Gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Kardifą, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš trejus metus pradėjome vežti gyvūnus iš Lietuvos į Kardifą, nežinojau, kad tai taps vienu populiariausių mūsų maršrutų. Lietuviai kraustosi į Velsą, studijuoja Kardifo universitete, dirba vietinėse įmonėse – ir augintiniai keliauja kartu. Kiekvieną dieną gaunu po kelis užklausimus: „vežate į Kardifą?", „o kada kitas reisas?", „ar galima jau rytoj?". Atsakymai priklauso nuo situacijos, bet pagrindiniai dalykai visada tie patys. Surinkau viską, ką reikia žinoti apie gyvūnų pervežimą iš Lietuvos į Kardifą – iš patirties, ne iš vadovėlio.

Dokumentai – gyvūnų pervežimo dokumentacija į Jungtinę Karalystę

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Lietuvos į Kardifą?

Pirmiausia – ES augintinio pasas. Jame turi būti mikroschemos numeris, pasiutligės skiepo įrašas, veterinaro parašas. Be paso – niekur. Antra – sveikatos pažyma, kurią išduoda veterinaras ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Trečia – jeigu gyvūnas keliauja pirmą kartą arba skiepo istorija neaiški – gali reikėti kraujo antikūnų titro testo. Tai ilgas procesas – 3 mėnesiai laukimo po kraujo paėmimo. Vienas klientas iš Kauno norėjo vežti šunį per dvi savaites – teko paaiškinti, kad be titro testo neįmanoma. Nusivylė, bet suprato. Geriau sužinoti anksčiau nei vėliau.

2. Ar reikia papildomų dokumentų dėl Brexit?

Taip, po Brexit pasikeitė reikalavimai. Anksčiau užtekdavo ES augintinio paso – dabar reikia ir veterinarinio sertifikato, kurį išduoda veterinaras prieš pat išvykimą. Be to, JK turi savo taisykles dėl gyvūnų įvežimo – reikia patikrinti, ar nėra papildomų reikalavimų konkrečiai gyvūno rūšiai arba veislei. APHA (Animal and Plant Health Agency) svetainėje yra visa informacija. Aš visada patariu klientams patikrinti patiems – ne todėl, kad nenoriu padėti, o todėl, kad taisyklės gali pasikeisti, ir aš galiu nežinoti naujausių pakeitimų. Saugiau patikrinti du šaltinius nei vieną.

3. Kiek laiko užtrunka dokumentų paruošimas?

Jeigu viskas tvarkinga – mikroschema yra, skiepai galioja – tai dokumentus galima sutvarkyti per savaitę. Veterinaras išduoda sveikatos pažymą, patikrina mikroschemą, įrašo viską į augintinio pasą. Bet jeigu kažko trūksta – prasideda terminai. Minimaliai reikia 30 dienų nuo pasiutligės skiepo (21 diena laukimo + dokumentų tvarkymas). Jeigu reikia titro testo – pridėk dar 3 mėnesius. Viena moteris iš Vilniaus skambino ir klausė: „ar galima sutvarkyti per tris dienas?" Deja, ne. Veterinarijos reikalai turi savo ritmą, ir jų nepagreitinsi.

4. Kur Lietuvoje galima gauti reikiamus dokumentus?

Bet kurioje veterinarijos klinikoje, kuri turi teisę išduoti ES augintinio pasus. Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – pasirinkimas didelis. Mažesniuose miestuose – mažesnis, bet yra. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) taip pat gali padėti – jų svetainėje yra klinikų sąrašas. Aš paprastai rekomenduoju didesnę kliniką, kurioje veterinarai turi patirties su tarptautiniais dokumentais. Maža kaimo klinika gali būti puiki kasdieniams reikalams, bet su tarptautiniais sertifikatais gali kilti klausimų. Vienas klientas iš mažo miestelio važiavo į Kauną dokumentų – arčiau nebuvo kur.

Pasiruošimas – gyvūno paruošimas kelionei į Kardifą

5. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pirma – pratinti prie transportavimo dėžės arba narvo. Bent savaitę prieš kelionę. Tegul gyvūnas miega ten, gauna skanėstų, susieja narvą su kažkuo gero. Antra – dieną prieš kelionę nešerti sunkiu maistu. Lengvas maistas, daug vandens, ilgas pasivaikščiojimas. Trečia – turėti pažįstamą daiktą: pledą, žaislą, ką nors su namų kvapu. Ketvirta – jeigu gyvūnas linkęs į pykinimą, pasitarti su veterinaru dėl vaistų. Vienas šuo iš Vilniaus buvo toks susijaudinęs, kad pirmas valandas tiesiog drebėjo. Bet kai įdėjome jo mėgstamą žaislą – nurimo. Maži dalykai, bet veikia.

