Ko reikia vežant katę į Velsą? Vežame kasdien

Kates vežame kasdien – tai skamba paprastai, bet iš tiesų kiekviena kelionė yra šiek tiek kitokia. Vienos katės ramiai sėdi narve visą kelią, kitos – niurzgia pirmas dvi valandas, o paskui užmiega. Trečios – tyli visą kelionę, bet pradeda miaukti tik tada, kai jau beveik atvykome. Vežant katę į Velsą reikia žinoti keletą svarbių dalykų – nuo dokumentų iki to, kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, remdamasis ne teorija, o realia patirtimi. Nes aš ne rašau straipsnius – aš vežu kates. Kasdien.

Pasiruošimas – ko reikia vežant katę į Velsą

1. Kokių dokumentų reikia vežant katę į Velsą?

Pirmas ir svarbiausias dokumentas – gyvūno pasas arba Animal Health Certificate, priklausomai nuo to, iš kurios pusės vežate. Jei vežate iš Lietuvos į Velsą – reikia ES gyvūno paso su galiojančia pasiutligės vakcina. Jei vežate iš Velso į Lietuvą – reikia AHC, kurį išduoda oficialus veterinaras JK. Be šių dokumentų – niekur. Dar reikia mikročipo, kuris turi būti įregistruotas. Viskas paprasta, bet žmonės vis tiek pamiršta. Viena moteris paskambino prieš dvi dienas iki kelionės – katė be čipo, be skiepų. Teko atidėti kelionę trim savaitėm. Tokių atvejų būna dažniau, nei galėtumėte pagalvoti.

2. Kiek laiko trunka pasiruošimas?

Jeigu katė jau turi mikročipą ir pasiutligės skiepą – pasiruošimas trunka porą dienų. Veterinaras patikrina sveikatą, išduoda reikiamus dokumentus, ir viskas. Bet jei katė neskiepyta – reikia skiepyti ir laukti 21 dieną. Tai minimalus laikas. Aš visada sakau: pradėkite ruoštis bent mėnesį prieš kelionę. Ypač jei katė niekada nebuvo skiepyta. Turėjome atvejį, kai katė buvo 8 metų ir niekada negavusi jokio skiepo – šeimininkas manė, kad „kambarinėms katėms nereikia". Reikia. Net jei katė niekada neišeina iš buto, pasiutligės vakcina yra privaloma transportavimui. Be jos – jokio kelto, jokio įvažiavimo.

3. Ar katė turi būti paskiepyta nuo pasiutligės?

Taip, tai privaloma. Pasiutligės vakcina turi būti galiojanti – paskutinė dozė turi būti suleista ne vėliau kaip prieš metus, bet ne anksčiau kaip prieš 21 dieną (jei pirmas skiepas). Jei katė reguliariai skiepijama – viskas gerai. Problema būna tada, kai skiepas pasibaigęs, o žmogus to nežino. Mes visada prašome parodyti paso įrašus prieš kelionę. Kartą vienas vyras atvežė katę su pasu, kuriame skiepas buvo pasibaigęs prieš tris dienas. Trys dienos! Teko skiepyti iš naujo ir laukti. Jis piktinosi, bet taisyklės yra taisyklės. Geriau patikrinti iš anksto, nei turėti problemų pasienyje.

4. Kokio dydžio narvas reikia katei?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad katė galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Standartinis narvas katei – maždaug 60x40x40 cm, bet priklauso nuo katės dydžio. Meino meškėnui reikia didesnio – apie 80x50x50. Svarbu, kad narvas būtų tvirtas, su gera ventiliacija ir saugiomis durimis. Mes nerekomenduojame minkštų transportavimo krepšių ilgoms kelionėms – jie netinka pagal taisykles, ir katė gali išlįsti. Turime matę visko: katė prakando minkštą krepšį ir išlindo Lenkijos autostradoje. Laimei, vairuotojas pastebėjo laiku. Po to visada rekomenduojame plastikinius narvus su metalinėmis durimis.

