Šunų pervežimas Londonas, Vežame kiekvieną dieną

Šunys į Londoną iš Lietuvos vežami kiekvieną dieną — ir tai nėra tik reklaminė frazė. Mūsų maršrutai tiesiog eina taip reguliariai, kad mes net nebereklamuojam, nauji skambutys ateina iš rekomendacijų. Šuns pervežimas yra šiek tiek sudėtingesnis nei katės — jis didesnis, jam reikia daugiau vietos, jis turi eiti pasivaikščioti, jis nori žaisti. Tai gyvūnas, kuris negali tiesiog sėdėti narve 30 valandų ir laukti. Mes tai suprantam ir su tuo dirbam. Štai ką turite žinoti apie savo keturkojo draugo kelionę iki Londono.

Dokumentai – šunų pervežimas į Londoną

1. Kokių dokumentų reikia vežant šunį į Londoną?

Tas pats pagrindiniam reikalavimams — gyvūno pasas su mikročipo numeriu ISO standarto, pasiutligės skiepas, padarytas ne mažiau kaip 21 dieną prieš išvykiant. Bet šunims yra papildomas punktas — Echinococcus multilocularis gydymas. Tai yra vaistai nuo raudonojo kirmino, kurie turi būti duoti veterinariaus ne anksčiau kaip 120 valandų (5 dienos) prieš įvažiuojant į JK. Tai reiškia, kad gydymas turi būti atliekamas likus ne mažiau kaip vienai dienai ir ne daugiau kaip penkioms dienoms prieš sienos kirtimą. Daugeliui žmonių šitas terminas sugadina visą planą — jie paskiepina šunį prieš dvi savaites, bet pamiršta kirmino gydymą.

2. Ar JK draudžiama vežti tam tikras šunų veisles?

Taip, ir tai rimta. Keturių veislių įvežimas į Jungtinę Karalystę yra visiškai draudžiamas — Pit Bull Terrier, Japanese Tosa, Dogo Argentino ir Fila Brasileiro. Tai nėra mūsų taisyklė, tai yra JK įstatymas — Dangerous Dogs Act 1991. Jei jūsų šuo atrodo kaip viena iš šių veislių, net jei jūsų dokumentai sako kitaip, jis gali būti sulaikytas pasienyje. Tarp kitko — atsitinka taip, kad mišrūnas atrodo kaip pit bulis, nors jo dokumentuose rašoma, kad jis kokeris. Pareigūnai sprendžia pagal išvaizdą, ne pagal popierius. Mes visada prašom šeimininko atsiųsti nuotrauką iš anksto, kad galėtume pasakyti, ar yra rizika.

3. Ką daryti, jei šuo neturi visų reikalingų skiepų?

Skiepykite ir laukite. Nėra jokio paspartinimo būdo — pasiutligės skiepas turi būt atliktas ne mažiau kaip 21 dieną prieš kelionę. Tai yra biologinis faktas, kurio mes negalime pakeisti. Kartais žmonės bando derėtis — „gal gali 14 dienų?“ Ne. Nei 14, nei 18, nei 19. Dvidešimt viena. Vienintelė išimtis — jei šuo turi galiojantį skiepą, kuris nebuvo atnaujintas, bet vis dar galioja, tada kitas skiepas gali būti praleistas, bet veterinaras turi tai pažymėti pasike. Taigi — skiepas, 21 diena, ir tada vežim.

4. Ar veterinarijos pasas turi būti naujas ar gali būti senas?

Gali būti senas, jei viskas jame galioja. Pasas yra gyvenamas dokumentas — jei jame yra įrašomi nauji skiepai, nauji gydymai, viskas yra atnaujinta, pasas gali būti išduotas prieš metus, du, net penkus. Svarbu, kad mikročipo numeris pasike sutaptų su mikročipu šunyje, ir kad datos būtų teisingos. Vieną kartą atsitiko taip, kad pasas buvo išduotas kačiukui, o ne šuniui — veterinaras padarė klaidą. Tai užtruko, kol išsiaiškinom. Žmogus turėjo grįžti pas veterinarą ir taisyti įrašus. Tai nebuvo bloga situacija, tiesiog erzina ir užtrunka.

