Naminių gyvūnų vežimas Kardifas – Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikia gabenti savo augintinį iš Lietuvos į Kardifą ar atgal, daug kas atrodo sudėtingiau nei iš tikrųjų yra. Žmonės skambina, klausia, nerimauja – ar šuo ištvers kelionę, ar katė nebus per daug išgąsdinta, ar visi dokumentai bus tvarkingi. Suprantu tą jausmą, nes pats esu ne kartą vežęs gyvūnus ir žinau, kiek rūpesčių tai sukelia. Naminių gyvūnų vežimas Kardifas kryptimi yra viena populiariausių mūsų maršrutų, ir dėl to stengiamės, kad viskas vyktų sklandžiai. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus – taip, kaip atsakyčiau draugui, kuris skambina ir klausia, kaip čia viskas veikia. Ne viskas bus tobula, bet bus sąžininga.

Pagrindai – naminių gyvūnų vežimas Kardifas

1. Kaip vežate gyvūnus į Kardifą?

Gyvūnus vežame specialiai pritaikytu transportu, kuriame yra ventiliacija, temperatūros kontrolė ir atskiri skyriai skirtingiems gyvūnams. Šunys ir katės keliauja atskirai – tai ne dėl kažkokios taisyklės, o tiesiog praktiškiau, nes katės nemėgsta šunų artumo, o šunys kartais būna per daug smalsūs. Maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, tada keltu per Lamanšą ir toliau iki Kardifo. Visa kelionė trunka apie 30-35 valandas, priklausomai nuo eismo ir sienų kontrolės. Sustojame kas 4-5 valandas, kad gyvūnai galėtų atsigerti ir pasivaikščioti. Jei gyvūnas labai nerimauja, galime sustoti dažniau – nesame robotai, suprantame, kad kiekvienas atvejis kitoks.

2. Ar vežate kiekvieną dieną iš Lietuvos į Kardifą?

Taip, vežame kiekvieną dieną. Tai vienas iš tų maršrutų, kur paklausa niekada nesustoja – žmonės emigruoja, grįžta, aplanko giminaičius, perka gyvūnus iš veislynų. Dėl to išvykstame kasdien, paprastai anksti ryte iš Vilniaus ar Kauno. Kartais, jei užsakymų mažiau, jungiame du mikroautobusus į vieną, bet tai retai. Šiaip stengiamės laikytis grafiko, nes žmonės planuoja atostogas, skrydžius, o vėlavimas su gyvūnu yra daug nemalonesnis nei su lagaminu. Tiesa, buvo atvejis, kai dėl sniego Lenkijoje pavėlavome keturiomis valandomis – klientė jau buvo pradėjusi nervintis, bet viskas baigėsi gerai.

3. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Kardifo į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, svorio ir kelionės krypties. Mažas šuo ar katė paprastai kainuoja apie 180-250 eurų, didesnis šuo – 250-350 eurų. Jei vežate du gyvūnus iš tos pačios šeimos, antram taikome nuolaidą. Yra ir papildomų mokesčių – pavyzdžiui, jei gyvūnas turi specialių poreikių arba jei reikia sustoti dažniau dėl sveikatos būklės. Bet tai aptariame iš anksto, jokių paslėptų mokesčių neturime. Kartais žmonės klausia, ar galima derėtis – galima, bet ne visada. Priklauso nuo sezono ir užimtumo. Vasarą, kai visi veža gyvūnus, kainos būna šiek tiek aukštesnės, tai natūralu.

4. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Kardifą?

Pagrindiniai dokumentai yra gyvūno pasas, skiepų įrašai ir mikroschemos numeris. Jungtinei Karalystei reikia galiojančio pasiutligės skiepo, kuris turi būti padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Taip pat reikia gyvūno sveikatos pažymėjimo, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Dabar, po Brexit, procedūros šiek tiek pasikeitė – reikia papildomo dokumento, kurį vadiname „Animal Health Certificate“. Jį išduoda valstybinė veterinarijos tarnyba. Kartais žmonės ateina be šio dokumento ir tada skubiai ieško, kur jį gauti – tai nereikalingas stresas. Rekomenduoju viską susitvarkyti bent savaitę prieš kelionę.

