Naminių gyvūnų transportavimas į Angliją

Įvadas

Žmonės kraustosi, ir kartu kraustosi jų augintiniai. Naminių gyvūnų transportavimas į Angliją – tai paslauga, kurios prireikia tiems, kurie persikelia gyventi į Jungtinę Karalystę arba tiesiog nori atsivežti savo šunį ar katę pasisvečiuoti. Procesas, tiesa, kiek sudėtingesnis nei prieš Brexit, bet tikrai neįmanomas. Reikia mikročipo, skiepų, veterinarinio sertifikato ir, žinoma, patikimo vežėjo. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda žmonės, planuojantys savo augintinio kelionę į Angliją. Nesvarbu, ar vežate šunį, katę ar kitą gyvūną – pagrindiniai principai panašūs.

Dokumentai – naminių gyvūnų transportavimas į Angliją

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Angliją?

Po Brexit pasikeitė taisyklės, ir dabar reikia daugiau dokumentų nei anksčiau. Pirmiausia – gyvūnas privalo turėti mikročipą. Antra – galiojantį pasiutligės skiepą. Trečia – veterinarinį sveikatos sertifikatą (AHC), kurį išduoda veterinarijos gydytojas, turintis tam įgaliojimus. Šis sertifikatas galioja tik 10 dienų, todėl negalima jo gauti per anksti. Be to, jei vežate šunį, reikia gydymo nuo echinokokozės įrašo. Skamba kaip daug popierizmo, bet veterinarai su tuo dirba kasdien – tiesiog reikia laiku užsirašyti vizitui. Ir dar – visi dokumentai turi būti anglų kalba arba su oficialiu vertimu.

2. Ar reikia karantino Anglijoje?

Ne, karantino nereikia, jei visi dokumentai tvarkingai sutvarkyti. Tai vienas iš dalykų, kurie išliko patogūs net ir po Brexit. Anglija nepriima gyvūnų be tinkamų dokumentų, bet jei viskas gerai – mikročipas, skiepas, sertifikatas, gydymas nuo echinokokozės – gyvūnas iš karto gali keliauti su jumis. Bėda atsiranda, jei kažkas trūksta. Tada gali tekti laukti, kol dokumentai bus sutvarkyti, arba netgi grįžti atgal. Todėl visada patikrinkite viską prieš išvykstant. Du kartus. Ir dar kartą.

3. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikročipo?

Tada reikia jį įdėti. Mikročipo įdėjimas – greita ir neskausminga procedūra, kurią atlieka veterinaras. Bet čia yra vienas svarbus dalykas – mikročipas turi būti įdėtas prieš pasiutligės skiepą. Jei paskiepijote gyvūną prieš mikročipą, skiepas negalioja ir reikia skiepyti iš naujo. Tai viena dažniausių klaidų, kurią matau. Žmogus ateina su skiepų knygele, o mikročipo nėra – tada viskas iš pradžių. Todėl, jei planuojate kelionę į Angliją, pirmas žingsnis – mikročipas. Paskui skiepas. Paskui dokumentai.

4. Kiek laiko galioja veterinarinis sertifikatas?

Animal Health Certificate (AHC) galioja 10 dienų nuo išdavimo datos. Tai reiškia, kad per 10 dienų jūs turite įvažiuoti į Jungtinę Karalystę. Jei vėluojate – sertifikatas nebegalioja ir reikia naujo. Vienas mano pažįstamas gavo sertifikatą, tada susirgo ir negalėjo keliauti – teko viską daryti iš naujo, įskaitant gydymą nuo echinokokozės. Todėl planuokite atsargiai. Geriausia gauti sertifikatą likus 2-3 dienoms iki kelionės – nei per anksti, nei per vėlai. Veterinarai Anglijoje (ar bet kurioje ES šalyje) žino šią procedūrą, bet vis tiek priminkite jiems apie terminus.

Kelionė – naminių gyvūnų transportavimas į Angliją

5. Kaip vyksta gyvūnų transportavimas į Angliją?

Yra keli būdai. Pirmas – vežtis gyvūną patys automobiliu. Važiuojate per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ar Prancūziją, tada keltu arba Eurotuneliu į Angliją. Antras – naudotis specializuota pervežimo paslauga, kai vežėjas paima gyvūną iš jūsų ir pristato į nurodytą vietą. Trečias – lėktuvu, bet tai sudėtingiau ir brangiau. Populiariausias variantas – pervežimo paslauga, nes ne visi turi galimybę patys keliauti su gyvūnu. Vežėjai turi specialiai pritaikytus automobilius, žino procedūras pasienyje ir gali padėti su dokumentais. Bet svarbu rinktis patikimą vežėją – ne visi, kas siūlo paslaugas, yra vienodai patikimi.

6. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Automobiliu – apie 24-30 valandų, priklausomai nuo maršruto ir keltų grafiko. Iš Vilniaus iki Londono – maždaug 2000 kilometrų, plius keltas arba Eurotunelis. Keltas iš Olandijos ar Prancūzijos trunka apie 1-2 valandas, bet reikia atvykti anksčiau ir laukti eilėje. Eurotunelis greitesnis – apie 35 minutes, bet brangesnis. Jei naudojatės pervežimo paslauga, vežėjai paprastai daro sustojimus kas 4-6 valandas, kad gyvūnai galėtų atsigerti, prasimankštinti. Vienas vežėjas man sakė, kad kartais kelionė užtrunka ilgiau dėl eilių pasienyje – ypač vasarą, kai visi keliauja.

7. Ar gyvūnas gali keliauti lėktuvu į Angliją?

Gali, bet tai priklauso nuo aviakompanijos ir gyvūno dydžio. Maži gyvūnai (iki 8 kg kartu su krepšiu) paprastai gali keliauti salone po sėdyne. Didesni gyvūnai turi keliauti krovinių skyriuje. Ne visos aviakompanijos priima gyvūnus – pavyzdžiui, Ryanair ir EasyJet nepriima gyvūnų išvis. British Airways ir KLM priima, bet su apribojimais. Be to, vasarą, kai karšta, kai kurios aviakompanijos atsisako vežti gyvūnus krovinių skyriuje. Skrydis trunka apie 2,5-3 valandas, bet pasiruošimas – daug ilgiau. Ir kaina nemaža – nuo 100 iki 400 eurų už gyvūną, priklausomai nuo dydžio ir maršruto.

8. Ką daryti, jei gyvūnas blogai keliauja?

Ne visi gyvūnai mėgsta keliones. Kai kurie šunys džiaugiasi, kiti – bijo. Katės paprastai blogiau keliauja nei šunys. Prieš kelionę galima pasitarti su veterinaru dėl raminamųjų priemonių. Yra natūralių variantų – feromonų antkakliai, augaliniai raminamieji. Yra ir stipresnių vaistų, bet juos turi skirti veterinaras. Svarbu ne duoti vaistų pirmą kartą kelionės dieną – reikia išbandyti prieš kelias dienas, kad žinotumėte, kaip gyvūnas reaguoja. Vienas šeimininkas davė šuniui naują raminamąjį prieš pat kelionę – šuo pradėjo vemti. Geriau išbandyti iš anksto.

Narvai ir paruošimas – naminių gyvūnų transportavimas į Angliją

9. Kokį narvą pasirinkti?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus, jei vežate lėktuvu. Tai reiškia – kietas korpusas, ventiliacijos angos iš trijų pusių, tvirtos durys, sugeriamas dugnas. Gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Jei vežate automobiliu ar pervežimo paslauga, reikalavimai gali būti lankstesnių, bet vis tiek narvas turi būti saugus. Minkšti krepšiai tinka tik mažiems gyvūnams ir tik salone. Didesniems gyvūnams – tik kietas narvas. Ir dar – netaupykite ant narvo. Pigūs narvai gali lūžti, durys gali atsidaryti. Geriau investuoti į kokybišką narvą, kuris tarnaus ne vienai kelionei.

10. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pradėkite nuo narvo pažinimo. Palikite jį atvirą namuose bent savaitę prieš kelionę, kad gyvūnas galėtų jį tyrinėti. Įdėkite ten mėgstamą žaislą ar pleduką. Kelionės dieną nešerkite likus 4-6 valandoms – tuščias skrandis sumažina pykinimo tikimybę. Šunims galima duoti lengvą pasivaikščiojimą prieš kelionę, kad jie pavargtų ir daugiau miegotų. Katėms – tiesiog ramybė. Ir dar vienas dalykas – patikrinkite, ar narvas gerai užsidaro. Skamba akivaizdžiai, bet būna, kad žmonės pamiršta patikrinti, o tada kelyje durys atsidaro.

