Naminių gyvūnų gabenimas iš Anglijos

Dauguma mano klientų veža gyvūnus į Angliją, bet yra ir tokių, kuriems reikia atvirkštinio maršruto – iš Anglijos į Lietuvą ar kitas ES šalis. Priežastys įvairios – kas grįžta gyventi atgal, kas įsigijo gyvūną JK ir nori jį parsivežti, kas tiesiog laikinai buvo išvykęs. Gabenimas iš Anglijos turi savų niuansų – dokumentai kitokie, reikalavimai skiriasi, ir ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie naminių gyvūnų gabenimą iš Anglijos, remdamasis savo patirtimi ir realiais atvejais.

Dokumentai – naminių gyvūnų gabenimas iš Anglijos

1. Kokių dokumentų reikia gabenant gyvūną iš Anglijos?

Pirmiausia reikia gyvūno paso – JK augintinio paso arba veterinarinio paso, kuris buvo išduotas JK. Jame turi būti mikroschemos numeris, vakcinacijos nuo pasiutligės įrašas, ir gydytojo patvirtinimas. Be to, reikia Animal Health Certificate (AHC) – tai dokumentas, kurį išduoda oficialus JK veterinaras ne daugiau kaip 10 dienų prieš išvykimą. Šitas sertifikatas reikalingas įvažiuojant į ES šalis. Be jo – jokio įvažiavimo. Vienas klientas man skambino ir sakė, kad jo veterinaras nežino, kas yra AHC – tai nutinka, nes ne visi veterinarai JK dirba su gyvūnų eksportu. Reikia ieškoti veterinaro, kuris turi patirties su tarptautiniais dokumentais.

2. Kuo skiriasi gabenimas iš Anglijos nuo gabenimo į Angliją?

Pagrinde – dokumentais. Vežant į Angliją, reikia AHC iš ES šalies. Vežant iš Anglijos, reikia AHC iš JK. Tai skirtingi dokumentai, išduodami skirtingų veterinarų. Be to, įvažiuojant į ES, reikia laikytis ES taisyklių, kurios kartais skiriasi nuo JK taisyklių. Pavyzdžiui, ES reikalauja, kad pasiutligės vakcina būtų padaryta ne mažiau kaip 21 dieną prieš kelionę – tai tokia pati taisyklė kaip JK. Bet kai kurios ES šalys turi papildomų reikalavimų – pavyzdžiui, kraujas antikūnų testas. Lietuvoje to nereikia, bet kitose šalyse gali reikėti. Todėl visada tikrinu konkrečios šalies reikalavimus.

3. Kur gauti AHC sertifikatą JK?

Pas oficialų veterinarą, kuris turi teisę išduoti tokius sertifikatus. Ne kiekvienas veterinaras gali – reikia specialios licencijos. Paprastai tai veterinarai, kurie dirba su gyvūnų importu/eksportu arba yra APHA (Animal and Plant Health Agency) patvirtinti. Aš turiu keletą kontaktų Londone, Birmingame, Mančesteryje – veterinarų, kurie žino, ko reikia, ir gali išduoti sertifikatą greitai. Bet jei gyvenate mažame miestelyje, gali tekti važiuoti į didesnį miestą. Tai papildomas laikas ir išlaidos, bet kitaip negalima. Sertifikatas turi būti išduotas ne daugiau kaip 10 dienų prieš įvažiavimą į ES, todėl laiko tarpas siauras.

4. Ką daryti, jei veterinaras atsisako išduoti sertifikatą?

Tai nutinka, bet retai. Veterinaras gali atsisakyti, jei gyvūnas nėra paskiepytas, jei mikroschema neveikia, arba jei gyvūnas serga. Tokiu atveju reikia išspręsti problemą – paskiepyti, pakeisti mikroschemą, pagydyti gyvūną. Bet kartais veterinaras tiesiog neturi patirties su tokiais sertifikatais ir nenori rizikuoti. Tokiu atveju ieškokite kito veterinaro. Aš visada galiu rekomenduoti patikimus veterinarus JK, kurie žino procesą. Vieną kartą mano klientas nuėjo pas savo įprastą veterinarą, ir tas atsisakė – sakė, kad „per daug popierizmo“. Nuėjo pas mano rekomenduotą – viskas sutvarkyta per valandą.

