pirmiausia.

4. Ar galiu užsisakyti kelionę internetu?

Galite parašyti el. laišką arba žinutę – mes atsakysime ir suderinsime viską. Bet prieš patvirtinant užsakymą, paprastai norime pasikalbėti telefonu. Kodėl? Nes gyvūnų vežimas – ne standartinė paslauga, kur užtenka paspausti mygtuką. Reikia išsiaiškinti daug detalių – gyvūno dydį, sveikatos būklę, dokumentus, pageidavimus. Tai geriau padaryti pokalbio metu, ne laiškų mainais. Po pokalbio viską patvirtiname raštu, kad būtų aišku. Senamadiška? Galbūt. Bet veiksminga.

5. Kiek iš anksto reikia pranešti apie kelionę?

Idealiu atveju – dvi savaites. Minimaliai – trys dienos, bet tai rizikinga. Kuo anksčiau pranešate, tuo didesnė tikimybė, kad gausite norimą datą. Be to, turėsite laiko pasiruošti – sutvarkyti dokumentus, paruošti gyvūną, supakuoti reikalingus daiktus. Skubūs užsakymai priimami, bet ne visada įmanomi. Vienas žmogus paskambino pirmadienį ir norėjo vežti trečiadienį – pavyko, bet tik todėl, kad atsitiktinai turėjome laisvą vietą. Kitą kartą gali nebepasisekti. Planavimas – jūsų draugas.

Gyvūno sveikata – augintinių pervežimas į Londoną

6. Ar mano gyvūnas gali keliauti, jei turi sveikatos problemų?

Priklauso nuo problemų. Jei tai lėtinė liga, kuri kontroliuojama vaistais – paprastai taip. Diabetas, skydliaukės problemos, alergijos – viskas suderinama, jei žinome iš anksto. Bet jei gyvūnas serga ūmia liga – karščiuoja, vemia, viduriuoja – geriau palaukti, kol pasveiks. Kelionės stresas gali pabloginti būklę. Vienas katinas keliavo su inkstų liga – šeimininkė davė išsamias instrukcijas, ir viskas buvo gerai. Bet tai buvo kontroliuojama liga, ne ūmus priepuolis. Svarbiausia – sąžiningumas apie sveikatos būklę.

7. Ką daryti, jei gyvūnas turi vartoti vaistus kelionės metu?

Pasakykite mums iš anksto, ir mes pasirūpinsime. Paprašysime išsamių instrukcijų – kada, kiek, kaip duoti. Vaistus perduokite kartu su gyvūnu, aiškiai pažymėtus. Mūsų vairuotojai turi patirties su vaistų davimu, bet kiekvienas atvejis individualus. Vienas šuo gėrė vaistus kas aštuonias valandas – suderinome grafiką su sustojimais. Katinui reikėjo akių lašų – ne problema, bet reikėjo žinoti procedūrą. Svarbiausia – aiškios instrukcijos. Mes ne veterinarai, bet pagrindinius dalykus galime padaryti.

8. Ar reikia skiepyti gyvūną prieš kelionę?

Pasiutligės skiepas privalomas – be jo gyvūno neįmanoma vežti per sieną. Kiti skiepai – rekomenduojami, bet ne privalomi. Jei gyvūnas seniai nesiskiepijęs, verta pasitikrinti pas veterinarą. Kelionės metu gyvūnas gali susidurti su kitais gyvūnais, todėl papildoma apsauga nepamaišys. Bet svarbiausia – pasiutligės skiepas ir jo galiojimas. Vienas šuo buvo paskiepytas prieš metus, bet veterinaras pamiršo įrašyti į pasą – teko skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Nemalonu, bet būtina.

