Šunų pervežimas iš Londono į Lietuvą

Grįžimas namo – tai vienas tų dalykų, kurie visada sukelia daug emocijų. Kartais tai džiaugsmas, kartais – liūdesys, kartais tiesiog reikia grįžti ir tiek. O jei turi šunį, viskas tampa dar sudėtingiau. Negali tiesiog įsėsti į lėktuvą – reikia rasti, kas pervežtų augintinį, sutvarkyti dokumentus, suplanuoti viską taip, kad gyvūnas keliautų kuo mažiau stresuodamas. Dirbu su šiuo maršrutu jau ne pirmus metus – iš Londono į Lietuvą vežame reguliariai. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką žinau, ir atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu.

Maršrutas – pervežimas šunų iš Londono į Lietuvą

1. Kaip vyksta kelionė iš Londono į Lietuvą?

Pasiimame šunį nurodytu adresu Londone arba sutartoje vietoje. Tada važiuojame per Angliją iki keltų terminalo arba Eurotunelio. Kertame Lamanšo sąsiaurį, važiuojame per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją, ir galiausiai pasiekiame Lietuvą. Visa kelionė trunka maždaug 24-30 valandų, priklausomai nuo eismo ir kitų aplinkybių. Maršrutą žinome gerai – juk vežame pirmyn ir atgal, tad kiekvienas kilometras jau pažįstamas. Sustojame reguliariai, tikriname gyvūnus, duodame vandens. Pervežimas šunų iš Londono į Lietuvą nėra kažkas neįprasto – tai tiesiog ilga kelionė, kurią reikia gerai suplanuoti.

2. Kiek laiko trunka kelionė atgal į Lietuvą?

Maždaug tiek pat, kiek ir į Londoną – apie parą. Bet grįžtant kartais būna greičiau, nes mažiau patikrų – JK pusėje išvykstant patikra paprastesnė nei atvykstant. Aišku, tai priklauso nuo dienos laiko, oro sąlygų, spūsčių. Kartais užtrunka ilgiau, ypač jei blogas oras ir keltai vėluoja. Bet paprastai – para, plius minus kelios valandos. Svarbiausia, kad gyvūnas saugiai pasiektų namus.

3. Ar važiuojate tiesiai iš Londono, ar paimate iš kitų miestų?

Londonas yra pagrindinis taškas, bet jei esate kitame mieste – Mančesteryje, Birmingeme, Liverse – galime atvažiuoti pasiimti. Tai gali šiek tiek pailginti kelionę, bet jei sutariame iš anksto, viskas įmanoma. Kartais žmonės patys atveža šunį į Londoną, o mes jau vežame toliau. Kitais atvejais važiuojame tiesiai į vietą. Priklauso nuo situacijos ir susitarimo.

4. Kada geriausia planuoti kelionę atgal?

Nėra vieno „geriausio" laiko – priklauso nuo jūsų aplinkybių. Bet jei galite rinktis, venkite švenčių laikotarpių – Kalėdų, Velykų, vasaros piko. Tada keliai pilni, keltai užsakyti, ir viskas užtrunka ilgiau. Jei įmanoma, planuokite kelionę vidury savaitės – antradienį, trečiadienį. Tada mažiau eismo, lengviau gauti norimą keltą. Bet suprantu, kad ne visada galima rinktis – darbas, nuoma, gyvenimas. Tiesiog darykite, ką galite.

5. Ar galima sekti, kur yra šuo kelionės metu?

Žinoma. Siunčiame nuotraukas, pranešimus apie sustojimus, informuojame, kada kertame sieną, kada įlipame į keltą. Galite skambinti bet kuriuo metu – atsakysime. Suprantu, kad nerimaujate, ypač kai šuo keliauja be jūsų. Todėl stengiamės būti kuo skaidresni. Vienas žmogus prašė siųsti nuotraukas kas valandą – ir mes siuntėme. Kitiems užtenka vieno pranešimo vidury kelionės. Kiekvienam pagal poreikį.