Veisles – šunų pervežimas į Londoną

5. Kokio dydžio šunis vežate?

Visus. Čihuahua iki Danų dogai. Žinoma, didelis šuos užima daugiau vietos, ir tai atsispindi kainoje, bet fiziškai mes turime transportus, kuriuose yra vietos dideliems narvams. Mūsų didžiausias pas vežiamas šuo buvo airių vilkogaudis — 180 centimetrų nuo nosies iki uodegos. Jis užėmė trečdalį viso galo skyriaus. Bet jis važiavo ramiai, kaip liūtas, tik kartais atsikeldavo ir pažiūrėdavo pro langą. Maži šunys dažniausiai keliauja dviese arba trise, jei jų šeimininkai sutinka.

6. Ar vežate agresyvius šunis?

Vežam, bet yra sąlygų. Jei šuo yra agresyvus — arba tiesiog labai teritorinis — mes turime tai žinoti iš anksto. Žinojimas keičia viską. Agresyvus šuo gali kelti pavojų ir mūsų darbuotojams, ir kitiems gyvūnams. Tokiais atvejais mes imamės papildomų atsargumo priemonių — uždedame antkaklį, naudojame atskirą sektorių, vairuotojas turi mūvėti specialias pirštines. Nebūna lengva, bet mes neatsisakome. Tik prašome — neslėpkite informacijos. Vieną kartą šeimininkas nepaminėjo, kad jo vokiečių aviganis kandžioja nepažįstamus žmones, ir mūsų darbuotojas gavo įkandimą į ranką. Gerai, kad be komplikacijų, bet situacija nemalona nei vienai nei kitai pusei.

7. Ar vežate šuniukus iki 4 mėnesių?

Nelengva, bet galima. Šuniukai iki 4 mėnesių dažnai neturi visų reikalingų skiepų, todėl dokumentų reikalavimai yra sudėtingesni. JK reikalauja pasiutligės skiepo, o veterinarijos taisyklės sako, kad pirmas pasiutligės skiepas gali būti duotas ne anksčiau kaip 12 savaičių amžiaus, o po to reikia laukti 21 dieną. Taigi, mažiausias amžius, kada šuniukas gali legaliai keliauti į JK, yra maždaug 15 savaičių — beveik 4 mėnesiai. Jei norite vežti jaunesnį šuniuką — tiesiog palaukite. Vienintelė išimtis yra tam tikri specialūs leidimai, bet tai labai retas atvejis ir labai daug popierizmo.

8. Kaip vežamos trumpakailės veisles (buldogai, mopsai)?

Su papildoma priežiūra. Brachicefalinės (trumpasnukės) veislės turi kvėpavimo sutrikimų, ypač ilgose kelionėse. Mes reguliuojame temperatūrą, vėdinimą, vairuotojai patirikrina jų kvėpavimą dažniau. Pernai teko vežti prancūzų buldogą vasarą — ir tai buvo tikrai įtempta, nes temperatūra pakilo ir mes bijojome, kad jis perkais. Sustojome, davėm jam atvėsti ekstra, viskas baigėsi gerai, bet — pamoka. Dabar vasarą mes trumpakailių veislių vežame tik su papildomomis priemonėmis — šaldymo paketais, specialiu vandeniu, trumpesniais intervalais tarp patikrinimų.

Transportas – šunų pervežimas į Londoną

9. Kokio dydžio narvas reikalingas šuniui?

Narvas turi būti toks, kad šuo galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti ištiesęs. Standartinė taisyklė: narvo ilgis turi būti lygus šuns ilgiui (nuo nosies iki uodegos pagrindo) plius 10-15 centimetrų. Aukštis — kad šuo galėtų stovėti pakelta galva. Plotis — kad galėtų nevaržomai apsisukti. Mes matuojame narvus prieš pristatymą, ir jei per mažas, prašome didesnio. Kartais žmonės atveža narvą, kuriame gali tilpti katė, bet ne vokiečių aviganis. Tai būna šiek tiek nemalonus pokalbis, bet geriau prieš kelionę negu kelionės metu.