5. Ar galiu pats keliauti kartu su savo gyvūnu?

Taip, galite. Turime vietų keleiviams, nors jos ribotos – mikroautobuse paprastai yra 2-3 vietos šalia vairuotojo. Jei norite keliauti kartu su savo kate ar šunimi, reikia užsisakyti iš anksto, nes vietų skaičius mažas. Kainuoja papildomai, bet ne daug – apie 50-80 eurų už sėdimą vietą. Žmonės kartais klausia, ar gali sėdėti su gyvūnu gale – negalima, nes ten yra specialiai įrengti narvai ir gyvūnai turi būti atskirti nuo keleivių saugumo sumetimais. Bet galite bet kada sustojimo metu pasitikrinti, kaip jūsų augintinis jaučiasi. Tai daugeliui žmonių svarbu – suprantu, juk tai ne daiktas, o šeimos narys.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas Kardifas maršrutu

6. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Reikia gauti naują pasą pas veterinarą. Tai trunka vieną vizitą, bet geriau tai padaryti ne paskutinę dieną prieš kelionę. Buvome atvejis, kai moteris atvežė šunį su pasu, kuris pasibaigęs prieš tris mėnesius – ji nežinojo, kad pasai turi galiojimo laiką. Teko atidėti kelionę dviem dienom, kol viskas sutvarkyta. Naujas pasas kainuoja apie 20-30 eurų, priklausomai nuo veterinarijos klinikos. Svarbu, kad naujame pase būtų visi ankstesni skiepų įrašai – veterinaras juos perkelia iš seno paso. Jei senas pasas prarastas, situacija sudėtingesnė, bet ne beviltiška – reikia kreiptis į tą pačią kliniką, kurioje buvo skiepytas gyvūnas, ir gauti išrašą iš jų sistemos.

7. Ar reikia karantino JK po gyvūno atvežimo?

Ne, karantino nereikia, jei visi dokumentai tvarkingi. Tai dažnas klausimas, nes anksčiau, prieš daug metų, karantinas buvo privalomas. Dabar sistema kitokia – gyvūnas tiesiog patikrinamas pasienyje, ir jei viskas gerai, jis gali keliauti toliau. Bet jei dokumentuose kažkas ne taip – pavyzdžiui, trūksta skiepo įrašo ar mikroschemos numeris nesutampa – tada gali būti problemų. Kartą vežėme katiną, kurio mikroschemos numeris pase buvo užrašytas su klaida – viena skaitmuo ne ta. Teko laukti, kol veterinaras JK patvirtino, kad tai tas pats gyvūnas. Užtruko kelias valandas, bet išsisprendė. Tokių atvejų pasitaiko, bet retai.

8. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams, o vairuotojai yra apmokyti, kaip elgtis esant sveikatos problemoms. Jei gyvūnas vemja, viduriuoja ar atrodo apatiškas, sustojame ir vertiname situaciją. Esant rimtesnėms problemoms, vežame pas artimiausią veterinarą – žinome klinikas visame maršrute. Kartą vežėme prancūzų buldogą, kuris pradėjo sunkiai kvėpuoti dėl karščio – pasirodo, savininkas nebuvo paminėjęs, kad šuo turi kvėpavimo problemų. Sustojome, atvėsinome, davėme vandens, ir viskas susitvarkė. Bet tai buvo pamoka – visada prašome žmonių pasakyti apie bet kokias sveikatos problemas iš anksto. Tai ne dėl biurokratijos, o dėl gyvūno saugumo.

