Katės vežimas į Velsą

Katės vežimas – tai visai kitas reikalas nei šuns vežimas. Šuo, nors ir nerimauja, dažniausiai paklūsta, eina, kur vedi, sėda, kur reikia. Katė gi turi savo nuomonę. Ji gali pasislėpti po lova likus valandai iki išvykimo, atsisakyti lipti į boksą arba pradėti miaukti taip, kad visas mikroautobusas girdėtų. Ir tai ne jos kaltė – katės tiesiog kitaip reaguoja į stresą. Dirbant su katėmis išmokau vieno svarbiausio dalyko – kantrybė. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką žinau apie kačių vežimą į Velsą, remdamasis ne teorija, o realiais atvejais, kai viskas ėjosi sklandžiai ir tais, kai ne visai.

Paruošimas – katės vežimas į Velsą

1. Kaip paruošti katę kelionei į Velsą?

Pradėkite nuo bokso. Ne dieną prieš kelionę, o bent savaitę. Padėkite boksą kambaryje, atidarykite duris, įdėkite minkštą pledą. Leiskite katei pačiai jį tyrinėti. Nemėginkite jos įdėti jėga – tai sukels asociaciją su prievarta. Vietoj to, dėkite skanėstus į boksą, kad katė susietų jį su kažkuo maloniu. Viena mano klientė iš Kardifo pradėjo pratinti savo katę prie bokso likus trims savaitėms iki kelionės – ir kai atėjo diena, katė pati įlipo. Tai ne stebuklas, tai tiesiog nuoseklus darbas. Be to, pasitarkite su veterinaru dėl skiepų ir dokumentų – tai užtrunka, todėl nepradėkite paskutinę savaitę.

2. Ar katė turi būti paskiepyta prieš kelionę?

Taip, privaloma. Pasiutligės vakcina turi būti galiojanti. Jei katė skiepyta pirmą kartą – reikia palaukti 21 dieną po skiepo. Jei revakcinacija – ji galioja iš karto. Be to, rekomenduojame papildomus skiepus – nuo kačių gripo, leukemijos – nors jie neprivalomi kelionei, bet apsaugo nuo ligų, ypač jei katė pateks į naują aplinką. Turėjome atvejį, kai katė iš Svonžio atvyko į Lietuvą ir po savaitės susirgo kačių gripu – veterinaras sakė, kad galbūt užsikrėtė dar prieš kelionę, bet stresas pablogino būklę. Skiepai nėra garantija, bet jie sumažina riziką.

3. Kokius dokumentus reikia vežant katę į Velsą?

Priklauso nuo krypties. Jei vežate katę iš Lietuvos į Velsą – reikia EU Pet Passport, mikroschemos, galiojančios pasiutligės vakcinos. Jei vežate iš Velso į Lietuvą – reikia Animal Health Certificate (AHC), kurį išduoda veterinaras JK. Po Brexit taisyklės pasikeitė, ir senieji JK išduoti pasai nebegalioja. Tai painu, ir daugelis žmonių to nežino. Vienas klientas iš Niuporto atėjo su pasu, kuris buvo išduotas prieš penkerius metus JK – mes negalėjome jo priimti. Teko laukti, kol veterinaras išdavė AHC. Todėl visada patikrinkite dokumentus prieš planuojant kelionę.

4. Kiek laiko užtrunka pasiruošimas kačių vežimui?

Nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo situacijos. Jei katė jau turi mikroschemą, skiepus ir pasą – pasiruošimas greitas. Jei reikia skiepyti pirmą kartą – reikia 21 dienos po skiepo. Jei reikia gauti AHC – veterinaras gali išduoti ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Ir dar reikia laiko pačiai katei priprasti prie bokso. Realiai – pradėkite planuoti bent mėnesį prieš norimą kelionės datą. Taip turėsite laiko viskam, be streso. Paskutinės minutės planavimas su katėmis retai baigiasi gerai.

