Gyvūnų vežimas Velsas, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš penkerius metus pradėjome vežti gyvūnus maršrutu Velsas–Lietuva, nežinojome, kad tai taps pagrindine mūsų veikla. Tiesiog vienas draugas paprašė padėti pervežti jo šunį iš Kardifo, ir taip viskas prasidėjo. Dabar turime nuolatinius reisus, specialiai įrengtus mikroautobusus ir komandą, kuri žino, kaip elgtis su neramia kate ar išdykusiu retriveriu. Šiame straipsnyje noriu atsakyti į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai. Ne iš vadovėlio, o iš realaus gyvenimo – su visomis smulkmenomis, kurios kartais būna svarbiau nei oficialūs atsakymai.

Apie paslaugą – gyvūnų vežimas Velsas

1. Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną"?

Tai reiškia, kad priimame užsakymus kiekvieną dieną, bet ne kiekvieną dieną išvykstame iš Velso. Turime nustatytus reisus – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – bet jei poreikis didesnis, organizuojame papildomus. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą turėjome savaitę, kai išvykome keturis kartus – tiek daug žmonių persikraustė atgal į Lietuvą. „Kiekvieną dieną" taip pat reiškia, kad esame pasiekiami telefonu ir elektroniniu paštu kasdien, net savaitgaliais. Nes gyvūnai nesirenka patogaus laiko susirgti arba kai šeimininkas staiga sužino, kad reikia kraustytis.

2. Kokiuose Velso miestuose galite paimti gyvūnus?

Vežame iš viso Velso – nuo Kardifo iki Bangoro, nuo Svonžio iki Niuporto. Dažniausiai užsakymai būna iš didžiųjų miestų, bet važiuojame ir į mažesnius miestelius. Vieną kartą važiavome į mažą kaimelį prie Snoudonijos – kelias buvo siauras, GPS vedė per laukus, bet radome. Šuo laukė su šeimininke prie durų, atrodė labai patenkintas. Jei gyvenate atokesnėje vietoje – ne problema, tik gali tekti palaukti, kol suvažiuosime kitus gyvūnus. Maršrutą planuojame taip, kad būtų efektyvu visiems.

3. Ar vežate tik į Lietuvą, ar ir iš Lietuvos į Velsą?

Abiem kryptimis. Dauguma užsakymų – iš Velso į Lietuvą, bet turime ir atvirkščių. Lietuviai, kurie grįžta gyventi į Velsą, vežasi augintinius atgal. Arba atvirkščiai – kas nors Lietuvoje nusipirko šuniuką ir nori jį pervežti į Velsą. Tokių atvejų mažiau, bet jie yra. Prieš porą mėnesių vežėme du Labradoro šuniukus iš Kauno į Aberistvitą – jie buvo tokie maži, kad tilpo viename bokse. Miegojo beveik visą kelią. Grįžtamoji kryptis veikia taip pat – susitariame, pasiimame, pristatome.

4. Kuo skiriasi jūsų paslauga nuo kitų vežėjų?

Sunku objektyviai atsakyti, nes nežinau, ką daro kiti. Bet galiu pasakyti, ką darome mes. Pirmiausia – specializuojamės gyvūnuose. Tai ne šalutinė veikla, o pagrindinė. Antra – mūsų mikroautobusai specialiai įrengti, su ventiliacija, temperatūros kontrole, atskirais boksais. Trečia – vairuotojai turi patirties su gyvūnais, ne tik vairuoja, bet ir supranta, ką reiškia, kai šuo pradeda loti arba katė slepiasi kampe. Ketvirta – palaikome nuolatinį ryšį su šeimininku. Gal tai ir nėra kažkas ypatingo, bet, mano galva, tai svarbu.