9. Ką daryti, jei gyvūnas alergiškas kažkam?

Pasakykite mums. Alergijos gali būti įvairios – maistas, dulkės, kiti gyvūnai. Jei žinote, kad jūsų katinas alergiškas tam tikram maistui – pasakykite, kad netyčia neduotume. Jei šuo alergiškas blusoms – įsitikinkite, kad turi apsaugą. Alergija kitų gyvūnų plaukams – tada stengsimės atskirti. Viena katė buvo alergiška tam tikram valymo skysčiui – teko naudoti kitą priemonę transporto priemonėje. Keista? Galbūt. Bet mes prisitaikome. Svarbiausia – informacija iš anksto.

10. Ar galima vežti vyresnio amžiaus gyvūną?

Taip, bet reikia daugiau dėmesio. Vyresni gyvūnai gali būti jautresni kelionės stresui, jiems gali reikėti dažniau sustoti arba specialių vaistų. Prieš kelionę rekomenduojame veterinaro patikrą – kad būtumėte ramūs, jog gyvūnas gali ištverti ilgą kelionę. Vienas penkiolikos metų katinas keliavo puikiai – miegojo didžiąją dalį kelio. Kitas, jaunesnis, bet su širdies problemomis, reikalavo daugiau dėmesio. Kiekvienas atvejis individualus. Amžius – ne kontraindikacija, bet signalas, kad reikia daugiau pasiruošimo.

Transportavimo sąlygos – gyvūnų vežimas į Londoną

11. Kokiomis transporto priemonėmis vežate gyvūnus?

Vežame specialiai pritaikytomis transporto priemonėmis – mikroautobusais su ventiliacija, temperatūros kontrole ir specialiais skyriais gyvūnams. Ne paprastais automobiliais su narvais bagažinėje. Mūsų transporto priemonės turi atskiras zonas skirtingiems gyvūnams – katėms viena, šunims kita. Yra vandens talpos, paklotai, pirmosios pagalbos rinkiniai. Viskas, ko reikia saugiai ir patogiai kelionei. Investuojame į transportą, nes tai – mūsų darbo įrankis. Senas mikroautobusas su prasta ventiliacija – ne mūsų stilius.

12. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje?

Stengiamės palaikyti 18-22 laipsnių – komfortišką temperatūrą daugumai gyvūnų. Vasarą naudojame kondicionierių, žiemą – šildymą. Svarbu, kad nebūtų per karšta ar per šalta. Kai kurios veislės – pavyzdžiui, haskiai – geriau jaučiasi vėsesnėje aplinkoje, o trumpaplaukės katės – šiltesnėje. Stengiamės rasti pusiausvirką, bet jei žinote, kad jūsų gyvūnas turi specifinių poreikių – pasakykite. Vienas šuo labai bijojo kondicionieriaus garso – teko jį išjungti ir atidaryti langus. Lankstumas – mūsų stiprybė.

13. Ar gyvūnai keliauja tamsoje ar šviesoje?

Priklauso nuo paros laiko. Jei kelionė prasideda ryte – didžiąją dalį dienos gyvūnai mato šviesą. Jei išvykstame vakare – dalis kelionės vyksta tamsoje. Bet tai ne problema – transporto priemonėje yra nedidelis apšvietimas, kuris netrukdo gyvūnams miegoti. Katės paprastai mėgsta prieblandą, todėl joms tai netgi geriau. Šunys prisitaiko prie bet kokių sąlygų. Svarbiausia – kad nebūtų staigių šviesos pokyčių, kurie galėtų išgąsdinti. Vairuotojai žino, kaip elgtis.

14. Kiek gyvūnų telpa vienu metu?

Priklauso nuo transporto priemonės dydžio ir gyvūnų. Paprastai vežame 4-6 gyvūnus vienu metu – priklausomai nuo jų dydžio. Jei tai mažos katės – gali tilpti daugiau. Jei dideli šunys – mažiau. Svarbu, kad kiekvienas gyvūnas turėtų pakankamai vietos ir nebūtų perpildymo. Mes ne tiekėjai, kurie krauna kuo daugiau, kad sutaupytų. Kiekvienas gyvūnas turi savo erdvę. Vienas klientas paklausė, ar galime vežti dešimt kačių vienu metu – galėjome, bet ne vienoje transporto priemonėje.

