Gyvūnų vežimas iš Londono į Lietuvą

Kai prieš kelerius metus pradėjome vežti gyvūnus maršrutu Londonas–Lietuva, nežinojome, kad tai taps pagrindine mūsų veikla. Tiesiog buvo poreikis – žmonės grįžta namo, persikrausto, nori pasiimti savo augintinius. Ir tas poreikis tik auga. Gyvūnų vežimas iš Londono į Lietuvą dabar yra viena dažniausių užklausų, kurias gauname. Žmonės skambina su tūkstančiais klausimų – nuo „ar mano katė išgyvens kelionę“ iki „kiek kainuoja vežti didelį šunį“. Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į visus dažniausius klausimus vienoje vietoje.

Dokumentai – gyvūnų vežimas iš Londono

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Londono į Lietuvą?

Pagrinde reikia trijų dalykų: gyvūno paso arba veterinarinio sertifikato, mikroschemos ir pasiutligės skiepo įrašo. Po „Brexit“ situacija pasikeitė – dabar iš JK reikia veterinarinio sertifikato, kurį išduoda oficialus veterinaras. Šis sertifikatas galioja 10 dienų, todėl laiko planavimas svarbus. Be to, reikia gydymo nuo echinokokozės, kuris turi būti atliktas prieš kelionę. Skamba daug, bet iš tikrųjų tai vienas vizitas pas veterinarą, jei viskas iš anksto sutvarkyta. Mes visada rekomenduojame pradėti ruoštis bent dvi savaites prieš planuojamą kelionę.

2. Ar galiu pats susitvarkyti dokumentus, ar reikia jūsų pagalbos?

Galite pats, bet mes galime padėti. Dokumentų tvarkymas nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti, kur eiti, ką prašyti, kokia forma. Mes turime kontaktus veterinarų Londone, kurie specializuojasi gyvūnų kelionėse – jie žino visus reikalavimus ir gali viską padaryti per vieną vizitą. Jei norite tvarkyti patys – prašome, mes tik patikrinsime, ar viskas tvarkoje prieš kelionę. Bet jei nenorite sukti galvos – mes galime suorganizuoti veterinaro vizitą už jus. Tai kainuoja papildomai, bet sutaupo laiko ir nervų.

3. Ką daryti, jei gyvūno pasas išduotas dar prieš „Brexit“?

Senas ES gyvūno pasas nebegalioja kaip vienintelis dokumentas. Jis vis dar naudingas kaip skiepų ir mikroschemos įrašų šaltinis, bet JK išvykstant reikia naujo veterinarinio sertifikato. Veterinaras gali peržiūrėti seną pasą, patikrinti mikroschemą ir išduoti naują sertifikatą. Tai nereiškia, kad reikia viską daryti iš naujo – skiepai, jei galioja, lieka galioti. Tiesiog reikia naujo popieriaus. Vienas mūsų klientas atėjo su pasu, išduotu 2018 metais – veterinaras per 20 minučių sutvarkė viską, ko reikėjo.

4. Ar reikia paso kiekvienam gyvūnui atskirai?

Taip, kiekvienas gyvūnas turi turėti savo dokumentus. Net jei vežate du šunis iš tos pačios šeigos – kiekvienas turi atskirą pasą, atskirą mikroschemą, atskirus skiepų įrašus. Tai logiška – kiekvienas gyvūnas yra atskiras individas su savo sveikatos istorija. Kartais žmonės klausia, ar negalima vieno paso dviem gyvūnams – ne, negalima. Kiekvienas gyvūnas – kiekvienas dokumentas. Tai gali atrodyti kaip papildomas darbas, bet tai saugumo klausimas – jei vienas gyvūnas susirgtų, reikia žinoti, kurio tiksliai sveikatos istoriją tikrinti.