6. Ką daryti, jei gyvūnas bijo automobilio?

Tai nėra retas atvejis. Ypač gyvūnai, kurie anksčiau važiavo tik pas veterinarą – jie automobilį susieja su nemalonia patirtimi. Tokiu atveju reikia desensibilizacijos: pirmiausia tiesiog sėdėti automobilyje neįjungus variklio, duoti skanėstų. Paskui trumpi pasivažinėjimai – 5 minutės, 10 minučių, ilgėjant. Tai užtrunka, bet veikia. Jeigu laiko nėra – veterinaras gali paskirti lengvą raminamąjį. Bet aš visada sakau: geriau be chemijos, jeigu įmanoma. Vienas katinas iš Kauno buvo toks bailus, kad šeimininkė mėnesį jį pratino prie automobilio. Galiausiai kelionė praėjo be jokių problemų.

7. Ar reikia specialios aprangos ar aksesuarų gyvūnui?

Paprastai ne. Gyvūnui reikia patogaus antkaklio su identifikavimo žyme, pavadėlio šunims, ir tiek. Drabužiai – tik jeigu gyvūnas pripratęs ir jeigu oras to reikalauja (pavyzdžiui, trumpaplaukiams šunims žiemą). Bet aš mačiau visko – vienas šuo iš Vilniaus atvyko su lietpalčiu, akiniais nuo saulės ir specialiais batais. Šeimininkas sakė, kad šuo be jų neina į lauką. Na, gerai. Kiekvienas turi savo reikalus. Svarbiausia, kad gyvūnui būtų patogu ir saugu. Ir kad niekas nekabotų ir nekliūtų – tai gali būti pavojinga kelionėje.

Kelionė – maršrutas iš Lietuvos į Kardifą

8. Koks maršrutas iš Lietuvos į Kardifą?

Iš Lietuvos važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją, tada keltu arba Eurotuneliu per Lamanšą, ir galiausiai per Angliją iki Kardifo. Visas maršrutas – apie 1800-2200 kilometrų, priklausomai nuo pradinio taško. Iš Vilniaus – ilgiau, iš Kauno – šiek tiek trumpiau, iš Klaipėdos – galima ir keltu per Baltijos jūrą, bet tai kitas maršrutas. Aš paprastai važiuoju per Lenkiją, Vokietiją, tada per Olandiją arba Belgiją į Prancūziją, ir tada keltu. Tai pats patikrintas kelias. Yra ir alternatyvų, bet jos ilgesnės arba sudėtingesnės.

9. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Kardifą?

Nuo Lietuvos iki Kardifo – maždaug 24-30 valandų gryno važiavimo. Bet mes nevažiuojame be sustojimų. Kas 3-4 valandas sustojame – gyvūnams reikia vandens, pasivaikščiojimo. Be to, yra keltas arba Eurotunelis – tai papildomos 1-2 valandos. Ir dar – pasienio patikrinimai. Taigi realiai kelionė užtrunka 30-36 valandas. Vieną kartą buvo, kad dėl eismo prie Berlyno užtrukome papildomas 2 valandas. Katė gale pradėjo kniaukti, bet sustojome, pailsėjome, viskas nurimo. Tokių dalykų nenumatysi, bet jie nutinka.

10. Ar sustojate Lenkijoje ir Vokietijoje?

Taip, sustojame. Lenkijoje paprastai sustojame vieną kartą – pavalgyti, pailsėti, gyvūnams išeiti. Vokietijoje – dar kartą arba du, priklausomai nuo maršruto. Sustojimai trunka 15-30 minučių, bet jeigu gyvūnams reikia daugiau laiko – stovime ilgiau. Vienas šuo iš Kauno buvo toks energingas, kad kiekvieno sustojimo metu norėjo bėgioti pusvalandį. Teko rasti aikštelę prie miško Vokietijoje – šuo lakstė, pavargo, ir kitas 4 valandas miegojo. Kiekvienas gyvūnas skirtingas, ir mes prie to prisitaikome.

11. Kaip kertate Lamanšo sąsiaurį?

Yra du variantai: keltas arba Eurotunelis. Keltas (Doveris–Calais arba panašus maršrutas) – 1,5-2 valandos, gyvūnas lieka automobilyje arba specialioje gyvūnų zonoje. Eurotunelis (Folkestone–Calais) – 35 minutės, gyvūnas lieka automobilyje. Abiem atvejais gyvūnams tai mažiau stresuoja nei lėktuvas. Aš paprastai renkuosi keltą – pigiau ir lėčiau, bet gyvūnams ramiau. Bet jeigu klientas nori greičiau – Eurotunelis geras pasirinkimas. Vienas katinas iš Vilniaus miegojo visą kelto kelionę – net nepastebėjo, kad plaukėme.