Reikalavimai – naminių gyvūnų gabenimas iš Anglijos

5. Kokie vakcinacijos reikalavimai?

Pasiutligės vakcina – privaloma. Ji turi būti padaryta, kai gyvūnui yra ne mažiau kaip 12 savaičių, ir turi galioti kelionės metu. Jei vakcina pasibaigusi – reikia skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Be pasiutligės, rekomenduoju paskiepyti ir nuo kitų ligų – tai ne privaloma, bet protinga. Ypač jei gyvūnas grįžta į Lietuvą, kur gali susidurti su kitomis ligomis. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – kai kurie JK veterinarai skiepija kas trejus metus, o ne kasmet. Tai normalu JK, bet kai kurios ES šalys reikalauja kasmetinės vakcinacijos. Lietuvoje to nereikalaujama, bet geriau pasitikrinti.

6. Ar reikalingas kraujo antikūnų testas?

Lietuvai – ne. Bet jei vežate gyvūną į kitą ES šalį – gali reikėti. Pavyzdžiui, jei vežate į Suomiją, Maltą ar Airiją – reikia kraujo antikūnų testo, kuris patvirtina, kad vakcina suveikė. Šitas testas turi būti padarytas ne mažiau kaip 30 dienų po vakcinacijos, ir rezultatai turi būti pakankami. Tai užtrunka laiko – nuo kraujo paėmimo iki rezultatų gali praeiti 2-4 savaitės. Todėl, jei planuojate vežti gyvūną į šalį, kur reikia testo, pradėkite ruoštis bent du mėnesius iš anksto. Lietuvai to nereikia, bet aš visada paminėju, nes kartais žmonės nežino.

7. Kiek gyvūnų galima gabenti vienu metu?

Paprastai iki 5 gyvūnų vienam asmeniui. Jei vežate daugiau – tai jau komercinis gabenimas, ir reikia papildomų licencijų. Bet jei vežate savo gyvūnus – pavyzdžiui, tris kates ir du šunis – tai laikoma asmeniniu gabenimu, jei jie jūsų. Jei vežate kitų žmonių gyvūnus – tai komercinis gabenimas. Tai svarbus skirtumas, nes komerciniam gabenimui reikia daugiau dokumentų, veterinarinių patikrinimų ir leidimų. Aš turiu licenciją komerciniam gabenimui, bet ne visi turi. Todėl, jei prašote draugo pervežti jūsų gyvūną – įsitikinkite, kad jis turi teisę tai daryti.

8. Ar reikia karantino?

Ne, jei visi dokumentai tvarkingi. Karantinas taikomas tik tada, jei trūksta dokumentų, jei vakcina negalioja, arba jei gyvūnas serga. Karantinas gali trukti iki 4 mėnesių, ir jį apmoka savininkas. Tai labai brangu ir labai stresuojanti situacija. Vieną kartą mano klientas bandė pats vežti šunį be AHC – jis galvojo, kad užtenka paso. Pasienyje sustabdė, šunį konfiskavo ir uždarė į karantiną. Jis turėjo grįžti į Angliją, gauti AHC, tada vėl važiuoti pasiimti šuns. Visa tai kainavo daugiau nei 1000 svarų. Todėl visada sakau – dokumentai pirmiausia.

Kelionė – naminių gyvūnų gabenimas iš Anglijos

9. Koks maršrutas naudojamas?

Iš Anglijos į Lietuvą – paprastai keltu iš Harwicho į Roterdamą arba iš Doverio į Kalė. Tada per Olandiją, Vokietiją, Lenkiją iki Lietuvos. Maršrutas trunka apie 24-30 valandų, priklausomai nuo sustojimų ir eismo. Aš paprastai išvykstu anksti ryte iš Anglijos, kad spėčiau į keltą. Jei viskas gerai, kitą vakarą jau esu Lietuvoje. Bet kartais užtrunka ilgiau – ypač jei reikia laukti keltų arba jei keliai uždaryti. Planuoju maršrutą taip, kad būtų kuo mažiau streso gyvūnams – autostrados, mažiau posūkių, tinkami sustojimai.