11. Ką įdėti į narvą?

Sugeriamas paklotas ant dugno – būtina. Vanduo – pageidautina buteliukas su snapeliu, pritvirtintas prie narvo šono. Maisto nerekomenduoju dėti į narvą – kelionės metu gyvūnas greičiausiai neės, o maistas gali išsibarstyti ir sukelti papildomą netvarką. Bet duokite vežėjui maišelį su maistu, kad galėtų pamaitinti per sustojimus. Įdėkite kažką su namų kvapu – seną marškinėlį ar pleduką. Tai ramina. Ir dar – įrašykite savo kontaktinį numerį ant narvo lipduku. Jei kas nutiktų, žmonės žinos, kam skambinti.

Kainos – naminių gyvūnų transportavimas į Angliją

12. Kiek kainuoja gyvūno transportavimas į Angliją?

Kainos labai skiriasi. Jei vežate patys automobiliu – pagrindinės išlaidos yra keltas (apie 100-250 eurų su automobiliu) ir degalai (apie 200-300 eurų į vieną pusę). Jei naudojatės pervežimo paslauga – nuo 200 iki 400 eurų už gyvūną, priklausomai nuo dydžio, maršruto ir sezono. Dideli šunys kainuoja daugiau, nes užima daugiau vietos. Lėktuvu – nuo 150 iki 500 eurų, plius narvas, plius dokumentai. Veterinarinis sertifikatas – apie 100-150 eurų. Mikročipas – 20-30 eurų. Skiepai – dar 30-50 eurų. Taigi bendra suma gali siekti 500-1000 eurų, priklausomai nuo situacijos. Tai nėra pigu, bet tai investicija į augintinio saugumą.

13. Kodėl pervežimo paslauga kainuoja tiek daug?

Geras klausimas. Pirmiausia – degalai. Maršrutas iš Lietuvos į Angliją – apie 2000 km, o degalai kainuoja. Antra – keltas arba Eurotunelis. Trečia – vežėjas turi išlaikyti automobilį, mokėti draudimą, turėti licenciją. Ketvirta – tai ne tik transportavimas, bet ir priežiūra kelionės metu. Vežėjas turi prižiūrėti gyvūnus, maitinti, girdyti, daryti sustojimus. Penkta – dokumentų tvarkymas, bendravimas su klientais, logistika. Ir šešta – rizika. Gyvūnas gali susirgti, gali būti problemų pasienyje. Visa tai įskaičiuota į kainą. Pigiausias variantas ne visada geriausias.

14. Ar galima derėtis dėl kainos?

Kartais galima, bet nesitikėkite didelių nuolaidų. Vežėjai turi savo kaštus, ir jie negali dirbti nuostolingai. Bet jei vežate kelis gyvūnus, galite prašyti nuolaidos. Jei keliaujate ne sezono metu – taip pat. Jei rekomenduosite vežėją kitiems – galbūt. Svarbiausia – neieškoti pigiausio varianto bet kokia kaina. Mačiau, kaip žmonės renkasi pigiausią vežėją, o tada skundžiasi, kad gyvūnas vežamas prastomis sąlygomis arba vėluojama parą. Geriau sumokėti daugiau ir būti ramiems. Tai jūsų augintinis, ne siunta.

Skiepai ir sveikata – naminių gyvūnų transportavimas į Angliją

15. Kokie skiepai privalomi?

Privalomas tik pasiutligės skiepas. Jis turi būti atliktas po mikročipo įdėjimo. Jei skiepas pirmas – reikia palaukti 21 dieną iki kelionės. Jei pakartotinis – galima keliauti iš karto. Be pasiutligės, Anglija neprivalo kitų skiepų, bet veterinarai rekomenduoja standartinius skiepus – šunims nuo maro, parvoviruso, hepatito; katėms nuo gripo, panleukopenijos. Tai ne reikalavimas, bet protingas sprendimas. Ypač jei gyvūnas Lietuvoje bendraus su kitais gyvūnais arba lankysis viešose vietose. Be to, sveikas gyvūnas geriau keliauja – tai faktas.

16. Ar reikia gydyti nuo parazitų?

Taip, gydymas nuo echinokokozės (kaspinuočio) yra privalomas šunims. Jį turi atlikti veterinaras ne anksčiau kaip 120 valandų ir ne vėliau kaip 24 valandos iki įvažiavimo į Jungtinę Karalystę. Vaistas turi turėti prazikvantelį. Katėms šis reikalavimas netaikomas, bet veterinarai rekomenduoja gydyti profilaktiškai. Dėl blusų ir erkių – tai ne privaloma, bet logiška. Ypač jei keliaujate vasarą, kai erkės aktyvios. Paprastas lašiukas ant keteros išsprendžia problemą. Ir dar – jei gyvūnas turi kokių nors sveikatos problemų, pasitarkite su veterinaru prieš kelionę. Geriau išsiaiškinti iš anksto.

17. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo prieš kelionę?

Tai priklauso nuo ligos. Jei peršalimas ar lengvas viduriavimas – galbūt galima atidėti kelionę kelioms dienoms. Jei rimčiau – reikia veterinaro konsultacijos. Svarbu žinoti, kad sergantis gyvūnas negali keliauti – tai ne tik nesaugu, bet ir gali būti problema pasienyje. Veterinarinis sertifikatas išduodamas tik sveikam gyvūnui. Jei veterinaras mato, kad gyvūnas serga, jis neišduos sertifikato. Todėl geriau atidėti kelionę, nei rizikuoti. Vienas mano pažįstamas bandavo vežti šunį su viduriavimu – veterinaras atsisakė išduoti sertifikatą. Teko laukti savaitę.

Vežėjai – naminių gyvūnų transportavimas į Angliją

18. Kaip išsirinkti vežėją?

Pirmiausia – ieškokite rekomendacijų. Paklauskite draugų, pažįstamų, kurie jau vežė gyvūnus. Antra – skaitykite atsiliepimus internete, bet atsargiai – ne visi atsiliepimai tikri. Trečia – klauskite vežėjo, kokiomis sąlygomis vežami gyvūnai. Ar yra kondicionierius? Ar daromi sustojimai? Kiek gyvūnų vežama vienu metu? Ketvirta – paprašykite nuotraukų iš automobilio. Penkta – pasirašykite sutartį. Jei vežėjas nenori pasirašyti sutarties – tai blogas ženklas. Šešta – patikrinkite, ar vežėjas turi licenciją ir draudimą. Tai svarbu.

19. Ką daryti, jei vežėjas neatvyksta?

Tai vienas blogiausių scenarijų. Jūs pasiruošę, gyvūnas pasiruošęs, o vežėjas neatvyksta ir neatsako į skambučius. Deja, taip nutinka. Ypač su vežėjais iš skelbimų, kurie neturi reputacijos. Kad to išvengtumėte – visada mokėkite tik dalį sumos iš anksto, o likutį – pristačius gyvūną. Ir visada turėkite planą B – kitą vežėją arba galimybę patys keliauti. Jei vežėjas dingsta su pinigais – kreipkitės į policiją. Bet geriau užkirsti kelią tokiai situacijai ir rinktis patikrintą vežėją.

20. Ar vežėjas praneša apie kelionės eigą?

Geras vežėjas visada praneša. Paprastai jie siunčia žinutes arba skambina sustojimų metu, praneša, kaip gyvūnas jaučiasi, kada planuojamas atvykimas. Kai kurie vežėjai naudoja GPS sekimą ir siunčia nuorodą, kad galėtumėte stebėti maršrutą realiu laiku. Tai labai patogu. Jei vežėjas nepraneša ir neatsako į jūsų žinutes – tai nerimą keliantis ženklas. Prieš kelionę sutarkite, kaip ir kada vežėjas praneš apie savo buvimo vietą. Ir dar – paprašykite nuotraukų kelionės metu. Geras vežėjas mielai nufotografuos jūsų augintinį.

Po kelionės – naminių gyvūnų transportavimas į Angliją

21. Ką daryti atvykus į Angliją?

Gyvūnas po ilgos kelionės bus pavargęs. Leiskite jam ramiai išeiti iš narvo, apsižvalgyti, uostyti aplinką. Paruoškite vandenį, maistą, kraiko dėžutę (jei katė) arba vietą, kur šuo galėtų atlikti reikalus. Pirmą dieną geriau neorganizuoti didelių veiklų – leiskite gyvūnui adaptuotis. Jei gyvūnas neėda ilgiau nei 24 valandas arba elgiasi labai keistai – kreipkitės į veterinarą. Anglijoje veterinarų daug, bet ne visi dirba savaitgaliais, todėl turėkite artimiausios budinčios klinikos numerį. Dažniausiai po gero miego gyvūnas atsigauna.