10. Ar šunims reikia namuose apykaklės kelionės metu?

Automobilyje, transportuojant — ne. Šuo turi būti be apykaklės, kai jis yra narve, nes apykaklė gali užsikabinti už grotelių ir užspringti. Tai skamba drastiškai, bet tikrai yra atsitikę su kitais vežėjais, ir tai labai pavojinga. Mes prašome nuimti apykaklę prieš dedant šunį į narvą, o uždėti — tik kai šuo išeina pasivaikščioti. Antkaklis su identifikacijos žyma gali likti atskirai — mes ją saugosime ir grąžinsime kartu su šunimi.

11. Kiek šunų vežama vienu metu tame pačiame automobilyje?

Dažniausiai 4-8 šunys, priklauso nuo jų dydžio. Dideli šunys užima daug vietos, todėl jų gali būti 3-4, mažų — iki 8. Visi yra atskirti narvų barjerais, kad nei vienas nepasiektų kito. Bet jie gali matyti vienas kitą — ir tai kartais yra gerai, kartais ne. Šunys linkę veikti grupėje — vienas pradeda lojiti, ir po penkių minučių loja visi. Mes bandome išlaikyti tam tikrą atstumą tarp labai skirtingų temperamentų šunų, bet tai ne visada pavyksta. Jei turite ypatingo temperamentio šunį, pasakykit — mes pritaikysime.

12. Ar šunims leidžiama vaikščioti kelionės metu?

Taip, ir tai yra privaloma. Šunys negali sėdėti narve 30 valandų be judėjimo — tai žiauru ir nesaugu. Mes sustojame kas 4-6 valandas, ir kiekvienas šuo gauna galimybę išeiti pasivaikščioti ant pavadžio. Sustojimai vyksta saugiose vietose — didelių degalinių aikštelėse, atskiruose plotuose, kur nėra eismo. Kiekvienas šuos turi savo pavadį, kurį mes turime atsargos. Kartais šuo labai pavargęs po ilgos dienos ir net nenori eiti — bet mes vis tiek leidžiame jam išeiti, kad galėtų atlikti savo reikalus. Tai ne pasirinkimas, tai poreikis.

Maitinimas – šunų pervežimas į Londoną

13. Ar šunys maitinami kelionės metu?

Šunys maitinami pagal poreikį. Mes turime maisto atsargų — paprastai sauso maisto „Purina Pro Plan“ arba „Royal Canin“ — bet geriau, jei jūs atiduodate mums savo šuns maistą. Staigus maisto pasikeitimas gali sukelti skrandžio problemas, ir mes nenorim viduriuojančio šuns 30 valandų kelionės metu. Maitinimai vyksta per sustojimus — prieš pasivaikščioti arba po jo. Vanduo visada yra prieinamas. Mes taip pat turime gydymo atsargą su skanėstais — kramtymo kaulais ir panašiai, kad šuo turėtų ką veikti, bet ne visiems šunims tinka tie patys skanėstai.

14. Kiek vandens duoti šuniui prieš kelionę?

Normaliai — kaip visada. Nereikia mažinti vandens kiekio prieš kelionę, kad „šuo neprisileistų“. Tai pavojinga, ypač vasarą. Šuo turi būti hidratuotas. Jei jis gers daugiau nei įprastai, tegu geria. Mes pasirūpinsime, kad jis galėtų atlikti reikalus per sustojimus. Vienintelis dalykas, kurį rekomenduoju, tai duoti paskutinį vandenį maždaug 30 minučių prieš paėmimą, o ne paskutinę minutę — kad per pirmąjį kelionės valandą nebūtų labai skubančio poreikio.

15. Ar galiu duoti savo šuns vaistus kelionės metu?

Taip, mes galime duoti vaistus. Bet, prašau, aiškiai nurodykite: kokius vaistus, kokia dozė, kada tiksliai, ir ar su maistu ar ne. Vieną kartą žmogus davė vaistų buteliuką su užrašu „duokit pagal poreikį“ — bet „pagal poreikį“ mums nėra aišku. Mes nesame veterinariai ir negalime sprendžioti, kada šuniui reikia vaistų. Konkreti informacija yra būtina. Vaistus taip pat patikrinkite, ar jie nėra pasibaigę — kartais žmonės duoda senus vaistus ir nesupranta, kad jie nebeveikia.