10. Kaip pasirinkti keltą?

Priklauso nuo to, kur esate Anglijoje. Jei šiaurėje – geriau iš Harwicho arba Newcastle. Jei pietuose – iš Doverio arba Folkestone. Aš paprastai renkuosi maršrutą, kuris trumpiausias ir patogiausias. Keltų yra daug – DFDS, P&O, Stena Line, ir kiekvienas turi savo tvarkaraštį. Rezervuoju iš anksto, ypač vasarą, kai vietos greitai užsipildo. Kaina priklauso nuo sezono, transporto priemonės dydžio ir laiko. Vienas dalykas – kai kurie keltai neleidžia gyvūnams būti transporto priemonėje per keltą. Reikia tikrinti taisykles prieš rezervuojant.

11. Ar gyvūnai gali būti transporto priemonėje per keltą?

Dauguma keltų leidžia, bet ne visi. Kai kurie reikalauja, kad gyvūnai būtų specialiuose narvuose keltų gyvūnų skyriuje. Kiti leidžia likti transporto priemonėje, bet su sąlyga, kad niekas neis prie jos kelionės metu. Aš paprastai renkuosi keltus, kur gyvūnai gali likti transporto priemonėje – mažiau streso, nes nereikia perkelti į kitą vietą. Bet tai reiškia, kad negaliu jų tikrinti kelionės metu. Todėl prieš keltą visada patikrinu vandenį, paklotus, ir įsitikinu, kad viskas tvarkoje. Po kelto – iš karto tikrinu vėl.

12. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi keltu?

Kai kurie gyvūnai jaučia jūros ligą – vemia, drebėja, yra neramūs. Tai normalu, ir paprastai praeina, kai keltas pasiekia krantą. Bet jei gyvūnas labai blogai jaučiasi – gali prireikti veterinaro pagalbos. Aš visada vežuosi vaistų nuo pykinimo, kuriuos rekomendavo veterinaras. Bet jų duodu tik tada, kai situacija rimta. Vieną kartą katė vėmė visą kelto kelionę – tris valandas. Po to, kai išlipome, ji iš karto nurimo. Tai buvo jūros liga, ir nieko nepadarysi. Svarbiausia – kad gyvūnas būtų saugus ir kad po kelto galėtų atsigauti.

Gyvūnų paruošimas – naminių gyvūnų gabenimas iš Anglijos

13. Kaip paruošti gyvūną kelionei iš Anglijos?

Taip pat, kaip ir kelionei į Angliją – pratinti prie narvo, nešerti ryte, pasiimti pažįstamą daiktą. Bet yra vienas papildomas dalykas – jei gyvūnas gyveno JK ilgą laiką, jis gali būti pripratęs prie kitokio klimato, kitokio maisto, kitokio gyvenimo būdo. Grįžimas į Lietuvą gali būti stresas – ne tik kelionė, bet ir nauja aplinka. Todėl rekomenduoju palaipsniui adaptuoti – prieš kelionę pradėti keisti maistą į lietuvišką, pratinti prie kitokio vandens. Tai skamba smulkmeniškai, bet padeda. Vienas šuo, gyvenęs Londone penkerius metus, grįžęs į Lietuvą pirmas dvi savaites neėdė nieko, išskyrus britišką maistą. Teko ieškoti to paties prekės ženklo Lietuvoje.

14. Ką daryti, jei gyvūnas yra pripratęs prie kitokio klimato?

Palaipsniui adaptuoti. JK klimatas švelnesnis – mažiau šalčio žiemą, mažiau karščio vasarą. Grįžus į Lietuvą, žiemos šaltesnės, vasaros karštesnės. Jei gyvūnas gyveno bute su centriniu šildymu, staigus pasikeitimas gali sukelti stresą. Rekomenduoju pirmas kelias savaites palaikyti panašias sąlygas – ne per šalta, ne per karšta. Palaipsniui adaptuoti. Tas pats su maistu – JK maistas skiriasi nuo lietuviško, ir staigus pasikeitimas gali sukelti skrandžio problemų. Keiskite palaipsniui – maišykite seną ir naują maistą per savaitę ar dvi.