5. Ką daryti, jei veterinaras atsisako išduoti sertifikatą?

Tai nutinka, bet retai. Veterinaras gali atsisakyti, jei mato, kad gyvūnas nėra geros sveikatos būklės kelionei. Pavyzdžiui, jei gyvūnas serga, turi temperatūrą arba yra per silpnas. Tokiu atveju reikia pirmiau pagydyti gyvūną, o tada bandyti dar kartą. Kitas atvejis – jei skiepai negalioja arba mikroschema neįdėta. Tada reikia sutvarkyti tai, ko trūksta, ir vėl kreiptis. Veterinaras ne priešas – jis tiesiog atlieka savo darbą ir rūpinasi gyvūno gerove. Jei atsisako, yra priežastis, ir geriau ją išspręsti nei ieškoti kito veterinaro, kuris „praleis“.

Kelionė – gyvūnų transportavimas iš Londono

6. Kaip gyvūnai jaučiasi ilgoje kelionėje?

Pirmos kelios valandos dažniausiai būna sunkiausios – gyvūnas stresuoja, nežino, kas vyksta, kur jis. Bet po to dauguma adaptuojasi. Šunys paprastai užmiega, katės susisuka į kamuoliuką ir taip pat ilsisi. Yra išimčių – kai kurie gyvūnai nervinasi visą kelionę, bet tai retai. Mes stengiamės kurti kuo ramesnę aplinką – tyliau, mažiau staigių judesių, reguliarūs sustojimai. Vienas šuo pirmą valandą lojo be sustojimo, o paskui miegojo likusias 20 valandų. Kita katė pirmas dvi valandas miaukė, o paskui pradėjo murkti, kai vairuotojas kalbėjo su ja. Adaptacija vyksta, tik reikia laiko.

7. Ar gyvūnai gali susitikti su kitais gyvūnais kelionės metu?

Paprastai ne. Kiekvienas gyvūnas yra savo narve, atskirai nuo kitų. Tai saugiau – net jei gyvūnai draugiški namie, stresinėje aplinkoje elgesys gali pasikeisti. Vienintelė išimtis – gyvūnai iš tos pačios šeimos, kurių šeimininkas sutinka, kad jie keliautų kartu. Bet net ir tada mes stebime, ar jie iš tiesų draugiški, ar ne. Per sustojimus gyvūnai išeina atskirai – ne visi kartu vienoje teritorijoje. Tai užtrunka ilgiau, bet saugiau. Mes neimame rizikos su svetimais gyvūnais.

8. Ką vežtis kartu su gyvūnu?

Maistą visai kelionei – mes turime vandens, bet maistą geriau savo. Vaistus, jei gyvūnas vartoja – su aiškiomis instrukcijomis. Mėgstamą pleduką arba kažką su jūsų kvapu. Ir tiek. Nereikia vežtis visų žaislų, trijų dubenėlių ir atsarginio guolio. Vienas klientas atėjo su dviem dideliais krepšiais daiktų savo šuniui – mes paėmėme tik pleduką ir vaistus, viskas kitas liko namie. Šuo per visą kelionę naudojo tik tą pleduką. Paprasčiau yra geriau – mažiau daiktų, mažiau chaoso.

9. Kaip dažnai tikrinami gyvūnai kelionės metu?

Kas kelias valandas vairuotojas patikrina kiekvieną gyvūną – ar gerai atrodo, ar geria vandenį, ar narvas tvarkingas. Per sustojimus – išsamiau: apžiūri, leidžia pajudėti, patikrina, ar nėra sužeidimų ar ligos požymių. Mes turime kontrolinį sąrašą, kurį vairuotojas pildo kiekvieno sustojimo metu – kada tikrino, ką pastebėjo, ką padarė. Tai ne tik formalumas – tai mūsų atsakomybė. Vieną kartą vairuotojas pastebėjo, kad vienas šuo negeria vandens – paaiškėjo, kad gertuvė užsikimšusi. Pakeitė, šuo išgėrė, viskas gerai. Maži dalykai, bet svarbūs.

10. Ar galima skambinti ir klausti apie gyvūną kelionės metu?

Taip, ir prašome tai daryti. Suprantame, kad nerimaujate, ir norime, kad jaustumėtės ramiau. Skambinkite bet kada – mes atsakysime, pasakysime, kur esame, kaip jūsų augintinis. Vienas klientas skambino kas tris valandas – mes kantriai atsakinėjome kiekvieną kartą. Kitas klientas prašė nuotraukų – siuntėme. Trečias klientas prašė vaizdo skambučio – ir tai padarėme. Mes suprantame, kad jūsų augintinis yra jūsų šeimos narys, ir norite žinoti, kad viskas gerai. Tai ne problema, tai mūsų darbas.

