Gyvūnų pervežimas Kardife, Vežame kiekvieną dieną

Kardife gyvūnų pervežimas yra kasdienis reikalas. Mes vežame ne tik šunis, bet ir kates, triušius, kartais net paukščius. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius, savo charakterį. Ir nors mes turime sistemą, visada atsiranda netikėtumų. Pavyzdžiui, kartą katė taip bijojo, kad pradėjo draskytis narve. Teko sustoti ir raminti. Tai užtruko, bet mes negalime versti gyvūno kentėti.

Įvairovė – gyvūnų pervežimas kasdien

1. Kokius gyvūnus vežate į Kardifą?

Dažniausiai šunis ir kates. Bet kartais triušius, jūrų kiaulytes, net žiurkes. Vieną kartą vežėme papūgą, kuri visą kelią kalbėjo. Tai buvo linksma. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius. Katės paprastai nori tamsos, šunys – daugiau erdvės. Mes tai žinome ir prisitaikome. Svarbiausia – saugumas ir patogumas.

2. Kaip dažnai vežate gyvūnus į Kardifą?

Kasdien. Kartais net kelis kartus per dieną, jei yra daug užsakymų. Bet tai priklauso nuo sezono. Vasarą daugiau, žiemą mažiau. Tačiau mes stengiamės neatsisakyti, net jei užsakymas mažas. Vieną kartą vežėme vieną žiurkę, ir viskas buvo gerai. Svarbiausia – grafikas. Mes jo laikomės, nebent kas nors nutinka kelyje.

3. Kiek laiko trunka kelionė su gyvūnu į Kardifą?

Tai priklauso nuo maršruto ir gyvūno. Jei katė, gali tekti daryti daugiau pertraukų, nes jos nemėgsta ilgų kelionių. Jei šuo, galima važiuoti ilgiau. Paprastai dvi dienos, bet gali būti ir ilgiau. Vieną kartą vežėme jūrų kiaulytę, kuri negalėjo būti ilgiau nei valandą automobilyje. Tai prailgino kelionę. Reikia lankstumo.

4. Ar galima vežti egzotinius gyvūnus?

Kartais, bet su specialiu leidimu. Mes ne visada sutinkame, nes ne visada turime tinkamas sąlygas. Pavyzdžiui, gyvatės reikia specialios temperatūros. Mes to negalime užtikrinti. Bet jei šeimininkas turi viską, ką reikia, mes galime vežti. Vieną kartą vežėme iguaną, ir viskas buvo gerai. Svarbu pasitarti iš anksto.

Įranga – skirtingiems gyvūnams

5. Kokią įrangą naudojate katėms?

Specialius narvus su uždengimu. Katės mėgsta tamsą. Mes naudojame ir feromonus, kurie ramina. Kartą katė buvo tokia išsigandusi, kad pradėjo draskytis. Mes uždengėme narvą antklode, ir ji nurimo. Svarbu, kad narvas būtų tvirtas. Katės gali ištrūkti, jei sklendė silpna. Mes visada patikriname.

6. Kaip vežti triušį ar jūrų kiaulytę?

Specialiame narve su pakankamai šieno ir vandens. Jie greitai dehidratuoja. Mes sustojame kas dvi valandas, kad patikrintume vandenį. Vieną kartą triušis išpylė savo vandenį, ir mes to nepastebėjome. Jis buvo labai ištroškęs, kai sustojome. Nuo tada visada tikriname dažniau. Svarbu dėmesys.

7. Ar galima vežti paukščius?

Galima, bet su specialiu narvu, kuris neleidžia plunksnoms išskristi. Ir reikia ramių sąlygų. Mes neleidžiame garsių garsų. Vieną kartą vežėme papūgą, kuri pradėjo kartoti žodžius, kai pravažiavome pro sunkvežimį. Tai buvo juokinga, bet ir stresuojanti paukščiui. Dabar vengiame tokių situacijų.