15. Ar reikia keisti veterinarą grįžus?

Taip, rekomenduoju. JK veterinaras turi kitokią patirtį, kitokius vaistus, kitokius protokolus. Grįžus į Lietuvą, geriau rasti veterinarą, kuris žino vietines sąlygas. Be to, jei gyvūnui prireiks skubios pagalbos, geriau, kad veterinaras būtų arti. Aš visada rekomenduoju patikimus veterinarus Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Bet tai jūsų sprendimas. Svarbiausia – kad veterinaras turėtų visą gyvūno istoriją – skiepų įrašus, ligų istoriją, alergijas. Todėl paprašykite JK veterinaro išrašo prieš išvykstant.

Specialūs atvejai – naminių gyvūnų gabenimas iš Anglijos

16. Ar gabenate gyvūnus, kurie buvo įsigyti JK?

Taip, tai dažnas atvejis. Žmonės perka šunis ar kates JK ir nori parsivežti į Lietuvą. Tokiu atveju reikia įsitikinti, kad gyvūnas turi mikroschemą, vakcinaciją nuo pasiutligės, ir veterinarinį pasą. Jei gyvūnas jaunas – gali būti, kad dar nėra paskiepytas nuo pasiutligės, nes JK skiepija vėliau nei Lietuvoje. Tokiu atveju reikia paskiepyti ir laukti 21 dieną. Be to, jei gyvūnas įsigytas iš veislyno, reikia įsitikinti, kad visi dokumentai tvarkingi – kilmės dokumentai, sveikatos pažymos. Vieną kartą klientas nusipirko šuniuką iš veislyno, bet veislyno savininkas pamiršo paskiepyti nuo pasiutligės. Teko laukti papildomą mėnesį.

17. Ar gabenate gyvūnus iš prieglaudų?

Taip, ir tai vienas gražiausių mano darbo dalių. Žmonės įsivaikina gyvūnus iš JK prieglaudų ir nori parsivežti namo. Prieglaudos paprastai pasirūpina mikroschema ir vakcinacija, bet ne visada – priklauso nuo prieglaudos. Todėl visada prašau dokumentų kopijos prieš kelionę, kad įsitikinčiau, jog viskas tvarkoje. Vieną kartą prieglauda davė dokumentus, bet mikroschemos numeris nesutapo su pasu – viena skaičiukė skyrėsi. Pastebėjau prieš kelionę, ir prieglauda ištaisė. Jei būčiau nepastebėjęs, pasienyje būtų problemų. Todėl visada tikrinu – du kartus, tris kartus.

18. Ar gabenate sergančius gyvūnus?

Ne. Serantis gyvūnas turi būti gydomas, o ne vežamas. Kelionė gali pabloginti būklę, ir tai pavojinga. Jei gyvūnas serga – kreipkitės į veterinarą, gydykitės, ir tik tada planuokite kelionę. Vienas klientas norėjo vežti katę, kuri turėjo ausų infekciją. Atsisakiau – infekcija gali plisti kelionės metu, ir gyvūnas kentės. Po dviejų savaičių gydymo katė pasveiko, ir mes sėkmingai ją pervežėme. Kantrybė – svarbu. Sveikata svarbiau už grafiką.

19. Ką daryti, jei gyvūnas turi elgesio problemų?

Praneškite iš anksto. Jei gyvūnas agresyvus, labai bailus, turi kitų elgesio problemų – pasakykite. Aš galiu pasiruošti – stipresnis narvas, atstumas nuo kitų gyvūnų, papildomos priemonės. Bet jei nepasakote, ir kelionės metu paaiškėja, kad gyvūnas puola – tai pavojinga. Vieną kartą savininkė pasakė, kad jos šuo „šiek tiek drovus“. Pasirodo, jis buvo agresyvus iš baimės – puolė visus, kas priartėjo. Nuo to laiko prašau konkrečių atsakymų – ar kada nors ką nors užpuolė, ar urzgia, ar turi antsnukį. Geriau žinoti blogą tiesą nei nežinoti nieko.

