Anglija gyvūnai

Persikraustymas į Angliją su gyvūnu – tai ne tik logistinis iššūkis, bet ir emocinis. Pats tai išgyvenau, kai pirmą kartą vežiau savo šunį į Londoną. Nežinojau, ko tikėtis, kaip jis reaguos, ar viskas bus gerai. Pasirodo, kad Anglija yra viena draugiškiausių šalių gyvūnams – parkai, veterinarijos klinikos, gyvūnų parduotuvės ant kiekvieno kampo. Bet iki ten reikia nusigauti, ir tai reikalauja pasiruošimo. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie gyvūnų vežimą į Angliją – nuo dokumentų iki adaptacijos. Be gražių įžangų – tiesiai prie reikalo.

Pasiruošimas – gyvūnų vežimas į Angliją

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Angliją?

Trys pagrindiniai dokumentai. Pirmas – ES augintinio pasas su mikroschemos numeriu, skiepų įrašais, savininko duomenimis. Antras – galiojantis pasiutligės skiepas, atliktas po mikroschemos įdėjimo. Trečias – sveikatos pažymėjimas, išduotas veterinaro ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Šunims dar reikia echinokokozės gydymo pažymėjimo – vaistai nuo kaspinuočių, duoti 24-120 valandų prieš įvažiavimą. Katėms to nereikia. Visus dokumentus turėkite tiek popierinius, tiek elektroninius. Ir dar – patikrinkite paso galiojimą. Pasibaigęs pasas yra viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduria žmonės pasienyje. Skamba nuobodžiai, bet tai svarbu.

2. Kiek laiko užtrunka pasiruošimas kelionei su gyvūnu?

Minimalus laikas – 4 savaitės, jei pradedate nuo nulio. Mikroschema įdedama tą pačią dieną. Pasiutligės skiepas daromas po čipo. Tada 21 dienos laukimo periodas. Po to sveikatos pažymėjimas. Jei gyvūnas jau turi čipą ir galiojantį skiepą – viską galima sutvarkyti per savaitę. Bet gyvenimas parodė, kad visada kažkas netikėto – veterinaras atostogauja, pasas pasibaigęs, skiepas nebegalioja. Todėl rekomenduoju pradėti ruoštis bent 6-8 savaites prieš planuojamą išvykimą. Ramiau bus visiems. Ir dar – nepamirškite patikrinti, ar mikroschema veikia. Kartais čipas „migruoja" po oda ir veterinaras jo neranda. Geriau sužinoti prieš kelionę nei pasienyje.

3. Ar skiriasi reikalavimai skirtingiems gyvūnams?

Taip, nors pagrindas panašus. Šunims, katėms ir šeškams – pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Šunims papildomai – echinokokozės gydymas. Katėms ir šeškams – ne. Triušiams, jūrų kiaulytėms, dekoratyviniams graužikams – nereikia pasiutligės skiepo, bet gali reikėti sveikatos pažymėjimo. Paukščiams, ropliams, žuvims – kitokia tvarka, gali reikėti CITES leidimų. Egzotiniams gyvūnams rekomenduoju kreiptis tiesiogiai į DEFRA – jie turi konkrečią informaciją kiekvienai rūšiai. Ir dar – kai kurios šunų veislės Anglijoje draudžiamos arba ribojamos. Pitbulterjerai, japonų tosai, argentiniečių dogai – tai veislės, kurioms gali reikėti specialių leidimų. Patikrinkite prieš veždami.

4. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Reikia įdėti. Veterinaras tai padaro per kelias minutes – mikroschema įšvirkščiama po oda, paprastai tarp menčių. Tai neskausminga procedūra, gyvūnas vos jaučia. Mikroschema turi atitikti ISO 11784/11785 standartą – 15 skaitmenų numeris. Svarbu – mikroschema turi būti įdėta prieš pasiutligės skiepą. Jei gyvūnas jau paskiepytas, o čipo nėra – reikia skiepyti iš naujo po čipo įdėjimo. Ir laukti dar 21 dieną. Tai erzina, bet kitaip negalima. Mikroschemos kaina – 15-30 eurų. Registracija nacionaliniame registre – papildomai 5-10 eurų. Tai vienkartinė investicija, kuri galioja visą gyvūno gyvenimą.