5. Ar reikia specialaus bokso kačių vežimui?

Boksas turi būti pakankamai didelis, kad katė galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Standartinis boksas mažoms ir vidutinėms katėms tinka. Jei turite didelę katę – pavyzdžiui, Meino meškėną – reikės didesnio bokso. Boksas turi būti tvirtas, su ventiliacija ir saugiu užraktu. Mes galime pateikti boksą, bet jei katė jau prie jo pripratusi – geriau naudoti savo. Vienas klientas iš Aberistvito atvežė boksą, kuris atrodė kaip mažas namelis – katė ten jautėsi kaip karalienė. Svarbu, kad boksas būtų saugus ir pažįstamas.

6. Kaip sumažinti kačių stresą prieš kelionę?

Yra keletas būdų. Pirmiausia – feromonų purškalas (pvz., Feliway), kurį galima purkšti ant bokso pledo. Tai dirbtiniai feromonai, kurie ramina kates. Antra – žolelių papildai, pavyzdžiui, katžolė, bet ne visoms katėms veikia. Trečia – veterinaras gali paskirti lengvus raminamuosius, bet tai tik kraštutiniu atveju. Ketvirta – ramus elgesys pačio šeimininko. Jei jūs nervinatės, katė tai jaučia. Turėjome klientę, kuri taip jaudinosi dėl kelionės, kad jos katė pradėjo slėptis dar prieš kelionės dieną. Kai šeimininkė nurimo, katė irgi nurimo. Jūsų emocinė būsena persiduoda augintiniui.

Kelionė – katės vežimas į Velsą

7. Kaip katės elgiasi kelionės metu?

Paprastai – pirmas kelias valandas nervinasi. Gali miaukti, bandyti išeiti iš bokso, arba atvirkščiai – susisukti į kamuoliuką ir tylėti. Abu elgesio variantai normalūs. Po 4–6 valandų dauguma kačių apsipranta ir užmiega. Bet yra išimčių. Viena katė iš Lanelio miaukė beveik 12 valandų – mes jau galvojome, kad reikės sustoti pas veterinarą. Bet staiga ji nutilo ir užmiego. Iki kelionės pabaigos buvo visiškai rami. Katės yra nenuspėjamos, ir su tuo reikia susitaikyti. Svarbiausia – kad boksas būtų saugus, vanduo pasiekiamas, o temperatūra tinkama.

8. Ar katėms reikia dėklo kelionės metu?

Tai sudėtingas klausimas. Idealu – taip, bet praktiškai dauguma kačių kelionės metu nesinaudoja dėklu. Jos tiesiog susilaiko. Tai gali trukti iki 24 valandų, o kartais ir ilgiau. Tai nėra sveika, bet tai normali streso reakcija. Mes dedame sugeriamąjį padą į bokso dugną, kad būtų patogiau, jei katė nuspręstų naudotis. Bet nesitikime to. Po kelionės katė paprastai iš karto eina į dėklą. Viena katė iš Bangoro atsisakė dėklo dvi dienas po kelionės – šeimininkė jau nerimavo, bet veterinaras nuramino, kad tai normalu. Kūnas atsistato po streso.

9. Kaip dažnai tikrinate kates kelionės metu?

Kas 3–4 valandas. Patikriname, ar vanduo yra, ar boksas tvarkingas, ar katė atrodo gerai. Bet stengiamės netrukdyti per daug – atidarome boksą tik tada, kai reikia. Katės nemėgsta, kai kas nors kišasi į jų erdvę, ypač svetimi žmonės. Vairuotojas žino, kad su katėmis reikia švelniau. Vieną kartą vairuotojas bandė paglostyti katę per bokso grotas – katė subraižė jam ranką. Nuo to karto – tik stebėjimas iš tolo, be kontakto. Katės turi savo taisykles, ir mes jas gerbiame.