9. Ar vežate gyvūnus su specialiais poreikiais?

Taip, vežame, bet reikia išankstinio pasiruošimo. Jei gyvūnas turi judėjimo negalią, turime specialius neštuvus ir rampas. Jei reikia vaistų tam tikru laiku, vairuotojas turi tai žinoti. Vienas sudėtingesnių atvejų buvo senas labradoras, kuris beveik negalėjo vaikščioti – savininkė prašė jį vežti ant specialaus čiužinio. Sutikome, bet paprašėme, kad ji atsiųstų tą čiužinį iš anksto, kad galėtume pritaikyti transportą. Užtruko porą dienų, bet šuo keliavo patogiai. Svarbiausia – komunikacija. Kuo daugiau žinome apie gyvūną, tuo geriau galime pasiruošti. Nereikia gėdytis ar bijoti klausti – mes ne teisėjai, o vežėjai.

10. Ką daryti, jei gyvūnas labai bijo kelionių?

Pirmiausia – pasitarkite su veterinaru. Yra raminamųjų priemonių, kurios padeda gyvūnams įveikti kelionės stresą. Mes patys neskiriame vaistų, bet galime duoti tai, ką paruošė savininkas. Antra – pradėkite ruošti gyvūną iš anksto. Jei katė niekada nebuvo narve, palaipsniui pratinkite ją prieš kelionę. Trečia – atsiųskite su gyvūnu jo mėgstamą pledą ar žaislą. Kvapas iš namų padeda. Turėjome atvejį, kai šuo ramiai keliavo tik su savo šeimininkės megztiniu – mes jį įdėjome į narvą, ir šuo užmigo. Tai skamba paprastai, bet kartais paprasti dalykai veikia geriau nei bet kokie vaistai.

Kelionė – vežame naminius gyvūnus Kardifas kryptimi

11. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Kardifą?

Apie 30-35 valandas, priklausomai nuo daugelio dalykų. Kelias eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, tada keltu per Lamanšą. Keltas pats užima apie 2-3 valandas, bet reikia atvykti anksčiau dėl registracijos. Tada dar apie 4-5 valandos nuo Doverio ar Folkstono iki Kardifo. Jei viskas sklandžiai – be eismo spūsčių, be ilgų eilių pasienyje – galima tilpti į 30 valandų. Bet taip būna retai. Paprastai pridedame kelias valandas rezervo. Geriau pasakyti, kad užtruks ilgiau, ir atvažiuoti anksčiau, nei pažadėti greitai ir vėluoti. Žmonės nemėgsta nežinomybės, ypač kai laukia savo augintinio.

12. Kaip dažnai sustojate kelionės metu?

Kas 4-5 valandas, kartais dažniau, jei reikia. Sustojimuose gyvūnai gali atsigerti, pasivaikščioti, atlikti reikalus. Stengiamės sustoti vietose, kur yra žalios erdvės – ne degalinėse, kur triukšmas ir išmetamosios dujos. Lenkijoje turime kelias mėgstamas stoteles, kur yra aptvertos teritorijos šunims. Vokietijoje irgi yra gerų vietų. Keltas yra atskira istorija – ten gyvūnai lieka transporto priemonėje, bet galima užeiti ir pasitikrinti. Vienas dalykas, kurį pastebėjome – gyvūnai dažniausiai ramiausiai elgiasi naktį, kai tamsu ir mažiau triukšmo. Dieną jie būna budresni, smalsesni, o kartais ir nervingesni.

13. Ar gyvūnai keliauja atskiruose narvuose?

Taip, kiekvienas gyvūnas turi savo erdvę. Narvai yra skirtingų dydžių – mažiems gyvūnams mažesni, dideliems didesni. Svarbu, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti patogiai. Jei vežate du gyvūnus iš tos pačios šeimos ir jie gerai sutaria, galime juos laikyti kartu didesniame skyriuje. Bet tai priklauso nuo gyvūnų – kartais du šunys, kurie namuose draugauja, kelionėje pradeda pyktis dėl streso. Tada juos atskiriame. Turime ir atvejį, kai dvi katės iš tos pačios šeimos keliavo atskirai, nes savininkė perspėjo, kad jos nemėgsta būti kartu uždarose erdvėse. Geriau klausyti savininko nei spėlioti.

14. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga sustojimo metu?

Tai vienas blogiausių scenarijų, bet esame tam pasiruošę. Visada gyvūnus vedžiojame su pavadėliu, net jei jie paprastai klauso be jo. Kartą nutiko taip, kad mažas terjeras išslydo iš antkaklio ir nubėgo į lauką – laimei, buvo uždara teritorija, ir pagavome jį per kelias minutes. Bet tai buvo pamoka – dabar visada tikriname, ar antkaklis gerai prigludęs. Jei gyvūnas pabėgtų atviroje vietoje, turime procedūrą – sustabdome visus kitus gyvūnus, ieškome, skambiname savininkui. Bet geriau to išvengti. Todėl prašome savininkų – jei jūsų šuo linkęs bėgti, pasakykite mums. Tai ne gėda, o atsakingas elgesys.

15. Ar galima siųsti gyvūną be palydos?

Taip, tai pagrindinė mūsų paslauga. Dauguma gyvūnų keliauja be savininkų – žmonės juos perduoda mums Lietuvoje, ir mes pristatome į Kardifą ar kitą JK miestą. Tada gyvūną perduodame gavėjui – draugui, giminaičiui ar naujam savininkui. Viskas vyksta su perdavimo aktu, kuriame užfiksuojama gyvūno būklė, dokumentai ir kontaktai. Kartais žmonės prašo nufotografuoti gyvūną kelionės metu – tai darome, jei turime galimybę. Suprantame, kad atsiskyrimas nuo augintinio yra emocinis dalykas. Vienas klientas kas valandą klausė, kaip jo šuo – supratome jo nerimą ir siuntėme nuotraukas kiekvieno sustojimo metu.

Sauga – gyvūnų transportavimas į Kardifą

16. Kaip užtikrinate gyvūnų saugumą kelionės metu?

Saugumas yra prioritetas numeris vienas. Transportas yra reguliariai tikrinamas – tiek techniškai, tiek veterinarinės tarnybos. Narvai yra tvirtai pritvirtinti, kad neslystų staigiai stabdant. Temperatūra viduje palaikoma tarp 18-22 laipsnių, o vasarą naudojame papildomą vėdinimą. Vairuotojai turi patirties su gyvūnais – ne visi gali dirbti šį darbą. Reikia kantrybės, reikia supratimo, reikia gebėjimo pastebėti, kad gyvūnas kažko bijo ar jaučiasi blogai. Mes ne tik vežame – mes prižiūrime. Ir tai skiriasi nuo paprasto krovinių gabenimo. Gyvūnas nėra dėžė su daiktais.

17. Ką darote, jei transportas sugenda kelionės metu?

Turime atsarginį planą. Jei gedimas rimtas ir negalime tęsti kelionės, turime partnerius visame maršrute, kurie gali atsiųsti pakaitinį transportą. Tai nutiko kartą – Vokietijoje užvirė variklis. Per tris valandas atvažiavo kitas mikroautobusas, gyvūnai buvo perkelti, ir kelionė tęsėsi. Savininkai buvo informuoti iš karto. Nemėgstame slėpti problemų – geriau pasakyti tiesą, net jei ji nemaloni. Žmonės vertina sąžiningumą. Tas atvejis su varikliu buvo nepatogus, bet klientas vėliau parašė, kad džiaugėsi, jog buvome atviri ir kad gyvūnai buvo saugūs visą laiką.