5. Kaip pripratinti katę prie narvo?

Šitas klausimas labai svarbus, ir daugelis žmonių jo nepakankamai rimtai vertina. Katė, kuri pirmą kartą mato narvą kelionės dieną – garantuotas stresas. Pradėkite bent savaitę prieš: palikite narvą atvirą namuose, dėkite ten skanėstų, žaislų, minkštą apklotėlį. Leiskite katei savarankiškai tyrinėti. Negrūskite jos į vidų – tai tik sukels baimę. Po kelių dienų katė pradės ten miegoti savanoriškai. Tada galite uždaryti duris trumpam – 5 minutes, paskui 10, paskui pusvalandį. Palaipsniui. Viena mano klientė pradėjo pripratinimą prieš mėnesį – jos katė kelionės dieną pati įlindo į narvą ir užmigo. Kitas klientas bandė sugrūsti katę į narvą pirmą kartą – subraižytos rankos, išsigandusi katė, ir kelionė prasidėjo prastai.

Kelionė – ko reikia vežant katę į Velsą

6. Kiek laiko trunka kelionė su kate iki Velso?

Iš Lietuvos iki Velso – apie 2000–2200 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Grynas važiavimo laikas – 20–24 valandos, bet praktiškai kelionė trunka 2–3 dienas. Kodėl? Nes katei reikia pertraukų, reikia nakvoti, reikia persikelti keltu arba Eurotuneliu. Mes niekada nevažiuojame be sustojimų – tai būtų per didelis stresas gyvūnui. Paprastai darome 2–3 sustojimus nakčiai, priklausomai nuo maršruto. Katės nemėgsta ilgų kelionių – jos nori būti savo teritorijoje, o ne svetimoje dėžėje. Todėl kuo trumpiau, tuo geriau, bet saugumas svarbiau už greitį. Vienas klientas reikalavo nuvežti per 24 valandas – sutikome, bet katė buvo labai išsekusi. Nuo to laiko visada rekomenduojame ramų tempą.

7. Kaip dažnai reikia daryti sustojimus su kate?

Katėms sustojimai kitokie nei šunims. Šunys nori išeiti, pabėgioti, atlikti reikalus. Katės – ne. Jos paprastai nenori išeiti iš narvo svetimoje aplinkoje, todėl sustojimai būna trumpi – patikrinti vandenį, pažiūrėti, ar viskas gerai, pakeisti kraiką, jei reikia. Mes sustojame kas 2–3 valandas, bet katės narvo neatidarome, nebent reikia. Vienintelė išimtis – jei katė akivaizdžiai nerami arba serga. Tada atsargiai išimame, leidžiame prasimankštinti uždaroje patalpoje. Bet tai rizikinga – katė gali išsigąsti ir pabėgti. Turime taisyklę: katės narvas atidaromas tik uždaroje patalpoje arba su pavadėliu. Skamba keistai – katė su pavadėliu – bet tai išgelbėjo ne vieną situaciją.

8. Ar katė gali keliauti keltu?

Taip, katės gali keliauti keltu. Dauguma keltų kompanijų leidžia gyvūnus automobiliuose – katė lieka narve, automobilis stovi kelto denyje. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, P&O Ferries reikalauja, kad gyvūnai būtų specialiuose gyvūnų kambariuose, o ne automobiliuose. Tai reiškia, kad katę reikia išimti iš automobilio ir nešti į tam skirtą patalpą. Katėms tai papildomas stresas. Mes dažniausiai naudojamės DFDS arba Brittany Ferries – ten leidžia gyvūnus automobiliuose. Eurotunnelis – dar geriau: katė lieka automobilyje visos 35 minučių kelionės metu. Bet Eurotunnelis brangesnis. Pasirinkimas priklauso nuo biudžeto ir to, kiek streso katė gali pakelti.