5. Ar galima važiuoti kartu su savo gyvūnu?

Taip, tai įmanoma. Turime vietų keleiviams, nors jos ribotos. Paprastai vienas ar du žmonės gali važiuoti kartu su savo augintiniu. Tai kainuoja papildomai, bet kai kurie šeimininkai to nori – ypač jei gyvūnas labai pripratęs prie jų ir be jų nerimsta. Turėjome atvejį, kai moteris su savo kate važiavo visą kelią iš Kardifo iki Vilniaus. Katė sėdėjo jai ant kelių, o ne bokse – ir buvo visiškai rami. Kartais tai geriausias sprendimas. Bet reikia suprasti, kad kelionė ilga, ir patogumas ribotas.

6. Ką daryti, jei gyvūnas yra labai didelis, pavyzdžiui, Danų dogas?

Dideli gyvūnai – mūsų kasdienybė. Danų dogai, vokiečių aviganiai, Labradorai – vežame juos reguliariai. Dideliems šunims turime specialius, didesnius boksus, kurie užima daugiau vietos, bet garantuoja komfortą. Vieną kartą vežėme Danų dogą iš Kardifo – jis buvo toks didelis, kad vos tilpo į didžiausią boksą. Bet ramus kaip kūdikis. Dideli šunys dažnai būna ramesni už mažus. Kaina, žinoma, didesnė, nes vieno didelio šuns boksas užima tiek vietos, kiek trys mažų šunų. Bet tai logiška, ir klientai tai supranta.

Kelionės eiga – gyvūnų vežimas Velsas

7. Kaip atrodo tipinė kelionės diena?

Pradedame anksti – paprastai 6–7 valandą ryto. Pirmiausia važiuojame paimti gyvūnus pagal maršrutą. Tai gali užtrukti kelias valandas, priklausomai nuo to, kiek sustojimų. Tada važiuojame į keltą arba Eurotunelį. Keltas trunka apie 2 valandas, tunelis – 35 minutes, bet laukimas gali užtrukti. Po to – kelionė per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją. Stojame reguliariai. Vairuotojai keičiasi kas 8–10 valandų, kad nebūtų pavargę. Visa kelionė – apie 30–36 valandos. Skamba ilgai, bet gyvūnai dažniausiai didžiąją dalį pramiega. Sunkiausia būna pirmos kelios valandos, kol apsipranta.

8. Kaip gyvūnai elgiasi kelte arba tunelyje?

Kelte gyvūnai lieka mikroautobuse – tai leidžiama, bet automobilis turi būti specialiai pritaikytas. Mikroautobusas stovi kelto denyje, mes liekame su gyvūnais arba einame į keleivių zoną, priklausomai nuo situacijos. Dauguma gyvūnų keltą išgyvena ramiai – vibracija ir bangavimas juos migdo. Bet yra išimčių. Vienas kokerspanielis iš Niuporto kiekvieną kartą kelyje vemė – ne nuo jūros ligos, o nuo streso. Su juo važiavome tuneliu, kur nėra bangavimo – ir viskas buvo gerai. Tunelyje kelionė trumpesnė, bet laukimas eilėje kartais ilgesnis. Abu variantai tinka, renkamės pagal situaciją.

9. Ką darote, jei gyvūnas atsisako vandens ar maisto?

Tai dažniau pasitaiko, nei galėtumėte pagalvoti. Gyvūnai stresuoja, ir apetitas dingsta. Pirmas 6–8 valandas tai normalu. Bet jei gyvūnas negeria ilgiau – tai jau problema. Stengiamės skatinti – siūlome vandenį iš rankos, kartais įlašiname šiek tiek ant lūpų. Jei visiškai atsisako – stojame anksčiau, išvedame, bandome dar kartą. Vieną kartą katinas negėrė 14 valandų – jau pradėjome nerimauti. Bet vos išėjus iš mikroautobuso, jis priėjo prie balos ir pradėjo laižyti vandenį. Kartais jiems tiesiog reikia kitokio konteksto. Svarbiausia – nepriversti, o pasiūlyti.