10. Ar katės gali keliauti kartu su šunimis?

Taip, bet atskirai. Mikroautobuse katės ir šunys laikomi skirtingose zonose, kad vienas kitą nejaustų per stipriai. Kvapai vis tiek sklinda, bet atstumas padeda. Turėjome kelionę, kurioje vežėme tris šunis ir dvi kates – visi atskirai, visi savo boksuose. Katės pirmą valandą buvo įtemptos, bet paskui apsiprato. Svarbiausia – kad katė nematytų šuns. Regos kontaktas sukelia daugiau streso nei kvapas. Todėl boksai statomi taip, kad katės nematytų kitų gyvūnų.

11. Ką daryti, jei katė pradeda dusti ar vemti kelionės metu?

Vėmimas kelionės metu nėra retas reiškinys – pykinimas dėl judesio veikia ir kates. Jei katė vemia – sustojame, valome boksą, keičiame padą. Jei vėmimas kartojasi – duodame laiko pailsėti prieš tęsiant kelionę. Dusulys yra rimčiau – tai gali būti streso priepuolis arba sveikatos problema. Tokiu atveju ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Turėjome atvejį, kai katė iš Kardifo pradėjo sunkiai kvėpuoti ties Vokietijos siena – radome kliniką, veterinaras davė deguonies ir raminamųjų, ir katė atsigavo. Svarbu neignoruoti simptomų.

Dokumentai – katės vežimas į Velsą

12. Kuo skiriasi EU Pet Passport nuo AHC?

EU Pet Passport – tai dokumentas, kurį išduoda veterinaras ES šalyje. Jis galioja visoms ES šalims ir leidžia keliauti su gyvūnu be papildomų sertifikatų. AHC (Animal Health Certificate) – tai dokumentas, kurį išduoda veterinaras JK ir kuris reikalingas vežant gyvūną iš JK į ES po Brexit. Skirtumas tas, kad AHC galioja tik vienai kelionei, o EU Pet Passport – ilgiau. Jei katė turi Lietuvoje išduotą pasą – ji gali keliauti iš Lietuvos į Velsą be papildomų dokumentų (išskyrus galiojančius skiepus). Bet jei vežate iš Velso į Lietuvą – reikia AHC. Tai paini sistema, bet ji tokia, kokia yra.

13. Ką daryti, jei katė neturi mikroschemos?

Įsitaisyti. Be mikroschemos negalima nei gauti paso, nei AHC, nei keliauti. Mikroschemą veterinaras įdeda po oda per kelias sekundes – tai neskausminga procedūra. Po to reikia užregistruoti savo duomenis duomenų bazėje. Visa tai užtrunka vieną vizitą pas veterinarą. Bet jei katė skiepijama pirmą kartą tuo pačiu vizitu – reikia palaukti 21 dieną iki kelionės. Todėl neskubėkite – pradėkite nuo mikroschemos ir skiepų, o tada planuokite kelionę. Viena katė iš Svonžio neturėjo čipo – šeimininkė nežinojo, kad jis reikalingas. Vizitas pas veterinarą, 21 diena laukimo, ir tik tada kelionė. Geriau žinoti iš anksto.

14. Ar katė turi būti registruota kokioje nors duomenų bazėje?

Taip, mikroschema turi būti registruota. Lietuvoje tai galima padaryti per veterinarijos kliniką arba tiesiogiai per PetPass duomenų bazę. JK – per Petlog arba kitą registruotą sistemą. Registracija svarbi todėl, kad jei katė pasimestų, bet kuris veterinaras ar prieglauda galėtų nuskaityti čipą ir surasti šeimininką. Be registracijos čipas yra tik skaičių eilutė be prasmės. Vieną kartą katė iš Niuporto atvyko į Lietuvą su čipu, kuris nebuvo registruotas – veterinaras Lietuvoje negalėjo patvirtinti tapatybės. Teko skambinti atgal į JK veterinarui, kuris patvirtino, kad čipas priklauso tai katei. Papildomas stresas, kurio galima išvengti.

15. Kiek laiko galioja AHC?

AHC galioja 10 dienų nuo išdavimo datos iki įvažiavimo į ES. Tai reiškia, kad veterinaras JK turi jį išduoti ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Jei išduotas anksčiau – negalioja. Jei kelionė vėluoja ir AHC pasensta – reikia naujo. Tai vienas iš tų dalykų, kurie erzina, bet nieko negalima padaryti. Planavimas čia labai svarbu. Rekomenduoju gauti AHC likus 5–7 dienoms iki kelionės – taip turėsite atsargos, jei kas nors nenumatyto nutiktų, bet ne per anksti, kad dokumentas dar galiotų.

