Naminių gyvūnų vežimas iš Velso

Kartais skambina žmonės, kurie gyveno Velse ir grįžta į Lietuvą. Jie sako: „turiu šunį, katę, nežinau, kaip parsivežti“. Atrodo paprasta – įsėdi ir važiuoji. Bet taip nėra. Gyvūnas nėra lagaminas, kurį meti į bagažinę ir pamiršti. Reikia pasirūpinti dokumentais, sveikatos sertifikatu, tinkamu transportu. Ypač po „Brexit“ viskas pasikeitė – anksčiau užteko ES paso, dabar reikia papildomų popierių. Šitas tekstas apie tai, kaip realiai vyksta gyvūnų vežimas iš Velso, ką reikia žinoti, ką pasiruošti, ir ko tikėtis.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų pervežimas iš Velso

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Velso?

Pirmiausia – gyvūno pasas arba sveikatos sertifikatas. Jei gyvūnas buvo registruotas Velse, jis turės JK pasą, bet jis negalioja ES. Reikia gauti Animal Health Certificate pas vietinį veterinarą. Tai dokumentas, kuris galioja tik 10 dienų, todėl negalima jo gauti per anksti. Be to – mikroschema, pasiutligės skiepas, kuris turi galioti. Vienas klientas iš Svonzo norėjo vežti katiną – pasirodė, kad skiepas pasibaigęs prieš mėnesį. Teko laukti, kol veterinaras padarys naują ir praeis reikiamos dienos. Planuokit laiką.

2. Ar „Brexit“ pakeitė gyvūnų vežimo taisykles?

Taip, ir labai. Anksčiau ES gyvūno pasas galiojo visoje ES ir JK. Dabar – ne. JK išstojus iš ES, gyvūnams reikia atskiro dokumento – Animal Health Certificate. Jį išduoda valstybinis veterinaras, ne bet kuris. Kaina – apie 100-150 svarų, priklausomai nuo veterinarijos klinikos. Be to, sertifikatas galioja tik 10 dienų, todėl reikia tiksliai planuoti kelionės datą. Mes turim kontaktų veterinarijos klinikose pagrindiniuose Velsio miestuose – galim rekomenduoti, bet geriau užsirašyti iš anksto, nes eilės gali būti ilgos.

3. Kaip rasti veterinarą Velse sveikatos sertifikatui?

Geriausias būdas – paklausti mūsų. Mes dirbam su keliais veterinarais Velse, žinom, kurie greitai dirba, kurie pigesni, kurie turi laisvų vietų. Bet galit ir patys ieškoti – Google Maps, veterinarų asociacijos svetainė. Svarbu – veterinaras turi būti licencijuotas išduoti Animal Health Certificate. Ne kiekvienas veterinaras gali tai daryti. Vienas klientas nuėjo pas artimiausią veterinarą Kardife – pasirodė, jis neturi tam leidimo. Švaistė laiką. Paskambinkit prieš ir paklauskite, ar jie išduoda tokius sertifikatus.

4. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Be mikroschemos negalima niekur. Mikroschema turi būti įdėta prieš skiepus, kitaip skiepai nebus teisingai užregistruoti. Jei gyvūnas gyveno Velse ir neturi mikroschemos – reikia ją įdėti pas veterinarą, tada paskiepyti nuo pasiutligės iš naujo, ir laukti 21 dieną. Tai užima laiko. Viena moteris iš Niuporto nežinojo apie šitą reikalavimą – jos katinas buvo paskiepytas be mikroschemos. Teko viską daryti iš naujo, užtruko mėnesį. Todėl – patikrinkit mikroschemą prieš planuojant kelionę.

5. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei iš Velso?

Kelionė iš Velso į Lietuvą trunka apie 30-35 valandas. Tai ilgas laikas bet kuriam gyvūnui. Rekomenduoju pratinti prie narvo bent savaitę prieš kelionę. Padėkit narvą kambaryje, įdėkit ten mėgstamą antklodę ar žaislą. Jei gyvūnas neėda narve – kelionė bus sunki. Šunims reikia gerai išsivaikščioti prieš įlipant. Katėms – sumažinti maistą prieš kelionę, kad nebūtų pykinimo. Ir svarbu – būkit ramūs. Gyvūnas jaučia jūsų emocijas, ir jei jūs nervinatės, jis nervinsis dar labiau.