10. Ar gyvūnai gali susitikti su kitais gyvūnais kelionės metu?

Kiekvienas gyvūnas turi savo boksą ir savo erdvę. Jie nemaišomi. Net jei du šunys yra geriausi draugai namuose – kelionėje jie laikomi atskirai. Kodėl? Nes stresas keičia elgesį. Šuo, kuris namuose draugiškas, kelionėje gali tapti agresyvus arba bailus. Turėjome atvejį, kai du šunys iš tos pačios šeimos, kurie namuose miega kartu, kelionėje pradėjo urzgti vienas ant kito. Atskyrėme, ir viskas nurimo. Saugumas pirmiau. Per sustojimus šunys išvedami atskirai, kad nebūtų konfliktų. Tai griežta taisyklė, kurią taikome visada.

11. Kaip dažnai siunčiate naujienas šeimininkui?

Stengiamės bent kartą per 6–8 valandas. Siunčiame nuotrauką, parašome, kaip gyvūnas jaučiasi, kur esame. Jei kas nors ne taip – informuojame iš karto. Turime klientų, kurie prašo nuotraukų kas porą valandų – suprantame nerimą, bet kartais tai sunku įgyvendinti, ypač kai vairuotojas vienas. Stengiamės rasti balansą. Vienas klientas iš Svonžio prašė „live tracking" – realaus sekimo. Mes neturime tokios sistemos, bet siuntėme nuotraukas su GPS koordinatėmis. Gal ne pats elegantiškiausias sprendimas, bet veikė. Svarbiausia, kad šeimininkas jaustųsi ramus.

Dokumentacija – gyvūnų vežimas Velsas

12. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Velso?

Po Brexit situacija pasikeitė. Dabar iš JK į ES reikia: EU Animal Health Certificate (AHC), kurį išduoda oficialus veterinaras JK ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Senieji EU Pet Passport, išduoti JK, nebegalioja kelionėms iš JK į ES. Taip pat reikia: mikroschemos, galiojančios pasiutligės vakcinos, gyvūno tapatybės dokumento. Tai painu, ir daugelis žmonių to nežino. Turėjome klientą, kuris atėjo su seno pavyzdžio pasu, manydamas, kad viskas gerai. Deja, ne. Teko atidėti kelionę dviem savaitėms, kol veterinaras išdavė naują AHC. Todėl visada patariame – pasitikrinkite dokumentus prieš užsakydami pervežimą.

13. Kas yra AHC ir kaip jį gauti?

AHC – Animal Health Certificate. Tai dokumentas, kurį išduoda veterinaras, turintis oficialaus veterinaro (OV) statusą JK. Jis patvirtina, kad gyvūnas yra sveikas, paskiepytas nuo pasiutligės ir tinkamas kelionei. Norint gauti AHC, reikia nuvesti gyvūną pas tokį veterinarą, kuris apžiūrės, patikrins dokumentus ir išduos sertifikatą. Tai kainuoja – paprastai nuo 100 iki 200 svarų, priklausomai nuo veterinarijos klinikos. Procesas trunka apie 30 minučių, bet gali tekti laukti eilėje. Svarbu – AHC galioja tik 10 dienų, todėl negalite jo gauti per anksti. Planavimas čia labai svarbus.

14. Ar reikia papildomų dokumentų, jei gyvūnas vyksta tranzitu per kitas šalis?

Mūsų maršrutas eina per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją – tai ES šalys, todėl AHC galioja visur. Papildomų dokumentų nereikia. Bet jei dėl kokių nors priežasčių maršrutas keistųsi – pavyzdžiui, važiuotume per Daniją ar Švediją – reikėtų patikrinti konkrečios šalies reikalavimus. Kol kas tokių atvejų nebuvo, bet gyvenimas nenuspėjamas. Vieną kartą dėl uždaryto kelio Vokietijoje teko važiuoti ilgesniu keliu per Olandiją – papildomų dokumentų neprireikė, bet stresas buvo. Geriau žinoti iš anksto, kad galima ramiai važiuoti bet kuriuo ES keliu.

