Veža naminius gyvūnus į Kardifą – Vežame kiekvieną dieną

Kai žmogus pirmą kartą ieško, kas veža naminius gyvūnus į Kardifą, jis susiduria su daugybe pasiūlymų. Vieni siūlo pigiau, kiti greičiau, treti – patikimiau. Sunku išsirinkti, kai nežinai, ko tikėtis. Aš dirbu šioje srityje jau ilgai, ir galiu pasakyti vieną dalyką – svarbiausia yra ne kaina, o tai, kaip elgiamasi su jūsų gyvūnu. Mes vežame kiekvieną dieną, žinome kiekvieną posūkį maršrute, ir žinome, kas gali nutikti. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu kas savaitę. Kai kurie atsakymai bus ilgesni, kai kurie trumpesni – taip, kaip ir realiame pokalbyje.

Įvadas – veža naminius gyvūnus į Kardifą

1. Kas veža naminius gyvūnus į Kardifą iš Lietuvos?

Yra keletas įmonių, kurios tai daro, bet ne visos veža kasdien. Mes vežame kasdien, ir tai yra mūsų pranašumas. Nereikia laukti, kol susikaups pakankamai užsakymų – mikroautobusas išvyksta kiekvieną rytą, nepriklausomai nuo to, ar vežame vieną gyvūną, ar dešimt. Žinoma, dešimt būna retai – paprastai vežame 4-6 gyvūnus vienu reisu. Tai leidžia skirti pakankamai dėmesio kiekvienam. Kardifas yra vienas populiariausių maršrutų dėl to, kad Velse gyvena daug lietuvių – tai faktas, ne spėjimas. Todėl paklausa yra stabili, ir mes galime planuoti.

2. Kodėl žmonės veža gyvūnus į Kardifą?

Priežasčių daug. Dažniausiai – persikraustymas. Žmogus rado darbą Kardife ar aplinkiniuose miestuose ir nori pasiimti savo augintinį. Kitas dažnas atvejis – grįžimas iš atostogų Lietuvoje. Dar vienas – gyvūno pirkimas iš Lietuvos veislyno. Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai žmonės perka medžioklinius šunis Lietuvoje ir veža juos į Velsą. Tai specifinė niša, bet ji auga. Kiekvienas atvejis kitoks, bet esmė ta pati – žmogus nori, kad jo gyvūnas saugiai pasiektų Kardifą. Ir mes tai užtikriname.

3. Kuo jūsų paslauga skiriasi nuo kitų vežėjų?

Sunku objektyviai vertinti save, bet bandysiu. Pirma – vežame kasdien, o ne kartą per savaitę. Antra – turime patirties su gyvūnais, ne tik su kroviniais. Trečia – mūsų vairuotojai yra apmokyti dirbti su gyvūnais. Ketvirta – komunikuojame su klientais kelionės metu. Penkta – turime veterinaro kontaktus visame maršrute. Ar tai daugiau nei kiti? Galbūt. Bet svarbiausia yra ne tai, ką sakome, o tai, ką darome. Ir mūsų klientai grįžta – tai geriausias įvertinimas. Vienas žmogus vežė pas mus savo šunį tris kartus – pirmą kartą į Kardifą, antrą kartą atgal į Lietuvą, trečią kartą vėl į Kardifą. Jis pasakė, kad kitų neieško.

4. Ar galima pasitikėti vežėju, kurio nepažįsti?

Suprantu šį klausimą. Patikėti savo gyvūną nepažįstamam žmogui yra didelis dalykas. Mes stengiamės užsitarnauti pasitikėjimą per atvirumą – atsakome į visus klausimus, rodome transportą, leidžiame susitikti su vairuotoju prieš kelionę. Taip pat turime atsiliepimus iš ankstesnių klientų – ne visi tobuly, bet dauguma teigiami. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – žmonės labiau pasitiki, kai mato, kad mes nebijome kalbėti apie problemas. Pavyzdžiui, jei paklausiate, kas nutinka, jei gyvūnas susižeidžia, mes atsakome tiesiai – turime pirmosios pagalbos rinkinį, veterinaro kontaktus, draudimą. Nemėgstame slėpti informacijos.