Kelionė – kaip vyksta pervežimas iš Velso

6. Kaip vyksta gyvūnų paėmimas Velse?

Mes atvažiuojam į nurodytą vietą – namus, butą, viešbutį, net veterinarijos kliniką. Susitinkam su savininku arba įgaliotu asmeniu, patikrinam dokumentus, gyvūną, narvą. Jei viskas tvarkoj – gyvūnas keliauja į transporto priemonę. Mūsų mikroautobusuose yra specialiai įrengtos vietos narvams, temperatūra palaikoma 18-22 laipsniai. Pats savininkas gali atvežti gyvūną į sutartą vietą, bet dažniausiai mes važiuojam į namus – patogiau visiems. Ypač jei žmogus jau supakuotas ir pasiruošęs išvykti.

7. Kiek laiko trunka kelionė iš Velso į Lietuvą?

Apie 30-35 valandos, priklausomai nuo maršruto ir oro sąlygų. Važiuojam per Angliją, keltu arba Eurotuneliu į Prancūziją ar Olandiją, tada per Vokietiją, Lenkiją į Lietuvą. Stojam kas 4-6 valandas – gyvūnams reikia vandens, šunims pasivaikščiojimo. Vienas klientas klausė, ar galim važiuoti be sustojimų – ne, negalim. Gyvūnas nėra krovinys. Be to, ES reglamentas reikalauja, kad šunys būtų vedžiojami kas 12 valandų. Mes darom dažniau, bet minimalūs reikalavimai turi būti išpildyti.

8. Ar gyvūnai vežami kartu su kitais gyvūnais?

Taip, bet skirtingos rūšys atskirai. Katės nevežamos su šunimis tame pačiame skyriuje. Jei gyvūnas agresyvus kitų atžvilgiu – vežamas atskirai. Turėjom atvejį, kai du šunys iš tos pačios šeimos puikiai sutarė, bet trečias, nepažįstamas, sukėlė įtampą. Dabar visada klausiame apie gyvūno charakterį. Jei reikia atskiro reiso – galim padaryti, bet kaina kitokia. Dažniausiai viskas pavyksta be problemų, bet pasiruošimas svarbus.

9. Kaip dažnai darote reisus iš Velso?

Iš Velso į Lietuvą – 2-3 kartus per savaitę. Tiesioginiai reisai iš Kardifo ar Svonzo vyksta reguliariai, o kitomis dienomis jungiam per kitus maršrutus. Jei skubu – galim padaryti ekspresą, bet kaina gerokai didesnė. Dažniausiai žmonės planuoja iš anksto – 2-3 savaites prieš – ir tada viskas paprasčiau. Skubūs užsakymai galimi, bet negarantuojam, kad spėsim. Ypač vasarą, kai paklausa didelė.

10. Ar galima sekti, kur yra gyvūnas kelionės metu?

Taip, mes siunčiam GPS nuorodas kas kelias valandas. Be to, vairuotojas gali nufotografuoti gyvūną ir atsiųsti. Vienas klientas prašė nuotraukos kas valandą – nesiuntėm kas valandą, bet kas 4-5 valandas – tikrai. Jei vėluojam ar kas nors neaišku – pranešam iš karto. Geriau pranešti blogą naujieną laiku, nei leisti žmogui nervintis nežinioje. Ryšys kartais dingsta kalnuotose Velsio vietovėse – tada pranešam, kai vėl turim ryšį.

Dokumentai ir taisyklės

11. Kas yra Animal Health Certificate?

Tai veterinarinis sveikatos sertifikatas, kurį išduoda licencijuotas veterinaras JK. Jame yra visi duomenys apie gyvūną: mikroschemos numeris, skiepų istorija, savininko informacija, sveikatos būklė. Sertifikatas galioja 10 dienų nuo išdavimo datos – per tą laiką gyvūnas turi kirsti ES sieną. Be šio dokumento gyvūnas bus sulaikytas pasienyje. Kaina – apie 100-150 svarų, priklausomai nuo klinikos. Mes visada prašom klientų gauti sertifikatą likus 3-5 dienoms iki kelionės – saugiau, bet ne per anksti.