15. Ar transporto priemonė valoma tarp kelionių?

Taip, visada. Po kiekvienos kelionės transporto priemonė valoma ir dezinfekuojama. Tai ne tik higienos klausimas, bet ir saugumo – kad gyvūnai neperduotų vienas kitam ligų. Naudojame specialias priemones, saugias gyvūnams. Be to, keičiame paklotus, valome vandens talpas. Vienas klientas pastebėjo, kad transporto priemonė kvepia švariai – pasakėme, kad taip ir turi būti. Švara – ne privalumas, o standartas.

Kelionės metu – augintinių pervežimas į Londoną

16. Kaip dažnai gyvūnai maitinami kelionės metu?

Tai priklauso nuo kelionės trukmės ir gyvūno poreikių. Trumpoms kelionėms (iki 12 valandų) paprastai nereikia maitinti – geriau, kad gyvūnas būtų nevalgęs, kad nepykintų. Ilgesnėms kelionėms – duodame maisto pagal šeimininko nurodymus. Katės paprastai nevalgo kelionės metu, bet šunys gali norėti. Visada turime maisto atsargų – ir šlapią, ir sausą. Svarbiausia – vanduo. Jis visada prieinamas. Vienas šuo atsisakė valgyti visą kelionę, bet gėrė vandens – ir tai užtenka. Po kelionės, aišku, suėdė viską iš eilės.

17. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako gerti vandenį?

Tai nutinka, ypač su katėmis, kurios stresinėse situacijose gali atsisakyti vandens. Bandome įvairius būdus – keičiame indą, siūlome kitokį vandenį, kartais padeda šlapias maistas, kuriame yra drėgmės. Jei gyvūnas negeria ilgiau nei 12 valandų, tai jau signalas – gali dehidratuoti. Tokiu atveju sustojame ir bandome kitus metodus. Viena katė gėrė tik iš plastikinio puodelio – keista, bet veikė. Kiekvienas gyvūnas turi savo keistenybes, ir mes su jomis susitvarkome.

18. Ar galima siųsti daiktus kartu su gyvūnu?

Taip, tam tikrus daiktus. Mėgstamas žaislas, pledas su namų kvapu, nedidelis kiekis maisto – viskas tinka. Bet ne per daug – vietos ribota. Negalime vežti didelių dėžių su gyvūno reikmenimis – tam yra kitos paslaugos. Svarbiausia, kad daiktai būtų saugūs – jokių aštrių, smulkių dalykų, kuriuos gyvūnas galėtų praryti. Vienas klientas paprašė vežti kartu su katinu jo mėgstamą kėdutę – atsisakėme, nes ji tiesiog netilpo. Bet pledą ir žaislą paėmėme be problemų.

19. Ką daryti, jei gyvūnas susižeidžia kelionės metu?

Mūsų vairuotojai turi pirmosios pagalbos rinkinį, skirtą gyvūnams. Nedidelės žaizdos – sutvarkome patys. Rimtesni atvejai – sustojame artimiausioje veterinarijos klinikoje. Turime kontaktus kelių klinikų pagrindiniuose maršruto miestuose. Tai nutinka labai retai, bet pasiruošę esame. Vienas šuo susibraižė leteną lipdamas – nieko baisaus, bet reikėjo dezinfekuoti. Kitas atvejis – katė įsipjovė nagą į narvo vielą – teko sustoti ir sutvarstyti. Nemalonu, bet ne tragedija. Svarbiausia – greita reakcija.