5. Ką daryti, jei nežinote, ar jūsų gyvūnas tinka kelionei?

Skambinkite ir klauskite. Mes negalime diagnozuoti ligų, bet galime pasakyti, ar jūsų gyvūno būklė leidžia keliauti. Pavyzdžiui, labai senas gyvūnas su širdies problemomis – tai rizikinga, bet ne visada neįmanoma. Reikia veterinaro pažymos, kad gyvūnas gali keliauti. Nėščia kalė – paprastai nevežame, nebent veterinaras leidžia. Labai jauni gyvūnai – priklauso nuo amžiaus. Jaunesni nei 12 savaičių paprastai nevežame, nes jie dar per maži ilgoms kelionėms. Bet kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Geriau paklausti ir sužinoti, kad ne, nei bandyti ir rizikuoti.

Pasiruošimas – vežame gyvūnus į Kardifą

6. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pradėkite nuo sveikatos patikros – veterinaras turi patvirtinti, kad gyvūnas gali keliauti. Tada – dokumentai. Tada – narvas ar transportavimo dėžė. Gyvūnas turėtų būti su ja susipažinęs – leiskite jam praleisti laiką narve namuose prieš kelionę. Tai sumažins stresą. Maistas – nešerkite per daug prieš kelionę, bet ir neleiskite būti alkanam. Vanduo – svarbu, kad gertų prieš kelionę. Ramybė – jei jūs nervinatės, gyvūnas nervinsis. Atsisveikinkite ramiai, pasitikėkite vežėju. Skamba paprastai, bet tai veikia. Dauguma problemų kelionėse kyla ne dėl techninių dalykų, o dėl streso, kurį sukelia savininko nerimas.

7. Koks narvas tinka gyvūno transportavimui?

Tvirtas, su ventiliacija, pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Plastikiniai narvai su metalinėmis grotelėmis yra geriausi – jie lengvi, bet stiprūs. Sulankstomi narvai iš audinio tinka trumpoms kelionėms, bet ilgoms – ne, nes gyvūnas gali juos sugadinti. Narvas turi turėti saugų užraktą – ne tokį, kurį protingas šuo gali atidaryti. Turėjome atvejį, kai borderkolis atsidarė narvą ir vaikščiojo po mikroautobusą – laimei, nieko blogo nenutiko, bet tai buvo netikėta. Dabar visada patikriname užraktus du kartus. Dydis – svarbu, kad narvas būtų tinkamas gyvūnui, ne per mažas, bet ir ne per didelis. Per dideliame narve gyvūnas slidinėja posūkiuose.

8. Ką įdėti į narvą kartu su gyvūnu?

Paklotą – minkštą, švarų, geriau iš namų. Kažką su pažįstamu kvapu – pledą, žaislą, savininko drabužį. Vandens buteliuką arba prikabinamą gertuvę. Maisto – nedaug, bet jei kelionė ilga, reikia. Vaistus – jei gyvūnas vartoja. Instrukcijas – parašykite ant lapo, ką ir kada duoti. Viską sudėkite į maišelį ir priklijuokite prie narvo. Mes žinome, kad tai jūsų gyvūnas, bet papildoma informacija niekada nepamaišo. Vienas klientas įdėjo lapelį su užrašu „Jis bijo griaustinio, duokite jam antklodę ant galvos“. Tai buvo naudinga informacija, nes kelionės metu prasidėjo audra, ir mes žinojome, ką daryti.

9. Ar reikia kirpti gyvūną prieš kelionę?

Nebūtinai, bet ilgaplaukiams gyvūnams tai gali padėti – mažiau karščio, mažiau susivėlimų. Bet nekirpkite per trumpai – gyvūnui reikia plaukų apsaugai nuo temperatūros svyravimų. Jei gyvūnas labai susivėlęs, geriau iššukuoti prieš kelionę. Tai ne tik estetika – susivėlęs kailis gali sukelti odos problemas, ypač ilgoje kelionėje. Viena katė atvyko su tokiais vėlenais, kad veterinarui teko kirpti. Savininkė nežinojo, kad tai problema – katė gyveno lauke ir retai buvo šukuojama. Dabar ji žino, ir kitą kartą prieš kelionę iššukuos. Maži dalykai, bet svarbūs.