12. Kuo skiriasi JK pasas nuo ES paso?

JK pasas – tai dokumentas, kurį išduoda JK veterinarai po „Brexit“. Jis galioja tik JK ir ne ES šalyse. ES pasas galioja visoje ES, bet ne JK. Jei gyvūnas turi JK pasą, jis negali keliauti į ES be papildomo sveikatos sertifikato. Jei gyvūnas turi ES pasą (gautą prieš „Brexit“), jis vis tiek negalioja JK – reikia atskiro dokumento. Tai painu, bet taip yra. Mes padedam suprasti, ką turit ir ko trūksta.

13. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Pasas pats savaime nepasibaigia – jis galioja visą gyvūno gyvenimą. Bet skiepai pasibaigia. Jei pasiutligės skiepas negalioja – reikia naujo skiepo ir 21 dienos laukimo. Jei kiti skiepai pasibaigę – reikia atnaujinti. Veterinaras Velse gali tai padaryti, bet užima laiko. Vienas šuo iš Kardifo turėjo pasibaigusį pasiutligės skiepą – teko skiepyti iš naujo, laukti tris savaites, tada gauti sertifikatą. Visa tai užtruko mėnesį. Todėl – patikrinkit skiepų galiojimą prieš planuojant kelionę.

14. Ar reikia gyvūno draudimo kelionei?

Privalomo draudimo nėra, bet rekomenduojam. Ypač jei gyvūnas brangus arba turi sveikatos problemų. Draudimas gali padengti veterinaro išlaidas kelyje, praradimą ar sužalojimą. Mes patys turim draudimą savo transportui, bet jis ne visada dengia viską. Kartą katė susižeidė leteną kelyje – veterinaras Vokietijoje kainavo 180 eurų. Klientas sumokėjo, bet jei turėtų draudimą – būtų kitaip. Tai ne būtinybė, bet protingas sprendimas.

15. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į ES?

Trys pagrindiniai dokumentai: mikroschema, pasiutligės skiepas ir Animal Health Certificate. Mikroschema turi atitikti ISO 11784/11785 standartą. Skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną ir turi galioti. Sertifikatas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų. Be to, kai kurios ES šalys reikalauja papildomų skiepų – pavyzdžiui, erkių ir kirminų gydymą. Mes žinom reikalavimus kiekvienai šaliai ir patariam, ką dar reikia padaryti.

Kainos ir mokėjimas

16. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Velso?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, maršruto ir papildomų paslaugų. Standartinė kaina katėms – nuo 350 iki 500 eurų, šunims – nuo 400 iki 700 eurų. Dideliems šunims – iki 800. Į kainą įeina paėmimas Velse, kelionė, keltas, pristatymas į Lietuvą. Neįeina veterinaro išlaidos ir sveikatos sertifikatas – tai klientas moka atskirai. Jei reikia ekspreso – kaina didėja 30-50 procentų. Tiksliai pasakysim, kai žinosim jūsų situaciją.

17. Ar galima mokėti svarais sterlingais?

Taip, priimam svarus sterlingais, eurus, bankinį pavedimą. Dažniausiai žmonės moka pavedimu – patogu, yra įrodymas. Grynaisiais galima, bet išduodam kvitą. Kortele – tik per kurjerį arba mūsų biure. Svarų kursą skaičiuojam pagal tą dienos kursą – paprastai naudojam ECB kursą. Vienas klientas norėjo mokėti Bitcoin – ne, mes ne tokie modernūs. Paprastas pavedimas ar grynieji – viskas paprasta.

18. Kas nutinka, jei atšaukiat užsakymą?

Priklauso nuo to, kada atšaukiat. Jei liko daugiau nei 7 dienos – grąžinam viską. Jei 3-7 dienos – grąžinam 50 procentų. Jei mažiau nei 3 dienos – negrąžinam nieko. Žinau, skamba griežtai, bet mes jau rezervavom vietą, suplanavom maršrutą. Vienas žmogus atšaukė dieną prieš, nes „persigalvojo“ – mes jau buvom pakeliui. Tokios situacijos skaudina abi puses. Todėl – galvokit prieš užsakydami.