15. Ką daryti, jei dokumentai netvarkingi paėmimo dieną?

Deja, negalime paimti gyvūno be tinkamų dokumentų. Tai ne mūsų sprendimas – tai reikalavimai, kuriuos kontroliuoja pasienio tarnybos. Jei atvykstame ir dokumentai netvarkingi – kelionė atidedama. Turėjome tokių atvejų, ir jie visada nemalonūs. Šeimininkas nusivylęs, mes turime tuščią vietą mikroautobuse, o kiti klientai laukia. Todėl prašome – atsiųskite dokumentų kopijas bent 3 dienas prieš kelionę, kad galėtume patikrinti. Jei kažko trūksta – dar turėsite laiko sutvarkyti. Tai paprastas žingsnis, kuris išvengia didelių problemų.

Gyvūnų tipai – gyvūnų vežimas Velsas

16. Ar vežate kates? Jos gi tokios jautrios.

Taip, vežame kates, ir taip, jos jautrios. Katės yra teritoriniai gyvūnai, ir bet koks aplinkos pasikeitimas joms yra stresas. Bet su tinkamu paruošimu jos išgyvena kelionę gerai. Svarbiausia – pratinti prie bokso prieš kelionę. Jei katė pirmą kartą mato boksą kelionės dieną – garantuotas stresas. Bet jei savaitę prieš tai boksas stovi namuose atidarytas, su pledu ir skanėstais – katė prie jo pripranta. Turime klientę iš Bangoro, kuri veža savo katę kasmet – į Lietuvą ir atgal. Katė jau žino procesą, įlipa į boksą pati. Įprotis daro stebuklus.

17. Kaip vežti šuniuką, kuris dar nėra gavęs visų skiepų?

Tai sudėtingas klausimas. Pagal taisykles, gyvūnas turi turėti galiojančią pasiutligės vakciną, o po pirmo skiepo reikia palaukti 21 dieną. Jei šuniukas per jaunas arba negavo visų skiepų – negalime jo vežti. Tai griežta taisyklė, kurios negalime apeiti. Turėjome užsakymą vežti 10 savaičių šuniuką, kuris buvo paskiepytas tik prieš savaitę. Teko atsisakyti. Šeimininkas nusivylė, bet suprato – geriau palaukti dvi savaites, nei rizikuoti šuniuko sveikata ir saugumu. Skiepai yra ne formalumas, o apsauga.

18. Ar vežate agresyvius šunis?

Taip, bet su sąlygomis. Jei šuo agresyvus – praneškite iš anksto. Mes galime pritaikyti boksą, kad šuo negalėtų išeiti arba pakenkti kitiems gyvūnams. Turime patirties su agresyviais šunimis – vienas rotveileris iš Kardifo buvo toks agresyvus, kad net vairuotojas bijojo priartėti. Bet su tinkamu boksu ir kantrybe, viskas pavyko. Svarbu suprasti, kad agresyvus šuo kelionėje gali tapti dar agresyvesnis dėl streso. Todėl kartais rekomenduojame raminamuosius (veterinaro paskirtus) arba atskirą pervežimą. Saugumas – visų pirma.

19. Ką daryti su gyvūnu, kuris turi sveikatos problemų?

Praneškite mums viską. Jei gyvūnas serga, vartoja vaistus, turi alergijų ar bet kokių kitų sveikatos būklių – mes turime tai žinoti. Galime pritaikyti kelionės sąlygas – dažniau sustoti, palaikyti tam tikrą temperatūrą, priminti duoti vaistus. Bet jei gyvūnas serga rimtai – galbūt kelionė nėra gera idėja. Turėjome atvejį, kai šuo su širdies liga turėjo keliauti iš Velso į Lietuvą. Veterinaras rekomendavo atidėti kelionę, kol būklė stabilizuosis. Šeimininkas paklausė, ir tai buvo teisingas sprendimas. Kartais geriausia paslauga – pasakyti „dar ne dabar".

