Gyvūnų transportavimas į Londoną

Ne visi gyvūnai keliauja iš Londono – nemažai skambučių gauname ir iš tų, kurie nori nusiųsti savo augintinį į Londoną. Gal vaikas išvyko studijuoti ir nori pasiimti savo šunį, gal kažkas persikrausto dėl darbo, o gal tiesiog dovanoja gyvūną giminaičiams. Priežasčių daug, bet esmė ta pati – reikia saugiai nugabenti gyvūną per pusę Europos. Gyvūnų transportavimas į Londoną turi savo specifiką, nes JK taisyklės skiriasi nuo ES. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti, kad kelionė vyktų sklandžiai.

Reikalavimai – gyvūnų transportavimas į Londoną

1. Kokie pagrindiniai reikalavimai vežant gyvūną į Londoną?

Pirmas dalykas – mikroschema. Be jos niekas nevyksta. Antras – pasiutligės skiepas, padarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną. Trečias – gyvūno pasas arba veterinarinis sertifikatas. Ketvirtas – gyvūnas turi būti ne jaunesnis nei 12 savaičių. Tai svarbu, nes jaunesni gyvūnai negali būti skiepyti nuo pasiutligės, o be skiepo – jokios kelionės. Dar vienas dalykas – JK reikalauja gydymo nuo echinokokozės, kuris turi būti atliktas ne anksčiau kaip 120 valandų ir ne vėliau kaip 24 valandos prieš įvažiavimą. Skamba sudėtingai, bet mes su tuo dirbame kasdien.

2. Ar „Brexit“ paveikė gyvūnų transportavimą į JK?

Taip, ir gana stipriai. Anksčiau užtekdavo ES gyvūno paso ir viskas. Dabar reikia veterinarinio sertifikato, kurį išduoda oficialus valstybinis veterinaras – ne bet kuris, o būtent valstybinis. Šis sertifikatas turi būti išduotas ne daugiau kaip 10 dienų prieš įvažiavimą į JK. Tai reiškia, kad laiko tarpas tarp veterinaro vizito ir kelionės yra gana trumpas. Vienas mūsų klientas buvo suplanavęs viską prieš mėnesį, o tada sužinojo apie šį 10 dienų reikalavimą – teko viską pertvarkyti. Dabar visada perspėjame iš anksto, kad žmonės planuotų teisingai.

3. Kiek laiko užtrunka paruošti visus dokumentus?

Jei viskas tvarkoje su skiepais ir mikroschema – apie savaitę. Reikia nueiti pas veterinarą, jis patikrina viską, išduoda sertifikatą, tada reikia tą sertifikatą patvirtinti valstybinėje veterinarijos tarnyboje. Kartais tai užtrunka vieną dieną, kartais dvi – priklauso nuo to, kaip greitai tarnyba dirba. Jei skiepai dar ne padaryti – pridėkite 21 dieną laukimo. Jei mikroschema neįdėta – dar papildomos dienos. Todėl geriausias patarimas – pradėti ruoštis bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Ne todėl, kad viskas tiek trunka, bet kad būtų laiko nenumatytiems dalykams.

4. Ar skirtingoms gyvūnų rūšims taikomi skirtingi reikalavimai?

Taip. Šunims, katėms ir šeškams taikomi vienodi pagrindiniai reikalavimai – mikroschema, skiepas nuo pasiutligės, sertifikatas. Bet kitiems gyvūnams – triušiams, paukščiams, graužikams – taisyklės gali skirtis. Pavyzdžiui, paukščiams gali reikėti papildomų tyrimų dėl paukščių gripo. Triušiams pasiutligės skiepas nėra privalomas, bet gali būti reikalaujama kitų dokumentų. Egzotiniams gyvūnams – iguanoms, gyvatėms – dar kitos taisyklės, kartais net CITES leidimai. Todėl jei vežate ne standartinį augintinį, būtinai pasakykite mums iš anksto, kad galėtume patikrinti konkrečius reikalavimus.

5. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Įdėti. Kito kelio nėra. Mikroschema yra privalomas reikalavimas, be jos gyvūnas negali keliauti tarptautiniu mastu. Procedūra paprasta – veterinaras po oda įdeda mažą lustą, kuris turi unikalų numerį. Tai neskauda daugiau nei įprastas skiepas. Bet čia yra vienas svarbus dalykas – mikroschema turi būti įdėta prieš pasiutligės skiepą. Jei pirmiau paskiepijote, o paskui įdėjote čipą – skiepas negalioja ir reikia skiepyti iš naujo. Tai viena dažniausių klaidų, kurias matome. Žmonės nežino šios taisyklės ir tada stebisi, kodėl reikia laukti dar 21 dieną.

Kainos – gyvūnų vežimas į Londoną

6. Kiek kainuoja gyvūno transportavimas į Londoną?

Kainos prasideda nuo maždaug 280-400 eurų už mažą gyvūną. Didesniems šunims – nuo 400 iki 600 eurų, o labai dideliems – gali būti ir daugiau. Kaina priklauso ne tik nuo dydžio, bet ir nuo to, iš kurios Lietuvos vietos reikia paimti gyvūną. Jei esate Vilniuje ar Kaune – paprasčiau. Jei mažame miestelyje Žemaitijoje – gali būti papildomas mokestis už atvažiavimą. Dar vienas faktorius – sezonas. Vasarą, kai daugiau žmonių kraustosi, kainos gali būti šiek tiek aukštesnės dėl didesnės paklausos. Bet tai nėra drastiški skirtumai.

7. Ar yra skirtumas tarp kainos vežant vieną ar kelis gyvūnus?

Yra, bet ne toks didelis, kaip galėtumėte pagalvoti. Jei vežate du gyvūnus iš tos pačios šeimos, dažnai taikome nuolaidą antram gyvūnui – paprastai 20-30 procentų. Trys gyvūnai – dar didesnė nuolaida. Logika paprasta – vienas važiavimas, vienas maršrutas, tik daugiau narvų. Bet jei gyvūnai iš skirtingų vietų arba jiems reikia visiškai skirtingų sąlygų, tada kaina skaičiuojama individualiai. Turėjome šeimą, kuri vežė du šunis ir katę – visiems trims pritaikėme gerą kainą, nes viskas tilpo į vieną reisą.

8. Kas papildomai kainuoja, ko galima nesitikėti?

Papildomos išlaidos gali atsirasti dėl dokumentų. Jei reikia padėti susitvarkyti veterinarinius popierius, tai gali kainuoti papildomai – ypač jei veterinaras toli arba reikia važiuoti į kitą miestą. Dar vienas dalykas – specialūs narvai. Jei jūsų gyvūnui reikia nestandartinio dydžio bokso, mes galime jį parūpinti, bet tai kainuoja papildomai. Kartais žmonės galvoja, kad gali naudoti bet kokį narvą iš namų – deja, tarptautiniam transportui reikia sertifikuotų boksų. Geriau iš karto pasiteirauti apie visas galimas išlaidas, kad nebūtų netikėtumų.

9. Ar galima gauti sąskaitą faktūrą už pervežimą?

Taip, žinoma. Mes išrašome sąskaitas faktūras visiems klientams, kurie to prašo. Kai kurie žmonės veža gyvūną dėl darbo perkėlimo, ir darbdavys kompensuoja išlaidas – tada sąskaita būtina. Kiti tiesiog nori turėti dokumentą savo įrašams. Mes visada išrašome sąskaitą su visomis detalėmis – kas, kada, už ką. Jei reikia konkrečios formos arba papildomų duomenų sąskaitoje, pasakykite iš anksto. Tai ne problema, tik norime žinoti iš karto, kad nereiktų taisyti vėliau.

10. Kada reikia mokėti ir kokie mokėjimo būdai galimi?

Avansas – paprastai 40 procentų – mokamas užsakant. Likusi dalis – paėmimo dieną arba prieš pat išvykimą. Mokėjimo būdai: bankinis pavedimas, grynaisiais, kartais PayPal arba Wise. Grynaisiais patogu, kai susitinkame paimti gyvūno – atiduodate gyvūną, mes – kvitą. Pavedimu galima bet kada. Vienas dalykas – jei mokate pavedimu iš Lietuvos į mūsų sąskaitą, pavedimas gali eiti vieną dvi dienas, todėl nepamirškite to laiko. Mes pradedame reisą tik tada, kai gauname visą sumą, todėl geriau pavedimą padaryti iš anksto.