19. Ar kaina skiriasi vežant kelis gyvūnus?

Taip, bet ne tiek, kiek galvojat. Jei vežat du gyvūnus iš tos pačios šeimos – antram taikom 20-30 procentų nuolaidą. Trys gyvūnai – trečiam 40 procentų. Logika paprasta – vienas važiavimas, vienas maršrutas. Bet jei gyvūnai skirtingų dydžių arba reikia atskirti – nuolaida gali būti mažesnė. Viskas priklauso nuo situacijos. Paskambinkit, paaiškinkit, ką turit – mes paskaičiuosim.

20. Kokie mokėjimo būdai priimami?

Bankinis pavedimas, grynaisiais, kortele. PayPal – ne, nes komisinių mokesčiai per dideli. Dažniausiai žmonės moka pavedimu – tiek svarais, tiek eurais. Grynaisiais galima, bet prašom tiksliai sumos, nes ne visada turim grąžos. Vienas klientas atnešė 500 svarų banknotą – mes neturėjom grąžos, teko važiuoti į banką. Geriau pavedimu arba mažesnėmis kupiūromis.

Gyvūnų priežiūra kelionėje

21. Kaip maitinami gyvūnai kelionės metu?

Mes prašom savininkų duoti mums maisto, prie kurio gyvūnas pripratęs. Nerekomenduojam keisti maisto prieš kelionę – tai gali sukelti skrandžio problemų. Šunys šeriami ryte ir vakare, katės – pagal poreikį. Vanduo visada prieinamas. Turim specialius indelius, kurie neapvirsta. Vienas šuo buvo toks išrankus, kad neėdė nieko, išskyrus vieną konkretų pašarą – laimei, savininkas davė pakankamai. Jei gyvūnas neėda ilgiau nei 24 valandas – pranešam savininkui.

22. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Turim pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams. Jei rimčiau – stabdom ir važiuojam į artimiausią veterinarijos kliniką. Mūsų vairuotojai žino kelių klinikas pagrindiniuose maršrutuose. Svarbiausia – informuoti savininką iš karto. Vienas katinas pradėjo dusti kelyje – pasirodė, alerginė reakcija. Sustojom, veterinaras suleido vaistų, katinas atsigavo. Bet jei savininkas būtų pasakęs apie alergiją iš anksto – galėjom išvengti streso.

23. Ar gyvūnai gali būti raminami prieš kelionę?

Gali, bet mes to nerekomenduojam be veterinaro patarimo. Raminamieji gali sukelti kraujospūdžio problemų, ypač vyresniems gyvūnams. Be to, raminamieji dažnai veikia ne taip, kaip tikėtasi – vietoj ramumo gali būti dezorientacija. Geriau pratinti gyvūną prie kelionės natūraliai. Jei veterinaras rekomenduoja – tada taip, bet tik jo paskirtus vaistus, ne kažką iš vaistinės be recepto. Vienas šuo gavo raminamuosius be veterinaro žinios – miegojo 18 valandų, paskui buvo dezorientuotas. Neverta.

24. Kaip elgtis, jei gyvūnas labai bijo kelionės?

Baimė – normalu. Mūsų vairuotojai turi patirties su išsigandusiais gyvūnais – kalba ramiai, nešaukia, nejudina nereikalingai. Kartais padeda antklodė iš namų – jos kvapas ramina. Katėms kartais padeda uždengti narvą audiniu. Šunims – ramus balsas ir skanėstai. Svarbiausia – neignoruoti baimės ir nebandyti „priversti“ gyvūno nustoti bijoti. Tai neveikia. Reikia laiko ir kantrybės. Vienas katinas pirmas dvi valandas miaukė – paskui pavargo ir užmigo. Likusi kelionė praėjo ramiai.

Pristatymas ir atsiėmimas

25. Kaip vyksta gyvūno pristatymas Lietuvoje?

Kai atvykstam į Lietuvą, susisiekiam su gavėju. Susitinkam nurodytoje vietoje – prie namų, buto, kartais net prie darbovietės. Patikrinam dokumentus, perduodam gyvūną, pasirašom perdavimo aktą. Gavėjas turi parodyti tapatybės dokumentą. Vieną kartą atvažiavo kažkas, kas sakėsi esąs gavėjas, bet dokumentai nesutapo – neatidavom. Paskambinom tikrajam gavėjui, paaiškėjo, kad siuntė draugą, bet nebuvo pranešęs. Dabar prašom viską suderinti iš anksto.