Kainos – gyvūnų vežimas iš Londono

11. Nuo ko priklauso pervežimo kaina?

Kelių dalykų: gyvūno dydžio, maršruto, sezono, papildomų paslaugų. Maži gyvūnai – pigiau, dideli – brangiau. Jei reikia paimti iš tolimo Londono priemiesčio – papildomas mokestis. Vasarą, kai daugiau užsakymų, kainos gali būti šiek tiek aukštesnės. Jei reikia pagalbos su dokumentais – tai irgi kainuoja. Bet mes visada stengiamės rasti sprendimą, kuris tinka biudžetui. Vienas klientas sakė, kad negali sau leisti mūsų kainos – radome būdą, kaip sumažinti išlaidas, sujungdami jo gyvūną su kitu užsakymu tame pačiame reise. Svarbu kalbėtis.

12. Ar kaina skiriasi vežant šunį ar katę?

Paprastai ne – kaina priklauso nuo dydžio, ne nuo rūšies. Mažas šuo ir maža katė kainuoja panašiai. Didelis šuo ir didelė katė – taip pat panašiai, nors didelių kačių vežame retai. Bet yra niuansų – pavyzdžiui, katės paprastai užima mažiau vietos nei šunys to paties svorio, todėl kartais katės kaina gali būti šiek tiek mažesnė. Tai ne taisyklė, o labiau praktinis dalykas. Mes visada skaičiuojame individualiai, atsižvelgdami į konkrečią situaciją.

13. Ar yra nuolaidų, jei vežu kelis gyvūnus?

Taip. Antram gyvūnui paprastai taikome 20-30 procentų nuolaidą, trečiam – dar daugiau. Logika paprasta – vienas važiavimas, vienas maršrutas, tik daugiau narvų. Bet jei gyvūnai iš skirtingų vietų arba jiems reikia visiškai skirtingų sąlygų, nuolaida gali būti mažesnė. Mes visada stengiamės būti sąžiningi – jei galime sutaupyti, sutaupome ir mes, ir jūs. Viena šeima vežė tris kates – pritaikėme gerą nuolaidą, nes visos trys tilpo į vieną reisą be papildomų pastangų.

14. Kada reikia mokėti – prieš ar po kelionės?

Avansas – prieš, likutis – paėmimo metu arba prieš išvykimą. Tai standartinė praktika. Avansas paprastai 40 procentų, bet galime derėtis, jei reikia. Mokėjimo būdai – pavedimas, grynaisiais, kartais PayPal. Jei mokate pavedimu, padarykite tai bent porą dienų prieš, kad spėtų nueiti. Mes pradedame reisą tik gavę visą sumą, todėl geriau nesivėlinti. Vienas klientas padarė pavedimą paskutinę minutę – pavedimas užtruko dvi dienas, ir mes negalėjome pradėti kelionės. Vėlavimas viena diena dėl to. Dabar visada perspėjame.

15. Ar galima atšaukti užsakymą ir susigrąžinti pinigus?

Galima atšaukti, bet dėl pinigų grąžinimo – priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei likus savaitei ar daugiau – avansas grąžinamas be problemų. Jei likus porai dienų – avansas negrąžinamas, nes mes jau suplanavome maršrutą ir atsisakėme kitų užsakymų. Jei atšaukiate pačią dieną – deja, bet mes patiriame nuostolius. Bet mes suprantame, kad gyvenime nutinka visko, ir stengiamės būti lankstūs. Vienas klientas atšaukė dėl šeimos nario ligos – grąžinome visą sumą, net avansą. Svarbu kalbėtis, o ne tiesiog dingti.