Paruošimas – gyvūnų transportavimas į Londoną

11. Kaip paruošti gyvūną kelionei į Londoną?

Pirmas žingsnis – veterinaras. Patikrinkite, ar visi skiepai galioja, ar mikroschema veikia, ar nėra sveikatos problemų. Antras žingsnis – pratinti prie narvo. Jei gyvūnas niekada nebuvo narve, kelionė bus košmaras. Pradėkite bent dvi savaites prieš – tegul augintinis ten valgo, miega, žaidžia. Trečias žingsnis – pasirūpinti dokumentais. Ketvirtas – supakuoti viską, ko gyvūnui gali prireikti: vaistus, maistą, mėgstamą žaislą. Penktas – ramiai laukti kelionės dienos. Skamba kaip daug žingsnių, bet iš tikrųjų tai paprasta, jei pradedi ne paskutinę savaitę.

12. Ką dėti į gyvūno krepšį arba narvą kelionei?

Mažiau yra daugiau. Vanduo – privaloma. Lengvas užkandis – jei gyvūnas norės valgyti. Mėgstamas pledukas arba kažkas su šeimininko kvapu – tai ramina. Vaistai, jei gyvūnas vartoja – su aiškiomis instrukcijomis, kada ir kiek duoti. Ir tiek. Nereikia dėti visų žaislų, penkių dubenėlių ir trijų paklodžių. Vienas mūsų klientas įdėjo savo katei visą krepšį daiktų – katė per visą kelionę net nežiūrėjo į juos, tik miegojo ant vieno pleduko. Kita katė, priešingai, žaidė su vienu mažu kamuoliuku visą kelią. Kiekvienas gyvūnas skirtingas, bet pagrindiniai dalykai tie patys.

13. Ar reikia specialios dietos prieš kelionę?

Ne specialios, bet lengvesnės. Dieną prieš kelionę duokite įprasto maisto, bet ne per daug. Kelionės ryte – labai lengvas užkandis arba visai nieko, priklausomai nuo gyvūno. Pilnas skrandis + stresas + kelionė = didelė tikimybė, kad gyvūnas vemtų arba viduriuotų. Mes turime maisto ir vandens transporto priemonėje, todėl gyvūnas neliks alkanas. Bet geriau tegul valgo kelionės metu, kai jau apsiprato su situacija, nei prieš pat įlipant į transportą. Tai paprastas dalykas, bet labai svarbus.

14. Kaip elgtis, jei gyvūnas labai bijo transporto?

Baimė transporto priemonėse – dažna problema. Ypač jei gyvūnas anksčiau važiavo tik pas veterinarą ir asocijuoja mašiną su nemaloniais dalykais. Ką galima padaryti? Pratinti palaipsniui. Pirmiausia – tiesiog sėdėti mašinoje, nevažiuojant. Paskui – trumpi pasivažinėjimai aplink namą. Tada – ilgesni. Jei laiko nėra, yra natūralių raminamųjų priemonių – feromonų apykaklės, natūralūs papildai. Mes taip pat galime padėti – mūsų transporto priemonės yra pritaikytos gyvūnams, jose tyliau ir ramiau nei paprastoje mašinoje. Kartais tai padeda.

15. Ką daryti paskutinę dieną prieš paėmimą?

Paskutinė diena – ne laikas panikuoti. Patikrinkite, ar visi dokumentai sudėti į vieną vietą. Patikrinkite, ar narvas tvarkingas ir švarus. Paruoškite gyvūno daiktus. Įsitikinkite, kad turite mūsų kontaktinį numerį ir mes turime jūsų. Ir ramiai laukite. Vienas dalykas, kurį pastebėjome – kai šeimininkas nervinasi, gyvūnas tai jaučia ir taip pat nervinasi. Todėl paskutinę dieną elkitės normaliai, nekelkite papildomo streso. Gyvūnas jaučia jūsų emocijas, ir jei jūs ramus, jis bus ramesnis.