26. Ką daryti, jei niekas neatvyksta atsiimti gyvūno?

Tai nutinka retai, bet nutinka. Pirmiausia – skambinam, rašom, bandom susisiekti. Jei per 2 valandas niekas neatsiliepia – vežam gyvūną pas partnerius arba pas veterinarą. Tai kainuoja papildomai, ir tas mokestis tenka klientui. Vieną kartą žmogus tiesiog pamiršo – buvo susitikime, išjungė telefoną. Atsiminė tik po 5 valandų. Gyvūnas tuo metu jau buvo pas veterinarą, ramiai gulėjo. Bet nervų kainavo visiems. Todėl – būkit pasiekiami pristatymo dieną.

Specialūs atvejai

27. Ar vežate egzotinius gyvūnus iš Velso?

Tai priklauso nuo gyvūno. Triušiai, jūrų kiaulytės, šinšilos – taip. Paukščiai – sudėčiau, dėl paukščių gripo reikalavimų. Ropliai – galima, bet reikia specialių leidimų. Žuvys – ne. Vienas žmogus norėjo vežti iguaną iš Kardifo – susitarėm, bet reikėjo papildomų dokumentų. Kaina buvo gerokai didesnė. Taigi – klauskit, mes pasakysim, ar galim.

28. Ar galima vežti nėščią gyvūną iš Velso?

Nerekomenduojam. Nėščia gyvūnė gali pagimdyti kelyje, o tai rizikinga. Kelionės stresas gali sukelti persileidimą. Veterinarai paprastai pataria nevežti, ypač paskutinį trečdalį nėštumo. Jei situacija priverstinė – reikia veterinaro leidimo. Bet šiaip – palaukit, kol gimsta, ir vežkit vėliau. Saugiau visiems. Viena katė buvo beveik devintą mėnesį – savininkė norėjo vežti, veterinaras griežtai pasakė „ne“. Palaukė mėnesį, tada keliavo su trimis kačiukais.

29. Ką daryti su gyvūnu, jei savininkas išvyksta anksčiau?

Galim paimti gyvūną anksčiau ir laikyti pas save. Turim patalpas – švaru, šilta, yra maisto ir vandens. Tai kainuoja papildomai – apie 15-25 eurus už parą. Bet tai geriau nei palikti gyvūną pas nepažįstamus. Viena šeima išskrido iš Velso dviem dienom anksčiau, o šuo liko pas mus – ramiai praleido laiką, net nepastebėjo, kad šeimininkų nėra.

30. Ar vežate gyvūnus su negalia iš Velso?

Taip, bet reikia išankstinio pasiruošimo. Gyvūnai su judėjimo negalia reikalauja papildomos vietos. Aklieji šunys turi kitokius reikalavimus. Gyvūnai, kuriems reikia nuolatinių vaistų – mes galim duoti vaistus pagal grafiką. Svarbiausia – pasakykit iš anksto. Vienas šuo su vežimėliu keliavo iš Svonzo – mes pritaikėm transportą, viskas praėjo gerai. Šuo net atrodė laimingas, kad juda.

Po pristatymo

31. Ką daryti, jei gyvūnas keistai elgiasi po kelionės?

Normalu, kad gyvūnas po ilgos kelionės būna pavargęs, išsigandęs arba neįprastai ramus. Tai praeina per 1-3 dienas. Jei gyvūnas neėda ilgiau nei 48 valandas, vemia, viduriuoja – kreipkitės į veterinarą. Mes prašom pranešti, kaip gyvūnas jaučiasi – mums svarbu. Vienas šuo po kelionės tris dienas slėpėsi po lova – savininkas sunerimęs, bet ketvirtą dieną viskas grįžo į normalias vėžes. Kartais reikia tiesiog laiko.

32. Ar teikiate pagalbą, jei gyvūnas pabėgo po pristatymo?

Oficialiai – ne, nes po perdavimo atsakomybė pereina gavėjui. Bet praktiškai – taip, padedam. Turim kontaktų vietinių gyvūnų prieglaudų Lietuvoje. Vieną kartą katinas pabėgo per pirmą valandą naujuose namuose – mes susisiekėm su prieglauda, paskelbėm paiešką. Katinas rastas po dviejų dienų. Nėra mūsų pareiga, bet negalim pasakyti „ne mūsų reikalas“.