Kačių sveikata – katės vežimas į Velsą

16. Ar katė gali susirgti kelionės metu?

Gali, bet tai retai. Dažniausios problemos – streso sukeltas pykinimas, viduriavimas arba apetito praradimas. Tai laikina ir praeina po kelionės. Rimtesnės problemos – kvėpavimo sutrikimai, alerginės reakcijos arba lėtinių ligų paūmėjimas. Jei katė turi sveikatos problemų – praneškite mums iš anksto. Galime pasirūpinti, kad būtų vaistų, kad sustojimai būtų dažnesni, kad temperatūra būtų tinkama. Viena katė iš Bangoro turėjo diabetą – šeimininkė davė mums insulino švirkštus ir instrukcijas. Kas 6 valandas reikėjo suleisti vaistus. Vairuotojas išmoko tai daryti. Ne standartinė situacija, bet mes prie to prisitaikėme.

17. Kaip dažnai katės atsisako maisto kelionės metu?

Labai dažnai. Dauguma kačių nevalgo kelionės metu – tai normalu. Jos gali nevalgyti iki 24 valandų be jokios žalos sveikatai. Svarbiau – vanduo. Jei katė negeria ilgiau nei 12 valandų – tai jau problema. Stengiamės skatinti – siūlome vandenį iš pipetės arba ant lūpų. Bet ne verčiame. Viena katė iš Kardifo negėrė 16 valandų – jau pradėjome nerimauti. Bet vos atvykus į Lietuvą, šeimininkė atidarė maišelį su šlapiu maistu – katė puolė valgyti ir gerti kaip niekur nieko. Kartais jos tiesiog laukia tinkamo momento.

18. Ar galima duoti katei raminamųjų prieš kelionę?

Tik pasitarus su veterinaru. Kai kurie raminamieji, skirti žmonėms, yra pavojingi katėms. Net veterinariniai raminamieji gali turėti šalutinį poveikį – mieguistumą, koordinacijos praradimą, kartais pykinimą. Veterinaras gali paskirti saugią dozę, atsižvelgdamas į katės svorį ir sveikatos būklę. Bet aš asmeniškai rekomenduoju raminamuosius tik kraštutiniu atveju – kai katė labai agresyvi arba turi panikos priepuolių istoriją. Dauguma kačių su tinkamu paruošimu išgyvena kelionę be vaistų. Vaistai nėra sprendimas tinginystei – jie yra pagalba, kai niekas kitas neveikia.

19. Ką daryti, jei katė serga lėtine liga?

Praneškite mums viską. Jei katė serga diabetu, inkstų liga, širdies liga ar bet kokia kita lėtine liga – mes turime tai žinoti. Galime pritaikyti kelionės sąlygas – dažniau sustoti, palaikyti tam tikrą temperatūrą, duoti vaistus pagal grafiką. Bet jei katės būklė nestabili – galbūt kelionė nėra gera idėja. Pasitarkite su veterinaru prieš užsakydami pervežimą. Viena katė iš Lanelio turėjo inkstų ligą – veterinaras rekomendavo atlikti kraujo tyrimą prieš kelionę. Rezultatai buvo geri, ir mes vežėme. Bet jei būtų blogi – būtume rekomendavę atidėti. Gyvūno sveikata svarbiau nei bet koks grafikas.

Praktiniai klausimai – katės vežimas į Velsą

20. Kiek kainuoja katės vežimas į Velsą?

Priklauso nuo krypties. Iš Lietuvos į Velsą – nuo 280 iki 400 eurų. Iš Velso į Lietuvą – panašiai, bet gali būti brangiau dėl AHC dokumento, kurį reikia gauti JK. Kaina priklauso nuo to, ar katė vežama atskirai, ar su kitais gyvūnais. Jei norite atskiro pervežimo – kaina gali siekti 600 eurų. Bet tai retas pasirinkimas – dauguma kačių vežamos kartu su kitais gyvūnais, bet atskirose zonose. Kaina visada derinama individualiai, ir mes stengiamės rasti sprendimą, kuris tinka abiem pusėms.