Maršrutas – transportavimas į Londoną

16. Koks maršrutas naudojamas vežant gyvūnus į Londoną?

Iš Lietuvos važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją, tada keltu arba Eurotuneliu į JK. Maršrutas gali skirtis priklausomai nuo to, kur Lietuvoje paimame gyvūną – jei iš Vilniaus, važiuojame per Varšuvą, jei iš Klaipėdos – galima ir per Latviją. Visa kelionė trunka apie 24-30 valandų. Mes stengiamės rinktis greičiausią kelią, bet kartais tenka daryti lankstesnį maršrutą dėl keltų grafiko arba jei vežame kelis gyvūnus iš skirtingų vietų. Svarbiausia – saugumas ir gyvūnų komfortas, o ne greitis.

17. Kaip dažnai vyksta reisai į Londoną?

Turime reguliarius reisus – paprastai du tris kartus per savaitę, priklausomai nuo užsakymų kiekio. Jei yra pakankamai gyvūnų vežti, važiuojame dažniau. Jei mažiau užsakymų – rečiau, bet visada bent kartą per savaitę. Mes stengiamės būti lankstūs – jei jums reikia konkrečios datos, pasistengsime ją suderinti. Kartais galime suorganizuoti ir specialų reisą, jei yra skubus atvejis, bet tai kainuoja daugiau. Geriausia užsakyti bent savaitę iš anksto, kad galėtume viską suplanuoti.

18. Ar galima pačiam važiuoti kartu su gyvūnu?

Paprastai ne – mes vežame tik gyvūnus, be šeimininkų. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma, transporto priemonė pritaikyta gyvūnams, ne žmonėms. Antra, draudimas apima tik gyvūnus. Trečia, kai šeimininkas šalia, gyvūnas dažnai būna labiau susijaudinęs, nes nori dėmesio. Keista, bet kartais gyvūnas ramesnis be šeimininko – tiesiog miega ir laukia. Bet suprantame, kad atsiskyrimas sunkus. Todėl siunčiame nuotraukas ir atnaujinimus, kad žinotumėte, jog viskas gerai.

19. Ką daryti, jei gyvūną reikia pristatyti ne į Londoną, o į kitą JK miestą?

Tai galima. Londonas yra pagrindinis taškas, bet mes galime pristatyti ir į kitus miestus – Mančesterį, Birmingamą, Lidsą, Bristolį. Tiesiog reikia tai nurodyti užsakant, kad galėtume įskaičiuoti papildomą atstumą į kainą. Kartais, jei gyvūnas keliauja į tolimą miestą, pristatymas gali užtrukti papildomą pusdienį. Vienas klientas prašė pristatyti šunį į Edinburgą – važiavome papildomas 7 valandas, bet šuo saugiai pasiekė tikslą. Svarbiausia – pasakyti iš anksto, kad galėtume planuoti.

20. Kaip elgtis, jei kelionės metu pasikeičia planai?

Gyvenime nutinka visko. Kartais klientas paskambina ir sako, kad persikėlimas atidėtas savaitei, arba kad reikia pakeisti pristatymo adresą. Mes stengiamės būti lankstūs, bet kuo anksčiau pranešate, tuo lengviau viską pakeisti. Jei gyvūnas jau pakeliui ir tada sužinome, kad adresas pasikeitė – tai sudėtingiau, bet ne neįmanoma. Vieną kartą klientas persikraustė iš Londono į Mančesterį tą pačią savaitę, kai vežėme jo katę – pakeitėme maršrutą ir pristatėme į naują adresą. Užtruko ilgiau, bet viskas pavyko.

