Naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Velsą – vežame kiekvieną dieną

Prieš porą metų paskambino moteris iš Kauno. „Mano sūnus gyvena Cardiff, noriu jam atsiųsti katiną. Ar įmanoma?“ Įmanoma. Ir ne tik įmanoma – tai darome kasdien. Naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Velsą tapo įprasta paslauga, kurios prireikia vis daugiau žmonių. Studentai, emigrantai, šeimos – visi nori savo keturkojus draugus turėti šalia. Procesas nėra sudėtingas, bet reikalauja dėmesio detalėms. Štai viskas, ką reikia žinoti.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Velsą

1. Kada pradėti ruoštis pervežimui?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent mėnesį prieš. Priežastis paprasta: skiepai, dokumentai, sveikatos pažymėjimas – viskas užima laiko. Ypač jei gyvūnas dar neturi mikroschemos arba skiepas pasibaigęs. Po pasiutligės skiepo reikia laukti 21 dieną. Tai ne mūsų taisyklė – tai ES ir JK reikalavimas. Viena šeima norėjo vežti šunį per savaitę – neįmanoma, jei reikia skiepyti. Pradėkite anksčiau, išvengsite streso.

2. Kokių skiepų reikia?

Pasiutligės – privalomas. Be jo niekur. Kitų skiepų reikalavimų nėra, bet rekomenduojame standartinį paketą – nuo maro, parvoviruso, jei šuo. Katėms – nuo panleukopenijos. Tai ne privaloma, bet protinga. Vienas šuo važiavo be standartinių skiepų – niekas nepatikrino, bet jei būtų susirgęs kelyje... Geriau pasiruošti. Veterinaras patars, ko reikia.

3. Kur gauti sveikatos pažymėjimą?

Pas veterinarą. Bet ne pas bet kurį – reikia, kad turėtų leidimą išduoti tokius dokumentus. Lietuvoje tokių veterinarų yra kiekviename didesniame mieste. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) turi sąrašą – galite rasti jų svetainėje arba paskambinti. Pažymėjimas išduodamas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Vienas veterinaras išdavė per anksti – teko kartoti. Dėl to ir sakome – planuoti.

4. Kaip patikrinti, ar mikroschema veikia?

Pas veterinarą su skaitytuvu. Paprasta procedūra – prideda skaitytuvą prie gyvūno, pasirodo numeris. Jei numeris sutampa su paso duomenimis – viskas gerai. Kartais mikroschema „nuslysta“ po oda – tai normalu, bet svarbu, kad ją būtų galima rasti. Vienas katinas turėjo mikroschemą, bet veterinaras negalėjo jos rasti – pasirodė, kad per giliai. Reikėjo kitos. Nedažnai, bet nutinka.

5. Ką daryti, jei gyvūnas neturi paso?

Išduoti. Veterinaras gali išduoti naują pasą, jei gyvūnas turi mikroschemą ir galiojančius skiepus. Procesas užtrunka kelias dienas. Jei skiepų nėra – reikia skiepyti, laukti 21 dieną, tada gauti pasą. Vienas šuo atkeliavo iš prieglaudos be dokumentų – viską tvarkėme nuo nulio. Užtruko mėnesį, bet pavyko. Kiekvienas gyvūnas nusipelno turėti dokumentus.

Dokumentai – vežame kiekvieną dieną

6. Kuo skiriasi ES gyvūno pasas nuo JK sveikatos sertifikato?

ES gyvūno pasas galioja ES šalyse. JK jau ne ES, todėl jų pasas ten negalioja. Vietoj to reikia Animal Health Certificate – sveikatos sertifikato, kurį išduoda veterinaras su specialiu leidimu. Jis galioja vienai kelionei arba 4 mėnesiams. Tai vienas tų Brexit padarinių, kurie vis dar painioja žmones. Prieš penkerius metus užteko paprasto paso – dabar reikia papildomo dokumento.

7. Kada reikia gauti Animal Health Certificate?

Ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Veterinaras patikrina gyvūną, įrašo duomenis, išduoda sertifikatą. Svarbu, kad veterinaras turėtų tam leidimą – ne kiekvienas gali. Lietuvoje yra tokių veterinarų, bet reikia ieškoti. VMVT gali padėti. Vienas žmogus nuėjo pas savo veterinarą – tas neturėjo leidimo. Teko ieškoti kito. Užtruko papildomą dieną.

8. Kiek dokumentų reikia iš viso?

Trys pagrindiniai: gyvūno pasas, Animal Health Certificate ir įrašas apie echinokokų gydymą. Echinokokų gydymas – tai tabletė nuo kaspinuočių, kurią veterinaras duoda ne vėliau kaip prieš 120 valandų ir ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo į JK. Tai tikslus laiko langas – per anksti ar per vėlu, ir sertifikatas negalioja. Vienas veterinaras davė tabletę per anksti – teko kartoti. Dėmesys detalėms čia labai svarbu.