21. Ar galima atvykti pačiam ir pervežti katę savarankiškai?

Žinoma, tai įmanoma. Bet reikia suprasti, ką tai reiškia. Pirmiausia – reikia automobilio, kuris tinka gyvūnų vežimui. Antra – reikia keltu arba tuneliu persikelti per Lamanšą. Trečia – reikia žinoti kiekvienos šalies, per kurią važiuosite, taisykles. Ketvirta – tai 30+ valandų vairavimo. Jei esate tam pasiruošę – pirmyn. Bet dauguma žmonių, kurie skambina mums, jau bandė patys ir suprato, kad tai per sudėtinga. Vienas vyras iš Svonžio bandė vežti savo katę pats – po 10 valandų kelionės sustojo ir paskambino mums. Mes paėmėm katę iš Vokietijos ir pristatėm į Lietuvą. Kartais geriau pripažinti, kad reikia pagalbos.

22. Ką daryti, jei katė pabėga paėmimo metu?

Nejudinkite. Rimtai – nebandykite gaudyti katės, kuri pabėgo. Ji išsigandusi ir gali pulti arba pabėgti dar toliau. Vietoj to – atidarykite duris, padėkite maisto ir boksą su atviru dangčiu, ir palaukite. Dauguma kačių grįžta per valandą ar dvi. Turėjome atvejį, kai katė pasislėpo garaže ir neišlindo tris valandas. Šeimininkė jau verkė, mes jau galvojome, ką daryti. Bet galiausiai katė pati išlindo, nuėjo prie maisto, ir mes ją švelniai įdėjome į boksą. Kantrybė – tai vienintelis dalykas, kuris veikia su katėmis.

23. Ar galima vežti dvi kates kartu viename bokse?

Priklauso nuo kačių. Jei jos gyvena kartu ir sutaria – taip, galima. Bet jei jos nepažįsta viena kitos – ne. Net jei abi ramios namuose, kelionės stresas gali sukelti konfliktą. Turėjome atvejį, kai dvi seserys katės, kurios namuose miega viena šalia kitos, kelionės metu pradėjo kovoti viename bokse. Teko skubiai atskirti. Nuo to karto – viena katė, vienas boksas, net jei jos geriausios draugės. Saugumas svarbiau už patogumą.

24. Ką daryti atvykus į Velsą – kaip padėti katei adaptuotis?

Pirmiausia – ramybė. Neskubėkite. Atidarykite boksą naujoje patalpoje, uždarykite duris, ir leiskite katei pačiai išeiti. Negraibykite, neimkite ant rankų, nebandykite guosti. Katėms reikia laiko ir erdvės. Padėkite maistą, vandenį ir dėklą netoli bokso. Pirmą dieną katė gali slėptis – tai normalu. Po kelių dienų ji pradės tyrinėti. Viena katė iš Kardifo pirmas tris dienas praleido po lova – šeimininkė jau galvojo, kad kažkas negerai. Bet ketvirtą dieną katė išlindo, apsidairė, ir pradėjo elgtis kaip namie. Adaptacija užtrunka, ir kiekviena katė turi savo tempą.

Išvada

Katės vežimas į Velsą nėra sudėtingas, bet reikalauja pasiruošimo, kantrybės ir supratimo. Katės yra individualistės, ir kiekviena reaguoja kitaip. Viena gali miegoti visą kelią, kita – miaukti. Viena adaptuojasi per dieną, kita – per savaitę. Svarbiausia – pasirūpinti dokumentais, paruošti boksą, ir išlaikyti ramybę. Jei turite klausimų – skambinkite. Mes ne tik vežame, bet ir patariame. Jūsų katė nusipelno geriausios kelionės.