12. Ar patikrina gyvūną JK pasienyje?

Taip, atvykus į JK, gyvūno dokumentus gali patikrinti pasienio pareigūnai arba veterinarai. Tai vadinama dokumentų kontrole. Patikrina mikroschemos numerį, augintinio pasą, skiepų įrašus. Paprastai tai trunka 10-20 minučių, bet jeigu yra kažkas neaišku – gali užtrukti ilgiau. Man yra buvę, kad veterinaras Doverio uoste norėjo pamatyti kraujo titro testo rezultatus – laimei, turėjau. Bet tai priminimas – visada vežtis visus dokumentus, net jeigu atrodo, kad jų nereikės. Saugiau turėti per daug nei per mažai.

Gyvūnų sveikata – veterinariniai reikalavimai

13. Kokie skiepai privalomi vežant gyvūną į JK?

Pasiutligės skiepas – privalomas visada. Be jo nėra jokio dokumento, jokios kelionės. Šunims papildomai rekomenduojama: maras, hepatitas, parvovirusė, leptospirozė, paragripas. Katėms: kačių gripas, panleukopenija, leukemija. Nors pastarieji nėra griežtai privalomi, aš visada rekomenduoju pasidaryti. Gyvūnas keliauja, stresuoja, imuninė sistema dirba sunkiau. Viena katė iš Kauno buvo be leukemijos skiepo – nieko neatsitiko, bet šeimininkė vėliau pasakė, kad labai jaudinosi. Geriau turėti viską.

14. Kada reikia daryti pasiutligės skiepą?

Pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip mikroschemos įdėjimo dieną. Po skiepo reikia palaukti 21 dieną prieš išvykimą. Jeigu tai pakartotinis skiepas ir jis padarytas iki ankstesnio skiepo galiojimo pabaigos – tada 21 dienos laukti nereikia. Bet jeigu skiepas pasibaigęs – vėl reikia laukti 21 dieną. Tai dažniausia klaida – žmonės pamiršta datas. Vienas šuo iš Šiaulių turėjo pasibaigusį skiepą – teko laukti tris savaites. Šeimininkas nusiminė, bet ką padarysi. Patikrinkite datas prieš planuodami kelionę.

15. Ar reikia kraujo antikūnų titro testo?

Jeigu gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės pirmą kartą – paprastai ne, užtenka 21 dienos palaukti. Bet jeigu yra abejonių dėl skiepų istorijos – tada reikia. Kraujo mėginys siunčiamas į akredituotą laboratoriją, ir jeigu antikūnų titras pakankamas (≥0,5 TV/ml), tada galima keliauti praėjus 3 mėnesiams nuo kraujo paėmimo dienos. Tai ilgas procesas. Vienas klientas iš Panevėžio norėjo vežti šunį, kurį buvo parsivežęs iš prieglaudos – skiepų istorija neaiški. Teko daryti titro testą. Užtruko keturis mėnesius. Bet kitaip nebuvo kaip.

Įvairūs gyvūnai – specifiniai reikalavimai

16. Ar vežate kates į Kardifą?

Taip, kates vežame. Jos sudaro didelę dalį mūsų užsakymų. Katės paprastai keliauja narvuose, kurie turi būti pakankamai dideli, kad katė galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Narvas turi būti su ventiliacija ir saugiai uždarytas. Katės dažniausiai pirmas kelias valandas kniaukia, paskui užmiega. Viena katė iš Klaipėdos kniaukė visą kelią iki pat Lenkijos – šeimininkė skambino kas pusvalandį. Bet atvykus į Kardifą – nurimo per 10 minučių. Kartais taip būna. Svarbu neprarasti kantrybės.

17. Ar vežate šunis į Kardifą?

Taip, šunys – mūsų pagrindiniai keleiviai. Maži, vidutiniai, dideli – visus vežame. Šunys paprastai adaptuojasi greičiau nei katės, bet jiems reikia daugiau fizinės veiklos. Todėl sustojimai kelionėje būna dažnesni su šunimis. Vienas retriveris iš Kauno norėjo žaisti kiekvieno sustojimo metu – mesdavo kamuoliuką, bėgdavo atgal. Pavargdavo, miegodavo kelias valandas, tada vėl. Toks ritmas. Svarbu turėti pakankamai vietos automobilyje ir pakankamai kantrybės.

18. Ar vežate egzotinius gyvūnus?

Egzotiniai gyvūnai – ropliai, paukščiai, graužikai – turi kitokius reikalavimus. Pavyzdžiui, paukščiams reikia papildomų dokumentų. Ropliams – CITES dokumentų, jeigu rūšis saugoma. Graužikams paprastai užtenka sveikatos pažymos, bet taisyklės skiriasi. Aš pats vežiau chameleoną iš Vilniaus – reikėjo specialaus leidimo. Užtruko dvi savaites sutvarkyti. Jeigu norite vežti egzotinį gyvūną – pradėkite ruoštis bent mėnesį anksčiau. Ir būtinai pasitarkite su specialistu.