5. Kaip patikrinti, ar visi dokumentai tvarkingi?

Pirmiausia – patikrinkite mikroschemos numerį pase ir palyginkite su tuo, kurį nuskaito veterinaras. Turi sutapti visi 15 skaitmenų. Antras – patikrinkite skiepų datas. Pasiutligės skiepas turi būti atliktas po mikroschemos įdėjimo. Trečias – patikrinkite paso galiojimą. Ketvirtas – patikrinkite, ar sveikatos pažymėjime nurodyta teisinga data, veterinaro parašas, antspaudas. Penktas – jei vežate šunį, patikrinkite echinokokozės gydymo datą. Turi būti 24-120 valandų prieš įvažiavimą. Ir dar – turėkite viską vienoje vietoje. Aplankalas su visais dokumentais, kad pasienyje nereikėtų ieškoti. Skamba paprastai, bet pasienyje nervai įtempti, ir popieriai išsibarsto.

Transportas – kaip vežti gyvūną į Angliją

6. Kokie transporto būdai tinkami vežti gyvūną į Angliją?

Keli variantai. Asmeninis automobilis su keltu arba Eurotuneliu – patogiausias, nes gyvūnas šalia jūsų. Specializuotas gyvūnų pervežimas – patogu, jei neturite automobilio arba nenorite patys vairuoti. Lėktuvas – greičiausias, bet sudėtingiausias dėl reikalavimų ir streso gyvūnui. Autobusas – ne, tarptautiniai vežėjai neleidžia gyvūnų. Traukinys – tik Eurotunelis su automobiliu. Asmeniškai manau, kad automobilis arba specializuotas vežėjas yra geriausi variantai. Su lėktuvu viskas greičiau, bet gyvūnas keliauja atskirai nuo jūsų, krovinių skyriuje, su triukšmu ir slėgio pokyčiais. Katėms ir mažiems šunims kai kurios aviakompanijos leidžia būti salone, bet tai reta išimtis.

7. Kaip pasirinkti tinkamą narvą kelionei?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus – pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti, atsigulti. Tvirtas plastikinis korpusas su metalinėmis grotelėmis priekyje. Ventiliacija iš bent trijų pusių. Saugūs užraktai, kurių gyvūnas negali atidaryti. Dugnas atsparus vandeniui. Ir svarbu – narvas turi būti pažįstamas gyvūnui. Palikite jį namuose kelias dienas prieš kelionę, įdėkite skanėstų, tegul gyvūnas pripranta. Naujas narvas + nauja vieta = dvigubas stresas. Kaina gero narvo – 30-100 eurų, priklausomai nuo dydžio. Tai vienkartinis pirkinis, kuris tarnaus metus. Pigūs narvai iš prekybos centro dažnai neatitinka reikalavimų – patikrinkite prieš pirkdami.

8. Kiek laiko trunka kelionė automobiliu iš Lietuvos į Angliją?

Gryno važiavimo – 18-22 valandos. Maršrutas: Lietuva – Lenkija – Vokietija – Belgija – Prancūzija – keltas arba Eurotunelis – Anglija. Su pertraukomis, persikėlimu per Lamanšą ir galbūt nakvyne – 24-36 valandos. Priklauso nuo to, ar važiuojate be sustojimo, ar darote nakvynę. Rekomenduoju nakvynę – gyvūnui reikia pailsėti, o vairuotojui taip pat. Vokietijoje yra daugybė viešbučių, kurie priima gyvūnus – Booking.com galima filtruoti pagal „pet friendly". Keltas iš Kalė arba Diunkerko trunka 90 minučių, Eurotunelis – 35 minutes. Eurotunelis greitesnis, bet keltas pigesnis. Pasirinkite pagal prioritetus.