Dokumentai – šunų pervežimas iš UK į Lietuvą

6. Kokių dokumentų reikia vežant šunį atgal į Lietuvą?

Lietuva yra ES narė, todėl grįžtant iš JK reikia tų pačių dokumentų, kaip ir važiuojant pirmyn – veterinarinio paso su mikročipo numeriu, pasiutligės skiepo įrašu. Echinokokozės gydymas grįžtant nebėra toks griežtai reikalaujamas, bet visada geriau turėti. Be to, jei JK buvo atlikti papildomi skiepai ar gydymas, tai turi būti pažymėta pase. Iš esmės – tie patys dokumentai, su kuriais šuo išvyko iš Lietuvos. Jei pasas vis dar galioja – viskas tvarkoje.

7. Ką daryti, jei pasas pasibaigė, kol buvome UK?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Žmonės išvyksta metams, dvejiems, ir pamiršta pasitikrinti paso galiojimą. JK veterinarai gali išduoti naują pasą arba papildyti seną – bet tai užtrunka. Geriausia pasitikrinti paso galiojimą likus bent mėnesiui iki planuojamos kelionės atgal. Jei jau pasibaigė – susisiekite su vietiniu veterinaru JK ir sutvarkykite. Tai nėra pasaulio pabaiga, bet gali pareikalauti papildomo laiko.

8. Ar JK veterinarai išmano ES reikalavimus?

Po Brexit situacija pasikeitė – JK nebėra ES dalis, todėl veterinarai ne visada žino ES reikalavimus. Bet veterinarinis pasas yra tarptautinis dokumentas, ir jį pripažįsta abiejose pusėse. Svarbu, kad veterinaras žinotų, kur įrašyti skiepą ar gydymą – ir dažniausiai jie tai žino. Jei ne – galite parodyti, kur tiksliai turi būti įrašas. Arba tiesiog pasakyti, kad grįžtate į ES ir jums reikia standartinio įrašo.

9. Ar reikia kažką deklaruoti Lietuvos pasienyje?

Paprastai ne – jei grįžtate su savo augintiniu ir turite tvarkingus dokumentus, jokių deklaracijų nereikia. Lietuvos pasienyje patikrina pasą, mikročipą, ir viskas. Tai trunka kelias minutes. Nebent vežate gyvūną, kuris nėra jūsų – pavyzdžiui, draugo šunį – tada gali prireikti papildomų dokumentų, įrodančių, kad turite teisę jį vežti. Bet tai jau išskirtiniai atvejai.

10. Ką daryti, jei dokumentai yra JK kalba?

Veterinarinis pasas yra daugiakalbis dokumentas – jame yra įrašai keliomis kalbomis, įskaitant anglų. Tai nėra problema. Jei turite papildomų pažymėjimų tik anglų kalba – tai taip pat paprastai priimama, nes Lietuvos veterinarai ir pasieniečiai supranta anglų kalbą. Vertimo nereikia. Nebent tai būtų kažkoks labai specifinis dokumentas iš ne ES šalies – tada galbūt.

Priežiūra – šunų transportavimas iš Londono

11. Kaip pasirūpinate šunimi kelionės metu?

Tas pats principas, kaip ir vežant į Londoną – reguliarūs sustojimai, vanduo, temperatūros kontrolė, ramus vairavimas. Šuo gauna tiek pat dėmesio, nesvarbu, kuria kryptimi važiuojame. Vienintelis skirtumas – kartais šunys, kurie ilgai gyveno JK, yra labiau pripratę prie kitokio klimato ir gali būti jautresni kelionei. Bet tai labiau psichologinis dalykas nei fizinis. Šunys prisitaiko greitai.

12. Ką daryti, jei šuo serga kelionės metu?

Stabdome, ieškome pagalbos, skambiname savininkui. Turime kontaktus veterinarijos klinikų kelyje – Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Jei situacija rimta – vežame pas veterinarą. Jei ne – stebime ir sprendžiame pagal situaciją. Svarbiausia – neignoruoti simptomų. Vieną kartą šuo pradėjo viduriuoti vidury Vokietijos – pasirodė, kad savininkas davė per daug skanėstų prieš kelionę. Ne rimta, bet nemalonu. Veterinaras davė vaistų, ir viskas susitvarkė.