19. Ar galima vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Taip, iki 5 gyvūnų vienu metu, jeigu tai ne komercinis vežimas. Daugiau nei 5 – jau komercinis vežimas, ir tada reikalavimai visai kitokie. Aš pats vežiau 3 šunis vienu metu – vienos šeimos augintinius. Viskas praėjo sklandžiai. Bet penki – tai riba. Jeigu reikia daugiau – reikia planuoti kitaip. Viena šeima norėjo vežti 6 kates – teko daryti du atskirus reisus. Papildomos išlaidos, bet kitaip nebuvo kaip.

Problemos – kas gali nutikti

20. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo prieš kelionę?

Jeigu gyvūnas susirgo prieš kelionę – geriau atidėti. Sveikatos pažymoje veterinaras turi patvirtinti, kad gyvūnas sveikas. Jeigu gyvūnas serga – pažymos negausite. Tai reiškia, kad kelionė neįmanoma. Vienas šuo iš Kauno susirgo viduriavimu prieš dvi dienas iki suplanuotos kelionės. Veterinaras pasakė: „palaukite, kol pasveiks". Teko atidėti savaitei. Šeimininkas nusivylė, bet suprato – geriau saugiai nei greitai.

21. Ką daryti, jei dokumentuose klaida?

Klaidos dokumentuose – dažna problema. Netikras mikroschemos numeris, neteisinga skiepo data, blogai parašytas adresas. Jeigu pastebite klaidą prieš išvykimą – grįžkite pas veterinarą ir pataisykite. Jeigu pastebite pasienyje – gali būti problemų. Vienas kartas buvo, kad veterinaras Kaune parašė neteisingą mikroschemos numerį. Pasienyje Lenkijoje veterinaras pastebėjo. Teko skambinti veterinarui, prašyti patvirtinimo. Užtruko valandą. Nuo to laiko visada patikrinu dokumentus prieš išvykdamas.

22. Ar gali būti atsisakyta įleisti gyvūną į JK?

Taip, gali. Jeigu dokumentai netvarkingai, jeigu skiepas negalioja, jeigu mikroschemos nėra – gyvūnas nebus įleistas. Vienas atvejis buvo, kai žmogus bandė vežti šunį be pasiutligės skiepo – veterinaras pasienyje nepraleido. Šuo turėjo likti karantine. Šeimininkas labai nusiminė, bet taisyklės yra taisyklės. Todėl aš visada sakau: patikrinkite viską tris kartus prieš išvykdami.

Kainos – gyvūnų pervežimo kainodara

23. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Lietuvos į Kardifą?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų: gyvūno dydžio, kiek gyvūnų vežama, sezono, maršruto. Mažas gyvūnas – pigiau, didelis – brangiau. Paprastai kaina svyruoja nuo 300 iki 800 eurų, bet tai labai apytiksliai. Geriausia – susisiekti ir gauti individualų pasiūlymą. Aš visada klausiu: koks gyvūnas, kada reikia vežti, ar dokumentai tvarkingi. Tada galiu pasakyti tiksliau. Be to, yra papildomų išlaidų – veterinaras, dokumentai, kelto bilietai.

24. Ar kaina skiriasi vasarą ir žiemą?

Taip, sezonas turi įtakos. Vasarą paklausa didesnė – žmonės kraustosi, veža gyvūnus. Kelto bilietai brangesni, eismas intensyvesnis. Žiemą – mažiau užsakymų, bet orai sudėtingesni. Rudenį ir pavasarį – pats geriausias laikas, kainos vidutinės, orai normalūs. Vieną žiemą vežiau du katinus ir kaina buvo tokia pati kaip vasarą, nes klientas pageidavo greito pristatymo. Kiekvienas atvejis individualus.

25. Ar galima mokėti dalimis?

Paprastai prašome avansą prieš kelionę – tai patvirtina užsakymą. Likusi suma – prieš išvykimą arba pristatymo metu. Dalimis mokėti galima, bet reikia tartis iš anksto. Viena šeima iš Kauno paprašė mokėti trimis dalimis – sutikome. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

Išvada

Gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Kardifą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, kantrybės ir dėmesio detalėms. Dokumentai, skiepai, tinkamas transportas – viskas svarbu. Bet kai matai, kaip gyvūnas saugiai pasiekia Kardifą ir šeimininkas atsidūsta iš palengvėjimo – supranti, kad verta. Jeigu turite klausimų – klauskite. Sėkmės kelyje.