9. Ką daryti, jei katė pradeda vemti kelionės metu?

Vėmimas kelionės metu – gana dažnas reiškinys, ypač katėms, kurios niekada anksčiau nekeliavo. Pirmas dalykas – nestresuoti. Dažniausia priežastis yra judesio liga (motion sickness), o ne kažkas rimto. Sustokite, išvalykite narvą, duokite katei laiko nurimti. Nevarykite iškart toliau – palaukite 15–20 minučių. Jei vėmimas kartojasi – galima duoti veterinaro rekomenduotus vaistus nuo pykinimo. Bet jei katė vemia krauju arba atrodo labai silpna – ieškokite artimiausios veterinarijos klinikos. Mes turėjome atvejį, kai katė vėmė kas valandą – pasirodė, kad šeimininkas davė jai pusę tabletės raminamųjų, o katė tiesiog negalėjo to toleruoti. Nuo to laiko visada klausiu, ar katė gavo kokių vaistų prieš kelionę.

10. Ar galiu duoti katei raminamųjų?

Galima, bet tik veterinaro paskirtus. Savavališkai duoti raminamųjų – pavojinga. Ypač žmogaus vaistus. Mes ne kartą susidūrėme su situacija, kai šeimininkas davė savo katės pusę tabletės „nuo nerimo" – gyvūnas buvo mieguistas, vangus, o vienu atveju net reikėjo skubios veterinaro pagalbos. Yra natūralių alternatyvų – feromonų purškalai (Feliway), natūralūs raminamieji preparatai su valerijonu. Katėms taip pat padeda feromonų apykaklės, kurios skleidžia raminančius signalus. Bet svarbiausia – pripratinimas prie narvo. Katė, kuri jaučiasi saugiai savo narve, nereikalauja jokių vaistų. Raminamieji turėtų būti paskutinė priemonė, o ne pirmas sprendimas.

Dokumentai ir taisyklės – ko reikia vežant katę į Velsą

11. Kuo skiriasi pasas nuo AHC?

ES gyvūno pasas – tai dokumentas, kurį turi gyvūnai, gyvenantys ES šalyse. Jame yra visi skiepų įrašai, mikročipo numeris, savininko duomenys. Animal Health Certificate (AHC) – tai dokumentas, kurį išduoda JK veterinarai gyvūnams, kurie keliauja iš JK į ES. Po Brexit JK nebegali išduoti ES gyvūnų pasų, todėl naudoja AHC. AHC galioja vienam įvažiavimui į ES ir 4 mėnesius kelionėms po ES. Tai reiškia, kad kaskart grįžtant iš Velso reikia naujo AHC. ES pasas galioja visą gyvūno gyvenimą, jei skiepai atnaujinami laiku. Supainioti lengva – ypač tiems, kurie pirmą kartą veža gyvūną per sieną. Mes visada padedame suprasti, kuris dokumentas reikalingas.

12. Ar reikia mikročipo?

Taip, mikročipas privalomas. Be jo gyvūnas negali gauti nei paso, nei AHC. Mikročipas turi atitikti ISO 11784/11785 standartą – tai 15 skaitmenų numeris, kuris nuskaitomas specialiu skaitytuvu. Čipas implantuojamas po oda, paprastai tarp menčių. Procedūra greita ir neskausminga – katė vos jaučia. Bet svarbu patikrinti, ar čipas veikia prieš kelionę. Kartais čipas „migravo" – pasislinko į kitą vietą ir sunkiai randamas. Turėjome atvejį, kai veterinaras negalėjo rasti čipo – pasirodė, jis buvo pasislinkęs į katės koją. Užtruko, kol surado. Todėl rekomenduoju prieš kelionę nueiti pas veterinarą ir patikrinti, ar čipas vietoje ir skaitomas.

13. Ką daryti, jei katė neturi paso?

Jei katė gyvena Lietuvoje ir neturi paso – reikia kreiptis į veterinarijos kliniką, kad išduotų. Pasas išduodamas tą pačią dieną, jei katė turi mikročipą ir galiojančią pasiutligės vakciną. Jei katė gyvena Velse ir neturi AHC – reikia kreiptis į oficialų veterinarą JK, kuris išduos sertifikatą. Tai užtrunka 1–2 dienas. Problema būna tada, kai žmogus nežino, kad dokumento reikia, ir sužino prieš pat kelionę. Mes turime klientų, kurie paskambina prieš savaitę ir klausia: „O man reikia kažkokių dokumentų?" Reikia. Visada reikia. Geriau sužinoti anksčiau nei vėliau. Vienas klientas atvyko pasiimti katės be jokių dokumentų – teko viską daryti vietoje, ir tai užtruko tris dienas.