13. Ar šunys gali miegoti kelionės metu?

Ne tik gali, bet ir dažniausiai miega. Po pirmų kelių valandų, kai nusiramina, dauguma šunų tiesiog užmiega ir pramiega didžiąją dalį kelionės. Tai geriausias scenarijus. Tie, kurie nemiega, paprastai tiesiog sėdi ramiai ir stebi aplinką. Tik labai retai pasitaiko šunys, kurie loja ar cypia visą kelią – bet ir tai ištveriame. Ramus šuo – ramesnė kelionė visiems.

14. Ką daryti su šuns maistu kelionės metu?

Jei kelionė trunka iki 24 valandų, paprastai nešeriame – tik vanduo. Jei ilgiau – duodame nedidelį kiekį sauso ėdalo. Jei šuo turi specialią dietą ar vaistų, kuriuos reikia gerti su maistu – žinoma, kad duodame. Svarbiausia – kad savininkas būtų informavęs apie mitybos poreikius. Vieną kartą šuo buvo alergiškas beveik viskam – savininkas davė maišelį specialaus ėdalo su instrukcijomis. Mes laikėmės instrukcijų, ir viskas buvo gerai.

15. Kaip elgtis su šunimis, kurie nemėgsta narvo?

Tai dažna problema. Kai kurie šunys tiesiog nekenčia uždarų erdvių – kasa, urzgia, bando išeiti. Tokiu atveju stengiamės padaryti narvą kuo patogesnį – minkšti paklotai, žaislas, pledas su namų kvapu. Kartais padeda, jei narvas būna atviras pirmas kelias minutes, kol šuo apsipranta. Bet galiausiai – narvas turi būti uždarytas dėl saugumo. Šuo gali protestuoti, bet po kurio laiko dažniausiai nusiramina. Svarbu neleisti jam išeiti, kol protestuoja – tada jis supras, kad tai veikia, ir darys tai visą kelionę.

Atvykimas – šunų pervežimas į Lietuvą

16. Kur pristatote šunį Lietuvoje?

Priklauso nuo susitarimo. Dažniausiai vežame į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą – tai pagrindiniai taškai. Bet jei reikia kitur – Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje – tai irgi įmanoma. Svarbu, kad žmogus žinotų, kada maždaug atvyksime, ir būtų pasiekiamas. Lietuva maža, tad papildomi kilometrai nėra didelė problema. Svarbiausia – kad augintinis saugiai pasiektų namus.

17. Ką daryti, jei negaliu priimti šuns nurodytu laiku?

Praneškite kuo anksčiau – tada galime pakeisti laiką arba palaukti. Bet jei dingsite be žinios – teks ieškoti sprendimo, o tai nėra malonu nei mums, nei šuniui. Vieną kartą žmogus turėjo būti namie, bet užtruko darbe – laukėme dvi valandas. Ne tragedija, bet nervų kainavo. Geriau tiesiog pranešti, kad vėluosite, ir susitarti dėl naujo laiko.

18. Ar galima atsiskaityti grynaisiais atvykus?

Taip, jei suderinta iš anksto. Dažniausiai prašome pavedimo, bet grynieji taip pat tinka. Svarbu, kad suma būtų tiksli – negalime grąžinti didelių sumų. Jei mokate grynaisiais, turėkite tikslią sumą arba artimą jai. Tai palengvina viską.

19. Kaip padėti šuniui adaptuotis po kelionės?

Duokite laiko. Neverskite šuno iš karto eiti pasivaikščioti ar žaisti. Tegul pabūna ramiai, apsižvalgo, uosto aplinką. Duokite vandens ir maisto – jei nori. Kalbėkite ramiai, būkite šalia. Paprastai per kelias valandas šuo grįžta į normalią būseną. Jei atrodo keistai ilgiau nei parą – kreipkitės į veterinarą. Bet tai retai nutinka.

20. Ar šuo gali sirgti po ilgos kelionės?

Gali būti šiek tiek apatiškas ar pavargęs – tai normalu. Bet jei vemė, viduriuoja, atsisako valgyti ilgiau nei dieną – tai jau nerimą keliantys simptomai. Dažniausia priežastis – stresas arba per daug maisto prieš kelionę. Bet gali būti ir kažkas rimčiau. Geriau parodyti veterinarui, net jei pasirodo, kad nieko rimto. Ramybė verta to vizito.