9. Ar galima vežti gyvūną lėktuvu į Angliją?

Galima, bet sudėtinga. Ne visos aviakompanijos priima gyvūnus. British Airways, Lufthansa, KLM – kai kurios priima, bet taisyklės skiriasi. Maži gyvūnai (iki 8 kg su nešiokle) kartais gali būti salone. Dideli gyvūnai – tik krovinių skyriuje. Kaina – nuo 200 iki 1200 eurų, priklausomai nuo gyvūno dydžio ir aviakompanijos. Reikalavimai griežti – narvas turi atitikti IATA standartus, dokumentai turi būti patikrinti prieš skrydį. Ir dar – ne visi oro uostai turi gyvūnų patikros punktus. Jei skrendate iš Vilniaus – patikrinkite, ar oro uostas turi reikiamą infrastruktūrą. Asmeniškai nerekomenduoju lėktuvo, nebėra kitos išeities. Stresas per didelis.

10. Ką daryti, jei neturiu automobilio ir nenoriu skristi?

Kreipkitės į specializuotą gyvūnų pervežimo įmonę. Jos turi mikroautobusus, pritaikytus gyvūnų transportavimui, ir veža maršrutu Lietuva-Anglija reguliariai. Paslauga apima: paėmimą iš namų, transportavimą, pristatymą į adresą Anglijoje. Kaina – nuo 150 eurų už mažą gyvūną iki 500 eurų už didelį šunį. Tai brangiau nei autobuso bilietas, bet pigiau nei lėktuvas. Ir patogiau – jūs nekeliaujate, keliauja gyvūnas. Pasirinkite patikimą įmonę – klauskite atsiliepimų, patikrinkite licencijas, paprašykite nuotraukų iš transporto priemonės. Gera įmonė neturi ko slėpti. Bloga – vengia atsakyti į klausimus.

Įvažiavimas – patikros Anglijoje

11. Kas tikrina gyvūną įvažiuojant į Angliją?

Pasienio veterinaras (Border Force Veterinary Inspector). Jis patikrina mikroschemos numerį, paso duomenis, skiepų įrašus, sveikatos pažymėjimą. Viskas turi sutapti. Patikra vyksta keltų terminale arba Eurotunelio stotyje. Paprastai trunka 5-15 minučių, jei viskas tvarkinga. Jei kažkas trūksta – gali užtrukti valandą ar ilgiau. Veterinaras gali paprašyti papildomų dokumentų, patikrinti gyvūno sveikatą vizualiai. Kartais prašo parodyti gyvūną – atidaryti narvą, leisti apžiūrėti. Būkite pasiruošę atsakyti į klausimus: kur vykstate, kiek laiko būsite, ar gyvūnas skirtas pardavimui. Ir dar – būkite mandagūs. Veterinaras tiesiog daro savo darbą. Piktas tonas tik pablogins situaciją.

12. Ar reikalingas karantinas gyvūnui atvykus į Angliją?

Ne, jei visi dokumentai tvarkingi. Karantinas taikomas tik tada, kai kažkas trūksta – nėra galiojančio pasiutligės skiepo, mikroschema neatitinka standarto, dokumentai neišsamūs. Karantino laikotarpis – iki 4 mėnesių, išlaikymo kainą apmoka savininkas. Tai labai brangu ir nemalonu. Todėl verta pasiruošti kruopščiai. Po Brexit kai kurie reikalavimai pasikeitė – anksčiau buvo paprasčiau, dabar griežčiau. Visada patikrinkite naujausią informaciją GOV.UK svetainėje. Ir dar – jei gyvūnas atvyksta iš šalies, kuri nėra ES sąraše, taisyklės griežtesnės. Lietuva yra ES narė, tad tvarka paprastesnė. Bet nesitikėkite, kad viskas bus lengva – pasienyje jie rimtai žiūri.