10. Ką daryti, jei gyvūnas vartoja vaistus?

Paruoškite vaistus su aiškiomis instrukcijomis – pavadinimas, dozė, laikas. Įdėkite į maišelį ir priklijuokite prie narvo arba perduokite vairuotojui asmeniškai. Mes patys vaistų neskiriame, bet galime duoti tai, ką paruošė savininkas, pagal instrukcijas. Jei vaistai turi būti duodami tam tikru laiku – pasakykite, mes sureguliuosime sustojimus. Vienas šuo vartojo vaistus kas 8 valandas – vairuotojas nustatė žadintuvą ir davė vaistus tiksliai laiku. Tai skamba kaip smulkmena, bet savininkė labai vertino. Ji sakė, kad bijojo, jog vaistai bus pamiršti, bet mes ne tokie. Vaistai yra svarbu, ypač vyresniems gyvūnams.

Kelionė – veža naminius gyvūnus į Kardifą

11. Koks maršrutas iš Lietuvos į Kardifą?

Maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, tada keltu per Lamanšą, ir toliau per Angliją iki Kardifo. Tai ilgiausias, bet patikimiausias maršrutas. Yra ir alternatyvų – pavyzdžiui, per Olandiją, bet jos ilgesnės. Stengiamės laikytis to paties maršruto, nes žinome kiekvieną sustojimo vietą, kiekvieną kliniką, kiekvieną problemišką ruožą. Lenkijoje yra kelios atkarpos, kur keliai prasti – ten važiuojame lėčiau. Vokietijoje greitkeliai geri, bet kartais būna spūsčių prie didžiųjų miestų. Keltas – tai loterija, priklauso nuo oro ir sezono. Bet bendrai – maršrutas yra nuspėjamas, ir tai yra gerai.

12. Kaip gyvūnai keliauja keltu?

Gyvūnai lieka mikroautobuse keltu. Tai reiškia, kad jie yra automobilių denyje, uždaroje erdvėje, be galimybės išeiti. Tai nėra idealu, bet taip veikia keltų sistema – gyvūnai negali būti keleivių deniuose. Mes pasirūpiname, kad mikroautobuse būtų pakankamai vėdinimo, vandens ir maisto. Kelionė keltu trunka apie 2-3 valandas, priklausomai nuo maršruto. Kai kurie gyvūnai miega, kiti būna neramūs. Katės paprastai nemėgsta kelto – vibracija, keistas garsas, svetima aplinka. Bet tai neišvengiama kelionės dalis. Po kelto likusi kelionė yra trumpesnė, ir gyvūnai greitai atsigauna.

13. Ką darote, jei keltas vėluoja arba atšaukiamas?

Tai nutinka, ypač žiemą, kai audros. Jei keltas vėluoja kelias valandas – laukiame. Jei atšaukiamas – ieškome alternatyvos. Kartais galima pakeisti keltą kitu laiku, kartais – kitu maršrutu. Tai priklauso nuo situacijos. Bet svarbiausia – informuojame klientus iš karto. Vieną kartą keltas buvo atšauktas dėl audros, ir teko laukti 12 valandų. Tai buvo ilgiausia laukimo dalis kelionėje. Gyvūnai buvo gerai – mes pasirūpinome, kad jie turėtų vandens ir maisto. Bet savininkai nervinosi, ir tai suprantama. Tokiais atvejais stengiamės būti ryšyje, atsakyti į skambučius, raminti. Tai ne tik logistikos, bet ir psichologijos klausimas.

14. Ar galima pasirinkti kelionės datą?

Taip, bet geriau užsisakyti bent 3-5 dienas iš anksto. Mes vežame kiekvieną dieną, bet vietų skaičius ribotas. Jei užsisakote paskutinę dieną, gali būti, kad vietos jau nėra. Ypač vasarą – birželis, liepa, rugpjūtis – tada užsakymų daugiau. Taip pat prieš Kalėdas ir Velykas – žmonės grįžta namo su savo gyvūnais. Todėl planuokite iš anksto. Jei data lanksti – pasakykite, galime pasiūlyti dieną, kai yra daugiau vietų. Kartais tai pigiau, nes mikroautobusas ne visai pilnas, ir mes norime jį užpildyti.

15. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Kardifo atgal į Lietuvą?

Tiek pat – apie 30-35 valandas. Maršrutas atvirkščiai, bet atstumas tas pats. Vienintelis skirtumas – kryptis. Kartais kelionė atgal būna greitesnė, nes mažiau eismo iš JK pusės ryte. Bet tai ne taisyklė – priklauso nuo daugelio dalykų. Svarbiausia – nesitikėti tikslaus laiko. Gyvūnai nėra krovinys, kurį galima pristatyti „iki 18:00“. Jie turi savo poreikius, ir mes jų paisome. Geriau pasakyti „apie 30-35 valandas“ ir atvažiuoti per 32, nei pažadėti „tiksliai 30“ ir vėluoti.

Specifika – gyvūnų pervežimas į Kardifą

16. Ar vežate gyvūnus su vaikų vežimėliais ar kitais daiktais?

Gyvūnus vežame su jų reikmenimis – narvas, maistas, vanduo, vaistai. Bet ne su baldais ar dideliais daiktais. Jei norite siųsti papildomus daiktus – pavyzdžiui, didelį krepšį su gyvūno reikmenimis – tai galima, bet už papildomą mokestį, priklausomai nuo dydžio. Vežimėlių nevežame – tam yra kitos paslaugos. Mes specializuojamės gyvūnuose, ne daiktuose. Bet mažas krepšys su žaislais, paklotais ir maistu – taip, tai telpa. Svarbu, kad viskas būtų vienoje vietoje, kad neprarastume.

17. Ką darote, jei gyvūnas turi alergiją?

Pasakykite mums iš anksto. Jei gyvūnas alergiškas tam tikram maistui – mes jo neduosime. Jei alergiškas tam tikroms medžiagoms – vengsime jų. Vienas šuo buvo alergiškas vištienai – mes jam davėme jautienos. Kita katė buvo alergiška tam tikram kraiko tipui – naudojome kitą. Tai smulkmenos, bet jos svarbios. Alergija gali sukelti rimtų problemų, ypač ilgoje kelionėje, kur nėra veterinarijos klinikos už kiekvieno kampo. Todėl prašome – pasakykite viską apie savo gyvūno sveikatą. Mes ne teisėjaujame, mes saugome.

18. Ar vežate gyvūnus, kurie nėra sterilizuoti?

Taip, vežame. Sterilizacija nėra privaloma tarptautiniam gabenimui. Bet jei gyvūnas yra rujojanti kalė – pasakykite mums. Tai svarbu, nes rujojanti kalė gali pritraukti kitų šunų dėmesį, ir tai gali sukelti problemų sustojimuose. Tokiais atvejais stengiamės ją laikyti atskirai ir vesti į lauką atskirai nuo kitų šunų. Vieną kartą vežėme rujojančią kalę kartu su kitais dviem šunimis – tai buvo sudėtinga, bet pavyko, nes žinojome iš anksto ir pasiruošėme. Jei nebūtume žinoję, būtų buvę daugiau streso visiems.

19. Ką daryti, jei gyvūnas turi elgesio problemų?

Pasakykite mums. Jei šuo agresyvus – turime antsnukius ir atskirus skyrius. Jei katė labai išsigandusi – galime uždengti narvą. Jei gyvūnas linkęs griaužti – duosime jam ką nors kramtyti. Svarbiausia – žinoti. Mes nesame gyvūnų elgesio specialistai, bet turime pakankamai patirties, kad galėtume elgtis su dauguma situacijų. Vienas šuo buvo labai agresyvus prieš kitus šunis – savininkas pasakė, ir mes jį laikėme atskirai visą kelionę. Jokių incidentų. Bet jei nebūtume žinoję, būtų buvę problemų. Todėl prašome – nebūkite drovūs. Pasakykite blogiausią scenarijų, ir mes būsime pasiruošę.