8. Ką daryti, jei gyvūnas turi specialių poreikių?

Tada mes prašome šeimininko pateikti visą informaciją. Kartą vežėme šunį su diabetu. Šeimininkas davė insulino ir nurodymus. Mes laikėmės jų. Bet tai buvo atsakomybė. Mes ne visada sutinkame vežti labai sergančius gyvūnus, nes negalime garantuoti pagalbos. Svarbu būti sąžiningiems.

Sauga – skirtingi poreikiai

9. Kaip užtikrinti skirtingų gyvūnų saugumą?

Kiekvienas gyvūnas turi atskirą vietą. Mes nededame katės šalia šuns, net jei jie gyvena kartu. Kelionėje jie gali elgtis kitaip. Ir temperatūra – svarbu. Katės mėgsta vėsiau, šunys – šilčiau. Mes turime atskiras zonas. Vieną kartą katė perkaista, nes buvo per arti šildymo. Mes to nepastebėjome iš karto. Dabar atidžiau stebime.

10. Ką daryti, jei gyvūnai pradeda kovoti?

Tai retai, bet pasitaiko. Mes iš karto juos atskiriame. Turime atskirus narvus. Vieną kartą du šunys, kurie namie buvo draugai, kelionėje pradėjo urzgti vienas ant kito. Mes juos atskyrime, ir viskas nurimo. Gal stresas. Svarbu neignoruoti tokių ženklų.

11. Kaip elgtis su labai bailiais gyvūnais?

Kantriai. Mes neiname prie jų, kol jie nenusiramina. Kartais užtrunka valandą. Vienas katinas slėpėsi narvo kampe visą kelionę. Mes jo nelietėme, tik kalbėjomės ramiai. Jis išlipo tik Kardife, kai pamatė savo šeimininką. Tai buvo liūdna, bet mes negalėjome nieko padaryti. Svarbu gerbti jų ribas.

12. Ar galima vežti gyvūną be narvo?

Ne. Tai nesaugu. Net maži gyvūnai turi būti narve. Kartą klientas norėjo, kad jo mažas šuo sėdėtų jam ant kelių. Mes atsisakėme. Jis supyko, bet mes negalime rizikuoti. Saugumas pirmiausia. Ir ne tik gyvūno, bet ir mūsų.

Maitinimas – skirtingi poreikiai

13. Kaip maitinti skirtingus gyvūnus kelionės metu?

Kiekvienas gyvūnas turi savo maistą. Mes prašome šeimininko jį pateikti. Ir nekeičiame. Kartą davėme katės maistą šuniui, nes jo maistas baigėsi. Jis atsisakė. Gerai, kad turėjome atsargų. Svarbu neeksperimentuoti. Ir nešerti per daug. Geriau mažiau, bet dažniau.

14. Kiek vandens reikia skirtingiems gyvūnams?

Šunims daugiau, katėms mažiau, bet visiems reikia. Mes turime specialius buteliukus su antgaliais. Kartą vanduo baigėsi, ir mes turėjome sustoti degalinėje. Bet ten vanduo buvo chloruotas, ir katė atsisakė gerti. Nuo tada vežame savo. Svarbu planuoti.

15. Ar galima duoti gyvūnams skanėstų kelionės metu?

Tik su šeimininko leidimu. Mes negalime duoti nieko be leidimo. Vienas šuo gavo per daug skanėstų ir pradėjo viduriuoti. Tai buvo mums pamoka. Dabar mes klausiame. Ir duodame tik mažais kiekiais. Svarbu saikas.

Stresas – skirtingos reakcijos

16. Kaip sumažinti skirtingų gyvūnų stresą?

Katėms – tamsa, šunims – erdvė, triušiams – ramybė. Kiekvienas turi savo būdą. Mes turime skirtingas priemones. Kartą katė nurimo, kai įdėjome jos mėgstamą žaislą. Kitą kartą šuo nurimo, kai pradėjome groti klasikinę muziką. Nėra vieno recepto. Reikia stebėti ir bandyti.