9. Ar reikia dokumentų kopijų?

Rekomenduojame – taip. Bent vieną popierinę kopiją ir skaitmeninę telefone. Jei originalas dingsta – kopija gali išgelbėti. Mes taip pat skenuojame visus dokumentus prieš kelionę. Vienas veterinaras pametė sveikatos pažymėjimą – mes turėjome skaitmeninę kopiją, spausdinome vietoje. Ne idealu, bet veikia. Geriau turėti ir nereikia nei reikia ir neturėti.

10. Ką daryti, jei dokumentuose klaida?

Taisyti prieš kelionę. Jei pastebėjote – grįžkite pas veterinarą. Jei pastebėjome mes – pranešame. Mažos klaidos kartais praeina, bet rizikuoti neverta. Vienas gyvūno paso numeris nesutapo su mikroschema – veterinaras supainiojo skaičius. Pastebėjome prieš kelionę, pataisėme. Jei būtume nepastebėję – pasienyje būtų problemų. Todėl visada tikriname.

Kelionė – naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Velsą

11. Koks maršrutas iš Lietuvos į Velsą?

Per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada keltu arba Eurotuneliu į Angliją ir toliau į Velsą. Maršrutas gali skirtis – kartais važiuojame per Prancūziją, kartais tiesiai iš Olandijos. Priklauso nuo keltų tvarkaraščių ir eismo. Bendras atstumas – apie 2000 km. Ilgas kelias, bet mes jį žinome kaip savo penkis pirštus. Kiekvieną dieną tas pats maršrutas – jau instinktyviai žinome, kur stabdyti.

12. Kaip dažnai darote reisus?

Kasdien. Tai mūsų pranašumas. Nereikia laukti, kol susidarys grupė – mes vežame reguliariai. Jei dokumentai tvarkingi, galime išvykti kitą dieną po užsakymo. Vasarą – didesnė paklausa, reikia rezervuoti anksčiau. Žiemą – ramiau, kartais net tą pačią dieną galime paimti. Vienas žmogus skambino ryte, vakare jau vežėme jo šunį. Ne standartinė situacija, bet įmanoma.

13. Kiek trunka kelionė?

30-35 valandos, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Ilgiausia atkarpa be sustojimo – 5 valandos. Stojame reguliariai – gyvūnams reikia vandens, pertraukos. Naktį važiuojame toliau, bet vairuotojai keičiasi. Vienas reisas užtruko 40 valandų dėl keltų vėlavimo – pranešėme visiems klientams, niekas nesiskundė. Suprantama, kad ilgai, bet gyvūnai ištveria geriau nei mes.

14. Ar gyvūnai keliauja naktį?

Taip, dalį kelionės – naktį. Naktį ramiau, mažiau eismo, gyvūnai miega. Bet mes nestabdome visos nakties – vairuotojai keičiasi, stojame kas kelias valandas. Temperatūra palaikoma, ventiliacija veikia. Vienas katinas naktį būdavo aktyviausias – miaukė, norėjo dėmesio. Vairuotojas kalbėjosi su juo. Ne standartinė situacija, bet sprendėme.

15. Kaip gyvūnai reaguoja į keltą ar tunelį?

Įvairiai. Kai kurie nieko nepastebi – miega toliau. Kiti jaučia vibraciją ar garsus ir nerimauja. Keltas trunka apie 2 valandas – ne taip ilgai. Eurotunelis – pusvalandis. Mes uždengiame narvus, kad gyvūnai mažiau matytų ir girdėtų. Vienas šuo labai bijojo laivų – davėme raminamųjų (su šeimininko leidimu). Kitas katinas per keltą tiesiog miegojo – net nepastebėjo.

Gyvūnų priežiūra – vežame kiekvieną dieną

16. Kas prižiūri gyvūnus kelionės metu?

Vairuotojai, kurie turi patirties su gyvūnais. Jie žino, kaip elgtis su skirtingais gyvūnais – ramiais, nerimaujančiais, agresyviais. Turime pirmosios pagalbos rinkinį ir veterinarų kontaktus kelyje. Vienas vairuotojas anksčiau dirbo gyvūnų prieglaudoje – jam tai ne naujiena. Kitas turi tris šunis namie – žino, kaip elgtis. Patirtis svarbiau už teoriją.

17. Ką daryti, jei gyvūnas vemja kelionės metu?

Sustojame, valome, leidžiame pailsėti. Vėmimas – dažna reakcija į judesį, ypač pirmą kartą keliaujantiems gyvūnams. Po pirmų kelių valandų dažniausiai praeja. Jei ne – duodame vaistus nuo pykinimo (su šeimininko leidimu). Vienas šuo vėmė tris kartus per pirmas dvi valandas, paskui nurimo ir miegojo likusią kelionės dalį. Normali reakcija, nors nemaloni.