Ypatumai – grįžimas su šunimi į Lietuvą

21. Kuo skiriasi vežimas į Londoną nuo vežimo atgal?

Techniškai – beveik niekuo. Tas pats maršrutas, tos pačios procedūros, tas pats dėmesys gyvūnui. Bet psichologiškai – kitaip. Žmonės, kurie grįžta namo, dažniausiai yra labiau atsipalaidavę nei tie, kurie išvyksta. Mažiau streso, mažiau nerimo. Kartais net šunys jaučia tą skirtumą – grįžtantys gyvūnai dažnai būna ramesni. Galbūt tai tik mano subjektyvus pastebėjimas, bet taip atrodo.

22. Ar vežate šunis, kurie ilgai gyveno UK?

Žinoma. Kartais šunys JK gyveno metus, dvejus, penkerius – ir dabar grįžta kartu su šeimininkais. Jiems reikia tų pačių dokumentų, kaip ir bet kuriam kitam šuniui. Vienintelis skirtumas – jei šuo JK buvo skiepytas, skiepų įrašai bus JK veterinarijoje, o ne lietuviškoje. Bet veterinarinis pasas yra tarptautinis, tad tai nėra problema. Svarbu, kad viskas būtų pažymėta.

23. Ką daryti, jei šuo turi britišką mikročipą?

Mikročipas yra mikročipas – nesvarbu, kur jis buvo įskiepytas. Svarbu, kad jis atitiktų ISO 11784/11785 standartą – ir dauguma modernių mikročipų jį atitinka. Jei mikročipas senas ar ne standartinis – gali kilti problemų skaitant. Bet tai labai retas atvejis. Paprastai JK veterinarai naudoja tuos pačius mikročipus kaip ir ES, tad problemų nebūna.

24. Ar reikia karantino grįžtant į Lietuvą?

Ne, jei turite tvarkingus dokumentus. Lietuva, kaip ES narė, laikosi tų pačių taisyklių kaip ir kitos ES šalys – jei gyvūnas paskiepytas, mikročipuotas ir turi pasą, karantinas nereikalingas. JK nebėra ES, bet veterinarinis pasas vis dar pripažįstamas. Taigi, jei viskas tvarkoje – jokio karantino.

25. Ką daryti, jei šuo nenori grįžti į Lietuvą?

Šypsena. Šunys nekalba, tad negali pasakyti, kad nenori. Bet jei pastebite, kad jūsų šuo keistai elgiasi – galbūt jis tiesiog pavargęs arba išsigandęs. Duokite laiko, būkite kantrūs. Šunys prisitaiko prie bet kokios aplinkos, jei šalia yra jų žmogus. Lietuva nėra blogesnė vieta nei JK – šuo greitai susiras naujus kvapus, naujus draugus, naujus maršrutus pasivaikščiojimams. Tiesiog reikia laiko.

26. Ar galite padėti su adaptacija Lietuvoje?

Tiesiogiai – ne, tai ne mūsų paslauga. Bet galime patarti – kurie veterinarijos gydytojai geri, kur galima pasivaikščioti, kur šunys draugiški. Turime kontaktų visoje Lietuvoje, ir jei reikia rekomendacijos – visada galime pasidalinti. Adaptacija yra jūsų ir jūsų šuno reikalas, bet mes galime padaryti tą pradžią lengvesnę bent jau patarimais.

Išvada

Šunų pervežimas iš Londono į Lietuvą yra ne mažiau svarbus nei vežimas priešinga kryptimi. Gal net svarbesnis – grįžtantys žmonės dažnai turi mažiau laiko, mažiau energijos ir daugiau rūpesčių. Todėl stengiamės padaryti šį procesą kuo paprastesnį. Jei planuojate grįžti su savo augintiniu – susisiekite, aptarsime detales. Kiekviena kelionė yra skirtinga, bet mūsų tikslas visada tas pats – saugiai ir patogiai pristatyti jūsų šunį namo.