17. Ką daryti, jei gyvūnas pradeda elgtis agresyviai?

Pirmiausia – saugumas. Mes neiname prie jo. Palaukiame, kol nusiramina. Jei ne, ieškome pagalbos. Vieną kartą katė pradėjo draskytis ir kandžiotis. Mes naudojome storas pirštines, kad ją perkeltume į kitą narvą. Tai buvo baisu, bet mes suvaldėme situaciją. Svarbu neprarasti galvos.

18. Ar galima naudoti raminamuosius skirtingiems gyvūnams?

Tik su veterinaro leidimu. Mes negalime rekomenduoti. Bet jei šeimininkas duoda, mes stebime. Kartais padeda, kartais ne. Vienas šuo gavo raminamųjų, bet vis tiek buvo neramus. Gal dozė per maža, gal jis tiesiog toks. Svarbu neperdozuoti.

Sveikatos – ligos ir prevencija

19. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Sustoti, įvertinti, ieškoti pagalbos. Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį, bet ne visada galime padėti. Vieną kartą triušis pradėjo drebėti ir nevalgė. Radom veterinarijos kliniką, veterinaras pasakė, kad tai stresas. Jis davė patarimų, ir mes tęsėme kelionę. Svarbu neignoruoti simptomų.

20. Kaip užkirsti kelią ligoms kelionės metu?

Patikrinti sveikatą prieš kelionę, turėti visus reikiamus dokumentus, ir neleisti gyvūnui liesti nežinomų daiktų. Mes neleidžiame jiems liesti kitų gyvūnų, su kuriais susitinkame per pertraukas. Vienas šuo susirgo po to, kai sužaidė su kitu šuniu. Galbūt tai sutapimas, bet mes dabar esame atsargesni. Svarbu higiena.

21. Ar reikia skiepų prieš kelionę?

Taip, ir jie turi būti galiojantys. Mes patikriname dokumentus prieš išvykdami. Jei skiepų nėra, mes nevežame. Tai griežta taisyklė. Kartą klientas sakė, kad skiepai padaryti, bet pasas nebuvo atnaujintas. Mes negalėjome rizikuoti. Jis turėjo eiti pas veterinarą. Tai užtruko, bet saugumas svarbiau.

Įvažiavimas – dokumentai ir patikros

22. Kokių dokumentų reikia gyvūnui įvažiuoti į Kardifą?

Paso su skiepų žymomis, mikročipo, ir kartais veterinarinio pažymėjimo. Mes visada turime viską paruošę. Bet kartais pasieniečiai prašo papildomų dalykų. Pavyzdžiui, kartą jie norėjo pamatyti gyvūno nuotrauką. Mes neturėjome. Dabar visada darome nuotrauką prieš kelionę. Tai paprasta, bet naudinga.

23. Kaip paspartinti patikrą su gyvūnu?

Turėti visus dokumentus vienoje vietoje, ir būti pasirengus atsakyti į klausimus. Kartą pasieniečiai klausė, kokia gyvūno veislė. Mes atsakėme, ir jie paleido. Bet kartais jie klausia daugiau. Svarbu būti kantriems. Ir turėti laiko. Mes visada planuojame papildomą laiką patikroms.

24. Ką daryti, jei gyvūnas neįleidžiamas?

Tai labai reta, bet jei taip nutiktų, mes turime planą. Pirma – susisiekti su šeimininku. Antra – ieškoti alternatyvos. Gal kitas maršrutas, gal laikinas apgyvendinimas. Vieną kartą gyvūnas nebuvo įleistas dėl pasibaigusio paso. Mes jį palikome pasienyje pas pažįstamą, kol šeimininkas sutvarkė dokumentus. Tai nebuvo idealu, bet geriau nei grąžinti atgal.

Kasdien vežant gyvūnus į Kardifą, supranti, kiek skirtingų poreikių jie turi. Mes ne tik transportuojame, mes prisitaikome. Ir nors pasitaiko sunkumų, mes visada randame sprendimą. Svarbiausia – dėmesys ir pagarba kiekvienam gyvūnui.