13. Ką daryti, jei pasienyje atsisako įleisti gyvūną?

Priklauso nuo priežasties. Jei trūksta dokumento – galite pabandyti gauti jį skubiai (veterinaras, ambasada). Jei skiepas negalioja – nieko nepadarysi, reikia grįžti. Jei mikroschema neatitinka – galima patikrinti rankiniu būdu, bet tai užtrunka. Blogiausiu atveju gyvūnas sulaikomas karantinui. Geriausiu – grįžtate atgal ir sutvarkote dokumentus. Vienas mano pažįstamas buvo priverstas grįžti iš pusės kelio, nes veterinaras pamiršo uždėti antspaudą ant sveikatos pažymėjimo. Nemalonu, bet ne pasaulio pabaiga. Svarbiausia – nepanikuoti, nekonfliktuoti su pasienio pareigūnais, ieškoti sprendimo. Ir kitą kartą – tris kartus patikrinti dokumentus prieš išvykstant.

14. Kiek laiko trunka patikra pasienyje?

Paprastai 5-15 minučių, jei viskas tvarkinga. Veterinaras nuskaito mikroschemą, patikrina paso duomenis, pažiūri sveikatos pažymėjimą. Jei eilė – gali tekti palaukti 30-60 minučių. Savaitgaliais ir švenčių dienomis eilės ilgesnės. Jei kažkas neaišku – patikra gali užtrukti valandą ar ilgiau. Todėl planuokite laiką su atsarga. Jei keltas išplaukia 14:00, o patikra gali užtrukti – atvykite bent 2 valandas anksčiau. Geriau palaukti terminale nei praleisti keltą. Eurotunelyje patikra vyksta prieš įlipant į traukinį – procesas panašus, bet greitesnis, nes mažiau žmonių. Pasirinkite laiką, kai mažiau eismo – anksti ryte arba vėlai vakare.

15. Ar Anglijoje reikia registruoti gyvūną?

Šunims – taip. Nuo 2016 metų visi šunys Anglijoje turi turėti mikroschemą ir būti registruoti. Tai daroma pas veterinarą, kuris suveda duomenis į nacionalinę duomenų bazę. Registracija nemokama, bet veterinaras gali imti mokestį už vizitą. Katėms – ne privaloma, bet rekomenduojama. Jei katė pabėgs, mikroschema padės ją surasti. Be mikroschemos katės registracija neįmanoma. Taip pat rekomenduoju užregistruoti gyvūną vietinėje „Pets at Home" programėlėje arba panašiose – tai papildomas būdas surasti gyvūną, jei jis dingtų. Ir dar – jei persikraustote iš vienos vietos į kitą Anglijoje, atnaujinkite adresą registre.

Adaptacija – gyvūnai Anglijoje

16. Kaip adaptuoti gyvūną naujoje vietoje Anglijoje?

Lėtai. Pirmos 2-3 dienos – viename kambaryje su visais reikalingais dalykais. Neatidarykite visų durų iš karto. Šunims – trumpi pasivaikščiojimai netoli namų, kad užuostų naują teritoriją. Katėms – viduje, kol pripranta. Po kelių dienų, kai gyvūnas jaučiasi patogiai viename kambaryje, galite pradėti tyrinėti daugiau. Svarbu – išlaikyti tą pačią dienotvarkę. Šėrimas tuo pačiu metu, pasivaikščiojimai tuo pačiu metu. Nauja aplinka, bet sena rutina – tai ramina. Ir dar – neskubinkite proceso. Vienas šuo adaptuojasi per savaitę, kitam reikia mėnesio. Nelyginkite su kitais gyvūnais. Kantrybė – raktas.

17. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako valgyti naujoje vietoje?

Stresas slopina apetitą – tai normalu. Pirmą dieną ar dvi gyvūnas gali nevalgyti. Bet jei tai trunka ilgiau nei 48 valandas – reikia imtis priemonių. Pasiūlykite skanėstus, šlapią maistą, virtą vištieną – kažką, kas labai vilioja.