14. Ar reikia sveikatos pažymos prieš kelionę?

Nors pagal taisykles sveikatos pažyma nėra privaloma (jei turite pasą arba AHC su veterinaro įrašais), mes visada rekomenduojame ją gauti. Kodėl? Nes veterinaras gali pastebėti problemas, kurių šeimininkas nemato. Pavyzdžiui, širdies ūžesį, kuris gali pablogėti kelionės metu. Arba odos ligą, kurią reikia gydyti prieš ilgą kelionę. Vieną kartą vežėme katę, kuri, pasirodė, turėjo inkstų akmenų – veterinaras pastebėjo tai prieš kelionę, ir mes sureguliavome maršrutą, kad būtų dažnesni sustojimai. Be to, sveikatos pažyma naudinga, jei kelyje kas nors nutinka – kitas veterinaras mato, kokia buvo katės būklė prieš kelionę.

15. Kiek kainuoja dokumentų paruošimas?

Veterinarijos klinikos kainos skiriasi, bet orientacinės: mikročipo implantavimas – 20–40 eurų, pasiutligės skiepas – 25–50 eurų, paso išdavimas – 15–30 eurų, AHC JK – 100–150 svarų. Iš viso, jei katė neturi nieko – pasiruošimas gali kainuoti 150–250 eurų arba daugiau. Bet tai vienkartinė investicija. Mikročipas galioja visą gyvenimą, pasas taip pat, skiepus reikia kartoti kas 1–3 metus. Žmonės kartais skundžiasi, kad per brangu. Bet palyginkite su tuo, kiek kainuotų, jei katė būtų sustabdyta pasienyje be dokumentų – baudos, karantinas, grąžinimas atgal. Geriau investuoti į pasiruošimą nei mokėti už klaidas.

Katės komfortas – ko reikia vežant katę į Velsą

16. Ką dėti į narvą kelionės metu?

Į narvą dėkite minkštą apklotėlį arba pledą su namų kvapu – tai labai ramina katę. Vandens indelį, pritvirtintą prie narvo sienelės, kad neapvirstų. Galima įdėti mėgstamą žaislą arba nedidelį katinžolės žaisliuką. Maisto nerekomenduoju dėti į narvą – katės paprastai nevalgo kelionės metu, o maistas gali sukelti pykinimą. Geriau maitinti per sustojimus, jei katė nori. Kraiko dėžutė – priklauso nuo kelionės ilgumo. Trumpoms kelionėms (iki 6 valandų) nereikia, ilgoms – reikia mažos, kelioninės dėžutės. Mes naudojame vienkartinius kraiko padėklus – patogu, nereikia valyti. Vienas dalykas, kurio nepamirškite – katės dokumentus laikykite kartu su narvu.

17. Kaip palaikyti temperatūrą automobilyje?

Katės mėgsta šilumą, bet ne karštį. Optimali temperatūra – 18–22 laipsniai. Vasarą būtinai naudokite kondicionierių, bet nestatykite narvo tiesioginėje oro srovėje – katė gali peršalti. Žiemą – šildymas, bet vėlgi, ne tiesiai į narvą. Mes turime termometrus, kurie rodo temperatūrą gyvūno zonoje. Vasarą automobilis gali įkaisti labai greitai – net 10 minučių saulėje gali būti pavojinga. Todėl niekada nepalikite katės automobilyje vienos, net trumpam. Ypač vasarą. Turėjome atvejį, kai vairuotojas sustojo degalinėje „tik penkioms minutėms" – grįžo, o katė jau šnopuoja. Nuo to laiko griežta taisyklė: katė niekada nelieka viena automobilyje.