Praktiniai patarimai – gyvūnų vežimas Velsas

20. Kada geriausia planuoti gyvūno pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – bent 2–3 savaites prieš norimą datą. Taip turėsite laiko sutvarkyti dokumentus, paruošti gyvūną ir pasirinkti patogiausią reisą. Vasarą užsakymų daugiau, todėl gali tekti laukti ilgiau. Žiemą – mažiau, bet dėl oro sąlygų kelionė gali užtrukti. Paskutinės minutės užsakymus priimame, bet negarantuojame, kad spėsime. Vieną kartą žmogus paskambino pirmadienį ir prašė vežti jau trečiadienį – spėjome, bet vos vos. Planavimas iš anksto – geriausias draugas.

21. Ką daryti, jei gyvūnas bijo automobilių?

Tai dažna problema, ypač su prieglaudose augusiais gyvūnais. Patarimas – pratinkite palaipsniui. Pirmiausia – sėdėkite su gyvūnu nejudančiame automobilyje. Tada – trumpi pasivažinėjimai aplink namą. Palaipsniui ilginkite. Jei gyvūnas labai bijo – pasitarkite su elgesio specialistu arba veterinaru. Mūsų mikroautobusai yra tylesni už paprastus automobilius, ir tai padeda. Turėjome šunį iš Lanelio, kuris namuose drebėdavo vien pamatęs automobilį. Pervežimo dieną jis buvo įtemptas pirmas dvi valandas, bet paskui užmigo ir miegojo beveik visą kelią. Kartais tiesiog reikia pradėti.

22. Ar galima atšaukti užsakymą ir susigrąžinti pinigus?

Taip, bet priklauso nuo to, kiek liko iki kelionės. Jei atšaukiate likus daugiau nei 7 dienoms – grąžiname visą avansą. Jei 3–7 dienas – grąžiname 50 procentų. Jei mažiau nei 3 dienas – avansas negrąžinamas. Tai griežta, bet reikalinga taisyklė, nes mes rezervuojame vietą ir atsisakome kitų užsakymų. Bet visada yra išimčių – jei gyvūnas susirgo arba nutiko kažkas rimto, stengiamės būti lankstūs. Svarbiausia – komunikuoti. Tylėjimas ir dingimas yra blogiausia, ką galima padaryti.

23. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo paėmimo metu?

Tai nutiko tik kartą, bet užteko. Šuo iššoko pro duris, kai šeimininkė atidarė namus. Bėgiojo po kiemą 15 minučių, kol pagaliau sugautas. Nuo to karto visada prašome – prieš atvykstant įsitikinkite, kad gyvūnas yra uždarytoje patalpoje arba ant pavadėlio. Tai ne dėl mūsų patogumo, o dėl gyvūno saugumo. Pabėgęs gyvūnas svetimoje vietoje – tai košmaras. Ypač jei kalbame apie miestą su intensyviu eismu. Paprastas atsargumas gali išvengti didelės tragedijos.

24. Ar galima vežti gyvūną su jo lova ar žaislais?

Taip, ir tai net rekomenduojama. Pažįstamas daiktas su namų kvapu padeda gyvūnui jaustis saugiau. Pledas, mėgstamas žaislas, net senas marškinėliai su šeimininko kvapu – visa tai padeda. Bet nerekomenduoju per daug. Vienas šuo atvyko su penkiais žaislais, trimis pledais ir dviem dubenėliais – pusė mikroautobuso buvo užimta jo daiktais. Vienas ar du daiktai visiškai užtenka. Svarbiausia – kad tai būtų kažkas pažįstama, kas ramina. Ir kad nebūtų per didelio, kad tilptų bokse kartu su gyvūnu.

Išvada

Gyvūnų vežimas Velsas–Lietuva – tai ne tik transportavimo paslauga. Tai pasitikėjimas, kurį mums suteikiate, patikėdami savo augintinį. Mes tai suprantame ir vertiname. Kiekvienas gyvūnas, kurį vežame, yra kažkieno šeimos narys, ir mes elgiamės su juo atitinkamai. Jei turite klausimų ar abejonių – skambinkite. Geriau paklausti per daug, nei per mažai. Laukiame jūsų užsakymų.