18. Ar gyvūnai yra drausti kelionės metu?

Taip, visi gyvūnai yra drausti transportavimo metu. Draudimas apima nelaimingus atsitikimus, sveikatos pablogėjimą dėl kelionės sąlygų ir praradimą. Bet tai nereiškia, kad galime būti neatsargūs – draudimas yra apsauga, o ne pasiteisinimas. Turime ir civilinės atsakomybės draudimą, kuris apima bet kokią žalą, kurią gyvūnas galėtų padaryti trečiosioms šalims. Šiaip tokių atvejų beveik nebūna, bet geriau turėti ir nereikėti, nei atvirkščiai. Vieną kartą katė subraižė mikroautobuso sėdynę – savininkė pasiūlė sumokėti už remontą, bet mes atsisakėme, nes tai darbo dalis.

19. Kaip elgiatės su agresyviais gyvūnais?

Pirmiausia – prašome savininko pasakyti iš anksto, jei gyvūnas linkęs į agresiją. Tai ne gėda, o svarbi informacija. Turime antsnukius, specialius pirštines ir atskirus skyrius, kur gyvūnas gali būti izoliuotas. Bet agresyvumas kelionės metu dažniausiai yra baimės, o ne piktybiškumo išraiška. Šuo, kuris urzgia, dažnai tiesiog labai bijo. Todėl stengiamės ne bausti, o nuraminti. Kartais padeda tylus balsas, kartais – tiesiog laikas. Turėjome rotveilerį, kuris pirmas kelias valandas urzgė ant visų, o paskui užmigo ir likusią kelionės dalį buvo ramus kaip avinėlis. Supratome, kad jam tiesiog reikėjo laiko priprasti.

20. Ar vežate egzotinius gyvūnus – roplius, paukščius, triušius?

Taip, vežame, bet su tam tikromis išlygomis. Ropliams reikia specialios temperatūros, paukščiams – ramybės, triušiams – erdvės ir šviežio maisto. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius, ir mes stengiamės jų laikytis. Vienas keistesnių užsakymų buvo – iguana. Savininkas atvežė ją su specialiu terariumu ir šildymo lempa. Teko improvizuoti su elektros tiekimu, bet pavyko. Paukščiai keliauja gerai, jei narvas uždengtas – tamsa juos ramina. Triušiai yra jautrūs stresui, todėl prašome savininkų duoti jiems pažįstamą kraiką ir maistą. Egzotinių gyvūnų vežimas yra sudėtingesnis, bet ne neįmanomas.

Praktiniai patarimai – vežame gyvūnus į Kardifą

21. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pradėkite nuo dokumentų – pasas, skiepai, mikroschema. Tada – narvas arba transportavimo dėžė. Gyvūnas turėtų būti su ja susipažinęs prieš kelionę, ne pirmą kartą ją pamatyti tą rytą. Paruoškite maisto ir vandens – mes turime savo, bet geriau, kai gyvūnas gauna tai, prie ko įpratęs. Prieš kelionę nešerkite per daug – pilnas skrandis + kelionė = blogas derinys. Bet ir alkanas gyvūnas kelia blogai. Pusryčiai likus 3-4 valandoms iki kelionės yra optimalu. Ir svarbiausia – ramus savininkas. Gyvūnai jaučia jūsų emocijas. Jei jūs nervinatės, jie nervinsis dvigubai. Atsisveikinkite ramiai, pasitikėkite mumis, ir viskas bus gerai.

22. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako ėsti kelionės metu?

Tai normalu. Dauguma gyvūnų kelionės metu neėda tiek, kiek namuose. Stresas, judėjimas, nepažįstama aplinka – visa tai mažina apetitą. Svarbu, kad gyvūnas gertų vandenį – tai svarbiau nei maistas. Jei gyvūnas neėda 1-2 dienas, tai nėra katastrofa. Bet jei jis negeria – tai jau problema. Todėl visada stebime, ar gyvūnas geria. Kartais padeda šlapias maistas – jis turi daugiau skysčių ir yra patrauklesnis už sausą. Vienas šuo mūsų kelionėje neėdė 20 valandų, bet gėrė vandenį, ir kai atvyko pas savininkę, iškart puolė prie maisto. Visiems palengvėjo.