18. Ar katė gali valgyti kelionės metu?

Dauguma kačių nevalgo kelionės metu – tai normalu. Stresas ir judesys slopina apetitą. Nereikia versti. Svarbiau, kad katė gertų vandenį – dehidratacija pavojingesnė nei alkis. Jei katė nori valgyti – duokite nedidelį kiekį įprasto maisto. Nekeiskite maisto prieš kelionę arba jos metu – tai gali sukelti skrandžio problemų. Mes rekomenduojame nešerti katės 4–6 valandas prieš kelionę, kad sumažintume vėmimo tikimybę. Po to maitinti mažomis porcijomis per sustojimus. Viena katė, kurią vežėme iš Kauno į Kardifą, nevalgė dvi dienas – šeimininkė labai jaudinosi. Bet veterinaras pasakė, kad tai normalu. Trečią dieną katė pradėjo ėsti, ir viskas buvo gerai.

19. Kaip elgtis, jei katė labai bijo?

Baimingos katės – tai iššūkis. Jos gali cypuoti, draskytis, bandyti išeiti iš narvo. Pirmas dalykas – nepraraskite ramybės. Katė jaučia jūsų emocijas. Kalbėkite ramiai, nedarykite staigių judesių. Tamsesnė aplinka padeda – uždenkite narvą lengvu audiniu (palikite ventiliaciją). Feromonų purškalas (Feliway) purkštas ant apklotėlio taip pat gali padėti. Jei katė cypuoja – nebandykite jos raminti atidarydami narvą. Tai tik pablogins situaciją. Dauguma kačių nurimsta po 2–3 valandų, kai supranta, kad niekas joms nedaro blogo. Bet yra išimčių – viena katė cypavo beveik visą kelią iki Prancūzijos. Veterinaras pasakė, kad tai tiesiog jos būdas – ji „kalbėjo", o ne kentėjo.

20. Ar reikia kraiko dėžutės kelionėje?

Tai priklauso nuo kelionės ilgumo. Jei kelionė trunka iki 6–8 valandų – katė gali išbūti be kraiko dėžutės. Ilgesnėms kelionėms – reikia. Mes naudojame mažas, kelionines kraiko dėžutes, kurios telpa šalia narvo. Svarbu, kad dėžutė būtų stabili ir neapvirstų. Kai kurios katės atsisako naudoti svetimą dėžutę – tai normalu. Tokiu atveju galima įdėti šiek tiek katės namuose naudoto kraiko – kvapas padeda suprasti, kur reikia eiti. Mes vieną kartą vežėme katę, kuri tris dienas nenaudojo kraiko dėžutės – šeimininkė jaudinosi, kad kažkas negerai. Pasirodė, katė tiesiog laukė, kol grįš namo. Ketvirtą dieną, jau naujuose namuose Velse, viskas grįžo į normalią būseną.

Kainos ir logistika – ko reikia vežant katę į Velsą

21. Kiek kainuoja katės pervežimas į Velsą?

Kaina priklauso nuo maršruto, sezono, papildomų paslaugų. Orientacinė kaina: maža katė – 250–450 eurų. Tai įeina: paėmimas, transportavimas, kelto bilietai, sustojimai, pristatymas. Kaina gali didėti, jei katė turi specialių poreikių – pvz., reikia dažnų veterinaro patikrinimų arba specialios mitybos. Taip pat įtakos turi kuro kainos, kurios pastaruoju metu svyruoja. Mes visada duodame galutinę kainą prieš kelionę. Vienas dalykas, kuris nustebina žmones: kelto bilietai gyvūnams kainuoja papildomai – 50–100 eurų. Tai ne mūsų antkainis, tai keltų kompanijų kainos. Reikia į tai atsižvelgti planuojant biudžetą.

22. Kas įeina į pervežimo kainą?

Į kainą paprastai įeina: paėmimas iš nurodyto adreso, transportavimas, kelių mokesčiai, kelto bilietai, sustojimai (jei reikalingi), pristatymas į nurodytą adresą. Kas neįeina: veterinaro paslaugos, papildomas draudimas, specialūs pageidavimai. Mes siūlome papildomą paslaugą – nuotraukų siuntimą kelionės metu. Dauguma klientų nori matyti, kaip jų katė jaučiasi, ypač jei vežame be šeimininko. Vienas klientas prašė siųsti nuotraukas kas valandą – mes sutikome, nors tai neįprasta. Jo katė pirmą kartą keliavo be jo, ir jis labai jaudinosi. Po kelionės parašė ilgą padėkos žinutę. Tas rūpestis yra mūsų darbo dalis.