18. Kaip dažnai gyvūnai gauna vandens?

Nuolat. Kiekvienas narvas turi gertuvę ar dubenėlį. Vairuotojas tikrina kas kelias valandas ir papildo. Karštomis dienomis – dažniau. Vienas šuo išgėrė visą gertuvę per valandą – davėme papildomai. Kitas negerė 6 valandas – pradėjome nerimauti, bet paskui išgėrė. Kiekvienas gyvūnas skirtingas. Svarbu, kad vanduo visada būtų.

19. Ar gyvūnai maitinami kelionės metu?

Priklauso nuo kelionės trukmės. Trumpose kelionėse – ne. Ilgose – taip, 2-3 kartus. Šeimininkai gali palikti savo maistą – geriau, kad gyvūnas gautų tai, prie ko pripratęs. Nešeriame pirmas 4-6 valandas – tuščias skrandis mažina pykinimo tikimybę. Vienas katinas atsisakė bet kokio maisto – tiesiog nenorėjo. Po kelionės suėdė viską iš karto.

20. Ką daryti, jei gyvūnas susižeidžia?

Sustojame, vertiname, tvarstome arba vežame pas veterinarą. Turime pirmosios pagalbos rinkinį – tvarsčius, dezinfekantą, žirkles. Vienas šuo susižeidė nagą – sustojome, sutvarstėme, viskas gerai. Kitas susitrenkė nosį į narvo sieną – patinimas, bet nieko rimto. Jei rimčiau – vežame pas veterinarą, net jei tai reiškia vėlavimą. Sveikata svarbiau už grafiką.

Atvykimas – naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Velsą

21. Kur pristatote gyvūnus Velse?

Bet kur – Cardiff, Swansea, Newport, Wrexham, bet kuris miestas ar miestelis. Deriname su šeimininku ar gavėju. Galime pristatyti tiesiai į namus arba susitikti patogioje vietoje. Vienas žmogus prašė atvežti prie universiteto – studentas negalėjo išeiti iš paskaitų. Atvežėme, palaukėme 20 minučių. Lankstumas – mūsų privalumas.

22. Kaip vyksta gyvūno perdavimas?

Susitinkame, perduodame gyvūną su dokumentais, pasirašome perdavimo aktą. Šeimininkas ar gavėjas apžiūri gyvūną – ar viskas gerai. Jei yra pastabų – aptariame vietoje. Paprastai viskas vyksta greitai ir sklandžiai. Vienas senelis atsiimdamas anūko šunį apsiverkė – sakė, kad pasiilgo. Tokios akimirkos primena, kodėl tai darome.

23. Ką daryti, jei gyvūnas atvykęs elgiasi keistai?

Stebėti. Pirmą dieną keistas elgesys – normalu. Gyvūnas pavargęs, išsigandęs, nežino, kur yra. Leiskite jam apsiprasti. Jei po 24-48 valandų vis dar negerai – veterinaras. Vienas šuo atvykęs lojo ant visko – nauja aplinka, nauji kvapai. Po trijų dienų nurimo. Kitas katinas slėpės savaitę – paskui tapo draugiškiausias pasaulyje. Kantrybė.

24. Ar galite padėti, jei gyvūnas susirgo po kelionės?

Galime patarti, kur kreiptis. Mes ne veterinarai, bet žinome, kur Velse yra geri veterinarai. Galime rekomenduoti. Jei manote, kad liga susijusi su kelione – praneškite mums. Norime žinoti. Vienas šuo po kelionės pradėjo viduriuoti – veterinaras pasakė, kad stresas. Praėjo savaime. Bet geriau pasitikrinti.

25. Ką daryti, jei noriu vežti gyvūną atgal į Lietuvą?

Kreiptis į mus. Tas pats procesas, tik atvirkščiai. Dokumentai turi būti tvarkingi – Animal Health Certificate JK pusėje, veterinaras su leidimu. Mes vežame abiem kryptimis, kasdien. Viena šeima išvyko metams, paskui grįžo – vežėme tą patį šunį atgal. Jis mus atpažino. Smagu, kai gyvūnas prisimena.

26. Ar galima sekti gyvūną realiu laiku?

Taip. Turime GPS sekimą visuose automobiliuose. Galite matyti, kur važiuojame. Be to, vairuotojas gali atsiųsti nuotrauką ar trumpą vaizdo įrašą. Viena moteris prašė nuotraukos kas valandą – davėme. Suprantame, kad atskirti nuo savo augintinio neramu. Kartais užtenka vienos žinutės „viskas gerai“.

Naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Velsą – tai procesas, kuris atrodo sudėtingas, bet su tinkamu pasiruošimu vyksta sklandžiai. Mes vežame kiekvieną dieną, turime patirties, žinome, kas gali nutikti. Svarbiausia – pradėti ruoštis laiku, turėti tvarkingus dokumentus ir pasitikėti tais, kurie žino, ką daro. Jūsų augintinis nusipelno saugios kelionės.