33. Kaip palikti atsiliepimą apie paslaugą?

Geriausias būdas – parašyti mums tiesiogiai. Skaitom kiekvieną atsiliepimą. Taip pat galit palikti atsiliepimą Google ar Facebook. Bet prašom – būkit sąžiningi. Vienas žmogus parašė blogą atsiliepimą, nes „vairuotojas nešypsojosi“ – tai nelabai sąžininga. Bet jei kažkas blogai – rašykit, taisysim. Mes mokomės iš kiekvienos situacijos.

34. Ar galima rekomenduoti jūsų paslaugas draugams?

Žinoma. Jei rekomenduojat draugui ir jis užsako – duodam 10 procentų nuolaidą abiem. Dauguma mūsų klientų ateina per rekomendacijas. Vienas klientas rekomendavo mus penkiems draugams – visi užsisakė. Jam davėm nuolaidą kiekvienam kartui. Jis dabar mūsų „ambasadorius“ – taip juokaujam. Rekomendacijos – geriausias įvertinimas.

35. Ką daryti, jei noriu vežti gyvūną dar kartą?

Parašykit ar paskambinkit. Jei esate mūsų klientas, turim jūsų duomenis – tai pagreitina procesą. Antrą kartą visada paprasčiau. Nuolaidos lojaliems klientams galioja. Viena šeima vežė savo katiną tris kartus per metus – paskutinį kartą davėm 15 procentų nuolaidą. Tai ne verslo strategija, o normalus elgesys su lojaliais klientais.

36. Ar teikiate kitas paslaugas, susijusias su gyvūnais?

Pagrinde užsiimam pervežimu, bet kartais padedam su kitais dalykais – surandam veterinarą, patariam dėl draudimo, padedam suprasti taisykles. Vienas klientas prašė padėti surasti butą su gyvūnais Lietuvoje – mes davėm porą kontaktų. Žmogus rado butą per savaitę. Nėra mūsų pagrindinė veikla, bet jei galim padėt – padedam.

37. Ką daryti, jei gyvūnas turi agresijos problemų?

Praneškit iš anksto. Agresyvus gyvūnas gali kelti pavojų. Mes galim vežti, bet reikia specialių priemonių – stipresnio narvo, atskiro skyriaus. Kaina gali būti didesnė. Vienas šuo įkando vairuotojui, nes savininkas nepasakė, kad šuo agresyvus. Dabar visada klausiame. Geriau pasakyti iš karto, nei turėti problemų kelyje.

38. Ar galima vežti gyvūną be savininko iš Velso?

Taip, tai mūsų pagrindinė paslauga. Dauguma klientų nekartoja kartu. Tam reikia įgaliojimo – dokumento, kuriame savininkas leidžia pervežti gyvūną. Be jo negalim paimti. Mes turim šabloną, galim atsiųsti. Svarbu – įgaliojimas turi būti pasirašytas, ne tik atsiųstas el. paštu. Vienas klientas atsiuntė įgaliojimą be parašo – negalioja. Teko siųsti iš naujo.

39. Kaip elgtis, jei kelionės metu oras labai karštas ar šaltas?

Mūsų transportas turi klimato kontrolę. Bet jei lauke +35 ar -20 – vis tiek yra rizika. Karščio metu stengiamės kuo trumpiau būti lauke, šalčio metu – uždengiam narvą. Vasarą vežam anksti ryte arba vėlai vakare. Žiemą – dieną, kai šilčiau. Viskas priklauso nuo situacijos, bet saugumas pirmoje vietoje.

40. Ką daryti, jei gyvūnas nemėgsta narvo?

Reikia pratinti prie narvo prieš kelionę. Bet jei laiko nėra – galim pabandyti kitus variantus. Dideliems šunims kartais užtenka pavadėlio sistemos. Katėms be narvo nevežam. Yra raminantys purškalai, feromonų antkakliai. Vienas katinas taip nekentė narvo, kad pradėjo draskyti dantis – teko ieškoti alternatyvos. Galiausiai padėjo didesnis narvas su uždengimu.

Kitos kryptys

41. Ar vežate gyvūnus iš Velso į kitas šalis?