16. Ką daryti, jei šuo atsisako valgyti kelionės metu?

Nieko. Tai normalu. Šuo, kuris patiria stresą arba tiesiog yra labai pavargęs, gali nevalgyti vieną ar net dvi dienas. Mes matom tai dažnai — maistas dubenėlyje lieka nepaliestas, šuo žiūri į jį, bet neima. Tai nereiškia, kad jis serga arba kad mes kažką padarėme blogai. Po atvykimo į Londoną, kai šuo atsiduria ramioje aplinkoje, jis dažniausiai pradeda valgyti. Jei nevalgo ir trečią dieną — kreipkitės veterinaro, bet iki tol — nesijaudinkite.

Specialūs poreikiai – šunų pervežimas į Londoną

17. Ar vežate senus ar neįgalius šunis?

Vežame. Seniems ir neįgaliems šunims reikia daugiau dėmesio — mes su tuo dirbame. Jei šuo sunkiai vaikšto, kad ir rankinį vežimėlį naudoja, mes pritaikome transportavimo būdą. Jei jis turi inkstų ligą ir jam reikia dažniau eiti į tualetą — mes sustojame dažniau. Pernai vežėme 14 metų labradorą, kuris vos galėjo atsikelti — mes jį įkėlėme į narvą su papildomais paminkštinimais, ir jis pravažiavo visą kelią gulėdamas ant minkšto. Atvykęs Londone, jo šeimininkaitė apsiverkė — ne iš liūdesio, o iš to, kad jis atrodė toks ramus ir patenkintas. Tai buvo gražus momentas.

18. Ar vežate šunis su sveikatos sutrikimais (diabetu, epilepsija)?

Taip, bet su papildomomis sąlygomis. Turėti epilepsiją ar diabetą nėra kontraindikacija pervežimui, bet mes turime žinoti viską — kada vaistai, kokia dozė, kokie simptomai, ką daryti priepuolio atveju. Turime vieną pastovų klientą su diabetizu šuo — mes žinom, kada jam reikia insulino, ir mes laikomės to grafiko kruopščiai. Episepsija yra sunkiau — mes negalime atlikti jokių medicininių procedūrų, bet galime sustabdyti kelionę, kad šuo nesusižeistų, ir iškviesti pagalbą. Viskas, ką prašome — pilną informaciją ir veterinara kontaktą, su kuriuo galime susisiekti.

19. Ar vežate nėščias kales?

Taip, bet labai atsargiai. Nėščia kalė yra kitaip nei nėščia katė — ji didesnė, sunkesnė, judesiai yra kitaip. Mes prašome tiksliai sužinoti, kiek nėštumas savaičių. Paskutines dvi savaites prieš gimdymą mes paprastai atsisakome vežti, nes persiorina yra tikra. Jei kalė pagimdytų kelyje — mes neturime veterinaro, mes neturime specializuotų priemonių, ir tai būtų pavojinga tiek mamos, tiek šuniukams. Kartais žmonės nežino tikslios datos, ir mes suprantam tai, bet mes prašom maksimalios informacijos, kokią turit.

Skiepai – šunų pervežimas į Londoną

20. Kurie skiepai yra privalomi?

Pasiutligės skiepas — vienintelis privalomas tarptautiniam pervežimui. Jis turi būti pagrindinis, ne pirmą kartą, jei jau anksčiau skiepyti. Kitus skiepas — mėsilynu, parvovirozės, adenovirozės — rekomenduoja, bet neprivalomas pagal JK įstatymą. Vis dėlto — mes niekam ne rekomenduojame vežti nesveiko šuns. Jei jūsų šuo nėra pagrindinius standartinius skiepus padaryti, padarykite. Tai ne tik dėl įstatymo, bet dėl šuns saugumo. Ilga kelionė, kontaktas su kitais gyvūnais — tai padidina užsikrėtimo riziką, net jei mūsų transportas yra dezinfekuotas.

21. Kada paskiepyti šunį prieš kelionę?

Pasiutligė - bent 21 dieną prie išvykimo. Kirmino gydymas - ne anksčiau kaip 120 valandų (5 dienos) prieš sienos kirtimą. Tai reiškia, kad idealiausias laikas yra: kirmino gydymas prieš 3-4 dienas prieš kelionę, o pasiutligėje jau turi būti padaryta anksčiau. Šitų dviejų reikalavimų neatitikimas yra priežastis numeris vienas, dėl kurios šunys negali išvykti tą dieną. Mes prašome visada atsiųsti paso nuotrauką bent savaitę prieš kelionę, kad mes galėtume viską patikrinti ir pastebėti galimas problemas laiku.