22. Ar reikia registruoti gyvūną Anglijoje?

Šunys Anglijoje turi būti registruoti – tai reikalauja įstatymas. Registracija nemokama, vyksta per vietinę savivaldybę (council). Be to, šunys turi turėti antkaklį su šeimininko vardu ir adresu viešose vietose. Katėms registracija nėra privaloma, bet rekomenduojama. Taip pat rekomenduoju užregistruoti gyvūną pas vietinį veterinarą – taip, jei kas nutiktų, veterinaras žinos gyvūno istoriją. Ir dar – Anglijoje galioja kitokie reikalavimai dėl šunų veislių. Jei vežate tam tikrų veislių šunį, pasidomėkite, ar nėra apribojimų.

23. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis?

Adaptacija priklauso nuo gyvūno. Vieni prisitaiko per dieną, kitiems reikia savaitės. Svarbiausia – neskubinti. Leiskite gyvūnui pačiam tyrinėti naują aplinką. Nepalikite durų atvirų pirmomis dienomis – gyvūnas gali pabėgti. Jei turite kitų gyvūnų, supažindinkite palaipsniui. Laikykite įprastą rutiną – tą patį maistą, tą patį šėrimo laiką. Ir kantrybė. Vienas mano pažįstamas atsivežė šunį iš Lietuvos – pirmą savaitę šuo neėdė ir slėpėsi po lova. Po dviejų savaičių jau lakstė po sodą ir džiaugėsi gyvenimu. Tiesiog reikia laiko.

Problemos – naminių gyvūnų transportavimas į Angliją

24. Ką daryti, jei dokumentai netvarkingi pasienyje?

Jei pasienyje pastebima, kad dokumentai netvarkingi – gyvūnas gali būti sulaikytas karantine arba grąžintas atgal. Tai brangu ir stresuojanti tiek jums, tiek gyvūnui. Todėl visada patikrinkite dokumentus prieš išvykstant. Mikročipo numeris turi sutapti dokumentuose. Skiepo data turi būti teisinga. Sertifikatas turi galioti. Gydymas nuo echinokokozės turi būti atliktas tinkamu laiku. Jei abejojate – skambinkite į Anglijos aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentą (DEFRA) ir klauskite. Geriau išsiaiškinti iš anksto, nei stovėti pasienyje su problema.

25. Ar gali būti, kad gyvūno neįleis į Angliją?

Taip, jei dokumentai netvarkingi. Arba jei gyvūnas atrodo sergantis. Arba jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus be komercinio sertifikato. Arba jei gyvūnas yra draudžiamos veislės. Anglija turi griežtas taisykles, ir jos laikomasi. Todėl pasiruoškite iš anksto. Ir dar – nesitikėkite, kad pasienyje bus galima sutvarkyti dokumentus vietoje. Taip neveikia. Jei kažkas trūksta – viskas, kelionė baigta. Arba grįžtate atgal, arba gyvūnas karantine. Nei vienas variantas nėra geras.

26. Ką daryti, jei gyvūnas susižeidė kelionės metu?

Pirmiausia – ramybė. Jei sužeidimas nedidelis – įbrėžimas ar maža žaizda – galima sutvarkyti vietoje. Jei rimčiau – kreipkitės į artimiausią veterinarą. Vežėjas turėtų žinoti, kur yra artimiausia veterinarinė klinika maršrute. Fotografuokite sužeidimus, saugokite veterinaro išvadas. Jei sužeidimas atsirado dėl vežėjo kaltės – prastos sąlygos, netinkamas narvas, aplaidumas – galite reikalauti kompensacijos. Todėl sutartyje turi būti nurodyta vežėjo atsakomybė. Ir dar – visada turėkite gyvūno draudimą. Jis gali padengti veterinarines išlaidas kelionės metu.

Išvada

Naminių gyvūnų transportavimas į Angliją reikalauja pasiruošimo, bet tai tikrai įmanoma. Svarbiausia – dokumentai, sveikas gyvūnas ir patikimas vežėjas. Pradėkite ruoštis bent mėnesį prieš kelionę, pasitarkite su veterinaru, išsiaiškinkite visus reikalavimus. Nepamirškite, kad po Brexit taisyklės pasikeitė – tai, kas veikė anksčiau, dabar gali neveikti. Būkite atidūs, bet nebijokite. Tūkstančiai gyvūnų sėkmingai keliauja tarp Lietuvos ir Anglijos kiekvieną mėnesį. Jūsų augintinis bus vienas iš jų.