Kainos – naminių gyvūnų gabenimas iš Anglijos

20. Kiek kainuoja gabenimas iš Anglijos?

Panašiai kaip gabenimas į Angliją – 200-500 eurų, priklausomai nuo gyvūno dydžio, maršruto, sezono. Bet gali būti ir brangiau, nes keltai iš Anglijos kartais brangesni nei į Angliją. Be to, jei gyvūną reikia paimti iš atokios vietovės Anglijoje – ne Londono ar Birmingamo, o mažo kaimelio Škotijoje – tada už papildomą atstumą reikia mokėti. Aš visada stengiuosi rasti optimalų maršrutą, kad kaina būtų sąžininga. Bet negaliu vežti už savikainą – degalai, keltas, laikas – viskas kainuoja.

21. Kas įeina į kainą?

Kelionė, gyvūno priežiūra, sustojimai, vanduo, paklotai. Veterinaro išlaidos JK – neįeina. AHC sertifikato mokestis – neįeina. Tai savininkas tvarkosi pats arba aš padedu už papildomą mokestį. Taip pat neįeina papildomas draudimas. Visada paaiškinu, kas įeina ir kas ne, kad nebūtų nesusipratimų. Skaidrumas – mano principas, kaip jau minėjau anksčiau.

22. Kaip mokėti?

Avansas – 30 procentų, likusi suma – prieš išvykstant arba pristačius. Galima pavedimu, grynaisiais, PayPal. Svarbu – abu žinotume, kiek ir kada. Siunčiu sutartį el. paštu. Jei kas keičiasi – iš karto pranešu.

23. Ar yra nuolaidų?

Yra – kelios gyvūnai iš tos pačios šeimos, rekomendacijos, pastovūs klientai. Bet negaliu vežti už dyką. Sąžininga kaina už gerą paslaugą – tai mano principas.

Procesas – naminių gyvūnų gabenimas iš Anglijos

24. Kaip vyksta pats gabenimo procesas?

Pirmiausia susitariame dėl datos ir vietos. Tada aš atvykstu į nurodytą adresą Anglijoje, paimu gyvūną su visais dokumentais. Patikrinu dokumentus, mikroschemos numerį, bendrą gyvūno būklę. Jei viskas tvarkoje – išvykstame. Kelionė per Angliją iki uosto, tada keltas, tada kelionė per Europą iki Lietuvos. Kelionės metu reguliariai tikrinu gyvūną, siunčiu nuotraukas savininkui. Atvykus į Lietuvą, pristatau gyvūną į nurodytą adresą. Visa tai trunka apie 24-30 valandų, priklausomai nuo maršruto.

25. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Sustoti, įvertinti situaciją, prireikus – kreiptis į veterinarą. Aš vežuosi pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams, bet tai ne veterinarinė pagalba. Jei situacija rimta – ieškome artimiausio veterinaro. Sveikata svarbiau už grafiką. Vieną kartą šuo susižeidė leteną kelionės metu – įsipjovė į kažką aštraus narve. Sustojome, sutvarstėme, ir toliau važiavome. Bet jei būtų buvę rimčiau – būtume važiavę pas veterinarą.

26. Kaip ilgai trunka visas procesas?

Nuo pirmo skambučio iki pristatymo – paprastai 1-2 savaitės. Bet gali būti ir greičiau, jei dokumentai jau paruošti. Arba ilgiau, jei reikia skiepyti, laukti, tvarkyti. Svarbiausia – pradėti anksti ir būti lanksčiam. Gyvenimas kartais pakiša koją, ir planai keičiasi. Svarbu – komunikacija. Jei kas nors keičiasi, praneškite iš karto. Mes rasime sprendimą.

Išvada

Naminių gyvūnų gabenimas iš Anglijos – tai ne kasdienis mano darbas, bet pakankamai dažnas, kad žinočiau visus niuansus. Dokumentai, reikalavimai, maršrutas – viskas turi būti tvarkoje. Jei planuojate gabenti savo gyvūną iš Anglijos – kreipkitės. Padėsiu su dokumentais, pasirūpinsiu kelione, ir jūsų augintinis saugiai grįš namo. Svarbiausia – pradėti anksti ir būti pasiruošusiam. Visas kitas – mano darbas.