22. Ar būtina skiepų knygelė, ar užtenka tik paso?

Paso užtenka. Pase yra visos skiepų žymos, datos, veterinaro parašai ir antspaudai. Atskira skiepų knygelė nereikalinga, jei viskas yra pas ke. Bet — jei turite ir knygelę, pasiimkit kartu. Niekada nežinai, kada gali prireikti papildomo dokumento. Mūsų patirtis roda, kad kuo daugiau popieriaus, tuo lengviau pasienyje, net jei pusė tų popieriaus nereikalinga. Pareigūnai mėgsta, kai dokumentų yra daugiau nei reikia, o ne mažiau.

23. Ar galima paspartinti skiepų procesą?

Ne. Veterinarijos reikalavimai yra biologiniai faktais. Pasuutligės skiepas turi būti atliktas 21 dieną prieš sienos kirtimą, nes per tą laiką organizmas sukuria imunitetą. Tai nėra biurokratija, kurią galima praleisti — tai yra mokslo reikalavimas. Vienintelis "paspartinimas" yra pradėti procesą anksčiau. Jei žinote, kad po mėnesio jums reikia vežti šunį — skiepykite ją dabar. Tada turėsite visus terminus įvykdžius, ir kai ateis laikas — viskas bus paruošta. Planavimas yra geriausias paspartinimo būdas.

Pristatymas – šunų pervežimas į Londoną

24. Kur Londone pristatote šunį?

Ink Londone, kur jums patogu. Dažniausiai tai būna prie namų, bet kartais — parko aikštelė, nes šuo pirmiausia nori išeiti į lauką, o ne eiti į butą. Jei gyvenate centre, kur sudėtinga privažiuoti — suderiname kitur. Mėgstamiausia vieta yra kažkur netoli parko — Hyde Park, Victoria Park, koks šalia — ten žmogus susitinka su šunimi, kartu pasivaikšto pirmą kartą naujame mieste. Tai graži pradžia. Ir daug geriau nei atiduoti nuo durų į duris, kai šuo nežino, kur yra.

25. Kaip elgtis su šunimi iš karto po atvykimo į Londoną?

Leiskite jam išsilieti. Po ilgos kelionės šuo nori bėgti, urpti, uostyti viską — leiskite jam tai padaryti. Nereikia iš karto eiti į butą ir sėdėti. Privalote rasti kokią žalią zoną (Londone jų daug) ir leisti šuniui pajusti žolę po kojomis. Tada lėtai, ramiai eikite namo. Duokite vandens, duokite mažai maisto (ne per daug, nes skrandis neatsigavęs po kelionės), ir tiesiog būkite šalia. Šuo pripranta prie naujos aplinkos greičiau nei katė, bet vis tiek reikia kantrybės.

26. Kiek laiko užtrunka, kol šuo pripranta prie naujos aplinkos Londone?

Sunku pasakyti, nes kiekvienas šuo kitaip. Kai kurie per vieną dieną jau bėga nauju maršrutu ir uosto kiekvieną stulpą. Kitiems reikia savaitės ar net dviejų, kad jie pradėtų jaustis patogiai. Veiksniai — amžius, ankstesnė patirtis, temperamentas. Jaunesni šunys prisitaiko greičiau, vyresniems reikia laiko. Svarbiausia — rutina. Tą pačio metu pasivaikščiojimai, tas pats maistas, ta pati lova. Šuo ieško stabilumo, ir jūs jam tą duodat. Po keletos savaičių jis jau žinos kelią iki parko geriau negu jūs.

Šunų pervežimas į Londoną yra mūsų kasdienybė, ir mes tai darome su meile ir atsakomybe. Jūsų keturkojis draugas nusipelno saugios, patogios kelionės, ir mes tai užtikriname. Dėl dokumentų pradėkite ruoštis anksčiau, susitvarkykite pasą su veterinara, ir likusį palikite mums. Skambinkite, klauskite, pasitarkite — mes visada pasiekiami.