20. Ar galima atvykti kartu su gyvūnu?

Taip, galite. Turime 2-3 vietas keleiviams. Kaina – papildomai 50-80 eurų. Bet vietų nedaug, todėl reikia užsisakyti iš anksto. Vienas privalumas – galite prižiūrėti savo gyvūną kelionės metu. Vienas trūkumas – kelionė ilga ir ne visada patogi keleiviams. Mikroautobusas nėra prabangus autobusas – sėdynės paprastos, erdvė ribota. Bet jei norite būti šalia savo augintinio – tai geriausias variantas. Viena moteris keliavo kartu su savo kate visą kelią iki Kardifo – ji sakė, kad kitaip negalėtų, nes katė labai bijo. Supratome ją.

Dažniausios problemos – veža gyvūnus į Kardifą

21. Ką daryti, jei gyvūnas serga prieš kelionę?

Nevežkite. Tai skamba griežtai, bet tai tiesa. Sergantis gyvūnas neturėtų keliauti ilgą atstumą – tai pavojinga ir jam, ir kitiems gyvūnams. Jei gyvūnas susirgo prieš kelionę – atšaukite užsakymą ir kreipkitės į veterinarą. Mes suprasime ir grąžinsime avansą. Sveikata svarbiau nei bet koks grafikas. Vienas klientas bandė vežti šunį su viduriavimu – mes pastebėjome ir atsisakėme vežti. Jis supyko, bet po dienos paskambino ir atsiprašė – pasirodo, šuo rimtai sirgo, ir kelionė būtų buvusi pavojinga. Kartais reikia pasakyti „ne“, net jei klientas to nenori girdėti.

22. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako gerti vandenį?

Bandome įvairius dalykus – kitą indą, kitą vandenį, šlapią maistą. Kartais gyvūnai negeria iš svetimo indo – tada naudojame tą, kurį atsiuntė savininkas. Kartais vanduo per šaltas – pašildome. Kartais tiesiog reikia laiko. Jei gyvūnas negeria ilgiau nei 12 valandų – tai jau problema, ir mes vertiname situaciją. Galbūt reikia veterinaro. Bet dažniausiai – gyvūnas tiesiog bijo arba stresuoja, ir po kelių valandų pradeda gerti. Svarbu ne panikuoti, bet ir neignoruoti. Vanduo yra gyvybiškai svarbus, ypač ilgoje kelionėje.

23. Ką darote, jei dingsta elektra mikroautobuse?

Tai retas atvejis, bet pasiruošę. Turime atsarginį generatorių, kuris gali maitinti ventiliaciją ir šildymą/vėsinimą. Jei generatorius nepadeda – ieškome artimiausios remonto dirbtuvės. Bet tai labai retai nutinka – mūsų transportas yra reguliariai tikrinamas. Vieną kartą dėl gedimo dingo kondicionierius vasarą – pastebėjome per 10 minučių, sustojome, sutvarkėme, ir kelionė tęsėsi. Gyvūnai nenukentėjo. Bet tai buvo pamoka – dabar tikriname sistemas dažniau. Technika kartais genda, ir svarbu turėti atsarginį planą.

24. Ką daryti, jei gavėjas neatvyksta atsiimti gyvūno?

Susisiekiame su juo – skambiname, rašome. Jei atsako ir sako, kad vėluos – palaukiame. Jei neatsako – bandome susisiekti su siuntėju. Jei niekas neatsako – turime problemą. Tokiais atvejais gyvūną pasiimame pas save ir laukiame rytojaus. Bet tai kraštutinis atvejis. Paprastai žmonės yra atsakingi ir atvyksta. Vieną kartą gavėjas pateko į eismo įvykį – jo draugė atsiuntė žinutę, ir mes palaukėme, kol ji atvyko vietoj jo. Gyvūnas saugiai pasiekė namus, nors su kelių valandų vėlavimu. Svarbiausia – komunikacija. Jei kažkas nutiko, pasakykite mums, ir mes rasime sprendimą.

Išvada

Veža naminius gyvūnus į Kardifą – tai ne tik transporto paslauga, tai pasitikėjimas. Mes tai suprantame ir elgiamės atitinkamai. Kiekvienas gyvūnas, kurį vežame, yra kažkieno šeimos narys, ir mes tai gerbiame. Jei ieškote patikimo vežėjo – skambinkite, klauskite, užsisakykite. Mes vežame kiekvieną dieną, ir jūsų augintinis bus saugus.