Specialūs atvejai – gyvūnų gabenimas

16. Ar vežate agresyvius arba sunkiai valdomus gyvūnus?

Taip, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Jei žinote, kad jūsų gyvūnas gali būti agresyvus svetimų žmonių aplinkoje – pasakykite iš anksto. Mes galime naudoti papildomus saugos mechanizmus, storesnius narvus, specialias pirštines. Svarbiausia – žinoti, ko tikėtis. Vienas šuo, kurį vežėme, buvo žinomas kaip „kandžiojasi“ – mes pasiruošėme, ir viskas praėjo be incidentų. Šuo tiesiog bijojo, o kai suprato, kad mes jam nekenkiame, nurimo. Bet jei būtume nežinoję, galėjo būti kitaip.

17. Ką daryti, jei gyvūnas turi judėjimo negalią?

Mes galime vežti neįgalius gyvūnus – su vežimėliais, be kojų, su kitais judėjimo apribojimais. Reikia tik pasakyti iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Pavyzdžiui, jei šuo naudoja vežimėlį, reikia didesnio narvo ir specialios prieigos. Jei gyvūnas negali stovėti, reikia minkštesnio pagrindo. Mes turime patirties su tokiais atvejais – vežėme šunį be vienos kojos, katę su paralyžiuotomis užpakalinėmis kojomis, šunį su vežimėliu. Visi saugiai pasiekė tikslą. Svarbiausia – komunikacija. Pasakykite mums viską, ir mes pasirūpinsime.

18. Ar vežate nėščias gyvūnus?

Paprastai ne. Nėščia gyvūnė kelionės metu gali pradėti gimdyti, o tai yra rizika tiek jai, tiek jaunikliams. Mes rekomenduojame palaukti, kol gyvūnė atsives, jaunikliai paaugs, ir tada vežti visą šeimą. Bet jei yra skubi priežastis – pavyzdžiui, gyvūnė turi būti perkelta dėl šeimininko sveikatos – mes galime aptarti. Tokiu atveju reikia veterinaro leidimo ir papildomų atsargumo priemonių. Tai ne standartinė situacija, ir mes ją vertiname individualiai.

19. Ar vežate labai senus gyvūnus?

Taip, bet su papildomu dėmesiu. Seni gyvūnai dažniau turi sveikatos problemų, jautriau reaguoja į stresą, gali būti silpnesni. Mes prašome veterinaro pažymos, kad gyvūnas gali keliauti, ir papildomos informacijos apie sveikatos būklę. Jei gyvūnas vartoja vaistus – su instrukcijomis. Jei reikia specialios dietos – su maistu. Vežėme 17 metų katę – ji visą kelionę pramiegojo, atsibudo tik pristatymo metu. Kitas 14 metų šuo nervinosi pirmas kelias valandas, bet paskui nurimo. Kiekvienas atvejis skirtingas.

20. Ką daryti, jei gyvūnas turi alergiją ar specifinių poreikių?

Pasakykite mums viską. Alergijos, specifiniai poreikiai, ypatingi reikalavimai – mes norime žinoti. Jei gyvūnas alergiškas tam tikram maistui – mes jo neduosime. Jei reikia specialių vaistų – duosime pagal grafiką. Jei gyvūnas negali būti šalia kitų gyvūnų dėl agresijos ar baimės – laikysime atskirai. Vienas šuo buvo alergiškas beveik viskam – šeimininkė davė specialų maistą su instrukcijomis, mes laikėmės jų tiksliai. Kita katė bijojo vyrų balsų – vairuotojas kalbėjo švelniau nei įprastai. Mes prisitaikome.

Praktiniai patarimai – gyvūnų vežimas

21. Kaip paruošti gyvūną kelionei psichologiškai?

Pratinti prie narvo iš anksto – tai svarbiausia. Ne prieš kelionę, o bent dvi savaites prieš. Tegul gyvūnas ten valgo, miega, žaidžia. Antras dalykas – pratinti prie transporto. Trumpi pasivažinėjimai mašinoje, kad gyvūnas priprastų prie judesio. Trečias – nekeisti rutinos paskutinę savaitę. Gyvūnai mėgsta pastovumą, ir staigūs pokyčiai prieš kelionę tik padidina stresą. Ketvirtas – jūsų pačių ramybė. Jei jūs nervinatės, gyvūnas tai jaučia. Elkitės normaliai, nekelkite papildomo streso.

22. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako lipti į narvą paėmimo dieną?