23. Ar galima vežti kelias kates vienu metu?

Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Jei katės pažįsta viena kitą – gali keliauti tame pačiame automobilyje, bet atskiruose narvuose. Jei katės svetimos – geriau atskirti, kad nebūtų streso. Mes turime mikroautobusą, kuriame telpa iki 6 kačių atskiruose narvuose. Bet jei katės agresyvios viena kitos atžvilgiu – reikia papildomos erdvės. Vieną kartą vežėme tris kates iš tos pačios šeimos – jos gyveno kartu, bet kelionės metu pradėjo urzgti viena ant kitos. Teko atskirti pertvara. Po to jos nurimo. Katės yra teritoriniai gyvūnai, ir kelionės metu jos gali jaustis nesaugiai, todėl agresyvumas padidėja. Svarbu turėti planą B.

24. Kada geriausia vežti katę?

Geriausias laikas – pavasaris arba ruduo. Nei per karšta, nei per šalta, keliai ne per daug užimti. Vasarą reikia vengti vidurdienio karščio – automobilyje net su kondicionieriumi būna per karšta. Žiemą – vengti ilgų kelionių per sniegą ir ledą. Be to, žiemą dienos trumpos, o važiuoti tamsiu paros metu su kate – papildomas stresas (ir jai, ir vairuotojui). Mes dažniausiai išvykstame anksti ryte – apie 5–6 valandą. Taip spėjame pravažiuoti didžiąją dalį maršruto dienos šviesoje. Katėms taip pat geriau keliauti dieną – jos mato aplinką, o ne tik tamsą. Vienintelė išimtis: jei katė labai jautri šviesai – tamsus apklotas ant narvo padeda.

25. Ką daryti atvykus į Velsą?

Atvykus į Velsą, pirmas dalykas – leiskite katei adaptuotis. Neatidarykite narvo iškart. Įneškite narvą į naują patalpą, pastatykite ramioje vietoje, atidarykite duris ir leiskite katei pačiai išeiti. Tai gali užtrukti – kelias minutes arba kelias valandas. Nespauskite. Paruoškite maisto, vandens, kraiko dėžutę tame pačiame kambaryje. Pirmąsias kelias dienas geriau laikyti katę viename kambaryje, kol ji apsipras su nauja aplinka. Palaipsniui leiskite tyrinėti kitas patalpas. Viena katė, kurią vežėme iš Vilniaus į Svansey, pirmą savaitę slėpėsi po lova. Po to pradėjo tyrinėti, o po mėnesio jau valdė visą namą. Adaptacija užima laiko – būkite kantrūs.

26. Ar galiu vežti katę be savęs?

Taip, tai mūsų pagrindinė paslauga. Mes vežame kates be šeimininkų reguliariai. Svarbu, kad būtų aiškus kontaktinis asmuo tiek paėmimo, tiek pristatymo vietoje. Mes pasiimame katę iš šeimininko, vežame iki paskirties vietos, ir perduodame kitam asmeniui. Viskas dokumentuojama: nuotraukos paėmimo metu, nuotraukos pristatymo metu, parašai. Katės, vežamos be šeimininkų, kartais būna labiau neramios pirmą dieną, bet paskui pripranta. Svarbiausia – gera komunikacija. Mes siunčiame nuotraukas, atsakome į skambučius, informuojame apie bet kokius pokyčius. Jūsų katė yra ne „krovinys" – ji yra šeimos narys.

Išvada

Vežant katę į Velsą svarbiausia – pasiruošimas. Dokumentai tvarkoje, tinkamas narvas, gera komunikacija su pervežimo kompanija. Katės nėra tokios komplikuotos, kaip daugelis galvoja – jos tiesiog reikalauja daugiau kantrybės ir supratimo. Kiekviena katė yra skirtinga, ir kiekviena kelionė turi savo specifiką. Mes vežame kates kasdien, ir kiekviena diena moko kažko naujo. Svarbiausia – rūpestis ir atsakomybė. Jūsų katė nusipelno saugios ir patogios kelionės namo.