Saugumas – gyvūnų gabenimas į Londoną

21. Kokios saugumo priemonės taikomos transportuojant gyvūnus?

Visi gyvūnai keliauja atskiruose, pritvirtintuose narvuose. Transporto priemonėse yra ventiliacija ir temperatūros kontrolė – nei per karšta, nei per šalta. Vairuotojai turi patirties su gyvūnais ir žino, kaip elgtis įvairiose situacijose. Mes naudojame tik sertifikuotus, tvirtus narvus, kurie atitinka tarptautinius reikalavimus. Be to, transporto priemonėse yra pirmosios pagalbos rinkiniai gyvūnams. Saugumas yra prioritetas – geriau važiuoti lėčiau ir saugiau, nei skubėti ir rizikuoti. Tai ne tik verslas mums – mes patys mylime gyvūnus ir suprantame, ką reiškia atiduoti savo augintinį svetimiems.

22. Kas nutinka, jei gyvūnas tampa agresyvus kelionės metu?

Tai retai, bet pasitaiko. Stresas gali padaryti net ramiausią šunį agresyvų. Mūsų vairuotojai žino, kaip elgtis – jie nesiartina prie agresyvaus gyvūno be reikalo, duoda jam laiko nurimti, ir tik tada bando padėti. Yra specialių priemonių – storos pirštinės, antklodės, kuriomis galima pridengti gyvūną, kad jis nurimtų. Jei situacija tampa nekontroliuojama, sustojame ir skambiname veterinarui. Bet tai labai retas atvejis. Dažniausiai agresija trunka pirmą valandą, o paskui gyvūnas pavargsta ir užmiega.

23. Ar gyvūnai gali užsikrėsti ligomis kelionės metu?

Rizika yra minimali, bet egzistuoja. Mes dezinfekuojame narvus po kiekvieno gyvūno, transporto priemonės valomos reguliariai. Bet jei vienas gyvūnas yra užsikrėtęs ir dar neatsirado simptomų, teoriškai gali perduoti ligą kitam. Todėl prašome, kad gyvūnai būtų paskiepyti ne tik nuo pasiutligės, bet ir nuo kitų pagrindinių ligų – šunims tai maras, parvovirusas, katėms – panleukopenija. Jei žinote, kad jūsų gyvūnas turi sveikatos problemų, pasakykite mums – galėsime imtis papildomų atsargumo priemonių.

24. Kaip elgtis, jei gyvūnas pabėga pristatymo metu?

Tai baisiausias košmaras kiekvienam, kas dirba su gyvūnų transportavimu. Bet mes tam pasiruošę. Pirmas dalykas – ne panikuoti. Antras – nevaikyti gyvūno, nes tai tik pablogins situaciją. Trečias – naudoti maistą arba mėgstamą žaislą, kad privilioti gyvūną atgal. Mūsų vairuotojai turi patirties su pabėgusiais gyvūnais – vienas mūsų darbuotojas 40 minučių kalbino pabėgusį katiną, kol šis pagaliau išlindo iš po krūmo. Svarbiausia – ramybė ir kantrybė. Ir, žinoma, prevencija – visada patikriname, ar visos durys ir užraktai tvarkingi prieš atiduodant gyvūną.

25. Ar gyvūnai yra stebimi visą kelionės metu?

Taip. Transporto priemonėse yra kameros, kurios leidžia stebėti gyvūnus net vairuotojui nesant salone. Be to, vairuotojai reguliariai tikrina gyvūnus – kas kelias valandas, o sustojimų metu – kiekvieną gyvūną atskirai. Mes taip pat turime termometrus, kurie rodo temperatūrą gyvūnų skyriuje – jei temperatūra nukrypsta nuo normos, sistema siunčia įspėjimą. Technologijos padeda, bet svarbiausia yra žmogiškas dėmesys. Mūsų vairuotojai ne tik vairuoja – jie rūpinasi gyvūnais kaip savais.

Išvada

Gyvūnų transportavimas į Londoną reikalauja daugiau pasiruošimo nei paprastas pervežimas Lietuvoje – dokumentai, skiepai, laiko planavimas. Bet tai nėra neįveikiama užduotis. Svarbiausia – pradėti ruoštis laiku, turėti visus reikiamus dokumentus ir pasitikėti tais, kurie tai daro kasdien. Mes nežadame, kad viskas bus tobula – kartais keltai vėluoja, kartais oras nepasiseka. Bet žadame, kad jūsų gyvūnas bus saugus ir prižiūrėtas visą kelionę. Jei turite klausimų – skambinkite, rašykite, klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.