Tai nutinka dažniau, nei galvojate. Ypač katės – jos jaučia, kad kažkas vyksta, ir slepiasi. Patarimas numeris vienas – neverskite. Jei bandysite jėga, gyvūnas tik labiau išsigąs. Vietoj to – naudokite maistą, mėgstamą žaislą, ramų balsą. Mes turime patirties su tokiomis situacijomis – kartais užtrunka 10 minučių, kartais 30. Vieną kartą katė pasislėpė po spinta ir neišlindo valandą – galiausiai šeimininkė atnešė skardinę kačių maisto, ir katė pati išėjo. Kantrybė – tai raktas.

23. Ar galima duoti gyvūnui raminamųjų prieš kelionę?

Pasitarkite su veterinaru. Mes nerekomenduojame duoti raminamųjų be veterinaro patarimo, nes kai kurie vaistai gali būti pavojingi ilgos kelionės metu. Ypač jei gyvūnas turi sveikatos problemų – raminamieji gali sąveikauti su kitais vaistais. Veterinaras geriausiai žino, kas tinka jūsų augintiniui. Yra natūralių alternatyvų – feromonų purškikliai, natūralūs papildai – kurios gali padėti be šalutinio poveikio. Mes turime feromonų purškiklį transporto priemonėje – jis padeda kai kuriems gyvūnams, bet ne visiems.

24. Ką daryti, jei gyvūnas vemja arba viduriuoja kelionės metu?

Tai normalu – stresas veikia skrandį. Mes valome narvus, duodame vandens, ir stebime. Jei vėmimas ar viduriavimas tęsiasi ilgai arba atrodo sunkus – sustojame ir ieškome veterinaro. Bet dažniausiai tai praeina po kelių valandų, kai gyvūnas nurimsta. Mes turime specialių sugeriančių paklotų narvuose, kad būtų patogiau. Vienas šuo vėmė tris kartus per pirmas dvi valandas, o paskui viskas nurimo. Kita katė viduriavo vieną kartą – valandėlę nepatogu, bet jokių rimtų pasekmių. Svarbiausia – neignoruoti ir reaguoti.

25. Kaip elgtis pristatymo metu, kai gaunate gyvūną atgal?

Ramiai. Gyvūnas po ilgos kelionės gali būti pavargęs, išsigandęs arba tiesiog apsvaigęs. Nedarykite didelio džiaugsmo šou – tai gali dar labiau išgąsdinti. Leiskite gyvūnui palaipsniui adaptuotis. Pirmiausia – vanduo. Paskui – maistas, jei nori. Paskui – ramybė. Vienas šeimininkas taip apsidžiaugė pamatęs savo šunį, kad pradėjo šaukti ir šokinėti – šuo išsigando ir pabėgo už kampo. Užtruko 15 minučių, kol jį nuramino. Geriau tylus džiaugsmas nei triukšmingas.

26. Ką daryti, jei po kelionės pastebite, kad gyvūnas elgiasi keistai?

Adaptacija po kelionės gali užtrukti kelias dienas. Gyvūnas gali būti mieguistas, mažiau ėsti, slėptis – tai normalu. Bet jei simptomai išlieka ilgiau nei 2-3 dienas arba atrodo sunkūs – kreipkitės į veterinarą. Mes taip pat prašome pranešti mums – galime patarti arba padėti rasti veterinarą. Vienas klientas paskambino po dviejų dienų, nes jo katė vis dar nevalgė – patarėme nueiti pas veterinarą, paaiškėjo, kad stresas sukėlė skrandžio uždegimą. Gydymas padėjo, katė atsigavo. Svarbu neignoruoti ir reaguoti laiku.

Išvada

Gyvūnų vežimas iš Londono į Lietuvą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra neįveikiamas. Svarbiausia – pradėti laiku, turėti visus dokumentus ir pasitikėti tais, kurie tai daro kasdien. Mes nežadame, kad viskas bus tobula – kartais nutinka nenumatytų dalykų. Bet žadame, kad jūsų augintinis bus saugus, prižiūrėtas ir saugiai pasieks namus. Jei turite klausimų – skambinkite. Mes visada atsakome.