23. Ar galima vežti gyvūną be mikroschemos?

Ne. Mikroschema yra privaloma tarptautiniam gyvūnų gabenimui. Be jos negausite gyvūno paso, be paso negalėsite kirsti sienos. Tai ne mūsų taisyklė – tai ES ir JK reikalavimas. Mikroschemos numeris turi sutapti su pase nurodytu numeriu, ir jis tikrinamas pasienyje. Jei numeriai nesutampa – laukia problemos. Todėl visada prašome savininkų patikrinti, ar mikroschema veikia ir ar jos numeris teisingai užrašytas dokumentuose. Tai penkių minučių reikalas pas veterinarą, bet gali sutaupyti valandų valandas problemų pasienyje.

24. Ką daryti, jei gyvūnas pradeda vemti kelionės metu?

Vėmimas kelionės metu yra dažnas reiškinys, ypač katėms ir mažiems šunims. Sustojame, išvalome, pakeičiame paklotą. Jei vėmimas kartojasi, vertiname situaciją – ar tai judesio liga, ar kažkas rimčiau. Dažniausiai tai tiesiog pykinimas nuo važiavimo. Yra vaistų nuo pykinimo, bet juos turi skirti veterinaras prieš kelionę. Mes patys vaistų neskiriame. Jei gyvūnas vemia krauju arba vėmimas nesustoja, vežame pas veterinarą. Bet tai labai retas atvejis. Paprastai po kelių valandų gyvūnas pripranta prie judėjimo, ir vėmimas sustoja. Svarbu nešerti per daug prieš kelionę – tai pagrindinė klaida, kurią daro daugelis savininkų.

Specifika – gyvūnų gabenimas Kardifas Lietuva

25. Ar vežate gyvūnus iš Kardifo į Lietuvą?

Taip, vežame abiem kryptimis. Maršrutas iš Kardifo į Lietuvą yra toks pat kaip ir atgal, tik atvirkščiai. Kaina panaši, laikas panašus. Dažniausiai žmonės veža gyvūnus į Lietuvą, kai grįžta iš emigracijos arba kai perka gyvūną iš JK veislyno. Pastaruoju metu padaugėjo užsakymų, kai žmonės grįžta gyventi į Lietuvą ir nori pasiimti savo augintinius. Tai džiugina – vadinasi, ryšys su tėvyne nenutrūko. Viena šeima grįžo su trimis katėmis ir šunimi – visi keliavo atskirai, bet vienu mikroautobusu. Buvo gana triukšminga kelionė, bet visi laimingi pasiekė Lietuvą.

26. Kaip užsisakyti gyvūno pervežimą į Kardifą?

Užsakymas paprastas – skambinate arba rašote mums, nurodote gyvūno rūšį, dydį, svorį, pageidaujamą kelionės datą ir kontaktus gavėjo pusėje. Mes patvirtiname užsakymą, atsiunčiame kainą ir instrukcijas, ką paruošti. Mokėjimas – avansu arba visos sumos iš anksto, priklauso nuo situacijos. Tada tą dieną atvykstate į nurodytą vietą, perduodate gyvūną su dokumentais, ir mes pasirūpiname viskuo kitu. Paprasta. Bet geriau užsisakyti bent 3-5 dienas iš anksto, ypač vasarą ar prieš šventes, kai užsakymų daugiau. Paskutinės minutės užsakymus priimame, bet negalime garantuoti vietos.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas Kardifas kryptimi nėra raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo, kantrybės ir patikimo vežėjo. Mes vežame kiekvieną dieną, žinome maršrutą, žinome, kas gali nutikti, ir esame tam pasiruošę. Svarbiausia – komunikacija. Pasakykite mums viską apie savo gyvūną, paruoškite dokumentus, ir mes pasirūpinsime likusiu. Jūsų augintinis yra ne krovinys, o šeimos narys, ir mes taip į jį žiūrime. Skambinkite, klauskite, nebijokite – mes čia tam, kad padėtume.