20. Ar vairuotojai turi patirties su gyvūnais?

Taip, visi mūsų vairuotojai turi patirties. Kai kurie patys augina gyvūnus, kiti dirba šioje srityje ne vienerius metus. Jie žino, kaip elgtis su skirtingais gyvūnais – kaip nuraminti išsigandusią katę, kaip valdyti didelį šunį, ką daryti, jei gyvūnas serga. Be to, reguliariai mokomės – atnaujiname žinias apie gyvūnų priežiūrą, pirmąją pagalbą. Tai ne darbas, kurį gali dirbti bet kas. Reikia kantrybės, empatijos ir žinių. Mūsų komanda turi visas tris.

Atvykimas į Londoną – naminių gyvūnų vežimas

21. Kur pristatomas gyvūnas Londone?

Deriname individualiai. Dažniausiai pristatome tiesiai į šeimininko namus arba sutartą vietą. Bet gali būti ir kitas variantas – pavyzdžiui, susitikimas prie metro stoties arba mūsų nurodytoje vietoje. Viskas priklauso nuo to, kas patogiau. Londone kartais sudėtinga su parkavimu, todėl kartais prašome atvykti iki platesnės gatvės. Bet tai išimtys. Paprastai atvežame iki durų. Svarbiausia – susitarti iš anksto, kad žinotumėte, kur ir kada.

22. Ką daryti, jei vėluoju atsiimti gyvūną?

Praneškite kuo greičiau. Mes suprantame, kad Londone transportas kartais vėluoja arba eismas būna nenuspėjamas. Jei žinote, kad vėluosite – tiesiog pasakykite. Galime palaukti arba susitarti dėl kitos vietos. Blogiausia, ką galite padaryti – tiesiog neateiti ir neatsakyti į skambučius. Vienas klientas vėlavo dvi valandas dėl metro gedimo – laukėme, nes neturėjome kur skubėti. Bet jei būtume turėję kitą užsakymą – būtų kitaip. Komunikacija išsprendžia daugumą problemų.

23. Kaip gyvūnas perduodamas šeimininkui?

Paprastai – tiesiai iš rankų į rankas. Parodome gyvūną, papasakojame, kaip sekėsi kelionė, ar buvo kokių nors įvykių. Perduodame dokumentus, jei buvo kažkas papildomo. Šeimininkas apžiūri gyvūną, įsitikina, kad viskas gerai. Tai trumpas, bet svarbus momentas. Kartais būna emocijų – džiaugsmo ašaros, ypač jei žmogus ilgai laukė savo augintinio. Vienas senjoras apsiverkė, kai pamatė savo katiną po dviejų savaičių skyrybų – gražus momentas. Mūsų darbas turi prasmę.

24. Ką daryti, jei gyvūnas atvykęs elgiasi keistai?

Po ilgos kelionės normalu, kad gyvūnas būtų pavargęs arba susijaudinęs. Leiskite jam apsiprasti savo tempu. Neskubinkite, neverskite išeiti iš narvo iš karto. Vanduo ir maistas turi būti lengvai prieinami. Jei gyvūnas slepiasi arba atsisako valgyti – tai normali reakcija, kuri paprastai praeina per 1-2 dienas. Bet jei elgesys keistas ilgiau nei tris dienas – kreipkitės į veterinarą. Viena katė po kelionės nemiegojo 36 valandas, paskui miegojo dvi dienas iš eilės. Keista? Taip. Pavojinga? Ne.

Papildomi klausimai – augintinių vežimas į Londoną

25. Ar vežate gyvūnus ne tik į Londoną, bet ir kitur?

Taip, Londonas – tik vienas iš maršrutų. Vežame ir į kitus Didžiosios Britanijos miestus – Mančesterį, Birmingamą, Lidsą, Bristolį. Taip pat vežame priešinga kryptimi – iš Londono į Lietuvą. O jei reikia į kitą Europos šalį – galime pasiūlyti variantus. Londonas tiesiog yra populiariausias maršrutų dėl didelio lietuvių skaičiaus. Bet neapsiribojame tik juo. Pasakykite, kur reikia, ir mes pasakysime, ar galime padėti.